Administracinė byla Nr. AS-127-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02344-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apylinkės prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos generalinis komisaras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovas) 2016 m. spalio 21 d. administracinį sprendimą Nr. 3S-58514 ir įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas viešojo administravimo srityje, juo yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, nes atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo skundą kaip skundą ir jį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3, (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir skundo nevertino vadovaudamasis Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 3.4 punktu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. 3S-58514, pateiktą atsakant į pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė: 1) atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Imuniteto skyriaus pareigūnus R. P., A. R. (A. R.), Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados pareigūnus S. L. (S. L.), R. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros VI-ojo skyriaus vyr. prokurorę L. Š., kad būtų atskleistos ir išaiškintos jų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tyčinis organizuotas pareiškėjo šmeižimas, siekiant jį uždaryti į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos, melagingų kaltinimų politinėje genocido byloje Nr. 1-23-749/2015 sukūrimas ir kt.; 2) pradėti prieš šiuos asmenis ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22, 24, 25, 99 straipsnius, 146 straipsnio 3 dalį, 121, 228, 229, 249 straipsnius ir pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu 10 000 Eur sumai; 3) pradėti ikiteisminį tyrimą prieš R. K. pagal BK 22, 24, 25 straipsnius, 146 straipsnio 3 dalį, 121, 228, 249 straipsnius dėl veiksmų prieš nukentėjusįjį 2010 m. rugpjūčio 19 d. Marių ligoninėje, pripažinti šioje byloje pareiškėją nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu 5 000 Eur sumai; 4) dėl šių skundo reikalavimų priimti procesinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) tvarka; 5) pateikti informaciją apie skundo nagrinėjimo eigą, pateikti užregistruoto skundo kopiją, į kiekvieną skundo punktą atsakyti atskirai registruotu laišku, ir pan.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 3, 17 ir 18 straipsniais, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalimis ir pažymėjo, kad administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus. Įvertinęs skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su atsisakymu atlikti ikiteisminį tyrimą bei kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė skundą Kauno apylinkės prokuratūrai, prašydamas atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja specialieji įstatymai – BPK ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas prašė, jog prieš jo nurodytus asmenis būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikų, nustatytų tam tikruose BK straipsniuose, bei žvalgybos veiksmai, o pareiškėjas būtų pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau Kauno apygardos prokuratūra pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodė, kad pareiškėjo prašymai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra išnagrinėti Kauno AVPK Imuniteto skyriaus, kuris pareiškėjui yra pateikęs atsakymą, o šio atsakymo vertinimas nepatenka į prokuratūros kompetenciją; taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai grindžiami ne faktiniais duomenimis, o vien aplinkybe, jog pareiškėjo nurodomi pareigūnai priėmė pareiškėjo netenkinančius sprendimus tiek BPK, tiek Aprašo nustatyta tvarka; išaiškino teisę skųsti Kauno AVPK Imuniteto skyriaus atsakymą.

Teismo vertinimu, administraciniam teismui ėmus vertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, faktiškai būtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, nes turėtų būti aiškinamos BPK nuostatos bei nustatinėjama, ar pagrįstai Kauno apygardos prokuratūroje bei Kauno AVPK buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo pranešimą apie nusikalstamą veiką bei pradėti ikiteisminį tyrimą, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi. Skundai dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, gali būti paduoti BPK nustatyta tvarka aukštesniam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, skundžiant Kauno AVPK atsakymą – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas atsisakė priimti reikalavimą panaikinti atsakovo 2016 m. spalio 21 d. administracinį sprendimą Nr. 3S-58514 kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, nes šis reikalavimas yra susijęs su prokurorų bei policijos pareigūnų procesinės veiklos vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas, pažymėjęs, kad skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo pranešimą apie galbūt įvykdytą nusikalstamą veiką yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. spalio 21 d. akto Nr. 3S-58514 panaikinimo ir atskirai negali būti išnagrinėtas, taip pat pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė priimti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

II.

Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis atsakovui skundė Kauno AVPK Imuniteto skyriaus 2016 m. liepos 14 d. atsakymą Nr. 107686(1.16K), tačiau atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko veiksmų Aprašo nustatyta tvarka bei nenustatė Kauno AVPK pažeidimo viešojo administravimo srityje, pats atsakovas pažeidė Aprašo tvarką, atsisakė tirti ir nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno AVPK atsisakė atlikti aplinkybių tyrimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus – tirti pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. skundą ir jame nurodytas naujas aplinkybes bei faktą, jog Kauno AVPK nepagrįstai ir neteisėtai 2016 m. liepos 14 d. akte Nr. 107686 priėmė administracinį sprendimą nenagrinėti 2016 m. sausio 8 d. skundo kaip kartotinio. Taip pats atsakovas pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. skundą nepagrįstai laikė kartotiniu ir jo nenagrinėjo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šie veiksmai – administravimo atsakovo institucijoje objektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog pareiškėjas siekia inicijuoti teisme ginčą, susijusį su prokurorų bei policijos pareigūnų procesinės veiklos vykdymu, o tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas BPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija primena, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl atsakovo 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. 3S-58514 pagrįstumo ir teisėtumo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad skundžiamas aktas yra administracinis sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo akto turinį, nustatė ir pareiškėjas atskirajame skunde neneigia aplinkybės, jog jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri skundą persiuntė nagrinėti atsakovui, su skundu, iš esmės prašydamas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėti ikiteisminį turimą (-us), priimti BPK nustatyta tvarka skundžiamą procesinį sprendimą, į kurį buvo atsakyta ginčijamu aktu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, nenustatė teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su atsisakymu atlikti ikiteisminį tyrimą bei kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. pareiškėjas, ginčydamas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. 3S-58514 ir prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, iš esmės siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo skunduose nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad jis atsakovui skundė Kauno AVPK Imuniteto skyriaus 2016 m. liepos 14 d. atsakymą, kuriame pareiškėjui taip pat buvo atsakyta dėl ikiteisminio tyrimo (-ų) nepradėjimo. Kaip jau minėta, administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja BPK. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinis teismas nekompetentingas nagrinėti ginčą dėl prokuratūros rašto, kuriuo buvo atsakyta pareiškėjui į jo kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo (-ų) pradėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. 3S-58514 ir iš šio reikalavimo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo skundą, kurie nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko veiksmų Aprašo nustatyta tvarka bei nenustatė Kauno AVPK pažeidimo viešojo administravimo srityje, pats atsakovas pažeidė Aprašo tvarką, atsisakė tirti ir nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno AVPK atsisakė atlikti aplinkybių tyrimą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir abstraktūs bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra argumentų, pagrįstų ABTĮ nuostatomis, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą ir jį nagrinėti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė