Procesinio sprendimo kategorija:110.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13653-820/2014 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. M., A. R. B.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja L. B. kreipėsi su skundu, prašydama antstolio S. M. 2014-02-14 patvarkymą panaikinti ir įpareigoti antstolį S. M. stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/14/00263 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00115-14; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki skundo išsprendimo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/14/00263. Nurodė, kad antstolio S. M. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0170/14/00263 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-7424 vekselio pagrindu, išduotą išieškotojui A. R. B. dėl 107638,37 Lt skolos išieškojimo iš L. B. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir išieškotojo nesiejo jokie prievoliniai/paskoliniai santykiai, L. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo A. R. B. atžvilgiu. Vykdomoji byla pradėta ne teismo sprendimo, o vekselio, išduoto vykdomojo įrašo pagrindu. Pareiškėja teigia, jog vekselis, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, yra nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-900115-14, rezultatas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomasis dokumentas gali būti įvykdytas, todėl pareiškėjai palankus procesinis sprendimas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo netektų prasmės (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Antstolis S. M. 2014-02-14 patvarkymu nusprendė atmesti skolininkės prašymą sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad prašyme nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla ar atidėti vykdymo veiksmai (LR CPK 626 str., 627 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Teismas konstatavo, jog deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Skundžiamas antstolio 2014-02-14 patvarkymas atsisakyti sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, reg. Nr. S068483, įrodo, jog antstolis atlieka vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2013-12-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-7424 dėl 107638,27 Lt skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. B. trečios eilės išieškotojo A. R. B. naudai. Pareiškėja skundžia antstolio 2014-02-14 patvarkymą atsisakyti sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Skunde dėl antstolio veiksmų kelia tokius pačius reikalavimus, t.y. sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/14/00263 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00115-14. Šiuo atveju skundo dalykas visiškai sutampa su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. teismas laikinosiomis apsaugos priemonės iš esmės išspręstų pareiškėjos skundą iš esmės dar iki tol, kol teismas išnagrinės šį klausimą, nagrinėdamas bylą iš esmės. Priėmus pareiškėjai palankų procesinį sprendimą nagrinėjant skundą iš esmės, t. y. panaikinus antstolio patvarkymą ir sustabdžius vykdomąją bylą, teisines pasekmes sukeltų pats procesinis sprendimas, nes tai savaime besirealizuojantis sprendimas, nereikalaujantis priverstinio vykdymo. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki procesinio sprendimo priėmimo, pareiškėja pasiektų rezultatą, kuris galėtų būti pasiektas tik priėmus jai palankų sprendimą. Priėmus pareiškėjai nepalankų sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiktų pareiškėjai prioritetą ir išieškotojo teises pažeistų labiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kodėl reikėtų skubiai stabdyti vykdomąją bylą, nepateikė jokių įrodymų, jog vykdomasis dokumentas gali būti visiškai įvykdytas iki skundo išnagrinėjimo, todėl priimtas procesinis sprendimas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo netektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, jog skundo dėl antstolio veiksmų dalykas sutampa su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų patenkintas skundas iki procesinio sprendimo priėmimo, o pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 144 str. 1 d., 510 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja L. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki skundo išsprendimo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo instancinės teismų formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496/2004). Aplinkybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių ir skundo dalykas sutampa, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą, todėl nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų teisių suvaržymu, tačiau toks suvaržymas yra laikino pobūdžio. Pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdyti tik vykdymo veiksmai, tačiau vykdomoji byla savaime nebūtų nutraukta ir jokie pareiškėjos turtui pritaikyti apribojimai nebūtų panaikinti. Skundo atmetimo atveju išieškojimas iš pareiškėjos būtų tęsiamas bendra tvarka.
Antstolis S. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkės teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiktų pareiškėjai prioritetą ir išieškotojo teises pažeistų labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. B. pateikė skundą, prašydama antstolio S. M. 2014-02-14 patvarkymą panaikinti ir įpareigoti antstolį S. M. stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/14/00263 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00115-14 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki skundo išsprendimo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/14/00263, motyvuodama tuo, jog vekselis, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, yra nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-900115-14, rezultatas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turi užtikrinti galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymą, tačiau jas pritaikius, negali būti patenkinti skundo reikalavimai, kol byla pagal pareikštus reikalavimus teisme nėra išnagrinėta. Pažymėtina, jog pareiškėjos L. B. skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimas yra iš esmės. Darytina išvada, jog išsprendus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymas dėl antstolio veiksmų bus išnagrinėtas, kadangi skundu dėl antstolio veiksmų ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekiamas tas pats rezultatas - stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/14/00263.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki procesinio sprendimo priėmimo pareiškėja pasiektų teisinį rezultatą, kuris galėtų būti pasiektas tik priėmus galutinį procesinį sprendimą. Priėmus pareiškėjai nepalankų sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiktų pareiškėjai prioritetą ir išieškotojo teises pažeistų labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
Atmestinas apeliantės argumentas, jog pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdyti tik vykdymo veiksmai, tačiau vykdomoji byla savaime nebūtų nutraukta ir jokie pareiškėjos turtui pritaikyti apribojimai nebūtų panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, jog skundu pareiškėja prašė stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/14/00263 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00115-14. Aplinkybė, jog apeliantė supranta prašomų atlikti veiksmų teisines pasekmes, laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu siekdama išieškojimo vykdymo sustabdymo, patvirtina atskirojo skundo argumentas, jog skundo atmetimo atveju išieškojimas iš pareiškėjos būtų tęsiamas bendra tvarka.
Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Apeliacinės instancijos pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-15242-937/2014 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. M., A. R. B., yra išnagrinėta ir įsiteisėjusia 2014-04-14 nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Tokiu būdu po skundo reikalavimo iš esmės išnagrinėjimo šiuo metu nėra teisinės galimybės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.
Teisėja Neringa Švedienė