Baudžiamoji byla Nr. 1-542-1057/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41685-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,
sekretoriaujant Romai Railianienei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Normantui,
kaltinamajai T. K. ir jos gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 2 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003-05-01) jai paskiriant 2 m. laisvės atėmimą ir 10 MGL baudą. Vadovaujantis BK 47‘ straipsniu pagrindinės ir papildomos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2001 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003-05-01) jai paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu –atleista nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 278 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant nusikaltimo sudėties;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 276 straipsnio 1 dalį paskiriant 15 MGL, t.y. 1950 Lt ( 564 eurų ) baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 40 valandų viešųjų darbų bausmę, kurias įpareigota išdirbti iki 2018 m. balandžio 29 d., iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruota 2018 m. balandžio 30 d.;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 m. ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė 1 m. laisvės apribojimas, įpareigojant visu bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi sprendimas dėl bausmės pakeitimo į areštą paliktas nepakeistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
T. K. 2020 m. spalio 18 d., apie 03.00 val., būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) mieste vairavo automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams minėtą automobilį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus vairuotojos neblaivumą, buvo nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad važiavo iš svečių. Išsiskyrė su vyru, todėl ėmė elgtis neapgalvotai, prisidarė klaidų. 2020 m. spalio 18 d. buvo išgėrusi. Daugiau taip nepasielgtų, turi atsakyti už savo veiksmus, kalta. Ateityje persilaikys teises, girta nevažiuos. Automobilis jos sūnaus darbdavio. Į alkotesterį pūtė du kartus. Bausmę atlikusi beveik tris mėnesius, po savaitės išeina. Jos du kartus nerado namuose, po to du kartus ją rado išgėrusią namuose, dėl to yra pakeista bausmė. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Uždirba 2000 - 3000 per mėnesį vasaros sezono metu, bet vėliau pajamų nebūna. Ji turėjo (duomenys neskelbtini), dėl to pardavė butą. Planuoja išsinuomoti namą (duomenys neskelbtini). Gyvena su dukra, jai (duomenys neskelbtini) metų. Turi susitaupiusi pinigų namo nuomai. Dukra dar nepilnametė. Pašalpų ji negauna. Užsiima (duomenys neskelbtini).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
2020 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji T. K. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Nori parodyti, kad yra susipažinusi su įtarimu, jo esmę supranta, kaltę pripažįsta visiškai. Lietuvių kalba moka, vertėjas nereikalingas. Psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nuo priklausomybių negydyta. Yra teista, dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiandien, t.y. 2020 m. spalio 18 d. buvo pas draugą A., jie kartu vartojo alkoholį, gėrė alų, ji išgėrė 1 litrą minėto gėrimo. Jos draugas A. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kokiu tiksliai adresu, nežino. Nakties metu, kai išgėrė alų, susiruošė vykti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Po alkoholio vartojimo buvo praėję apie 30 minučių, tuomet atsisėdo į automobilį ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ir atvyko pas draugą A. Automobilis priklauso jos sūnaus draugui, jo vardo nežino. Minėtu automobiliu išvažiavo iš kiemo, kurio name gyvena A., ir važiavo namų link. (duomenys neskelbtini) rajone išgirdo ir pajuto, jog sprogo dešinės pusės automobilio priekinio rato padanga. Tada važiavo (duomenys neskelbtini) gatve įjungusi avarinius automobilio žibintus ir, važiuodama nedideliu greičiu, važiavo link aikštelės, kadangi norėjo pastatyti automobilį ir pareiti namo pėsčiomis. Važiuojant pastebėjo, jog ta pačia gatve važiuoja policijos pareigūnų ekipažas. Pamatė, jog pareigūnų automobilis apsisuko ir privažiavo prie jos automobilio bei paprašė jos, jog sustotų. Kokią tiksliai valandą tai buvo, nežino. Kai sustojo, pareigūnai jos paprašė, jog pasitikrintų neblaivumą, ji sutiko. Kiek jai žinoma, alkoholio nustatymo matuokliu jai buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas. Taip pat pareigūnai jos paprašė, jog ji pateiktų vairuotojo pažymėjimą, ji jį pateikė, tačiau jos vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, kadangi ji prarado teisę vairuoti prieš metus. Supranta, jog pažeidė įstatymus, taip pat žino, jog negalima vairuoti automobilio esant apsvaigus nuo alkoholio. Savo poelgio pateisinti negali. Dėl šio įvykio labai gailisi ir pažada ateityje daugiau taip nesielgti. Daugiau dėl šio įvykio papasakoti negali (b. l. 45).
2020 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. N. parodė, kad 2020 m. spalio 18 d., apie 3 val. nakties vykdant tarnybines pareigas kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo transporto priemonę, kuri važiavo lėtai ir su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Privažiavus arčiau paaiškėjo, jog tai automobilis ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė keleivio pusės padanga buvo pradurta. Nusprendė minėtą automobilį patikrinti. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, jog automobilį vairuoja T. K. Ji paaiškino, kad važiuoja namo, pakeliui sprogo padanga, o ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl nusprendė lėtai važiuoti link namų. Bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, mašinoje mėtėsi du buteliai nuo alaus. Buvo nuspręsta patikrinti vairuotojos blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatyta 1,92 promilės girtumas, o antru 2,56 promilės girtumas, po antrojo pūtimo moteris atsisakė pasirašyti. T. K. pasakojo, kad buvo pas draugus (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį su draugais, ji neneigė, kad vartojo alkoholį (b. l. 35).
2020 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad yra įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas. Automobilis ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei ir skirtas naudotis darbuotojui R. K., kuris automobiliu gali naudotis darbo reikalams tvarkyti ir savoms reikmėms. Žino, jog vasarą, rudens pradžioje R. K. duodavo įmonei priklausantį automobilį ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo mamai nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir vėliau parduoti tuos (duomenys neskelbtini), kadangi jo motina labai daug geria. R. džiaugėsi, kad ji kuo nors užsiima, jis jam leido duoti automobilį savo mamai. 2020 m. spalio 18 d. nežinojo, kad jo darbuotojo R. K. mama T. K. vairuos įmonei priklausantį automobilį neblaivi (b. l. 32).
Tarnybiniame pranešime, surašytame vyr. patrulės K. N., nurodoma, kad 2020 m. spalio 18 d., apie 03.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo transporto priemonę, kuri važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis važiavo lėtai su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Jiems apsisukus ir privažiavus arčiau minėto automobilio, tai buvo ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė keleivio pusės padanga buvo pradurta. Nusprendė minėtą automobilį sustabdyti ir sužinoti priežastį, dėl ko automobilis važiuoja su kiaura padanga. Sustabdžius minėtą automobilį 03.03 val. (duomenys neskelbtini) ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), ir priėjus prie vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad važiuojant namo pakeliui sprogo padanga, o gyvena ji netoli (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl nusprendė lėtai važiuoti. Bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, mašinoje mėtėsi du buteliai alkoholinio gėrimo, t.y. alaus „Utenos“ ir „Kalnapilis“, dėl ko nuspręsta patikrinti moters blaivumą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest“ 7510 patikros sertifikato numeris 1302728 03.07 val. buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Pakartotinai 03.26 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas. Po pakartotino pūtimo moteris su alkotesterio matuoklio rezultatais nesutiko, todėl ir nepasirašė alkotesterio knygoje. Moteris sulaikyta ir pristatyta į VPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 03.15 val. Automobilis nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas BC 1742 (b. l. 4).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus policijos įstaigos pateiktus du „Bodycam“ vaizdo įrašus nustatyta, kad atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2020_1018_031333_022. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vaizdo įrašas apžiūrimas naudojant WINDOWS operacine sistema, įrašas paleidžiamas ,,VLC Media Player“ – leistuvu. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad pareigūnai vaikšto prie tarnybinio automobilio, po kelių sekundžių prieina prie sustabdyto automobilio. Pareigūnas sako - ,,Išlipkit T., ateikit čia“. Moteris kažką neaiškiai pasako ir pareigūnas reikalauja išlipti iš automobilio. Moteris sako - ,,Ar jums negaila mano mašinos”. Pareigūnas - ,,Tikrai negaila, išlipkit”. Matoma, kaip iš automobilio bando išlipti moteris - ,,Rimtai negaila?”. Pareigūnas - ,,Negaila visiškai“. Moteris kažką neaiškiai tyliai kalba. Pareigūnas - ,,Taigi jūs (duomenys neskelbtini), per ,,(duomenys neskelbtini)“ kalbėjot, kad jūs (duomenys neskelbtini), tai galėsit.” Girdėti, kaip budėtojas kalba per raciją, o moteris nelipa iš automobilio. Moteris - ,,Kam gi to reikia?”. Pareigūnas - ,,Išlipkit, aš dar sakau”. Moteris - ,,Jeigu probacijos nebūtų man”. Pareigūnas - ,,Man tai, žinokit, tikrai nesvarbu, nereikia važiuoti išgėrus”. Moteris -,,Bet kaip žmogui”. Pareigūnas - ,,Ne, man girtų vairuotojų negaila”. Moteris - ,,Man čia, kiek aš”, moteris labai neaiškiai kalba. Vyras, sėdintis keleivio vietoje, bando kažką pasakyti. Moteris pareigūno prašo paleisti. Pareigūnas - ,,Neprašykit, nes aš jūsų nepaleisiu, važiuosit į komisariatą dviem parom”. Moteris - ,,Prie ko čia dviem parom?”. Pareigūnas - ,,Tokia tvarka”. Moteris - ,,Tai ne, jūs galit mašiną paimt ir mus paleist”. Pareigūnas - ,,Ne, jūsų niekas nepaleis, nieks jūsų nepaleis“. Moteris - ,,Mane pasodins, ar jūs įsivaizduojat mane, aš metrikacijoj sėdžiu“ . Pareigūnas - „Nu, o kas dabar daryt?“. Moteris - „Jūs gi žinot mane“. Pareigūnas - „Taip jūs gi sakėt - jūs (duomenys neskelbtini)“. Moteris - ,,Taip, aš žinau, jūs sąžinės turėkit“. Vyriškis, sėdintis keleivio pusėje, pradeda kalbėti rusiškai, pareigūnas taip pat atsako rusų kalba. Moteris - „Gerai, palaukit, aš paskambinsiu sūnui“. Pareigūnas - „Skambinkit.“ Vyriškis, sėdintis automobilyje, toliau šneka rusų kalba. Moteris - ,,Jis teisę turi paimti mašiną todėl, kad jo mašina“. Pareigūnas - ,,Taip, mašina išvažiuoja“. Pareigūnas pradeda kalbėti rusiškai ir prideda, kad - „Jūs suprantat, kad čia viskas eina taip, kaip priklauso, kad jūs čia prašinėsit, tai nieks, visiškai man vienodai ant tų girtų vairuotojų“. Vyras vėl pradeda kalbėti neaiškiai, nerišliai. Pareigūnas - „Taip, davei, kad ėmiau, kiek kartų tu papuoli pas mane jau, su draugu antrą kart girtas, paėmiau nors kapeiką? Kad čia kaltini“. Moteris sėdi automobilyje ir vis dar kalba telefonu. Pareigūnas - „Basas, nieko neturi, kad čia kažką sakai dar“. Pareigūnas prašo išlipti iš mašinos. Moteris - „Aš išlipsiu palaukit“. Pareigūnai stovi prie tarnybinio automobilio ir laukia, kol iš automobilio išlips moteris, ir kalba kartu su kolega. Pareigūnas - „Ateikit pas mus dabar“. Moteris nereaguoja į duotus pareigūno nusakymus. Pareigūnas su pakeltu tonu - „Ištraukt jus reikės, ar kaip čia suprast dabar, vykdykit, kas yra sakoma, dešimt kartų kartoju normaliai, tai nedaeina“. Moteris išlipa iš automobilio ir yra vedama prie policijos automobilio. Pareigūnas - „Į galą, į galą, ne čia sėdi. Mašinoj, sakau, sėdi mašinoj, ar tau kažkas sakė išlipti, tada eini namo“ - sako išlipusiam vyriškiui iš automobilio. O moteris yra sodinama į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Pareigūnas įlipa į tarnybinį automobilį.
Vaizdo įrašo Nr. 2020_1018_031832_023 trukmė – 01:00 min.. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vaizdo įrašas apžiūrimas naudojant WINDOWS operacine sistema, įrašas paleidžiamas ,,VLC Media Player“ – leistuvu. Pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje. Ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos nėra. Vaizdo įrašai įrašyti į CD, kurie prijungti prie bylos (b. l. 37).
Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotester 7510“, Nr. ARJK0071, rodmenų matyti, kad 2020 m. spalio 18 d., 03:07:17 val. T. K. nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis (b. l. 6). 2020 m. spalio 18 d., 03:27:18 val. T. K. nustatytas 2,56 primilių girtumo laipsnis (b. l. 7).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto, matyti, kad automobilio ,,Opel Zafira 2.2 DTI“, (duomenys neskelbtini) m., vertė 2020 m. spalio mėnesiui yra 1628 eurai be PVM, su PVM - 1970 eurų (b. l. 9)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės ,,OPEL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Pirmiau nurodyti kaltinamosios T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos pareigūnės K. N. parodymai, liudytojo A. L. parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog T. K. 2020 m. spalio 18 d., apie 03.00 val., būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) mieste vairavo automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams minėtą automobilį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus vairuotojos neblaivumą, buvo nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis. Taigi tokia T. K. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajai T. K., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamoji veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) transporto eismo saugumui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – vidutinio amžiaus, nedirbanti (b. l. 57), administracine tvarka bausta (b. l. 59-64), baudos sumokėtos iš dalies (b. l. 65), teista (b. l. 66-68). Byloje nėra duomenų, kad T. K. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas spręsdamas dėl bausmės rūšies atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirba, dėl turimų (duomenys neskelbtini), jai teko parduoti būstą dėl to, šiuo atveju skirti baudą būtų netikslinga. Todėl teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje numatytą, tačiau ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant 60 parų arešto terminą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamoji teista, administracine tvarka bausta už vairavimą neblaiviam ar kitus KET pažeidimus be to, baudos, paskirtos už administracinius nusižengimus sumokėtos iš dalies, yra teisinga ir proporcinga.
Kadangi T. K. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.
Kadangi veika padaryta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-02 baudžiamojo įsakymo paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė į 90 parų arešto bausmę, prie nauju nuosprendžio paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį (neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dienai yra 1 arešto para) ir skirti galutinę bausmę – 41 parą arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 18 d. 3.07 val. iki 2020 m. spalio 18 d. 10.19 val. (viena diena) (b. l. 41,51), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai T. K. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamajai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, taip pat ji transporto priemonę vairavo neturėdama būtinybės, o kaip pati nurodė posėdžio metu – važiavo iš svečių. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, T. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 18 d. (b. l. 48).
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Byloje nustatyta, kad T. K. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 3 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10), t. y. transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamosios T. K. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės „OPEL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji yra teista, bausta administracine tvarka, vieną kartą už vairavimą esant neblaiviai, baudos sumokėtos iš dalies, ji visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kita vertus ši priemonė teismo vertinimu turi padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltinamajam. Sumažinus konfiskuotino turto vertę baudžiamojo poveikio priemonė taptų nebeproporcinga ir per švelni. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės teismas pažymi, kad konfiskuotina visa automobilio „OPEL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM, t. y. 1970 Eur. Būtent tokio dydžio konfiskuotina suma pasieks šios baudžiamojo poveikio priemonės keliamus tikslus, bei sudarys sąlygas įvertinti sukeliamus neigiamus nusikalstamos veikos padarinius.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 113,94 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą T. K.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. K. teisiamojo posėdžio metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Jonas Vilhelmas Pliugžma, kaltinamajai paskirtas gynėjas, kadangi ji atlieka arešto bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.
Šioje byloje, vertinant T. K. turtinę padėtį, pažymėtina, kad ji šiuo metu atlieka arešto bausmę, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl skolų pardavė būtą, o jos pajamos yra tokios, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), dėl to turi 2000 – 3000 per mėnesį. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių apie jos gaunamas pajamas, todėl tai nesudaro pagrindo spręsti apie šiuo metu gerą T. K. turtinę padėtį, dėl šių priežasčių išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamosios.
Kiti klausimai
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti ir pažymėjimą perduoti saugoti į VĮ „Regitra“.
Daiktai skirti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
T. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę visiškai subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę 41 (keturiasdešimt viena) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 18 d. 3.07 val. iki 2020 m. spalio 18 d. 10.19 val. (vieną dieną) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. K. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. K. konfiskuoti automobilio „OPEL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 970 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti ir pažymėjimą perduoti saugoti į VĮ „Regitra“.
Kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti T. K., kad:
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).
3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: