KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei D. O.,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir restruktūrizacijos centras“ ir V. Č. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalis erdvės“ atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, 

atsakovės R. K. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

trečiojo asmens If P&C Insurance atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, V. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Dalis erdvės“, V. N., R. K., D. B., J. A., tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“, If P&C Insurance, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Gertauta“ naudai 177 130,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, lygiomis dalimis – bylinėjimosi išlaidas, grąžinti sumokėtą 2 115,38 Eur žyminį mokestį (7 t., b. l. 3–9). Ieškinį reiškia Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 6 dalyje, 11(2) straipsnio 4 dalyje, Civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje, 6.6 straipsnio 3 dalyje, 6.68 straipsnyje numatytais pagrindais. Pradinis ieškinys pateiktas dėl 330 425 Lt nuostolių atlyginimo banko naudai (1 t., b. l. 1–8), pareiškime dėl ieškinio patikslinimo buvo prašoma priteisti iš atsakovų 732 935,74 Lt (212 272,86 Eur) nuostolių atlyginimo BUAB „Gertauta“ naudai (3 t., b. l. 153–162).

Ieškinyje nurodoma, kad 2008 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla. 2009 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ieškovės 3 862 411,65 Lt finansinis reikalavimas. 2009 m. balandžio 14 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, kuri galiojo iki teismo nutarties dėl BUAB „Gertauta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2010 m. sausio 19 d. Nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo nebuvo patvirtintos ir galiojančios BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatos, kadangi ankstesni kreditorių daugumos priimti nutarimai administravimo išlaidų klausimais teismų sprendimais ne kartą buvo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, t. y. panaikinti: 2010 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai bankroto administratoriaus ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimais; 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo; 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimai dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo ir dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo; 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto nutarimai dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo ir kito bankrutuojančios įmonės turto; 2013 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto nutarimas patvirtinti administratoriui 14 160 Lt mėnesinį atlyginimą iki likvidacinio balanso patvirtinimo. Nuo 2009 m. kovo 28 d. nėra patvirtintos ir galiojančios buvusio bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos. Visi vėlesni kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimai, kuriais buvo tvirtinama veiklos ataskaita, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti teismų sprendimais. 2013 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atleistas iš BUAB „Gertauta“ administratoriaus pareigų nuo 2013 m. balandžio 2 d. Nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. BUAB „Gertauta“ su UAB „Autokompleksas“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį, kuria perleido UAB „Autokompleksas“ (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4/21 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 150 Lt su PVM kainą. 2012 m. sausio 26 d. BUAB „Gertauta“ su UAB „Autokompleksas“ sudarė turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį dėl BUAB „Gertauta“ priklausiusio pastato, administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 377,67 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), jo priklausinio, kitų statinių – kiemo statinių, stoginės, kanalizacijos šulinių – 4 vnt., tvoros, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1600 ha, ir šiame objekte esančių kilnojamųjų daiktų pardavimo už 420 000 Lt kainą. Tą pačią dieną BUAB „Gertauta“ su UAB „G3G“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl BUAB „Gertauta“ priklausiusios 50 410/56 200 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas – 5,6200 ha, pardavimo už 32 000 Lt kainą. Tą pačią dieną BUAB „Gertauta“ su UAB „Dservis“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl BUAB „Gertauta“ priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo plotas 0,1000 ha, pardavimo už 75 000 Lt kainą. Visi nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo įkeisti banko reikalavimams bankroto byloje užtikrinti. BUAB „Gertauta“ iš viso iš banko naudai įkeisto turto pardavimo gavo 794 150 Lt pajamų, kurios visos buvo panaudotos bankroto administravimo išlaidoms dengti. Net mažiausia šios sumos dalis nebuvo skirta banko, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad visos iš įmonės turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms dengti, iš kurių didelė dalis lėšų buvo išmokėta be jokio teisėto pagrindo (pagal negaliojančią arba akivaizdžiai neteisėtą administravimo išlaidų sąmatą), bankas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, tuo pagrindu, kad BUAB „Gertauta“ bankroto procese pardavus banko naudai įkeistą turtą, visos bankrutavusios įmonės gautos pajamos iš bankui įkeisto turto neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmais ir neteisėtais kreditorių komiteto sprendimais buvo nukreiptos nepagrįstoms ir neteisėtoms administravimo išlaidoms dengti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo išnagrinėtos civilinės bylos dėl aukščiau minėtų neteisėtų turto perleidimo sandorių nuginčijimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimais turto perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ir neteisėtai parduotas įmonės turtas buvo sugrąžintas bankrutavusiai įmonei, bankas 2014 metais patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas neteisėtais bankroto administratoriaus ir kreditorių komiteto narių veiksmais padarytą žalą priteisti BUAB „Gertauta“ naudai (netiesioginis ieškinys), be to, atsižvelgiant į tai, kad iš tuometinio BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pateiktos ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. nustatyta, kad buvo papildomai apmokėta 402 510,74 Lt už laikotarpį po 2010 m. sausio 20 d., bankas papildė ieškinio reikalavimus visa šia be pagrindo išmokėta suma. Atsižvelgiant į tai, kad po 2014 m. balandžio 29 d. banko pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo pateikimo į bylą ir civilinės bylos sustabdymo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi įvyko keletas BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimų, be to, buvo priimta keletas teismų sprendimų BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo klausimais, bankas laikosi pozicijos, kad byloje pareikšti reikalavimai ir jų pagrįstumas turėtų būti vertinami atsižvelgiant į kreditorių ir teismų išsakytą poziciją išmokėtų administravimo išlaidų klausimais. Ieškinyje yra reiškiami reikalavimai dėl atlyginimo žalos, susidariusios dengiant neteisėtas ir nepagrįstas administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) iki 2012 m. sausio 31 d. Nurodytu laiku buvo nustatyti tokie esminiai neteisėti su BUAB „Gertauta“ bankroto procesu nesuderinami ir atitinkamai įmonei ir jos kreditoriams žalingi veiksmai: Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. 2-1538/2010 nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gertauta“ turėjo perduoti lizingo sutarčių dalykus teisėtam jų savininkui pagal įstatymą (UAB DnB NORD lizingas), t. y. teismas pripažino administratoriaus veiksmus toliau naudojant lizinguojamus automobilius, mokant už juos lizingo, draudimo įmokas, patiriant kitas išlaidas jų išlaikymui, neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-230/2011 patvirtino tiek minėtas Lietuvos apeliacinio teismo išvadas apie administratoriaus veiksmų neteisėtumą, tiek nurodė, kad nepagrįstai po bankroto bylos iškėlimo vykdytų lizingo sutarčių atsiradusių išlaidų dydis nepagrindžia bankrutuojančios įmonės naudos ir nesuponuoja išvados, kad tokiais veiksmas buvo siekiama užtikrinti kreditorių interesus. Administratoriaus veiksmai po bankroto bylos iškėlimo negrąžinant lizinguojamų automobilių jų savininkui turi įtakos ne tik vertinant kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo sprendžiamas tolesnis šių automobilių likimas, bet turi esminę reikšmę administravimo išlaidų ir administratoriaus veiklos pagrįstumui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. 2-1791/2011 nurodė, kad BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius turėjo pareigą pats tikrinti bendrovės sudarytus sandorius, o ne šias funkcijas pavesti vykdyti pasamdytam juristui, kuriam už teikiamas paslaugas buvo mokamas užmokestis. Be to, pažymėjo, kad už 2 950 Lt įmonės bankroto procedūrų vykdymo metu buvo samdomas ir advokatas, kuris atstovavo įmonei, nors bankrutuojanti įmonė buvo pasisamdžiusi juristą. Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais, nepagrįstais bankroto administratoriaus ir jo teikiamus svarstymui nutarimų projektus tvirtinusio BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto veiksmai, kuriais buvo siekiama įteisinti ar pritarti bankrutavusios įmonės išlaidoms, susijusioms su darbo užmokesčio mokėjimu, išlaidomis automobiliams išlaikyti, išlaidomis teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus, žalos susidarymo laikotarpį skirsto į tris dalis: pirmuoju laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d. galiojo teismo nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir galioja 2009 m. balandžio 14 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už nurodytą laikotarpį; antruoju laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. sausio 19 d. galiojo 2009 m. balandžio 14 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki įmonės pripažinimo bankrutavusia (2010 m. sausio 19 d.), tačiau nebuvo patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita; trečiuoju laikotarpiu po 2010 m. sausio 20 d. administratorius veiklą vykdė ir išlaidas patyrė nesant teisėtos ir galiojančios administravimo išlaidos sąmatos, o visi kreditorių komiteto nutarimai, kuriais buvo bandoma įteisinti tokius administratoriaus veiksmus buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Nurodo per visą minėtą laikotarpį (atskirai visų trijų laikotarpių) patirtas ir faktiškai apmokėtas išlaidas. Ieškovo nuomone, pirmuoju laikotarpiu patirtos transporto išlaidos (12 109 Lt), išlaidos lizingui (20 639 Lt) ir draudimui (4 200 Lt) vertintinos kaip įmonei padaryta žala, iš viso 36 948 Lt (10 700,88 Eur). Antruoju laikotarpiu bankas laiko neteisėtai patirtomis ir nepagrįstomis išlaidomis 63 127,59 Eur (darbo užmokestis 28 040 Lt + VSDFV mokesčiai 14 751 Lt + GPM 5 534 Lt +garantinio fondo mokesčiai 37 Lt + administratoriaus atlyginimas 127 440 Lt + teisinių paslaugų apmokėjimas 26 364 Lt + transporto išlaidos 11 800 Lt + lizingas 7 178 Lt + draudimas 2 451 Lt = 223 595 Lt arba 64 757,59 Eur – pagrįstomis pripažintos išlaidos administratoriaus atlyginimui 1 630 Eur). Trečiuoju laikotarpiu įmonės kreditoriai pagrįstomis pripažino išlaidas bankroto administratoriaus atlyginimui bei su darbo santykiais ir teisinių paslaugų apmokėjimu susijusias išlaidas 7 070 Eur sumai. Bankas laiko šiuo laikotarpiu neteisėtai patirtomis ir nepagrįstomis išlaidomis 103 302,33 Eur (darbo užmokestis 55 650 Lt + administratoriaus atlyginimas 227 656 Lt + teisinių paslaugų apmokėjimas 47 981,50 Lt + transporto išlaidos 42 717 Lt + transporto išlaidos 6 749,09 Lt + draudimas 340 Lt = 381 093,59 Lt arba 110 372,33Eur – 7 070 Eur). Tokiu būdu bendra per ginčo laikotarpį susidariusi ir prašoma bankrutavusio įmonės naudai priteisti suma yra 177 130,80 Eur.

Atsakovai UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir V. Č. su ieškiniu nesutinka (7 t., b. l. 30–33). Pateikti atsiliepimai į pradinį ieškinį (2 t., b. l. 143–146, 177–183), į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l. 33–37, 38–44). Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai nurodo, kad tik ieškovas pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti. Ieškovas šioje byloje reiškia reikalavimus atsakovams dėl 177 130,80 Eur nuostolių atlyginimo, kaip trečiojo asmens BUAB „Gertauta“ kreditorius ir prašo žalą, atsiradusią dėl bankroto administratoriaus bei kreditorių komiteto netinkamo pareigų vykdymo, priteisti bankrutuojančios įmonės naudai, t. y. ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis). Nurodo, kad, anot ieškovo, jo skolininkė yra BUAB „Gertauta“, nes jis yra jos kreditorius, o BUAB „Gertauta“ turinti reikalavimo teisę į atsakovus (skolininkus), jos neįgyvendina, todėl ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį. Tačiau netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Šiuo atveju atsakovai nėra trečiojo asmens skolininkais, priešingai – atsakovai yra BUAB „Gertauta“ kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kadangi atsakovai nėra trečiojo asmens skolininkai, o trečiasis asmuo – nėra jų kreditorius, pastarasis taip pat neturi jokios galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovus. Ieškovui neįrodžius, kad jo skolininkė BUAB „Gertauta“ turi tam tikrą turtinę teisę į atsakovus ir jos neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, o atsakovai turi pareigą vykdyti savo prievolę, laikoma, jog ieškovas neįrodė kitų būtinų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti visumos, todėl jo ieškinys atmestinas. Nagrinėjamu atveju UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administruojant BUAB „Gertauta“, kreditorių komiteto priimtų nutarimų pagrindu buvo padengtos administravimo išlaidos. Atsakovų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju visos patirtos administravimo išlaidos yra teisėtos, pagrįstos ir todėl negali būti vertinama kaip neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmais padaryta žala bendrovei. Aplinkybė, kad vėliau kreditorių komiteto nutarimai, kuriais buvo patvirtintos administravimo išlaidos, buvo panaikinti teismų, savaime nereiškia, kad bendrovei buvo padaryta žala ir neįrodo administratoriaus neteisėtų veiksmų atlikimo. Iš ieškovo nurodomų teismų nutarčių galima matyti tik tai, kad visiškai nesutapo kreditorių daugumos ir bankrutuojančios bendrovės hipotekos kreditoriaus nuomonė dėl bendrovės bankroto proceso, turto pardavimo. Šie nesutarimai negali bankroto administratorių padaryti ginčų įkaitu ar kliudyti administratoriui vykdyti įstatyme nustatytų pareigų. Sutinka, kad administratorius neturi teisės vykdyti neteisėtų kreditorių susirinkimų nutarimų, tačiau taip pat pažymi, jog nė vienas iš ieškovo nurodytų teismų pripažintų negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimų nėra pripažinti kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys nutarimai, nė vienas iš jų nėra pripažintas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo sudarymo momento. Tai reiškia, kad kreditorių nutarimų pripažinimo negaliojančiais faktas negali būti laikomas negaliojančiu de jure, t. y. kad jis nebūtų niekuomet egzistavęs ir administratorius jo neprivalėjo vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad administratorius, atlikdamas teisines pasekmes sukeliančius administravimo veiksmus pagal teisines pasekmes sukeliančius kreditorių nutarimus, padarė bendrovei žalos. Administratoriaus nuomone, BUAB „Gertauta“ iš viso nėra patyrusi kokios nors žalos. Pažymi, kad ieškovas įrodinėja, jog administratorius turi teisę tik į kreditorių nustatytą atlyginimą ir turi teisę naudoti tik tiek lėšų, kiek yra nustatyta administravimo sąmatoje, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad kreditoriai, tame tarpe ieškovas, yra pasinaudoję ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Kreditoriams nesinaudojant šia teise, reikštų, kad administratorius, administruodamas įmonę, neturi galimybių atlikti ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytų pareigų. Dėl šių priežasčių, atsakovo įsitikinimu, ieškovo nurodyta tariama žala negali būti vertinama tol, kol kreditoriai nėra priėmę nutarimo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo po to, kai teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų patvirtinimo ir administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Nurodo, kad bankroto proceso metu bankroto administratorius turi specialias teises ir pareigas, kurios yra nurodytos ĮBĮ, taip pat kitas teises ir pareigas, įtvirtintas specialiuose įstatymuose (CK, Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Darbo kodekse ir t. t.). Tai reiškia, kad administratoriaus pareiga yra ne tik atlikti tuos veiksmus, kurie nurodyti bankrotą reglamentuojančiose teisės normose, tačiau ir bankrutuojančios bendrovės vardu vykdyti kitas prievoles (imtis priemonių, kad būtų apsaugotas bendrovės turtas, organizuoti bendrovės apskaitos tvarkymą, pasirūpinti bendrovės tinkamu ir kvalifikuotu atstovavimu teismuose). Administratorius neturi teisės nesaugoti bankrutuojančios įmonės turto, jeigu kreditoriai neskiria jokių lėšų turto apsaugai ar po to, kai užtikrinama turto apsauga, kreditoriai pakeičia administravimo išlaidų sąmatą ir nenumato galimybės naudoti bankrutuojančios bendrovės lėšas turto saugojimui. Nurodo, kad nei ieškinyje, nei prie jo pridėtuose įrodymuose nėra jokių duomenų apie tai, kad administratorius netinkamai vykdė savo pareigas sudarydamas nors vieną sutartį su darbuotojais, advokatais, kitais kontrahentais, kad bankrutuojanti bendrovė netinkamai būtų atstovaujama, kad bendrovės apskaita būtų netinkamai tvarkoma. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės darbuotojai (teisininkas R. N. ir administratorė M. P. būtų netinkamai vykdę darbines pareigas). Darbo sutartys su šiais darbuotojais buvo sudarytos tuo metu patvirtintų administravimo išlaidų ribose. Darbo užmokesčio išmokėjimas pagal darbo sutartis yra privalomas, kaip ir privaloma yra mokėti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu. Tik po tam tikro laiko ieškovo padaryti paskaičiavimai nesant naujai patvirtintų jokių administravimo išlaidų sąmatų ir neįrodžius, jog šios išlaidos buvo patirtos dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų, neįrodo ir nepagrindžia jokios galiojančios BUAB „Gertauta“ reikalavimo teisės į atsakovą, kuria remdamasis ieškovas galėtų reikšti reikalavimą atsakovams. Atkreipia dėmesį, kad visi administratoriaus atlikti mokėjimai buvo atliekami pagal mokėjimo metu galiojusius kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismai, kurie panaikino kreditorių susirinkimų nutarimus, nesprendė, kad nutarimai negalioja nuo sudarymo momento. Pateikia duomenis, kad administratoriaus atlikti mokėjimai atitiko kreditorių susirinkimais nustatytas administravimo išlaidas. Pažymi, kad sutartys, kurių pagrindu bankroto proceso metu buvo atliekami mokėjimai tiek darbuotojams, tiek advokatams, tiek kitiems asmenims yra galiojančios, jos sudarytos bankrutuojančios bendrovės vardu ir šių sutarčių pagrindu bankrutuojanti bendrovė gavo naudą. Pastebi, kad kreditorių atsakomybė už sprendimus, priimtus kreditorių susirinkimuose, įstatymuose nenumatyta. Administratoriaus atžvilgiu atsakomybė gali būti taikoma, tik kuomet, kai jis atlieka neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad bankroto administratorius savo atsakomybę ieškinyje nurodytais laikotarpiais buvo apdraudęs. Pažymi ir tai, kad įgalioto asmens tiesioginės atsakomybės tretiesiems asmenims taikyti negalima, nes už įgaliotinio veiksmus atsakomybė įstatyme numatyta įgaliotojui. 

Atsakovė UAB „Dalis erdvės“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (7 t., b. l. 42–45). Pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį (2 t., b. l. 164–171), į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l. 52–55). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad pareikštas netiesioginis ieškinys yra nepagrįstas. Kadangi ieškinys reiškiamas dėl žalos, pasireiškusios dengiant neteisėtas ir nepagrįstas administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d., pradinis ieškinys teisme gautas 2012 m. balandžio 18 d., todėl prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl žalos, padarytos iki 2009 m. balandžio 18 d. ir žalos, padarytos nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., nes pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo pateiktas 2014 m. balandžio 30 d. Nesutinka su ieškovo nuomone, kad kreditorių komiteto nariai yra atsakingi už BUAB „Gertauta“ ir jos kreditorių patirtą žalą, kadangi 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto posėdyje patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje buvo nurodytos teismų sprendimais pripažintos neteisėtomis išlaidos ir tuo sudarė administratoriui pagrindą iš įkeisto turto pardavimo pajamų apmokėti šias administravimo išlaidas. Nurodo, kad 2012 m. sausio 5 d. darbotvarkės klausimu Nr. 2 buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo spendžiama nei dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, nei dėl jų tvarkos. Šioje ataskaitoje buvo pateikta informacija apie vykstančius teismo procesus bei BUAB „Gertauta” įsipareigojimų lentelės, kuriose pateikti faktiniai duomenys apie administravimo išlaidas ir pagrindą bei duomenys apie mokėjimus (iš duomenų matyti, kad mokėjimai nebuvo vykdomi arba nepilnai vykdomi nuo 2009 m. balandžio 14 d.) už praėjusį laikotarpį bei pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Atsakovės nuomone, negalima daryti išvados, kad duomenų patvirtinimas sudaro pagrindą išmokėti ir padengti administravimo išlaidas. Be to, administravimo išlaidų apmokėjimą atlieka bankroto administratorius, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp kreditorių komiteto narių pritarimo administratoriaus ataskaitai ir faktinio pinigų išmokėjimo. CK 246 straipsnio prasme kreditorių veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, nes administratorius neprivalo besąlygiškai vykdyti nei kreditorių susirinkimo, nei kreditorių komiteto sprendimų, jei turi pagrindo manyti, jog jie yra neteisėti bei privalo kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo. Pastebi, kad kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. posėdžio nutarimo teisėtumas buvo įvertintas teismo tik 2014 m. balandžio 23 d. Pažymi, jog ieškovas nenurodo, kokias minėto kreditorių susirinkimo sušaukimo organizavimo nuostatas kreditorių komitetas pažeidė ir kaip tai (organizavimas ir sprendimų priėmimo tvarka) galėjo įtakoti priimamų sprendimų neteisėtumą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prilygino kreditorių komitetą juridinio asmens valdymo organui, nes komiteto paskirtis ir funkcijos yra daug siauresnės, apibrėžtos ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad ieškovas neįrodė egzistuojant visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra būtinos priteisiant žalos atlyginimą. Nėra teisinio pagrindo pripažinti kreditorių komiteto narių veiksmus, priimant nutarimus, neteisėtais, nes kreditorių komitetas priiminėjo nutarimus pagal tuo metu galiojusias teismo nutartis ir atsižvelgdamas į kreditorių interesų ir bankrutuojančios įmonės interesų suderinimą (o ne vieno kreditoriaus – banko interesų tenkinimą). Ieškovo nurodytos administravimo išlaidos patirtos remiantis Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008, 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimais Nr. 2 ir Nr. 3, kurie buvo ieškovo apskųsti instancine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009 ieškovo skundas netenkintas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009 palikta galioti pirmos instancijos nutartis. Visos šios nutartys privalomos ir vykdytinos, todėl nebuvo pagrindo balsuoti prieš 2012 m. sausio 5 d. priimant kreditorių komiteto nutarimą Nr. 2 ir 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto nutarimą Nr. 2 dėl patirtų administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 19 d. Nurodo, kad pareigos atlyginti nuostolius kreditorių komiteto nariams specialios ĮBĮ normos nenumato.

Atsakovė R. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (7 t., b. l. 46–49). Pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį (2 t., b. l. 172–175), į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l. 57–61). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad, atsakovės nuomone, ieškovas nėra subjektas, turintis teisę reikšti tokį reikalavimą, o pats reikalavimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra BUAB „Gertauta“ kreditorius. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad BUAB „Gertauta“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovus ir kad šių atsakovų prievolė BUAB „Gertauta“ atžvilgiu yra galiojanti, jos vykdymo terminas jau yra suėjęs, o pati prievolė negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Ieškovui neįrodžius, kad jo skolininkė BUAB „Gertauta“ turi turtinę teisę į atsakovus ir jos neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, o atsakovai turi pareigą vykdyti savo prievolę BUAB „Gertauta“ atžvilgiu , laikoma, jog ieškovas neįrodė būtinų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, todėl jo ieškinys atmestinas. Nesutinka, kad bankroto administratoriui ir kreditorių komiteto nariams taikytina solidari atsakomybė. Nesutinka ir su ieškovo teiginiu, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nariams taikytina juridinio asmens organo nariams kylanti atsakomybė už minėtų savo, kaip kreditorių komiteto nario, fiduciarinių pareigų nevykdymą. Nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kreditorių komitetas laikytinas bankrutuojančios įmonės kreditorių atstovu, bet ne įmonės valdymo organu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2011). Konstatuoja, kad atsakovė R. K., 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu išrinkta bendrovės kreditorių komiteto nare, nėra bankrutuojančios įmonės valdymo organo narė ir negali būti solidariai atsakinga už bendrovei padarytą žalą. Nurodo, kad administravimo išlaidų sąmata, į kurią įeina ir ieškovo neteisėtomis įvardijamos išlaidos, buvo patvirtinta 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimais Nr. 2 (patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d.) ir nutarimu Nr. 3 (patvirtinti BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatą iki teismo nutarties dėl BUAB „Gertauta“ paskelbimo bankrutavusia ir pripažinimo likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2010 m. sausio 19 d.). Laikinoji administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008. Nurodo, kad minėto susirinkimo nutarimai yra galiojantys – jų teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009 bei Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009), todėl yra privalomi visiems BUAB „Gertauta“ kreditoriams, įskaitant R. K. 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. vasario 15 d. kredito komiteto posėdžiuose pasisakydama už administratoriaus veiklos ataskaitų, kuriose pateikti duomenys ir apie iki 2010 m. sausio 19 d. patirtas administravimo išlaidas, kurių patvirtinimą ieškovas sieja su atsakovės atsakomybe už ieškovui padarytą žalą, patvirtinimą kreditorių komiteto narė R. K. vadovavosi galiojančiais ir jai privalomais 2009 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimais bei įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Įvertinant, kad atsakovės sprendimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo turėjo galiojantį teisinį pagrindą, atsakovės veiksmų balsuojant už ataskaitų patvirtinimą negalima vertinti kaip neteisėtų. Pažymi, kad didžiąją dalį kaip nuostolius reikalaujamas priteisti administravimo išlaidas sudaro iki 2011 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl tam tikrų administravimo išlaidų nepagrįstumo, priėmimo patirtos išlaidos. Todėl iki minėtų nutarčių priėmimo nebuvo teisinio pagrindo nevykdyti kreditorių komiteto narių 2010 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita ir administravimo išlaidų sąmata, ir/ar juo nesivadovauti, kadangi nutarimas buvo galiojantis ir privalomas (ginčijant kreditorių komiteto nutarimo teisėtumą laikinosios apsaugos priemonės netaikytos). Remiantis į bylą pateikta 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. sausio 31 d. administratoriaus veiklos ataskaita, 2010 m. sausio 20 d. – 2011 m. liepos 31 d. BUAB „Gertauta“ prisiimti ir įvykdyti įsipareigojimai (vadovaujantis 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių komiteto patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kuri visa apimtimi pripažinta neteisėta tik 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, sudarė 394 207,50 Lt, po minėto laikotarpio (2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. sausio 31 d.) – tik 8 303,24 Lt. Įvertinant, kad kitas po 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių komiteto nutarimas administravimo išlaidų klausimu priimtas 2012 m. sausio 18 d., o dėl aukščiau įvardintų priežasčių iki 2011 m. birželio 23 d. nesivadovauti 2010 m. balandžio 8 d. nutarimu nebuvo teisinio pagrindo, galimo neteisėtumo klausimas galėtų būti keliamas tik dėl po 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties patirtų administravimo išlaidų. Ieškovas nenurodo, kokias minėto kreditorių susirinkimo ar komiteto sušaukimo organizavimo nuostatas kreditorių komitetas pažeidė ir kaip kreditorių komiteto organizavimas ir sprendimų priėmimo tvarka galėjo įtakoti priimamų sprendimų neteisėtumą. Ieškovas neginčija, kad jis buvo tinkamai informuotas apie kreditorių komiteto priimtus nutarimus ir pasinaudojo galimybe juos apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad nė vienas iš ieškovo nurodytų teismų pripažintų negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimų nėra pripažintas kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis, nė vienas iš jų nėra pripažintas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo sudarymo momento. Tai reiškia, kad kreditorių nutarimų pripažinimo negaliojančiais faktas negali būti laikomas negaliojančiu de jure, t. y. kad jis nebūtų niekuomet egzistavęs ir administratorius jo neprivalėjo vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad administratorius atlikdamas teisines pasekmes sukeliančius administravimo veiksmus, pagal teisines pasekmes sukeliančius kreditorių nutarimus, padarė bendrovei žalos. Pažymi, kad iki šiol BUAB „Gertauta“ bankroto byloje kreditoriai nėra priėmę nutarimo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo po to, kai teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų patvirtinimo ir administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Teismine tvarka panaikinus kreditorių komiteto nutarimą ir kreditoriams priėmus naują nutarimą, tik tada atsiranda teisinis pagrindas keisti ir pavedimo sutartį.

Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (7 t., b. l. 54–56). Pateiktas atsiliepimas į pradinį ieškinį (3 t., b. l. 7–12), į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l. 45–50). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad dalis banko reikalavimų dėl žalos atlyginimo už 2008 m. spalio 15 d. – 2012 m. sausio 31 d. laikotarpį negali būti tenkintini, nes yra ne tik, kad nepagrįsti, bet taip pat pareikšti praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovo pradinis ieškinys teisme gautas 2012 m. balandžio 18 d., pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo – 2014 m. balandžio 30 d. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad BUAB „Gertauta” kreditorių komitetas yra solidariai atsakingas už BUAB „Gertauta“ ir jos kreditorių patirtą žalą, nes 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto posėdyje 2-u darbotvarkės klausimu patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą, kurioje buvo nurodytos teismų sprendimais pripažintos neteisėtomis išlaidos, patirtos 2008 m. spalio 15 d. – 2010 m. sausio 19 d. laikotarpiu. Nurodo, kad 2012 m. sausio 5 d. darbotvarkės klausimu Nr. 2 buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo spendžiama nei dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, nei dėl jų tvarkos. Šioje ataskaitoje buvo pateikta informacija apie vykstančius teismo procesus bei BUAB „Gertauta“ įsipareigojimų lentelės, kuriose pateikti faktiniai duomenys apie administravimo išlaidas ir pagrindą bei duomenys apie mokėjimus už praėjusį laikotarpį bei pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Negalima daryti išvados, kad duomenų patvirtinimas sudaro pagrindą išmokėti ir padengti administravimo išlaidas. Be to, administravimo išlaidų apmokėjimą atlieka bankroto administratorius, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp kreditorių komiteto narių pritarimo administratoriaus ataskaitai ir faktinio pinigų išmokėjimo. Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas sąlygų visetas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl civilinė atsakomybė kreditorių komiteto nariams, įskaitant atsakovą V. N., nekyla, ir patikslintas ieškinys atmestinas. Pažymi, kad ieškovo ginčijamos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, lizinguojamu turtu bei teisinėmis paslaugomis už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 19 d. buvo patvirtintos Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi bei 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu (laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki teismo nutarties dėl BUAB „Gertauta“ paskelbimo bankrutavusia ir pripažinimo likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos). Nepanaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai tolesnėje bankroto procedūroje yra privalomi visiems kreditoriams. Dėl šios priežasties kreditorių komiteto nariai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti administratoriaus ataskaitos dėl to, kad jis į savo ataskaitą įtraukė administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 19 d. Taigi, 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komitetas, kurio nariu buvo atsakovas V. N., už administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimą, kuriose pateikti duomenys ir apie iki 2010 m. sausio 19 d. patirtas administravimo išlaidas, vadovavosi galiojančiais ir privalomais 2009 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimais bei įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kurių pagrindu pripažintinas minėtų nutarimų teisėtumas (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. gruodžio 3  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009). Pabrėžia, kad nė vienas iš ieškovo nurodytų teismų pripažintų negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimų nėra pripažintas kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis nutarimas, nė vienas iš jų nėra pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Tai reiškia, kad kreditorių nutarimų pripažinimo negaliojančiais faktas negali būti laikomas negaliojančiu de jure, t. y. kad jis nebūtų niekuomet egzistavęs ir administratorius jo neprivalėjo vykdyti. Pastebi, kad administratorius neprivalo besąlygiškai vykdyti nei kreditorių susirinkimo, nei kreditorių komiteto sprendimų, jei turi pagrindo manyti, jog jie yra neteisėti. Pabrėžia, kad specialus bankroto įstatymas nenumato kreditorių komiteto narių atsakomybės, tuo labiau, solidarios, atlyginti nuostolius. Nesutinka, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas savo paskirtimi, funkcijomis ir įgalinimais yra bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organas. Atsakovas mano, kad ieškovas šiuo atveju iš viso neturi subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovas reiškia patikslintus reikalavimus atsakovams dėl 177 130,80 Eur nuostolių atlyginimo kaip trečiojo asmens BUAB „Gertauta“ kreditorius ir prašo žalą, atsiradusią dėl BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus bei BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto netinkamo pareigų vykdymo priteisti bankrutuojančios įmonės naudai, t. y. ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis). Nurodo, kad ieškovo skolininkė yra BUAB „Gertauta“, tačiau atsakovai nėra BUAB „Gertauta“ skolininkai ir BUAB „Gertauta“ neturi reikalavimo teisės į atsakovus. Priešingai, atsakovas V. N. ir kiti atsakovai yra BUAB „Gertauta“ kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vienos iš būtinosios sąlygos netiesioginio ieškinio pareiškimui, netiesioginis ieškinys negalimas.

Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, Letuvoje vykdantis veiklą per filialą If P&C Insurance AS, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su ieškiniu nesutinka, palaiko savo atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo išdėstytus argumentus (7 t., b. l. 28–29). Pateiktas atsiliepimas į pradinį ieškinį (3 t., b. l. 128-130), į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l 63–65). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad, trečiojo asmens nuomone, atsakovų padarytos žalos konstatavimas galimas tik tokiu atveju, jeigu bankrutuojanti įmonė negalėtų išmokėtų lėšų susigrąžinti iš jas nepagrįstai gavusių asmenų (tokioje apimtyje, kokioje teismas konstatuotų jas gavus nepagrįstai). Jeigu ieškovas nepateikia duomenų išvadai, jog išmokėtos lėšos negali būti išieškotos iš jas gavusių asmenų, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti vien tik CPK 5 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Jeigu žala pasireiškė neteisėtu turto gavimu, tai yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Todėl iš atsakovų negali būti reikalaujama tos lėšų dalies, kurią tretieji asmenys nepagrįstai gavo iš bankrutuojančios įmonės, jeigu yra galimybė minėtas lėšas išieškoti iš jas neteisėtai gavusių asmenų (lizingo įmokas – iš lizingo įmonės, išlaidas automobilių kurui – iš automobilius naudojusių ir kuro panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindusių asmenų, administratoriui išmokėto atlyginimo už administravimą – iš administratoriaus, ir t.t.). Kadangi ieškovo pradinis ieškinys teisme gautas 2012 m. balandžio 18 d., prašo teismo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl žalos, kuri buvo padaryta iki 2009 m. balandžio 18 d, ir ieškovo reikalavimams dėl žalos, kuri buvo padaryta nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., nes papildomi reikalavimai pareikšti 2014 m. balandžio 30 d. patikslintame ieškinyje.

        Trečiasis asmuo BUAB „Gertauta“ atsiliepime į pradinį ieškinį, kuriame buvo prašoma iš atsakovų priteisti 330 425 Lt nuostolių atlyginimo, su ieškiniu nesutiko (2 t., b. l. 5–8).

        Trečiasis asmuo BTA Insurance company pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l. 152-154).

        Trečiasis asmuo UAB DK PZU Lietuva į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 172–173).

                Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslintą ieškinį, jame išdėstytas aplinkybes, prašė iš atsakovų solidariai priteisti 177 130,80 Eur BUAB „Gertauta“ naudai, bylinėjimosi išlaidas. Atstovė atsakydama į klausimus papildomai paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2012 m. sausio 31 d. administravimo išlaidoms buvo skirta daugiau nei 43 000 Eur, vėliau kreditorių komiteto nutarimu išlaidos patvirtintos. Bankas reikalauja tos dalies, dėl kurios nutarimas buvo panaikintas. Atstovė sutinka, kad minėtu laikotarpiu nėra patvirtinta jokia sąmata. Atstovės nuomone, nesant patvirtintos sąmatos, administratorius buvo priklausomas nuo teisminių procesų, turėjo laukti jų pabaigos. Atstovė sutiko, kad administratoriui vykdant kreditorių komiteto priimtus sprendimus draudimų nebuvo, kai buvo nustatyti draudimai, bankroto administratorius sprendimų nevykdė. Paaiškino, kad kreditorių susirinkimo nutarimas negalioja nuo tada, kai jį panaikina teismas. Pripažino, kad iki 1-ojo kreditorių susirinkimo lizingo išlaidos buvo teisėtos. Dėl 20 639 Lt paaiškino, kad ieškovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kur pasakyta, kad lizingo išlaidos neatitinka paskirties. Išlaidos didelės, nesankcionuotos, turėjo būti grąžintos ieškovui. Lizinguojamas automobilis nebuvo grąžintas lizingo įmonei, kiek BUAB „Gertauta“ patyrė žalos, negali pasakyti. Ieškovas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad už UAB „Gertauta“ įmokas mokėjo kitas asmuo. Negali teigti, kad V. Č. veikė tyčia, tačiau jo veiksmuose buvo didelis neatsargumas. R. K. atsakove patraukta kaip kreditorių komiteto narė, turinti aukštą kvalifikaciją. Ar BUAB „Gertauta“ turi reikalavimo teisę į R. K., negali pasakyti, žino, kad tarp R. K. ir UAB „Gertauta“ buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią R. K. nuomavo iš UAB „Gertauta“ tam tikrą turtą. Pripažįsta, kad iki 2011 m. birželio mėnesio nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditorių priimtų nutarimų vykdymui. Kreditorių komiteto narių atsakomybę kildina iš aukštos jų kvalifikacijos ir aukštų jiems keliamų reikalavimų. Dėl kreditorių komiteto narės UAB „Dalis erdvės“ kvalifikacijos pasakyti negali nieko. Solidarią atsakomybę kildina iš balsavimo. Pripažįsta, kad kreditorių komiteto susirinkimų procedūrinių pažeidimų nebuvo. Kad kreditorių komiteto priimti nutarimai būtų pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, duomenų neturi. Prašo netaikyti senaties termino. Nutarimai dėl reikalavimo nuo 2009 m. balandžio 14 d. įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 3 d., ieškinys pareikštas 2012 m. balandžio mėnesį. Dėl reikalavimo nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio 30 d. aplinkybės paaiškėjo bankroto administratoriui pateikus ataskaitą už 2012 metus, vėliau reikalavimas buvo tikslinamas.

        Atsakovų UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ ir V. Č. atstovas advokatas G. Dabkevičius su ieškiniu nesutiko, atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad negalima bankroto administratoriaus atsakomybė, nes jis neskolingas įmonei, ieškovas, neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį bankroto administratoriui. V. Č. – bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, privalo vykdyti neprieštaraujančius įstatymui kreditorių priimtus nutarimus. Pažymi, kad nė vienas kreditorių priimtas nutarimas nebuvo panaikintas kaip prieštaraujantis įstatymui. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą dėl sąmatos patvirtinimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Iki 2009 m. balandžio 14 d. mokėjimai atlikti vykdant teismo nutartį. Lizingo įmokų mokėjimas pripažintas kaip teisėtas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi. Po tokio teismo sprendimo administratorius net negali suprasti, kad kažką daro neteisėtai. Pastebi, kad BUAB „Gertauta“ išlaidų neturėjo, nes lizingo įmokas sumokėjo bendrovės kreditoriai. Pažymi, kad kreditorių susirinkimo priimti nutarimai nėra sandoriai. Atstovo nuomone, bankas nusiteikęs bankroto administratoriui neskirti jokių lėšų, tačiau ĮBĮ nenumato, kad bankroto administratoriui nebūtų skiriamos lėšos. Kad bankroto administratoriui nėra skirta lėšų, nereiškia, kad jis nedirbo, neatliko jokių veiksmų, atliko tik kaltus veiksmus. Įgaliotas asmuo iš viso negali atsakyti, nes veikia BUAB bankroto administratoriaus įgaliojimo pagrindu, vykdė kreditorių nutarimus, kurie tuo metu buvo galiojantys. Pažymi, kad nė vienas iš sandorių, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai, nepripažintas negaliojančiu. Teigia, kad dėl pardavimo sutarčių BUAB „Gertauta“ žalos nepatyrė. Atstovas įsitikinęs, kad lizingo įmokos sumokėtos teisėtai. Kreditoriai palaikė lizingo įmokų mokėjimą. Lizinguojamą automobilį bankroto administratorius naudojo bendrovės bankroto procese. Visi vykimo veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Bankroto administratorius buvo pareiškęs reikalavimą dėl lizingo įmokų prisiteisimo, bet jis buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad įmokos sumokėtos teisėtai.

        Atsakovės R. K. atstovas advokatas K. Jonaitis palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atstovo nuomone, ieškovas neturi reikalavimo teisės. Žino, kad pastatas buvo nuomojamas už mažą kainą.

        Atsakovės UAB „Dalis erdvės“ atstovė advokatė J. Spaičienė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atstovė pritarė atsakovės R. K. atstovui, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Pažymėjo, kad UAB „Dalis erdvės“ nėra BUAB „Gertauta“ skolininkė. Pastebėjo, kad nėra teismų praktikos, jog UAB „Dalis erdvės“, kaip kredito komiteto narė, atsakytų solidariai su kitais nariais. Ieškovo nurodyta teismų praktika, susijusiu su susirinkimų organizavimu, bet ne su sprendimų priėmimu. Aiškino, kad BUAB „Gertauta“, turėdama perspektyvą parduoti lizinguojamą automobilį, ieškojo galimybių jį išsaugoti kaip turtą. Atstovės nuomone, kai didinamas ieškinio reikalavimas, prilyginama naujo ieškinio reiškimui.

        Trečiojo asmens If P&C Insurance atstovė advokatė J. Mikalauskienė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

        Atsakovo V. N. atstovė atsiuntė prašymą nagrinėti bylą atstovei ir atsakovui nedalyvaujant. Nurodė, jog palaiko atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes (7 t., b. l. 94).

        Atsakovai D. B., J. A. teismo posėdyje, apie kurį informuoti įstatymo nustatyta tvarka (7 t., b. l. 88–93), nedalyvavo, teikė atsiliepimus į pradinį ieškinį (2 t., b. l. 162–163; 3 t., b. l. 5), pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (4 t., b. l. 67–70), į patikslintą ieškinį nepateikė atsiliepimų. Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

                Tretieji asmenys BUAB „Gertauta“ bankroto administratorė, UAB DK PZU Lietuva atstovai teismo posėdyje, apie kurį informuoti įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo, duomenų apie neatvykimo priežastis nepateikė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

              Ieškinys atmestinas.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (1 t., b. l. 12–13). BUAB „Gertauta“ 2010 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 20). 2009 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe ieškovo 3 862 411,65 Lt finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 14–15). Ieškovo reikalavimams užtikrinti įkeista UAB „Gertauta“ nuosavybės teise priklausanti 50410/56200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–19); žemės sklypai: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–23); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–27); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–31, 32–33).

        Visi nurodyti nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo įkeisti banko reikalavimams bankroto byloje užtikrinti, buvo parduoti. 

        2011 m. rugsėjo 1 d. BUAB „Gertauta“ ir UAB „Autokompleksas“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį, kuria BUAB „Gertauta“ perleido UAB „Autokompleksas“ (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4/21 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 150 Lt su PVM kainą (1 t., b. l. 34–36). 2012 m. sausio 26 d. BUAB „Gertauta“ su UAB „Autokompleksas“ sudarė turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį dėl BUAB „Gertauta“ priklausiusio pastato, administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 377,67 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), jo priklausinio, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1600 ha, ir šiame objekte esančių kilnojamųjų daiktų pardavimo už 420 000 Lt kainą (1 t., b. l. 37–39), kurie UAB Autokompresas“ perduoti 2012 m. sausio 27 d. aktu (1 t., b. l. 40–41). 

        2012 m. sausio 26 d. BUAB „Gertauta“ su UAB „G3G“ sudarė pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį dėl BUAB „Gertauta“ priklausiusios 50410/56200 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas – 5,6200 ha, pardavimo už 32 000 Lt kainą (1 t., b. l. 42–44). Turtas perduotas 2012 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 45–46).

        Tą pačią dieną BUAB „Gertauta“ su UAB „Dservis“ sudarė pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį dėl BUAB „Gertauta“ priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo plotas 0,1000 ha, pardavimo už 75 000 Lt kainą (1 t., b. l. 47–49). Turtas pirkėjai perduotas 2012 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 50 

        Bankas ginčijo minėtus sandorius (3 t., b. l. 41–45, 46–53). 2014 m. sausio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą, kuriuo pripažinta negaliojančia 2011 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis (4 t., b. l. 2–12). Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi paliktas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo pripažintos negaliojančiomis 2012 m. sausio 26 d. pardavimo sutartys (4 t., b. l. 13–23).

                2011 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismas patenkino banko skundą dėl 2011 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo (ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. birželio 7 d. patvirtinimo) pripažinimo negaliojančiu (2 t., b. l. 25–27). Nutartis palikta nepakeista 2012 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (2 t., b. l. 28–32).

        2011 m. rugpjūčio 29 d. vyko kreditorių komiteto posėdis (2 t., b. l. 21–24). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs banko skundą posėdyje priimtais nutarimais 2, 3 ir 5.1 darbotvarkės klausimais (dėl teisininko atleidimo iš darbo, dėl 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutarties ir dėl turto (duomenys neskelbtini) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo), skundą atmetė, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimis (2 t., b. l. 33–38).

        BUAB „Gertauta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bankui dėl nepagrįstai gautų 8 150,97 Eur piniginių lėšų mokant lizingo įmokas priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu tenkino ieškinį (5 t., b. l. 35–38).

        2015 m. vasario 23d. vyko kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų svarstytas klausimas dėl administravimo išlaidų 13 869,03 Eur (47 887 Lt) nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d. patvirtinimo – priimtas nutarimas, dėl išlaidų nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2012 m. kovo 28 d. nepriimtas neužtekus balsų , dėl išlaidų nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2013 m. kovo 28 d. nutarimas priimtas, nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d.  nutarimas nepriimtas neužtekus balsų (5 t., b. l. 39–50, 73–93; 6 t., b. l. 6–16). Nutarimai buvo apskųsti (6 t., b. l. 3, 17–20, 21–26).

        2015 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, svarstytas klausimas dėl administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d. patvirtinimo (nutarimas klausimo nesvarstyti, kadangi už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 20 d. išlaidos patvirtintos kreditorių komiteto nutarimu, kuris yra galiojantis), priimtas nutarimas patvirtinti administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2013 m. kovo 28 d.(mėnesinis atlyginimas administratoriui per mėnesį 6 000 Lt plius PVM, teisinės paslaugos pagal faktą 47 981,50 Lt, atlyginimas pagal faktą 55 650 LT, VSDVF mokesčiai pagal faktą 28 985 Lt, GPM pagal faktą 10 875 Lt, garantinis fondas pagal faktą 72 Lt, transporto išlaidos pagal faktą 25 860,45 Lt su PVM, buhalterinės paslaugos pagal faktą 12 522 Lt su PVM, kitos išlaidos pagal faktą 8 895,15 Lt), už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. patvirtintos 2 120,28 Eur administravimo išlaidos, patvirtintos administravimo išlaidos nuo 2014 m. gegužės 14 d. (5 t., b. l. 51–64). Bankas pateikė skundą dėl šio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (5 t., b. l. 135–144).

        Ieškovas patikslintą ieškinį reiškia, kaip BUAB „Gertauta“ kreditorius, prašydamas priteisti BUAB „Gertauta“ naudai solidariai iš buvusio BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, jo įgalioto asmens administratoriaus vadovo V. Č., vykdžiusio BUAB „Gertauta“ bankroto procedūras, ir kreditorių komiteto narių UAB „Dalis erdvės“, V. N., R. K., D. B. ir J. A. 177 130,80 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir ieškovo naudai – iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, anot ieškovo, jo skolininkė yra BUAB „Gertauta“, nes jis yra jos kreditorius, o BUAB „Gertauta“ turinti reikalavimo teisę į atsakovus (skolininkus), jos neįgyvendina, todėl ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis).

        CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui).

        Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis); 4) kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

        Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra BUAB „Gertauta“ kreditorius. Todėl jis turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį. Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai yra BUAB „Gertauta“ skolininkais, priešingai – atsakovai, išskyrus bankroto administratorių ir jo įgaliotą asmenį, yra BUAB „Gertauta“ kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad BUAB „Gertauta“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovus ir kad šių atsakovų prievolė BUAB „Gertauta“ atžvilgiu yra galiojanti, jos vykdymo terminas jau yra suėjęs (pati prievolė negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu). Ieškovui neįrodžius, kad jo skolininkė BUAB „Gertauta“ turi turtinę teisę į atsakovus ir jos neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, o atsakovai turi pareigą vykdyti savo prievolę BUAB „Gertauta“ atžvilgiu, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė būtinų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CPK 12, 178 straipsniai).

        Nors teismas nustatė, kad ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius visumos sąlygų negatoriniam ieškiniui pareikšti, tačiau pasisakytina ir dėl kitų ieškinyje išdėstytų aplinkybių. 

        Ieškovas nurodo, kad atsakovai yra solidariai atsakingi. Savo reikalavimą dėl kreditorių komiteto solidarios civilinės atsakomybės ieškovas grindžia tuo, kad BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto nariai 2012 m. sausio 5 d. posėdyje 2-u darbotvarkės klausimu, žinodami teismų sprendimus išlaidų klausimu, patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 55–61, 62–63), kurioje, pasak ieškovo, buvo nurodytos tapačios išlaidos, kurios ankstesniais teismų sprendimais pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis (patirtos 2008 m. spalio 15 d. – 2010 m. sausio 19 d. laikotarpiu). Ieškovas nurodo, kad tie patys kreditorių komiteto nariai 2012 m. vasario 5 d. posėdyje patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1d. iki 2012 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 64–70, 71–74), kurioje buvo nurodyti duomenys apie bankrutuojančios įmonės pajamų panaudojimą žinomai neteisėtoms ir nepagrįstoms administravimo išlaidoms apmokėti. Nurodyti nutarimai buvo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1601-260/2012. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010, išdėstyta pozicija, jog kreditorių komiteto nariai turi būti itin atidūs, griežtai laikytis bankroto bylų nagrinėjimo nuostatų dėl kreditorių komiteto posėdžio organizavimo (aiškaus darbotvarkės klausimų formulavimo, kreditorių komiteto narių informavimo apie posėdį) ir sprendimų priėmimo tvarkos, nes atstovauja visiems kreditoriams. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė aiškino, kad kredito komiteto narių solidarią atsakomybę kildina iš balsavimo ir aukštos narių kvalifikacijos.

        Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.

        Pritartina atsakovei UAB „Dalis erdvės“, kad ieškovas konkrečiai nenurodo, kokias minėto kreditorių susirinkimo sušaukimo organizavimo nuostatas kreditorių komitetas pažeidė ir kaip tai (organizavimas ir sprendimų priėmimo tvarka) galėjo įtakoti priimamų sprendimų neteisėtumą. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie priimtą nutarimą, pasinaudojo galimybe jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pastebėtina, kad skiriasi minimos kasacinio teismo bylos ir šios bylos teisinis reikalavimų pagrindas, nes kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo skundžiamas kreditorių komiteto nutarimų teisėtumas (teismas pripažino kreditorių komiteto nutarimus neteisėtais iš esmės dėl darbo reglamento ir kvorumo pažeidimų), tačiau nesprendė klausimo dėl solidarios kreditorių komiteto narių atsakomybės.

        Ieškovas nurodo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas savo paskirtimi, funkcijomis ir įgalinimais yra bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organas. Juridinį asmenį, tiek veikiantį, tiek įgijusį bankrutuojančio statusą, ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis).

        Teismas pritaria atsakovams UAB „Dalis erdvės“, R. K., V. N., kad ieškovas nepagrįstai kreditorių komitetą prilygino juridinio asmens valdymo organui. CK 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu. Po bankroto bylos iškėlimo vienasmenis organas (įmonės vadovas) dalį savo funkcijų perleidžia bankroto administratoriui, tačiau dėl to kreditorių komitetas valdymo organo funkcijų neperima. ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-502/2011 konstatuota, kad kreditorių komitetas laikytinas bankrutuojančios įmonės kreditorių atstovu, bet ne įmonės valdymo organu.

        Be to, valdymo organo civilinei atsakomybei kilti yra reikalinga sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltė (CK 6.245–6.249 straipsniai).

        Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo kreditorių komiteto narių veiksmus priimant nutarimus pripažinti neteisėtais, nes kreditorių komitetas priiminėjo nutarimus pagal tuo metu galiojusias teismo nutartis. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 4 d. BUAB „Gertauta“ administratorius teikė teismui prašymą dėl lėšų administravimo išlaidoms apmokėti 47 147,07 Lt (2 t., b. l. 9). Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą tenkino (2 t., b. l. 10). 2009 m. balandžio 14 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime svarstyta ir patvirtina bankroto administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d., iki bendrovės pripažinimo bankrutavusia patvirtinta 47 157,07 Lt administravimo išlaidų sąmata, išrinktas kreditorių komitetas (2 t., b. l. 11–15, 40–42, 43–142). 2009 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs banko skundą dėl 2009 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, skundą atmetė (2 t., b. l. 16–17). 2009 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį paliko nepakeistą (2 t., b. l. 18–19). Taigi minėtos teismų nutartys įsiteisėję, privalomos ir vykdytinos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis.

        Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2005; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, tačiau pareigos atlyginti nuostolius kreditorių komiteto nariams specialios įmonių bankroto įstatymo normos nenumato.

        Iš nurodytų aplinkybių, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovų solidariai atsakomybei kilti. 

        Minėta, kad administratorius neturi teisės vykdyti neteisėtų kreditorių susirinkimų nutarimų, tačiau nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog nė vienas iš ieškovo nurodytų teismų pripažintų negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimų nėra pripažintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nė vienas iš jų nėra pripažintas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo sudarymo momento. Todėl sutiktina su atsakovais, kad kreditorių nutarimų pripažinimo negaliojančiais faktas negali būti laikomas negaliojančiu de jure, t. y. kad jis nebūtų niekuomet egzistavęs ir administratorius jo neprivalėjo vykdyti. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis, kuria atmestas banko skundas dėl 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų dėl administratoriaus ataskaitos, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, lizingo bendrovei priklausančių automobilių pardavimo (1 t., b. l. 75–79). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (1 t., b. l. 80–87). Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs apelianto (banko) skundą, 2011 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino 2010 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartį, patenkino banko skundą ir pripažino BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus 2, 3 ir 5 darbotvarkės klausimais negaliojančiais (1 t., b. l. 88–94). Taigi iki minėtų nutarčių priėmimo kreditorių priimti 2010 m. balandžio 8 d. nutarimai, kuriais patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita ir administravimo išlaidų sąmata, buvo galiojantys. Teismas sutinka su atsakovais, kad aplinkybė, jog vėliau kreditorių komiteto nutarimai, kuriais buvo patvirtintos administravimo išlaidos, buvo panaikinti teismų, savaime nereiškia, kad bendrovei buvo padaryta žala ir neįrodo administratoriaus neteisėtų veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad didžiąją dalį kaip nuostolius reikalaujamas priteisti administravimo išlaidas sudaro iki 2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl tam tikrų administravimo išlaidų nepagrįstumo, priėmimo patirtos išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, kad teismo procesiniai sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo, kad bankroto administratorius vykdė nepanaikintus kreditorių nutarimus, esant draudimams, nutarimai nebuvo vykdomi. Atstovė negalėjo pasakyti, kokia žala padaryta BUAB „Gertauta“. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje iki šiol nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (6 t., b. l. 3–61, 70–118). Praktiškai visi priimami nutarimai buvo ir yra ginčijami (apie tai nurodyta sprendimo aprašomojoje dalyje bei 6 t.). Todėl sutiktina su atsakovais UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras, V. Č., kad ieškovo nurodyta tariama žala negali būti vertinama tol, kol kreditoriai nėra priėmę nutarimo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo po to, kai teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Tai, kad bankroto administratoriui nėra skirta lėšų, nereiškia, jog jis nedirbo, neatliko jokių veiksmų ar atliko tik kaltus veiksmus. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovas neįrodė BUAB „Gertauta“ patirtos žalos, o žalos faktą ir dydį įrodyti turi ieškovas. 

        Kadangi ieškovo pradinis ieškinys teisme gautas 2012 m. balandžio 18 d., atsakovai UAB „Dalis erdvės“, V. N., trečiasis asmuo If P&C Insurance prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos, kuri buvo padaryta iki 2009 m. balandžio 18 d., ir ieškovo reikalavimams dėl žalos, kuri buvo padaryta nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., nes papildomi reikalavimai pareikšti 2014 m. balandžio 30 d. patikslintame ieškinyje.  

        Sutiktina su ieškovo atstove, kad nutarimai dėl reikalavimo nuo 2009 m. balandžio 14 d. įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 3 d., ieškinys pareikštas 2012 m. balandžio mėnesį. Dėl reikalavimo nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio 30 d. aplinkybės paaiškėjo bankroto administratoriui pateikus ataskaitą už 2012 metus, vėliau reikalavimas buvo tikslinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, tenkintini atsakovų UAB „Dalis erdvės“, V. N., R. K., trečiojo asmens If P&C Insurance prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikus tai partvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. Č. nepateikė įrodymų, kad apmokėjo 2012 m. gegužės 24 d. sąskaitą už teisinę pagalbą 130,33 Eur (450 Lt) sumai, todėl jo prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Atsakovė UAB „Dalis erdvės“ už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 129,52 Eur (3 900 Lt) (5 t., b. l. 95–99), atsakovas V. N. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 359,85 Eur (5 t., b. l. 102–104, bylos dalies l. 99–100), atsakovė R. K. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 3 786,72 Eur (5 t., b. l. 106–111, 7 t., b. l. 95–96, bylos dalies l. 114), trečiasis asmuo If P&C Insurance AS už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 158,48 Eur (4 000 Lt) (5 t. b. l. 113–117). Teismo vertinimu, prašomos priteisti sumos už advokatų suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už advokatų suteiktas teisines paslaugas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Valstybei iš ieškovės priteistinos 84,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patikslintame ieškinyje, be kita ko, prašo grąžinti sumokėtą 2 115,38 Eur žyminį mokestį.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata įtvirtina galimybę eliminuoti netiesioginį ieškinį bankrutuojančių įmonių vardu pareiškiančių kreditorių bent jau tas bylinėjimosi išlaidas, kurias jie turėtų patirti sumokėdami žyminį mokestį, taip užtikrinant visų kreditorių lygiateisiškumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose yra įtvirtinti atvejai, kuomet žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami suinteresuotam asmeniui. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas žyminio mokesčio grąžinimo atvejis, kai nustatoma, jog jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškęs netiesioginį ieškinį, 2012 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. APM6014500 už jį sumokėjo 2 115,38 Eur (7 304 Lt) žyminį mokestį (1 t., b. l. 9). Kadangi ieškovas sumokėjo 2 115,38 Eur žyminį mokestį už reikalavimus, kurie pagal įstatymą neapmokestinami, tenkintinas ieškovo prašymas ir jam grąžintinas 2 115,38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, veikiančio Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 304870069, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalis erdvės“, juridinio asmens kodas 234383290, 1 129,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, veikiančio Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 304870069, atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 359,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, veikiančio Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 304870069, atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 786,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, veikiančio Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 304870069, trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas 10100168, veikiančiam Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, filialo kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 302279548, 1 158,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, veikiančio Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 304870069, valstybei 84,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti ieškovui Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, veikiančiam Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 304870069, 2 115,38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. APM6014500.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja        Virginija Lozoraitytė