Administracinė byla Nr. eAS-822-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03461-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja R. V. 2018 m. spalio 11 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (10.1E)VPE_SP1E2738 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. V.“ (b. l. 16) (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti 600 Eur pensiją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos R. V. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog šios įstatymo nuostatos tiesiogiai nustato privalomą išankstinę ginčų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarką. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja, nesutikdama su atitinkamu VSDFV Marijampolės skyriaus Sprendimu, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo šį Sprendimą apskųsti VSDFV.

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino jai, kad VSDFV Marijampolės skyriaus Sprendimą ji gali skųsti VSDFV, o nesutikdama su VSDFV sprendimu – Regionų apygardos administraciniam teismui.

III.

Pareiškėja R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą ir tokiu būdu apribojo jos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą bei netinkamai pritaikė ABTĮ 67 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SP1E2738 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. V.“ neskundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka VSDFV, t. y. pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi, jos teigimu, taip yra apribojama jos teisė į teismą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tai, ar pareiškėja, siekdama savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniuose teismuose, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Marijampolės skyrius 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP1E2738 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. V.“ nusprendė skirti pareiškėjai R. V. 168,56 Eur senatvės pensiją nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. Šiame sprendime VSDFV Marijampolės skyrius nurodė, kad jis skundžiamas VSDFV 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie šio sprendimo priėmimą. Tačiau pareiškėja minėto VSDFV Marijampolės skyriaus Sprendimo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka VSDFV neskundė, šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja.

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinus pirmiau įvardytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjai nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jos keliamas ginčas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nepasinaudojusi privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė