Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-582/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00555-2013-0

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, išteisintajam N. K., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. atstovui advokatui Tomui Kaminskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio ir nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

N. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (trys veikos), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. pareikšti civiliniai ieškiniai atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

N. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d., 22.00 val., iki 2013 m. kovo 21 d., 07.45 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durų lango stiklą, pavogė gamyklinį multimedijos įrenginį, 2800 Lt vertės, ant automobilio išorės bei į vidų pripylė purvinos, aitrų kvapą skleidžiančios masės, taip sugadino svetimą turtą, padarydamas 12983 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam A. A..

Be to, N. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 26 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužė A. A. buto lango stiklą bei prie langų priliejo padegamojo skysčio, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas A. A. 300 Lt turtinę žalą.

Be to, N. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 3 d., apie 02.58 val., (duomenys neskelbtini), ant garažo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi A. A., durų užpylė degaus skysčio bei garažą padegė, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. A. 2000 Lt turtinę žalą.

Be to, N. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 31 d., apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), užpildamas ant V. A. priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų degaus skysčio, jas padegė, padarydamas nukentėjusiajam V. A. turtinę 960 Lt žalą, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo N. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal: BK 178 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant N. K. šiuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir nekeisti gyvenamosios vietos bei teismo ar bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios; nukentėjusiųjų A. A. pareikštą 50000 Lt civilinį ieškinį ir V. A. pareikštą 10000 Lt civilinį ieškinį tenkinti.

Prokuroras skunde nurodo, jog N. K. pareikštus kaltimus, tai yra tai, kad jis, išdaužęs nukentėjusiojo A. A. automobilio lango stiklą, pavogė gamyklinį multimedijos įrenginį bei į vidų pripylė purvinos, aitrų kvapą skleidžiančios masės, be to, akmeniu išdaužė A. A. buto lango stiklą, prie langų priliejo padegamojo skysčio, taip pat du kartus ant nukentėjusiajam V. A. priklausančio garažo durų užpylė degaus skysčio bei garažą padegė, patvirtina liudytojos N. B. parodymai. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir apklausiama teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo duotus parodymus, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būtent jos tuometinis draugas N. K.. Duoti liudytojos N. B. parodymai nesukelia jokio pagrindo manyti, kad, duodama tokius parodymus, ji siekia apkalbėti savo buvusį draugą N. K.. Teismo nurodytas argumentas, kad liudytojos N. B. parodymai, kuriais kaltinimas iš esmės grindžiamas ir kuriais remiantis buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, duoti tik tada, kai susipyko su išteisintuoju, atmestinas, kadangi jie ne susipyko, o išsiskyrė draugiškai, tačiau išteisintasis, kerštaudamas už tai, kad ji pradėjo draugauti su jo pažįstamu, pradėjo jiems abiems pats grasinti. Be to, ne kartą jos pačios automobilis buvo subraižytas ir išdažytas dažais, todėl matydama panašų braižą, kuomet buvo padegtas V. A. garažas ir išdaužytas A. A. buto virtuvės langas, N. B. davė parodymus prieš N. K. ne iš keršto, o siekdama save apsaugoti nuo galimų pasekmių ir grasinimų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad kaltinimas yra grindžiamas vien tik liudytojos N. B. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus šalutinius įrodymus, tokius kaip 2013-04-30 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS tyrėjo A. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013-03-22, apie 13.00 val., skambinant iš telefono Nr. nukentėjusiajam A. A., buvo prisirišta prie bokštų Nr. 245 ((duomenys neskelbtini)), 246 ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. 1. 70), 2013-07-10 to paties tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad kortelė numeriu  (iš kurios klausinėta apie smirdantį saloną) buvo naudota su telefono aparatu, kuris naudotas su N. K. naudojama abonentine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 103), bei 2013-11-06 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS vyr. tyrėjos J. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 2013-05-19 buvo grasinta A. A. dėl vaikų, telefono numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo paskambinta A. A. teiraujantis apie nesmirdintį automobilio saloną bei pagrasinta, kad tai tik pradžia (t. 1, b. 1. 176).

Nukentėjusieji A. A. ir V. A. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant N. K., kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taip pat tenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantų nuomone, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje esantiems faktiniams duomenims. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai sprendė dėl jų įrodomosios reikšmės, nepagrįstai nuosprendyje pasisakė tik dėl dalies baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, neargumentuodamas, kodėl atmeta kitus įrodymus, kaip nereikšmingus bylai, ar kodėl iš viso jų nevertina. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju N. K. tvirtino, jog A. A. nėra skambinęs dėl jo parduodamo automobilio ir nėra teiravęsis dėl smirdančio salono, kaip ir nėra jam rašęs grasinančio pobūdžio sms žinučių. Taip pat N. K. nurodė, kad neturi A. A. mobiliojo telefono numerio. Paklaustas apie tai, kiek laiko naudojasi savo mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei asmens kratos metu paimtu telefono aparatu, N. K. nurodė, jog šiuo mobiliojo telefono numeriu naudojasi apie 3 metus, kad jokio kito telefono numerio neturi ir nenaudoja bei kad pačiu telefono aparatu naudojasi apie pusę metų (t. 3, b. 1. 48). Vėliau apklaustas įtariamuoju tvirtino, jog savo automobiliu naudojasi ne vienas, kartais duoda draugams ir kad kratos metu jo automobilyje „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastos „Pildyk“ kortelių pakuotės gali priklausyti būtent jo draugams, kuriuos jis atsisakė įvardinti. Tuo tarpu dėl kratos metu rasto lapelio su užrašu „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aiškino, kad jis norėjo turėti A. A. asmens duomenis tam, kad galėtų su juo „pasiaiškinti“ dėl jam padaryto nuostolio ir kad duomenis jis nužiūrėjo būdamas Jonavos policijos komisariate, pas tyrėją, tyrėjui vartant bylą, šiuos duomenis nusirašė į mobiliojo telefono sms žinučių juodraščius, taip pat nurodė, kad nežino, kas šiuos duomenis perrašė jam ant lapelio ir kad lapelis jam automobilyje buvo reikalingas tam, kad jeigu A. A. neatsilieptų telefonu, gal būtų nuvažiavęs iki jo pasikalbėti. Šios apklausos metu N. K. taip pat patvirtino, kad 2013-06-05 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos „Pildyk“ pakuotės ir telefono aparatas priklauso jam (t. 3, b. 1. 51). Tuo tarpu nagrinėjimo teisme metu N. K. tvirtino, jog jokių žinučių A. A. nerašė, niekuo negrasino ir kad tik kelis kartus jam yra skambinęs ir kalbėjęs dėl pinigų. O raštelis, rastas jo automobilyje, buvo užsilikęs nuo to laiko, kai bandė su juo susisiekti dėl motociklo. Visi šie išteisintojo N. K. parodymai nesutampa su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis ir gali būti vertinami tik kaip jo gynybos versija.

Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad išteisintojo N. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo tiesiogiai patvirtina šie įrodymai: Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS tyrėjo A. G. 2013-04-30 ir 2013-07-10 tarnybinių pranešimų duomenys (t. 1, b. l. 70, 103), Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS vyr. tyrėjos J. B. 2013-11-06 tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b.1. 176), 2013-05-20 daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų, kratos protokolo duomenys (t. 1, b. l. 126, 127-128, t. 2, b. 1. 120-121, 129-130), daiktų pateikimo protokolų, kuriais paimti liudytojos N. B. ir liudytojo D. N. pateikti garso įrašai (t. 2, b 1. 164, t. 3, b. l. 3) ir apžiūros protokolų, kuriuose apžiūrėtas garso įrašas dėl pokalbių su N. K., duomenys (pokalbių metu kalbama apie N. K. padarytas nusikalstamas veikas Kaune) (t. 2, b. 1. 165-166, t. 3, b. 1. 4-5), taip pat protokoluose, pokalbių suvestinėse, surašytose pagal 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, užfiksuota informacija ir slapta daryti garso įrašų duomenys (t. 3, b. 1. 25, 36-41). Pažymėtina, kad abu šie garso įrašai, kuriuose N. K. kalba apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir pan., teisminio bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo perklausyti, ištirti ir įvertinti, kas reikštų, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, byloje apskritai netirdamas bene svarbiausią reikšmę turinčių įrodymų, kaip ir netirdamas daugelio kitų įrodomąją reikšmę turinčių įrodymų. Toks pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo prasme.

Bylos duomenimis taip pat neginčijamai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo A. A. ir N. K. nuo 2012 m. balandžio mėnesio prasidėjo konfliktiniai santykiai dėl pinigų grąžinimo už motociklą, kurį N. K. iš A. A. nusipirko ir kuris tuo metu buvo sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl motociklo vagystės. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. K. manė, jog parduodamas jam minėtą motociklą, A. A. jį apgavo, todėl pastarajam atsisakius grąžinti sumokėtus pinigus, N. K. dar labiau supyko ir ėmė ieškoti būdų, kaip jam pakenkti. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti liudytojo ir nukentėjusiojo A. A. parodymai, iš dalies paties išteisintojo parodymai, liudytojos N. B., liudytojo D. N. parodymai bei ikiteisminio tyrimo dėl motociklo vagystės bylos duomenys, gauti šioje byloje. Tai, kad N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nelaikė ant A. A. pykčio ir kad neturėjo jokio tikslo jam keršyti, yra laikytina vien jo gynybos versija. N. K. motyvą keršyti patvirtina ir tai, kad jis yra skambinęs A. A. ir reikalavęs pinigų už motociklą, taip pat kitu asmeniu prisistatęs ir susitaręs dėl susitikimo degalinėje su kitais 7-8 vyrais išreiškęs grasinimą A. A. ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Taigi akivaizdu, kad išteisintasis yra linkęs elgtis kerštingai, gąsdinančiai, o jo versija, kad tuo metu degalinėje jis sutiko keletą pažįstamų, su kuriais pasikalbėjo apie savo situaciją ir jie pasisiūlė jam padėti, yra laikytina vien jo gynyba, kadangi jokie kiti duomenys nepatvirtina šios aplinkybės.

Apeliantų nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino liudytojos N. B. parodymus, teigdamas, jog vienintelės jos parodymais buvo pagrįstas visas kaltinimas. Aukščiau aptarti faktiniai duomenys, įrodymai ir aplinkybės neabejotinai patvirtina šios liudytojos parodymus, tarp šių visų duomenų ir jos parodymų nėra jokių tarpusavio prieštaravimų. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad ši liudytoja buvo apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją (t. 2, b. 1. 162-163), tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. 1. 173-174), bei teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 3, b. 1. 184-185), taip pat tarp N. B. ir N. K. buvo daryta akistata (t. 3, b. 1. 8-9), ir tarp jos parodymų nebuvo jokių prieštaravimų, visas įvykių aplinkybes ji atskleidė tiek, kiek jai buvo žinoma iš N. K.. Bylos duomenimis nenustatyti jokie reikšmingi ryšiai tarp A. A. ir N. B., iki bylos nagrinėjimo teisme jie apskritai nebuvo pažįstami, ir ji A. A. buvo mačiusi anksčiau tik tada, kai jai jį parodė pats N. K. (t. 3, b. 1. 184), jokie ryšiai A. A. nesiejo ir su D. N., kuris šioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Manytina, jog šiuo atveju N. B. neturėjo jokio tikslo padėti A. A. apkaltinti N. K. ne tik dėl to, kad jie nei draugai, nei pažįstami, tačiau ir dėl to, kad duodant parodymus jai buvo labai aiškiai žinoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Be to, pats N. K. tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės, būdamas suimtas, nuolat kalbėjo apie tai, kad labai blogai, jog N. B. viską pasakodavo, kad ja pasitikėjo, ji per daug žino, labai blogai, kad ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jos parodymais bus remiamasi kaip įrodymu, pokalbių metu N. K. bandė sugalvoti visokių pasiteisinimų apie tai, iš kur N. B. sužinojo visas nusikalstamų veikų aplinkybes, šiuose pokalbiuose jis išreiškė aiškų pyktį N. B., grasino, kad galėtų su ja susidoroti, jeigu ji papultų jam į rankas ir pan. (t. 3, b. 1. 39-41).

Taigi, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis faktiniais duomenimis ir įrodymais, manytina, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šioje baudžiamojoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir kad jo atžvilgiu buvo pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kartu išsprendžiant nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Pripažįstant N. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tikslinga nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Išsamūs materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra išdėstyti civiliniuose ieškiniuose (t. 3, b. 1. 167-168, 171).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas apeliacinius skundus prašė atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas bei prokuroras apeliacinius skundus prašė tenkinti.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei pašalinti visas nukentėjusiųjų atstovo reiškiamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo išklausyti garso įrašai ir apklausta liudytoja J. B. bei išteisintasis N. K..

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. B. nurodė, kad liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo žinoma kaip išteisintojo artima draugė. Ji atvyko į policijos komisariatą, norėdama duoti parodymus prieš savo buvusį draugą ir pranešti apie jo nusikaltimus. Prieš jai atvykstant ikiteisminis tyrimas N. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, o po jos parodymų ir apklausos teisme N. K. buvo laikinai sulaikytas ir kreiptasi į prokurorą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Išteisintojo namuose ir automobilyje atliktos kratos metu rastas kortelės dėklas ir ID kortelė buvo susieti su kortele, iš kurios buvo rašomi grasinimai nukentėjusiajam, taip pat N. K. automobilyje buvo rastas nukentėjusiojo adresas. Išteisintojo pokalbių tardymo izoliatoriuje buvo klausomasi pagal 2014-05-07 ir 2014-05-08 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, pagal kurias buvo leista policijos pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, bendrauti su N. K..

Išteisintasis N. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad jis naudojosi papildymo kortele su numeriu (duomenys neskelbtini), tuo telefonu naudojosi ir kitais numeriais, telefono aparatą duodavo ir savo broliui bei draugams. Kokias korteles draugai dėdavo į jo telefoną, jis nežiūrėjo. Automobilis, kuriame rastas nukentėjusiojo adresas, yra registruotas ne jo vardu. Teismo posėdžio metu išklausytuose garso įrašuose neužfiksuota jokių aplinkybių, susijusių su byla. Jis nežinojo, kad sulaikymo kameroje kalbėjo su policijos pareigūnu. Ten buvo kalbama apie kyšius, jis galėjo pasakyti negražius žodžius apie N. B., kadangi buvo su ja susipykęs, nes ji apie jį davė melagingus parodymus. D. N. yra buvęs jo geras draugas, ikiteisminio tyrimo metu santykiai su juo buvo labai geri, dabar su juo jokių santykių nepalaiko. N. B. ir D. N. kartu gyvena nuo 2013 metų spalio, juos sieja šeima, jie turi vaiką. N. B. gali jį apkalbėti iš keršto, pagrindinė jų išsiskyrimo priežastis buvo ta, kad tarp jų įsikišo D. N.. Kai liudytoja davė parodymus prieš išteisintąjį, ji gyveno su D. N.. A. A. keršyti galėjo ir kiti asmenys, nes jis tokius motociklus yra pardavęs ne vieną kartą.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pati atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, su prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog N. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagrįstai.

N. K. buvo kaltintas tuo, kad jis, nukentėjusiojo A. A. gyvenamosios vietos adresu kaltinime nurodytais laikotarpiais išdaužęs nukentėjusiajam priklausančio automobilio langą, pavogė gamyklinį multimedijos įrenginį, ant automobilio išorės bei į vidų pripylė purvinos, aitrų kvapą skleidžiančios masės, taip sugadindamas svetimą turtą, taip pat akmeniu išdaužė A. A. buto lango stiklą bei prie langų priliejo padegamojo skysčio, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, taip pat du kartus skirtingu metu ant kaltinime nurodyto garažo, kuriuo tuo metu naudojosi A. A., durų užpylė degaus skysčio bei garažą padegė, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą.

Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose prašoma pripažinti N. K. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teigiant, kad šį faktą neabejotinai patvirtina išsamūs N. B. parodymai, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti papildomi duomenys: 2013-04-30, 2013-07-10, 2013-11-06 tyrėjų tarnybiniais pranešimais nustatytos aplinkybės dėl N. K. naudojamo telefono aparato ir jame naudotų telefono numerių, 2013-05-20 daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų, kratos protokolo duomenys, taip pat pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-07 ir 2014-05-08 nutartis slapta daryti garso įrašai, kuriuose N. K. kalba apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Aukštesnysis teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų duomenų visetas nėra pakankamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Visų pirma, byloje nėra surinkta tiesioginių N. K. kaltės įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis gadino nukentėjusiųjų turtą, tai yra nėra nustatyta tiesioginių įvykio liudytojų, kratų metu nerasta jokių nusikalstamų veikų pėdsakų ar daiktų, reikšmingų tiriamai bylai, kurių pagrindu galima būtų susieti N. K. su įsibrovimu į A. A. priklausantį automobilį ir jo sugadinimu ar su V. A. priklausančio garažo padegimu. Nors pripažintina, kad byloje yra nustatytas faktas, jog N. K. pateiktame telefono aparate, iš kurio skambinta nukentėjusiajam, buvo įdėta kortelė, kuria naudojosi ir N. K., tačiau atlikus duomenų patikrinimo veiksmus, nenustatyta, kad kaltinime nurodytu nusikalstamų veikų padarymo metu žinomas išteisintojo mobilaus ryšio telefono numeris būtų jungęsis prie mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių pagal nusikaltimų padarymo vietą. Kratos metu paimta ID kortelė, kurią apeliantai bando susieti su N. K., rasta automobilyje, kuris N. K. nepriklauso.

Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas netiesioginiais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad tokiais įrodymais nustatyti faktai ir išvados turi būti tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kurios kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas N. K. buvo iš esmės grindžiamas ir apeliantai skunde kaip pagrindiniu įrodymu remiasi liudytojos N. B. parodymais apie N. K. padarytas nusikalstamas veikas prieš A. A.. Vertindamas šių įrodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp liudytojos N. B. ir išteisintojo N. K. vyrauja konfliktiniai santykiai, pažymėtina, kad šio fakto nei vienas iš jų neginčijo. N. K. nurodė, kad su N. B. buvo pora ir 2013 metų spalį išsiskyrė, tarp jų įsikišus jo draugui D. N., tuo tarpu N. B. nurodė, kad skyrybų priežastis buvo prieš ją naudojamas smurtas. Be to, nuosprendyje atkreipiamas dėmesys, kad N. B. parodymus pirmą kartą davė 2014-03-31, tuomet, kai jau buvo išsiskyrusi su N. K. ir buvo sukūrusi šeimą su išteisintojo draugu D. N.. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pagrįstai nustatė, kad minėtus asmenis sieja sudėtingi tarpusavio santykiai ir liudytoja N. B. gali turėti pagrindą duoti apie išteisintąjį neteisingus parodymus, todėl pagrindžiant išteisintojo kaltę vadovavimasis vien tik šios liudytojos parodymais reikštų esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju surinkti netiesioginiai įrodymai nesudaro vientisos grandinės, kuri vienareikšmiškai patvirtintų N. K. dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Apeliaciniuose skunduose dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie, apeliantų nuomone, papildo N. B. parodymus yra tik prielaidų pobūdžio. Apeliantai teigia, kad N. K. kaltę netiesiogiai patvirtina tyrėjų tarnybiniais pranešimais nustatytos aplinkybės, jog kortelė su numeriu , kuriuo nukentėjusiajam A. A. skambinęs vyriškis domėjosi parduodamu automobiliu ir klausė, ar nesmirda salonas, taip pat kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsiųsta grasinančio pobūdžio sms žinutė, buvo naudota su telefono aparatu, kuris 2013-01-08, 2013-03-16, 2013-04-26, 2013-04-27 naudotas ir su N. K. naudojama abonentine kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad tais pačiais duomenimis nustatyta, kad N. K. telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2013 metų buvo naudotas ir su kitais keturiais telefonų aparatais, kas patvirtina išteisintojo parodymus, kad jis kartais naudodavosi draugų telefonais ir savo telefono aparatą duodavo kitiems asmenims. Todėl, vadovaujantis minėtais duomenimis, negalima padaryti abejonių nekeliančios išvados, kad nurodytais telefono numeriais skambino ir sms žinutes siuntė N. K.. Be to, nukentėjęs A. A. pats nurodė negalįs patvirtinti, kad jam skambinęs asmuo buvo N. K.. Aplinkybės, kad N. K., pasitelkęs kitus asmenis, grasino, gąsdino A. A. šioje byloje nėra inkriminuojamos. Apeliantų motyvai dėl to, kad N. K. turėjo aiškų tikslą keršyti nukentėjusiajam ir byloje nustatytas faktas, kad tarp nukentėjusiojo  A. A. ir N. K. nurodytu laikotarpiu vyko turtinis ginčas dėl motociklo, taip pat nėra pakankamas pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį N. K. atžvilgiu.

Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų atlikimo ir slapto sekimo metu pokalbių suvestinės protokole užfiksuoti N. K. parodymai patvirtina esmines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu išklausius šiuos garso įrašus, duomenų, patvirtinančių N. K. kaltę, negauta. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, N. K., būdamas kartu vienoje kameroje su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, neatskleidžiančiu savo tapatybės, ir su juo bendraudamas kaltę toliau neigė, nurodė, kad jis nieko nedarė, N. B. jį apkaltino. Nors minėtos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-07, 2014-05-08 nutartis, kuriomis N. K. laikino sulaikymo laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2014-05-08 leista panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant jo pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, užmegzti ryšius su juo ir šių kontaktų metu slaptai daryti vaizdo ir garso įrašus Kauno apskrities VPK areštinės patalpose, tačiau šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog N. K. nagrinėjamų veiksmų atlikimo metu turėjo įtariamojo statusą, tai yra ir visas įtariamajam baudžiamojo proceso įstatymo numatytas teises, tarp jų ir teisę tylėti bei neduoti parodymų prieš save bei teisę į gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003/02/05 sprendime, priimtame byloje Allan prieš Jungtinę Karalystę (Case of Allan v, The United Kingdom), yra nurodęs, jog įtariamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save yra teisingo proceso esmė, sauganti įtariamojo teisę policijos apklausos metu pasirinkti duoti parodymus ar tylėti. Teismas šioje byloje yra nurodęs, kad ši įtariamojo pasirinkimo teisė ir teisingo (sąžiningo) proceso principas pažeidžiami tuo atveju, kai įtariamasis nusprendžia neduoti parodymų oficialių apklausų metu, o teisėsaugos institucijos gudraudamos išgauna iš įtariamojo prisipažinimą ar kitokius jį kaltinančius parodymus, kurių negalėjo gauti oficialių apklausų metu, ir šiuos prisipažinimus ar parodymus pateikia kaip įrodymus teismo proceso metu. Taip pat teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, pasisakymai, kuriais jis pripažįsta tam tikras tiriamos veikos aplinkybes ar nurodo save kaltinančius duomenis,  išsakyti ne spontaniškai ir laisva valia, o esant aktyviam ir intensyviam policijos pareigūnų (jų informatoriaus) klausinėjimui ir poveikiui, gali būti vertinami kaip atitikmuo oficialios įtariamojo apklausos, tačiau atliktos nesilaikant visų teisinių garantijų, galiojančių įtariamajam oficialios apklausos metu (teisės į gynybą, teisės atsisakyti duoti parodymus išaiškinimo ir t. t.). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegijai įvertinus pokalbių suvestinėje prie 2014-06-08 protokolo užfiksuotus ikiteisminio tyrimo pareigūno pasakymus: „tai jeigu tu nepadarei nieko“, „matai, jie žino, kad tu padarei kažką, bet negali įrodyti tau“, „o ko Jonavoje tave kabina?“ „nereikėjo to mago tau imti“, sprendžia, kad šiuo atveju buvo sudarytos prielaidos pažeisti N. K. teisę neduoti parodymų prieš save, todėl ir dėl šios priežasties šiais įrodymais apeliacinės instancijos vadovautis negali.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad N. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), todėl apeliacinius skundus tenkinti ir N. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

Tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose prašo tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pagrindų nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti (ar tenkinti iš dalies), kai šia nutartimi nustatyta, kad N. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, įstatyme nėra numatyta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareikštus civilinius ieškinius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl su tuo susiję apeliacinių skundų argumentai nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio ir nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Dmitrijus Korsakovas

Teisėjai              Evaldas Gražys

              Jurgis Kiškis