Administracinė byla Nr. eI-1230-426/2019

              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03968-2018-0

              Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui R. J. ir jo atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovės atstovei Agatai Šeporaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, mažajai bendrijai „Emtronika“ bei uždarajai akcinei bendrovei „KM centras“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – atsakovė arba NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 1P-434-(1.3.), kuriuo sustabdytas 2011 m. rugsėjo 9 d. jam išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas iki 2019 m. sausio 15 d. (toliau – Įsakymas).

Pažymėtina, kad reikalavimas panaikinti Tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 1SS-2346-(9.5.), kuriame atsakovė nurodė, jog pareiškėjas per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo turi pašalinti pažeidimus, padarytus atliekant pastatų kadastrinius matavimus, t. y. per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo turi iš naujo, atliekant kadastrinius matavimus, nustatyti statinių – Ūkinio pastato 9I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 9), Ūkinio pastato 22I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 22) ir Ūkinio pastato 21I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 21; toliau visi kartu – Pastatai) kadastro duomenis pagal vietoje esančią pastatų būklę ir imtis veiksmų, kad šie duomenys būtų pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre bei ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 21 d. pateikti pažeidimų šalinimą įrodančius dokumentus (toliau – Raštas) atsisakytas priimti 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. sausio 15 d., todėl jo teisėtumas šioje byloje nevertintinas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Įsakymu. Teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių kadastro duomenų surinkimą, taip pat pažeidžiant pačios NŽT, kaip teikiančios metodinius nurodymus įstaigos, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teiktus teisės normų išaiškinimus, dėl ko turėtų būti panaikintas.

Skunde pareiškėjas aiškina, kad nuo 2012 m. sausio 9 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „KM centras“ matininko pareigose.

Vadovaujantis tarp UAB „KM centras“ ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Emtronika“ 2017 m. vasario 24 d. sudaryta kadastrinių matavimų sutartimi, pareiškėjui buvo pavesta surinkti kadastro duomenis apie pastarajai priklausančius nekilnojamuosius daiktus – statinius. Nurodo, kad 2017 m. kovo 16 d. nuvyko į kadastrinių matavimų vietą bei užfiksavo MB „Emtronika“ nuosavybės teise priklausančių Žemės sklype, esančių ūkinių pastatų kadastro duomenis ir 2017 m. kovo 21 d. sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Kadastrinių matavimų byla). Pažymi, kad prieš jam nustatant statinių kadastro duomenų pasikeitimus, paskutinį kartą šių statinių kadastro duomenys buvo fiksuoti 1987 m. birželio 20 d., o statiniai ir nuosavybės teisės į juos jau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas tvirtina, kad atliko tik kadastro duomenų pakeitimų fiksavimą, nes pastatų kadastro duomenys jau buvo nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

MB „Emtronika“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl statinių kadastro duomenų pakeitimų pagal 2017 m. kovo 16 d. fiksuotus statinių kadastro duomenis įregistravimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas MB „Emtronika“ prašymą tenkino bei atnaujintus statinių kadastro duomenis įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Atliktų kadastrinių matavimų metu pareiškėjas nustatė, kad Pastatų kadastro duomenys, lyginant su prieš tai paskutinį kartą fiksuotais kadastro duomenimis, pasikeitę – šie pastatai yra fiziškai pažeisti, t. y. išlikę po 13 proc. pastatų – tik jų pamatai. Pareiškėjas nurodo, jog atliekant kadastrinius matavimus dirbo atestuoti archeologai, kurie buvo atidengę požeminėje dalyje esančius Pastato 22 pamatus, kuriuos kadastrinių matavimų metu fiksavo pareiškėjas. Apie atliktus archeologinius tyrimus buvo surašyta archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaita, kuri aprobuota ir viešai paskelbta Kultūros paveldo departamente ir joje nustatyta, kad yra sudarantys uždarą kontūrą Pastato 22 pamatai, pažymėti ataskaitoje parengtame pastato brėžinyje.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad NŽT 2018 m. vasario 6 d. raštu pateikė išsamius paaiškinimus apie atliktus Pastatų kadastrinius matavimus, taip pat metodinę medžiagą, dalyvavo NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti komisijos (toliau – Komisija)                     2018 m. gegužės 10 d. posėdyje bei pateikė papildomus duomenis.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas, priimtas grubiai pažeidžiant viešojo administravimo procedūrinius terminus.

Be to, pareiškėjas, susisiekęs su MB „Emtronika“, sužinojo, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1105-275/2018 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Start Vilnius“ (teisių perėmėjas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) ir MB „Emtronika“ dėl administracinių aktų panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Prie civilinės bylos Nr. e2-1957-275/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr.           e2-871-994/2017 dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į civilinę bylą Kadastrinių matavimų byla pateikta 2017 m. gegužės 29 d. kartu su MB „Emtronika“ tripliku. Atsakovei buvo žinoma apie ją nuo tos dienos, tačiau tyrimas dėl šios Kadastrinių matavimų bylos teisingumo pradėtas tik 2018 m. sausio pabaigoje.

Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytus terminus. Tarnyba administracinę procedūrą pradėjo tik 2018 m. sausio 24 d. Duomenų, kurie liudytų, kad papildomi tyrimo veiksmai buvo reikalingi, kad be šių veiksmų nebuvo galima priimti galutinio sprendimo, byloje nėra, tokių argumentų nenurodo ir NŽT. Pareiškėjas nurodo, jog tikėtina, kad NŽT savo sprendimus priiminėjo pagal kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje skiriamus posėdžius.

Pasak pareiškėjo, iš skundžiamo Įsakymo neaišku, ką jis pažeidė, aiškina, kad jame lakoniškai išvardijami Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo panaikinimą reglamentuojantys teisės aktai, nurodomas Kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 32.2.4.2 punktas, atsižvelgiama į Komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvadas, priimtas  sprendimas sustabdyti išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Daugiau jokių motyvų šiame Įsakyme, pareiškėjo tvirtinimu, nėra. Pareiškėjo manymu, šis Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.

Pažymi, kad Komisijos išvada pareiškėjui nebuvo siųsta ir / ar įteikta. Pastarąją, rengdamas šį skundą, gavo iš MB „Emtronika“ atstovo. Komisija išvadoje nurodo, kad remiasi archeologinių tyrimų išvadose nurodytomis aplinkybėmis, kad dalis pamatų sunykę, todėl padaro savo išvadą – nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro.

Administracinė procedūra, pasak pareiškėjo, buvo pradėta jau esant ginčui teisme tuo pačiu klausimu. Atsižvelgiant į tai, administracinė procedūra, užbaigta ginčijamu Įsakymu, jo manymu, negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, jog NŽT, priimdama skundžiamą Įsakymą, neteisingai taikė ir aiškino nekilnojamų daiktų kadastro duomenų surinkimo ir nustatymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, pažeidė savo pačios teiktus išaiškinimus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui dėl fiziškai pažeistų statinių kadastro duomenų surinkimo, kuriais vadovaujantis, matininkai visoje Lietuvoje iki šiol vykdė fiziškai pažeistų statinių kadastrinius matavimus.

Pabrėžia, kad šiuo atveju ypač svarbus teisinis reguliavimas ir aktuali teismų praktika, kurioje pasisakoma, kokiais konkrečiais atvejais laikoma, kad statiniai yra visiškai išnykę ir jie turi būti išregistruojami iš viešojo registro. Pagal su skundu pateikiamus įrodymus – UAB „Kultūros vertybių paieška“ archeologinių tyrimų ataskaitą, pareiškėjo nuomone, yra aiškiai užfiksuoti Pastato 22 pamatai ir sienų dalys. Šio statinio pamatai daugiausia yra požeminėje dalyje. Pastatų 9 ir 21 pamatai yra iškilę virš žemės paviršiaus arba lygūs su žemės paviršiumi. Pasak pareiškėjo,  archeologinių tyrimų ataskaita patvirtina, kad Pastato 22 pamatai ir sienų dalys nėra nugriautos (išnykusios), jos yra (buvo) apie 10 cm po žemių sluoksniu. Taip pat faktiškai egzistuoja ir Pastatų                9 bei 21 laikančiosios konstrukcijos – pamatai. Atkreipia dėmesį, kad pamatai neabejotinai yra laikomi laikančiosiomis statinio konstrukcijomis, jos patenka į Statybos įstatymo 2 straipsnio                        68 punkte nurodytą laikančiųjų konstrukcijų apibrėžimą. Būtent šios aplinkybės ir yra užfiksuotos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje, kurioje visiškai teisingai ir nurodyta, kad Pastatai yra fiziškai pažeisti – likę 13 proc., pamatai.

Pareiškėjas, apžiūrėjęs Pastatus natūroje, 2017 m. birželio 16 d. kadastrinių matavimų metu užfiksavo tuos duomenis, kurie buvo nustatyti, t. y. kad likę tik pamatai.

Skunde tvirtina, kad tinkamai atliko pastatų kadastrinius matavimus, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Atkreipia dėmesį, kad Įsakymas priimtas 2018 m. lapkričio 14 d., Komisijos nagrinėti teisiniai santykiai vyko 2017 m. kovo mėn. ir jiems buvo taikomas tuo metu galiojęs reglamentavimas, o būtent – Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Tikslinimo taisyklės; 2014 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 3D-780 (nuo 2015 m. sausio 1 d.; TAR, 2014, Nr. 2014-14588) redakcija). Nurodytoje Taisyklių redakcijoje nebuvo aiškiai nustatyta tvarka, kaip turi būti nustatinėjami fiziškai pažeistų pastatų kadastro duomenys. Atsižvelgdamas į tai, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas pagal matininkų užklausas 2014 m. kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti išaiškinimą, kaip turi būti fiksuojami pažeistų pastatų kadastro duomenys (baigtumas). Įsakymo priėmimo momentu 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija (2018 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-711 (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.; TAR,                     2018, Nr. 2018-15621) redakcija).

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė iš esmės pati jokio tyrimo neatliko, neteisingai aiškino teisės normas, priėmė nemotyvuotus ir nepagrįstus administracinius aktus, dėl ko yra pagrindas patenkinti jo skundą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas akcentavo, kad pastatai jau buvo registruoti anksčiau, jis fiksavo tik pakeitimus. Rėmėsi ir archeologinio tyrimo ataskaitoje pateiktais duomenimis.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad atsakovė procedūrą pradėjo 2017 m., tačiau paklausimą pareiškėjui išsiuntė tik po pusės metų. NŽT jokio tyrimo neatliko. Pažymi ir tai, kad civilinėje byloje pareikštas prokuroro ieškinys buvo atmesta

Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad NŽT nuolat veikia Tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarymo“ sudaryta Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimo turėtojų veiklai įvertinti (toliau – Komisija). Komisija, organizuodama savo darbą, vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, geodezininkų ir matininkų veiklai įvertinti darbo reglamentu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytų jokių konkrečių terminų Komisijos tyrimui atlikti ir sprendimui priimti, NŽT tvirtina, kad turėtų būti atmestas skundo argumentas dėl administracinės procedūros nustatytų terminų pažeidimo priimant Įsakymą.

Atsakovė nurodo, kad Komisijai 2018 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu buvo parengta ir pateikta informacija apie matininko R. J. padarytą veiklos pažeidimą ir Komisijos posėdyje 2018 m. gegužės 10 d., dalyvaujant pareiškėjui, pradėtas nagrinėti jo veiklos vertinimas.

Pagrindas Komisijai pateikti tarnybinį pranešimą – NŽT 2017 m. rugsėjo 8 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (toliau – Prokuratūra) 2017 m. rugsėjo 7 d. raštas „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – Prokuratūros raštas), kuriuo Tarnybos buvo prašoma pateikti motyvuotą išvadą dėl 2017 m. kovo 16 d. atliktų Pastatų kadastrinių matavimų (kadastrinių matavimų duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo, teisingumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams.

Atsakovė nurodo, jog įvertino Prokuratūros rašte pateiktą informaciją remdamasi kartu su jame pateiktais pareiškėjo parengtos nekilnojamojo kadastro duomenų bylos kopijoje esančiais dokumentais.

NŽT aiškina, kad neturi duomenų ir dokumentais pagrįstos informacijos, kokiu pagrindu 2017 m. kovo 16 d. buvo atliekami pastatų kadastriniai matavimai ir vertino, kad pareiškėjas negalėjo apskaičiuoti jų užimtus žemės plotus, kadangi šie pastatai neturi pirmojo aukšto, kuris būtinas šiam plotui apskaičiuoti, ir negalėjo apskaičiuoti Pastatų 9, 21 ir 22 tūrio, kadangi šių pastatų tūrio skaičiavimas neįmanomas nenustačius pastatų parametrų, reikalingų pastatų tūriui skaičiuoti.

Atsakovė tvirtina, kad pareiškėjas negalėjo Pastatų 9 ir 21 priskirti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o pastato 22 – II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, taip pat neturėjo teisinio pagrindo atlikti Pastatų 9, 20 ir 21 kadastrinių matavimų, kadangi minėtoje byloje užfiksuoti duomenys apie pastaruosius Pastatus nepakankami juos identifikuoti.

Komisija, gavusi Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą atsakymą, vadovaudamasi Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčiu, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai (nagrinėjamu atveju – ūkiniai pastatai) gali būti matuojami tik tais atvejais, kai galima nustatyti visus duomenis (parametrus), nurodytus minėtame Nuostatų papunktyje ir pamato konstrukciniai elementai sudaro uždarą kontūrą, 2018 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, nusprendė NŽT direktoriui siūlyti sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą 3 mėnesiams, kadangi jis negalėjo atlikti pastatų kadastrinių matavimų ir atnaujinti jų kadastro duomenų, nes archeologinių tyrinėjimų išvadose nurodyta, kad dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto, kaip tai reglamentuojama Nuostatų 32.2.4.2 papunktyje ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinime, ir įpareigoti jį ne vėliau kaip per 3 mėnesius imtis priemonių dėl pažeidimų, padarytų atliekant paminėtų statinių kadastrinius matavimus, pašalinimo ir Komisijai pateikti atliktus veiksmus pagrindžiančius dokumentus.

Nurodo, kad po Komisijos išvadų Įsakymu buvo sustabdytas 2011 m. rugsėjo 9 d.                                   R. J. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas iki                     2019 m. sausio 15 d.

Atsakovė tvirtina, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Įsakyme visiškai nesuprantama, ką pažeidė pareiškėjas ir kodėl priimamas būtent toks sprendimas. Teigia, kad Įsakyme yra ne tik konkrečiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, bet ir pagrindas, t. y. Komisijos išvada.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog įvertinus civilinėje byloje Nr. e2-1105-275/2018 esančius dokumentus, priėjo prie išvados, kad nors šioje byloje ir yra nagrinėjami sandoriai, susiję su ginčo ūkiniais statiniais ir jų egzistavimu, tačiau šie duomenys neturi įtakos Komisijos priimtai išvadai ir Įsakymo teisėtumui, kadangi Komisija nagrinėjo ir vertino tik pareiškėjo, kaip matininko, veiksmus atliekant kadastrinius matavimus.

Pažymi, kad Komisija vertino pareiškėjo, kaip matininko, veiklą ir nustačiusi pažeidimus, priėmė Įsakymą. Atsakovė daro išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog nesilaikyta VAĮ  27 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo nutraukti administracinę procedūrą, jeigu tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti ir teismas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo valstybės įmonės Registrų centras informuoja, kad skunde pastatų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras) 2017 m. kovo 31 d. buvo patikslinti UAB „KM Centras“ matininko R. J. parengtos kadastro duomenų, užfiksuotų 2017 m. kovo 16 d., bylos pagrindu. Ūkiniai pastatai pirmą kartą Kadastre 2008 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 1987 m. birželio 20 d. kadastro duomenų bylos ir 2007 m. gruodžio 18 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Pažymi, jog vadovaujantis Kadastro nuostatų 84-1.3 punktu, pastatų 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų byla buvo teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto kadastre 2017 m. kovo 31 d. pakeisti Ūkinių pastatų kadastro duomenis, kai keičiasi pastatų fizinė būklė. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, jog minėta kadastro duomenų byla atitiko visus teisės aktų reikalavimus, t. y. joje buvo visi sukomplektuoti dokumentai, kurie teisės aktų numatyti pagalbiniams ūkio pastatams; taip pat minėtuose dokumentuose buvo visi duomenys, reikalingi įrašyti į Kadastrą. Už teisingų duomenų nustatymą vietoje ir jų fiksavimą kadastro duomenų byloje atsako matininkas, parengęs Ūkinių pastatų kadastro duomenų bylą.

Kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ūkinių pastatų kadastro duomenų tikslinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams – 2017 m. kovo 16 d. kadastro duomenų bylai. Teisės aktai nesuteikia teisės Kadastro tvarkytojui tikrinti, ar matininko kadastro duomenų byloje užfiksuoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys atitinka vietoje esančią faktinę šių nekilnojamųjų daiktų būklę. Už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos parengęs asmuo. Matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija – NŽT.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys MB „Emtronika“ ir UAB „KM centras“ atsiliepimų į skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas. 

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2.S(206)-32348 „Dėl išvados pateikimo“ Komisijai 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė tarnybinį pranešimą pateikti motyvuotą išvadą dėl pastatų, 2017 m. kovo 16 d. atliktų kadastrinių matavimų (kadastrinių matavimų duomenų byla                   Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo, teisingumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams.

Komisija 2018 m. birželio 7 d. protokole, svarstydama pareiškėjo, turinčio matininko kvalifikacijos pažymėjimą, veikos vertinimą, nusprendė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl Nuostatų 32.2.4.2 papunkčio išaiškinimo, t. y. ar fiziškai pažeistų statinių kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai galima nustatyti visus parametrus, nurodytus minėtame Nuostatų papunktyje. Taip pat Komisija nusprendė, kad matininkas R. J. turi iki kito Komisijos posėdžio pateikti papildomą informaciją ir dokumentus apie archeologinių tyrimų rezultatus, o sprendimą dėl jo veiklos (matininko kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) Komisija priims kito posėdžio metu.

Komisija 2018 m. liepos 17 d. išvadose ir siūlymuose Nr. 1KI-1-(11.28), posėdžio metu svarstydama klausimą dėl matininko R. J. kvalifikacijos pažymėjimo, nusprendė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio išaiškinimo, t. y. ar fiziškai pažeistų statinių kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai galima nustatyti visus parametrus, nurodytus minėtame nuostatų papunktyje ir pareigojo pareiškėją pateikti papildomą informaciją ir dokumentus apie archeologinių tyrimų rezultatus.

NŽT raštu „Dėl išaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 1GŽŪM-154 „Dėl nuomonės“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog ne iki galo įrengtų arba fiziškai susidėvėjusių pamatų kadastriniai matavimai gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu pamato konstrukciniai elementai sudaro uždarą kontūrą, kadangi tik tokiu atveju yra galimybė pagal vietovėje užfiksuotus duomenis apskaičiuoti statinio plotą, tūrį, taip pat ilgį, plotį, perimetrą ir kt. geometrinius parametrus bei jų pagrindu – statinio vertę. Atsižvelgiant į minėtame rašte pateiktą nuomonę, vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio nuostata, nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai (nagrinėjamu atveju – ūkiniai pastatai) gali būti matuojami tik tais atvejais, kai galima nustatyti visus duomenis (parametrus), nurodytus minėtame nuostatų papunktyje ir pamato konstrukciniai elementai sudaro uždarą kontūrą.

Komisija 2018 m. rugsėjo 17 d. Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti posėdžio protokole Nr. 1KK-4-(l 1.27) (2018 m. spalio 4 d.), įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą, NŽT direktoriui siūlė sustabdyti pareiškėjui išduoto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą 3 mėnesiams, konstatavusi, kad pareiškėjas negalėjo atlikti pastatų kadastrinių matavimų ir atnaujinti šių statinių kadastro duomenų, nes archeologinių tyrinėjimų išvadose nurodyta, jog dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto, kaip tai reglamentuojama Nuostatų 32.2.4.2 papunktyje ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinime ir įpareigoti Pareiškėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius imtis priemonių dėl pažeidimų, padarytų atliekant pastatų  kadastrinius matavimus, pašalinimo ir Komisijai pateikti atliktus veiksmus pagrindžiančius dokumentus. Komisijos sprendimas 2018 m. spalio 15 d. Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų veiklai įvertinti išvadose ir siūlymuose Nr. 1KI-4-(11.28.).

NŽT vadovas pritarė pateiktoms Komisijos išvadoms ir Įsakyme, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2, 16 punktais, Kadastro nuostatų                          32.2.4.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvadas ir siūlymus Nr.                           1KI-4-(11.28), nusprendė sustabdyti 2011 m. rugsėjo 9 d. R. J. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą iki 2019 m. sausio 15 d.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad atsakovė pažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatas bei procedūrinius terminus priimti sprendimą. 

Komisija teigia, kad konkrečių terminų tyrimui atlikti ir sprendimui priimti nenustato, todėl administracinės procedūros nustatytų terminų nepažeidė, Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.  

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Taisyklės.

Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis nustato, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai (šiuo atveju – NŽT) nustačius nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, matininkas įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų. Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad matininkui per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą ištaisius nustatytus pažeidimus ir pateikus dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.

Pagal Taisyklių 15 punktą išvadą dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo, išskyrus Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus, rengia ir NŽT direktoriui teikia NŽT direktoriaus sprendimu sudaryta komisija. NŽT, išnagrinėjusi Taisyklių 14 punkte nurodytus gautus dokumentus ir nustačiusi, kad matininkas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus jo veiklos reikalavimus ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių matininko darbų atlikimą, reikalavimus, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir jo padarinius, imasi atitinkamai Įstatymo 11 straipsnio 10–12 dalyse nustatytų veiksmų. NŽT sprendimas panaikinti, sustabdyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar panaikinti galiojimo sustabdymą įforminamas NŽT direktoriaus įsakymu (Taisyklių 16 punktas). Matininkas, per NŽT nurodytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių sustabdytas matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, Taisyklių                               5 punkte nurodytais būdais kreipiasi į NŽT, prašydamas panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ir pateikia dokumentus, įrodančius, kad šie pažeidimai pašalinti, ar jų kopijas (Taisyklių 18 punktas). Apie priimtą sprendimą sustabdyti arba panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą NŽT raštu praneša matininkui per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo (Taisyklių 19 punktas). NŽT pranešimai ir sprendimai dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo gali būti teikiami asmeniui tiesiogiai ar elektroninėmis priemonėmis per elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt (Taisyklių 20 punktas).

Taigi, skundžiamu Įsakymu trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. sausio 15 d. buvo sustabdytas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

Kaip nustatyta, Įsakymas grindžiamas ne tik Įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, bet ir Taisyklių 16 punktu, kuriame nustatyta, kad NŽT, išnagrinėjusi Taisyklių 14 punkte nurodytus gautus dokumentus ir nustačiusi, kad matininkas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus jo veiklos reikalavimus ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių matininko darbų atlikimą, reikalavimus, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir jo padarinius, imasi atitinkamai Įstatymo 11 straipsnio 10–12 dalyse nustatytų veiksmų, Kadastro nuostatų 32.2.5.2 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, bei Komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvada ir siūlymu Nr. 1K1-4-(11.28). Pastaroji vertintina kaip sudėtinė (motyvuojamoji) Įsakymo dalis. Išvadoje Komisija NŽT direktoriui siūlė sustabdyti matininko R. J. matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą 3 mėnesiams ir įpareigoti jį imtis priemonių dėl pažeidimų, padarytų atliekant pastatų kadastrinius matavimus, pašalinimo bei Komisijai pateikti atliktus veiksmus pagrindžiančius dokumentus. NŽT vadovas pagal jam suteiktą diskreciją priėmė skundžiamą Įsakymą.

Ginčo byloje, kad Komisija turi teisę vertinti matininko veiklą, nėra.

Šiuo atveju vertintina motyvuojamoji sprendimo dalis, t. y. tai, ar Komisija, remdamasi ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, pagrįstai sprendė, jog matininkas negalėjo atlikti kadastrinių matavimų ir atnaujinti šių statinių kadastro duomenų, nes archeologinių tyrinėjimų išvadose nurodyta, kad dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto, kaip tai reglamentuojama Nuostatų 32.2.4.2 papunktyje ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinime ir siūlė įpareigoti matininką R. J. ne vėliau kaip per 3 mėnesius imtis priemonių dėl pažeidimų, padarytų atliekant pastatų kadastrinius matavimus, pašalinimo ir Komisijai pateikti atliktus veiksmus pagrindžiančius dokumentus.

Taigi, Komisija išvadose rėmėsi Žemės ūkio ministerijos pateiktais išaiškinimais, kurie pagal jų pobūdį yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali būti vertintini kaip imperatyvus teisės akto aiškinimas. Šiuo atveju – tai tik nuomonė ir pozicija Kadastro nuostatų aiškinimo kontekste. Šiam klausimui spręsti Komisija nesikreipė į kompetentingas institucijas ar ekspertus, kad gautų atliktų ginčo pastatų kadastrinių matavimų įvertinimą, vertinant Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio, kuriame reglamentuojama, jog nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, taikymą ginčo atveju.

Pareiškėjas teigia, kad pastatai nėra visiškai išnykę, likę pamatai ir kai kurių pastatų sienų likučiai, pastatams buvo daryti archeologiniai tyrinėjimai ir pateiktos tyrinėjimų ataskaitos. Pareiškėjas pažymėjo, jog buvo vykdomi ne Nuostatų 32.2 punkte nurodyti statinių kadastro duomenų nustatymo darbai, kai yra pirmą kartą matuojami pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti statiniai, o buvo atliekami Nuostatų 53 punkte nurodyti statinių kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimo darbai.

Pagal Kadastro nuostatų 53 punktą, atliekant įrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą statinių kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimą, matininkas apžiūrėjęs statinius vietoje ir atlikęs kontrolinius matavimus fiksuoja tik pasikeitusius kadastro duomenis ir šiais duomenimis papildo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą; jau nustatyti ir į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti kadastro duomenys iš naujo nėra nustatinėjami, kadangi šiuos duomenis matininkui, vadovaujantis Kadastro nuostatų 25 punktu pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Komisijai pareiškėjas taip pat paaiškino, kad pastato tūrį apskaičiavo pagal tai, kas yra išlikę virš žemės paviršiaus.

Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad ginčo statiniai pirmą kartą Kadastre                     2008 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti, remiantis 1987 m. birželio 20 d. kadastro duomenų byla ir 2007 m. gruodžio 18 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-31 pagrindu.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, pateikti duomenys leidžia spręsti, kad Kadastre 2017 m. kovo 31 d. buvo patikslinti UAB „KM Centras“ matininko R. J. parengtos kadastro duomenų, užfiksuotų 2017 m. kovo 16 d. bylos pagrindu. Tokie duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruoti statiniai, buvo nuginčyti. Taigi, teismas nesutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės įregistruoti pakeitimų, kuriuos jis atliko pagal faktinę statinių būklę, kai keičiasi statinių fizinė būklė. Pažymėtina, kad Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio taikymas ir aiškinimas, esant nustatytai aplinkybei, jog buvo tikslinti kadastro duomenys, yra neteisėtas. Šiuo atveju Komisija minėtų pareiškėjo argumentų dėl duomenų tikslinimo nevertino ir atitinkamai apsiribojo tik ataskaitų tam tikrų dalių vertinimu bei Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunkčio taikymu pagal Žemės ūkio ministerijos pateikė rekomendacinį aiškinimą. Toks Komisijos tyrimas nelaikytinas tinkamu. Neaišku, kodėl Komisija nevertino itin reikšmingos ginčui aplinkybės, kad registre įregistruoti kadastriniai duomenys yra nenuginčyti. Tokių duomenų teisėtumo vertinimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, o jų neįvertinimas tik pagrindžia, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai.  

Konstatuotina, kad Kadastre įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Taigi, matininkas atliko ne pastatų įregistravimą, o kadastro duomenų tikslinimą pagal realiai pasikeitusią faktinę situaciją. 

Šiam ginčui reikšmingi faktai nustatyti ir kitose nagrinėtose bylose.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr.                                                         eI-1755-171/2018 įvertino ir ginčo statinių kadastrinių duomenų tikslinimo teisėtumą bei pripažino, jog statinių kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Taigi, minėtoje byloje ginčyti registratoriaus sprendimai buvo palikti galioti. Šis sprendimas dar neįsiteisėjęs.

Taip pat šiai bylai svarbi ir kita aplinkybė, t. y. Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-871-994/2017, kurioje 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą prijungė prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1957-275/2017 (e2-1951-275/2019). Šioje civilinėje byloje 2019 m. gegužės 10 d. buvo priimtas dalinis sprendimas (apskųsta apeliacine tvarka). Minėtame sprendime, be kita ko, vertinti ir ginčo pastatų kadastriniai matavimai. Šioje byloje MB „Emtronika” pateikė duomenis, kad jos užsakymu UAB „Kultūros vertybių paieška” atliko archeologinius tyrimus ir 2017 m. kovo 21 d. surašė Taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų pažymą (toliau – Pažyma). Teismas, vertindamas pirkimo-pardavimo sandorių teisėtumą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl statinio išnykimo nustatymo fakto bei teisinį santykį reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei STR 1.01.1.08:2002 nuostatomis, konstatavo kad, be kita ko (Pastatas 9 ir Pastatas 22), ir šioje byloje vertinti pastatai nėra sugriuvę ir sprendė, jog tokie daiktai galėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektas.

Teismas, vertindamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos ir minėtuose teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, negali sutikti su Komisijos vienareikšmišku vertinimu, jog pareiškėjas negalėjo atlikti ginčo pastatų kadastrinių matavimų ir atnaujinti šių statinių kadastro duomenų, konstatuodamas, kad dalis pamatų sunykę, todėl nebuvo galimybės išmatuoti statinio uždaro kontūro bei apskaičiuoti užstatyto ploto, kaip tai reglamentuojama Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunktyje ir Žemės ūkio ministerijos išaiškinime.

Pati Komisija jokio savarankiško tyrimo neatliko, kvalifikuotų specialistų nesikvietė, o taip pat ir nevertino visumos šiame teismo sprendime nustatytų reikšmingų aplinkybių, todėl jos išvados negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, o atitinkamai ir Įsakymas, kuriomis remiantis jis grindžiamas, taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir nėra įtvirtintų procedūrinių terminų, tačiau, nustačius, jog Prokuratūra 2017 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į NŽT, o galutinis Komisijos sprendimas priimtas 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. daugiau nei po metų. Taigi, toks terminas, remiantis byloje esančia medžiaga, nelaikytinas objektyviai būtinu išvadoms priimti. Nustatyta, kad Komisija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir reikalavo iš pareiškėjo pateikti papildomus duomenis, o jokių kitų veiksmų, kurie sąlygotų nepateisinamai ilgą tokios procedūros užbaigimą, nepateikė.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Komisija turėjo stabdyti procedūrą dėl nagrinėtos civilinės bylos (Nr. e2-1105-275/2018), kadangi minėtoje civilinėje byloje nagrinėti sandoriai susiję su ginčo pastatais ir jų egzistavimu. Teismo vertinimu, nors ir buvo vertinti ginčo pastatų kadastriniai matavimai civilinėje byloje, tačiau Komisija nagrinėjo ir vertino tik pareiškėjo, kaip matininko, veiksmus atliekant kadastrinius matavimus.

VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Teismo vertinimu, abu klausimai nėra tapatūs, o ta aplinkybė, kad buvo pateikti kadastrinių matavimų duomenys, nepatvirtina, jog tuo pačiu klausimu nagrinėta byla ir pradėta administracinė procedūra.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, laikytini pagrįstais.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.                     A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Be kita ko, ši norma siejama ir su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

Teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau išdėstyta šiame sprendime, prieina prie išvados, kad nustatyti trūkumai yra esminiai, todėl Komisijai atlikus tyrimą, kurio išvados grindžiamos iš esmės informacinio pobūdžio duomenimis, neįvertinus visumos pastatų kadastrinių matavimų bylos duomenų, kurie nenuginčyti, o taip pat ir kitų reikšmingų su matininko veikla susijusių aplinkybių, nustatytų teismų procesiniuose sprendimuose, konstatuoja, kad Komisijos išvados yra nepagrįstos ir Įsakymas naikintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Vien tik tai, kad Komisija įvertino tam tikrus faktus, nevertindama visumos duomenų dėl ginčo pastatų, rodo, kad nepateisinamai ilgai užsitęsęs tyrimas nebuvo išsamus ir visapusiškas, todėl Įsakymas, kuris grindžiamas Komisijos išvadomis, turi būti panaikintas.

Pažymėtina ir tai, kad Komisija Rašte įpareigojo matininką R. J. imtis priemonių dėl pažeidimų, padarytų atliekant pastatų kadastrinius matavimus, tačiau, įvertinus tai, kad minėtas įpareigojimas kilo iš Įsakymo, kuris šiuo teismo sprendimu panaikintas, akivaizdu, kad ir toks įpareigojimas, kaip visuma procedūrinių veiksmų, negali būti laikomas teisėtu. Kiti šalių argumentai nevertinti kaip teisiškai nereikšmingi.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus                           2018 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 1P-434-(1.3.) „Dėl R. J. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos        Beata Martišienė

        Rūta Miliuvienė 

        Margarita Stambrauskaitė