Administracinė byla Nr. eI3-235-423/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02158-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,
atsakovių Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui D. R., Vištyčio regioninio parko direkcijos atstovui N. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovėms Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Vištyčio regioninio parko direkcijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja. R. K. patikslintu skundu prašo panaikinti: Vištyčio regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2021-08-11 išvadą Nr. SD-205(7.6) „Dėl išvados pateikimo vidinės miškotvarkos projektui“; Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VMT) Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2021-10-11 raštą Nr.(39.8)- R2(MŪPS)-509 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo“; įpareigoti atsakoves pakartotinai derinti pareiškėjos vardu pateiktą, projektuotojo A. B. parengtą miškotvarkos projektą 2021-2031 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodė, kad atsakovė VMT, atsisakydama tvirtinti pareiškėjos žemės sklypui – ūkiniam miškui tvarkyti parengtą miškotvarkos projektą, kaip argumentą pateikė Direkcijos 2021-08-11 išvadą Nr. SD-205(7.6), kurioje nurodoma, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Tarnyba), atsižvelgdama į Europos Komisijos teiktas pastabas dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose Lietuvoje saugomų Europos Bendrijos (toliau – ir EB) svarbos natūralių buveinių nepakankamumo, rengia Aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210 patvirtinto Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, pateikimo projektą, įtraukiant į sąrašą naujas vietoves. Planuojamos vietovės Kalvarijos apylinkės žemėlapyje įvardintos vietovėje saugomos EB svarbos natūralios buveinės bei pažymėtos vietovių ir EB svarbos natūralių buveinių ribos. Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype saugoma EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Todėl VMT plyniems kirtimams Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype nepritaria. Likusiems miškotvarkos projekto sprendiniams pastabų neturi.
Vidinių miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis, Miškų įstatymu, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, Miškų tvarkymo schemomis, Miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais bei kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal minėtų taisyklių 27 punktą privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina VMT, kuri projekto rengėjui raštu išdėsto priežastis, dėl kurių miškotvarkos projektas nederinamas ir kas turi būti taisoma. Akivaizdu, kad VMT šio reikalavimo nesilaikė, kadangi skundžiamas raštas yra neinformatyvus, miškotvarkos projekto trūkumai ir galimybės dėl projekto koregavimo nebuvo aptartos.
Direkcija 2021-08-11 pateiktą išvadą grindžia dviem argumentais: Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunkčiu, kuriuo draudžiama biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos; Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktomis pastabomis dėl „Natura 2000“ teritorijų išplėtimo ir parengto projekto, kuriuo numatoma plėsti Kalvarijos apylinkės EB svarbos buveinių ribas, įtraukiant aplinkines teritorijas, buveinių apsaugai svarbios teritorijos kodas LTKAL0002.
Pareiškėjos nuosavybės teise valdomas ūkinio miško plotas nėra nacionalinio parko teritorijoje, kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, sklypui nėra nustatytos jokios specialiosios naudojimo sąlygos, miškas yra IV grupės, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi brandos sulaukusį savo mišką naudoti tikslingai, pagal jo paskirtį.
Pažymėjo, jog Aplinkos ministro 2009-07-14 įsakyme Nr. D1-407 „Dėl Kalvarijos biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“ nustatyta šio biosferos poligono paskirtis: būti sudėtine nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai; išsaugoti biosferos poligono agrarinio kraštovaizdžio ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti griežlės, nendrinės lingės, pievinės lingės, švygždos ir dirvoninio kalviuko populiacijas, natūralių pievų bendrijas, įskaitant EB svarbos natūralių buveinių tipus: 6210 Stepines pievas, 6430 Eutrofinius aukštuosius žolynus, 6450 Aliuvines pievas, 6510 Šienaujamas mezofitų pievas. Tačiau minėtu įsakymu patvirtintuose Kalvarijos biosferos poligono nuostatuose nenustatyta jokių draudimų ar rekomendacijų, susijusių su biosferos poligono teritorijoje miško paskirties sklypus valdančių savininkų teisėmis ir pareigomis, nėra numatyta jokių apribojimų disponavimui ūkiniais miškais. Kalvarijos biosferos poligonas įsteigtas natūralių pievų bendrijų ir paukščių rūšių apsaugai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos sklypas patenka į Kalvarijos biosferos poligoną ir į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Kalvarijos apylinkės LTKALB001“.
Atsakovės teigia, kad pareiškėjos sklype yra inventorizuota EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai ir vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunkčiu draudžiama vykdyti plynuosius kirtimus. Pareiškėja su tuo nesutinka, kadangi ginčo teritorija iki šiol nėra įtraukta į buveinių apsaugai svarbią teritoriją, kurioje būtų siekiama saugoti Žolių turtingus eglynus. Taigi, nesant oficialaus teisės akto, kurio pagrindu teritorijai nustatyta apsauga, atsakovės taiko specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, kurios taip pat nėra nei nustatytos, nei registruotos.
Nepakeitus Kalvarijos biosferos poligono nuostatų, dėl poligono teritorijoje esančių miškų ūkio sklypų savininkų teisių ir pareigų, neįtraukus vietovės, kurioje yra pareiškėjai priklausantis miškų ūkio žemės sklypas, į buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nenustačius specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų, nenumačius jokių kompensavimo mechanizmų, atsakovės siekia pareiškėjos teises disponuoti jai priklausančiu miško sklypu apriboti avansu, kadangi galimai ateityje yra numatyti žemės sklypo naudojimo sąlygų pakeitimai, kai tuo tarpu gretimų sklypų savininkams plyni kirtimai nėra draudžiami. Toks reguliavimas prieštarauja teisinio tikrumo principui.
Atsakovės taip pat nepateikė jokių realių, pagrįstų ir kilusio ginčo išsprendimui galinčių turėti realią reikšmę argumentų ir išaiškinimų dėl miškotvarkos projekto koregavimo ar dėl numatomų suvaržymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, prašė patikslintą skundą patenkinti.
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su patikslintu skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas VMT sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog VMT 2021-08-06 gavo parengtą vidinės miškotvarkos projektą 2021-2023 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)k. VMT nustačiusi, kad privati miško valda (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Kalvarijos biosferos poligoną ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 paukščių apsaugai svarbią teritoriją, vadovaudamasi Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 29 punktu, kreipėsi į Direkciją, prašydama derinti miškotvarkos projektą, parengtą miško žemės sklypui, kuris patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją.
Direkcija nepritarė plyniesiems kirtimams Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype, kurie yra suprojektuoti pareiškėjai priklausančioje miško valdoje. VMT, gavusi neigiamą Direkcijos išvadą, 2021-08-12 surašė Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo aktą, su juo pasirašytinai supažindino projekto rengėją, pateikdama neigiamą Direkcijos išvadą, ir 2021-10-11 raštu Nr. (39.8)-R2(MŪPS)-509 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo“, nurodydama teisės aktų normas, faktines aplinkybes ir motyvus, informavo projekto rengėją, kad vidinės miškotvarkos projektas, parengtas privačiam miško žemės sklypui, nederinamas dėl Direkcijos pateiktos neigiamos išvados.
Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Šiuo atveju VMT sprendimas nederinti vidinės miškotvarkos projekto yra ne jos diskrecijos teisės išraiška, o nustačius aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalomų atlikti veiksmų pasekmė, t. y. nustatęs teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, šis viešojo administravimo subjektas (VMT) privalėjo atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus.
VMT, gavusi neigiamą išvadą iš išvadas teikiančios institucijos, galėjo ir privalėjo atlikti tik šiuos veiksmus: nederinti vidinės miškotvarkos projekto, kol projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų; pateikti kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodančius dokumentus. Taigi, atsakovė nustačiusi, kad vidinės miškotvarkos projektas parengtas privačiai miško valdai, kuri patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją ir gavusi Direkcijos neigiamą išvadą, pagrįstai nederino vidinės miškotvarkos projekto, todėl prašė patikslintą skundą atmesti.
Atsakovė Vištyčio regioninio parko direkcija su patikslintu skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijama neigiama išdava dėl miškotvarkos projekto, kuria nepritarta plyniems kirtimams Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype, yra pagrįsta ir teisėta. Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į VMT Miškų ūkio priežiūros skyrių, prašydama suderinti žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2021-2031 metams. VMT, gavusi minėtą vidinės miškotvarkos projektą, kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo. Direkcija 2021-08-11 raštu Nr. SD-205(7.6) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nederina parengto vidinės miškotvarkos projekto. Išvadoje nurodė, kad vykdant Aplinkos ministerijos projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype buvo inventorizuota EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis draudžia biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos. Todėl Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype negali būti suprojektuotas plynas kirtimas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos teiktas pastabas dėl Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijose Lietuvoje saugomų EB svarbos natūralių buveinių nepakankamumo, rengia Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, pakeitimo projektą, įtraukiant į sąrašą naujas vietoves. Planuojamos vietovės Kalvarijos apylinkės žemėlapyje įvardintos vietovėje saugomos EB svarbos natūralios buveinės bei pažymėtos vietovių ir EB svarbos natūralių buveinių ribos. Akivaizdu, kad Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype yra EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai.
Iki to momento, kol ginčo sklype esanti EB svarbos natūrali buveinė patenka į biosferos poligoną, bet nepatenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, EB svarbos natūraliai buveinei minimalią apsaugą nuo sunaikinimo užtikrina Saugomų teritorijų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis, kuris draudžia biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos.
EB svarbos miškų buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimai pateikti Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 1 priedo IX skyriuje, kurio 25.4 papunktyje nurodyta, 9050 Žolių turtingų eglynų buveinės, kuriose negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Prašė patikslintą skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Direkcijos 2021-08-11 išvados Nr. SD-205(7.6) „Dėl išvados pateikimo vidinės miškotvarkos projektui“ ir VMT 2021-10-11 rašto Nr.(39.8)-R2(MŪPS)-509 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo“, kuriais atsisakyta derinti vidinės miškotvarkos projektą dėl Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype suprojektuoto plyno miško kirtimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Pareiškėja kreipėsi į VMT Miškų ūkio priežiūros skyrių, prašydama suderinti minėto žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2021-2031 metams. VMT Miškų ūkio priežiūros skyrius, gavęs minėtą vidinės miškotvarkos projektą, kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo.
Direkcija 2021-08-11pateikė išvadą Nr. SD-205(7.6), kurioje nurodė, kad nederina vidinės miškotvarkos projekto, parengto miško valdai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi vykdant Aplinkos ministerijos projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype buvo inventorizuota EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis draudžia biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos, dėl ko Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype negali būti suprojektuotas plynas kirtimas.
Taip pat nurodė, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos teiktas pastabas dėl Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijose Lietuvoje saugomų EB svarbos natūralių buveinių nepakankamumo, rengia Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, pakeitimo projektą, įtraukiant į sąrašą naujas vietoves. Planuojamos vietovės Kalvarijos apylinkės žemėlapyje įvardintos vietovėje saugomos EB svarbos natūralios buveinės bei pažymėtos vietovių ir EB svarbos natūralių buveinių ribos. Taigi, akivaizdu, kad Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype yra EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai.
VMT ginčijamu 2021-10-11 raštu Nr.(39.8)-R2(MŪPS)-509 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo“ vadovaudamasi Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 29 punktu, kuriame nurodyta, kad išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų, nurodė, kad vidinės miškotvarkos projektas, parengtas privačiam miško žemės sklypui, nederinamas dėl Direkcijos pateiktos neigiamos išvados.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos sklypas patenka į Kalvarijos biosferos poligoną ir į Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Kalvarijos apylinkės LTKALB001“.
Vykdant Aplinkos ministerijos projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype 2013-08-16 buvo inventorizuota EB svarbos natūrali buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt (https://www.geoportal.lt/map/) sluoksnyje „Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės (išskirtos pagal tipus)“.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis draudžia biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos. Taigi, nagrinėjamu atveju žemės sklype, esančiame Kalvarijos biosferos poligone (v(duomenys neskelbtini)., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdyti plynuosius kirtimus draudžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis, nes žemės sklype auga EB svarbos natūrali buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai, kuri buvo inventorizuota 2013-08-16, vykdant Aplinkos ministerijos projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“.
Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio, reglamentuojančio „Natūra 2000“ tinklo sudarymą ir „Natūra 2000“ tinklo teritorijų apsaugą, 1 dalis nustato, jog buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra EB svarbos natūralių buveinių tipai ir EB svarbos rūšių buveinės. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos teiktas pastabas dėl Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijose Lietuvoje saugomų EB svarbos natūralių buveinių nepakankamumo, rengia Aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210 patvirtinto Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, pakeitimo projektą, įtraukiant į sąrašą naujas vietoves. Planuojamos vietovės Kalvarijos apylinkės (Buveinių apsaugai svarbios teritorijos kodas LTKAL0002) žemėlapyje, įvardintos vietovėje saugomos EB svarbos natūralios buveinės bei pažymėtos vietovių ir EB svarbos natūralių buveinių ribos. Žemėlapyje pažymėtos ribos neabejotinai patvirtina, kad Kalvarijos girininkijos 490 kvartalo 25 sklype yra EB svarbos buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Taip pat VMT 2022-01-05 pažyma Nr. 127050 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Miškų žemėlapio fragmentas“ patvirtina, kad ginčo žemės sklypas patenka į EB svarbos miško buveinę. Taigi, akivaizdu, kad ginčo sklypas patenka į rengiamą Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, pakeitimo projektą, įtraukiant į sąrašą naujas vietoves, tame tarpe ir ginčo 25 taksacinį sklypą, kadangi jame auga EB svarbos natūrali buveinė.
EB svarbos natūralių buveinių, patenkančių į biosferos poligonus, bet nepatenkančių į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai ar Aplinkos ministro 2018-04-19 įsakymu Nr. Dl-317 patvirtintas Buveinių apsaugai svarbias teritorijas, minimalią apsaugą nuo sunaikinimo užtikrina Saugomų teritorijų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis, kuris draudžia biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, iki to momento, kai ginčo sklype esanti EB svarbos natūrali buveinė patenka į biosferos poligoną, bet dar nepatenka į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbiu teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, EB svarbos natūraliai buveinei minimalią apsaugą nuo sunaikinimo užtikrina Saugomų teritorijų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktis, kuris draudžia biosferos poligonuose vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga EB svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų Įstatymo 241 straipsnio 9, 13 ir 15 dalimis, kai teritorija būna įrašoma į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, EB svarbos natūralių buveinių bei rūšių apsaugos ir tvarkymo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-15 nutarimu Nr. 276 patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (toliau – ir Bendrieji nuostatai). EB svarbos miškų buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimai pateikti Bendrųjų nuostatų 1 priedo IX skyriuje, kurio 25.4 papunktyje nurodyta - 9050 Žolių turtingų eglynų, 9060 Spygliuočių miškų ant fluvioglacialinių ozų, 9080 Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 9180 Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 Pelkinių miškų, 91E0 Aliuvinių miškų buveinėse, 91TO Kerpinių pušynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.
Taigi, valstybė, siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, reguliuodama ūkinę veiklą, gali ir nustato specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus; valstybė, reguliuodama su natūralios gamtinės aplinkos ir jos objektų apsauga, gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu susijusius santykius, gali riboti atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimą ar įpareigoti tam tikrus teisinių santykių subjektus atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.
Miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal Aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (Miškų įstatymo 14 str. 3 d.).
Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusias galios. Taisyklių 7 punktas numato, kad miškotvarkos projektų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimams, saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir apsaugos sutartims jų galiojimo laikotarpiu.
Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina VMT Miškų ūkio priežiūros skyrius (Taisyklių 27.1 p.). Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad derinti pateikti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai per 1 darbo dieną registruojami Miškotvarkos projektų registre, kurio formą tvirtina VMT. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 10 darbo dienų suderinamas arba vidinės miškotvarkos projekto rengėjui (toliau – ir Rengėjas) raštu nurodomos priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Pateikus pataisytą projektą, derinimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. VMT Miškų ūkio priežiūros skyrius turi kreiptis ir gauti išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose, arba iš saugomos teritorijose direkcijos, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų paskirstymą saugomų teritorijų direkcijoms. Kai privačioms miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos, projekto Rengėjas turi kreiptis ir gauti išvadas dėl šio miškotvarkos projekto iš institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, ir jas pateikti VMT Miškų ūkio priežiūros skyriui. Išvadas teikiančios institucijos jas pateikia per 5 darbo dienas. Jeigu išvadas teikiančios institucijos per nustatytą terminą išvadų nepateikė, laikoma, kad jos pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Tokiu atveju pateikiami kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodantys dokumentai.
Pagal nurodytą Taisyklių reglamentavimą, už privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimą yra atsakingas VMT Miškų ūkio priežiūros skyrius ir būtent jam tenka Taisyklių 29 punkte nurodyta pareiga arba per 10 darbo dienų suderinti vidinės miškotvarkos projektą arba Rengėjui raštu nurodyti priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. Taisyklių 29 punkte taip pat nustatyta pareiga derinimo procedūros metu VMT kreiptis ir gauti išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš saugomos teritorijos direkcijos – kas šiuo atveju buvo padaryta, VMT kreipėsi dėl išvados į Vištyčio regioninio parko direkciją. Kaip numatyta Taisyklių 29 punkte, išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Taigi, tokiu atveju VMT Miškų ūkio priežiūros skyrius turi priimti galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, nurodydamas priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina, bei kartu pateikdamas kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodančius dokumentus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes bei įvertinusi skundžiamų raštų turinį, prieina prie išvados, kad Direkcija, pateikdama neigiamą išvadą dėl vidinės miškotvarkos projekto, o VMT, gavusi iš išvadas teikiančios institucijos neigiamą išvadą, 2021-11-11 galutiniu sprendimu pagrįstai nederino vidinės miškotvarkos projekto, įgyvendindama Taisyklių 29 punkte numatytus vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūroje atliekamus veiksmus. Tokiu būdu ginčijama Direkcijos išvada ir VMT raštas yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą - įpareigoti atsakoves pakartotinai derinti parengtą miškotvarkos projektą 2021-2031 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovių 520 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje yra netenkintinas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Jolanta Medvedevienė
Ramūnas Šarka
Asta Urbonienė