Baudžiamoji byla Nr. 2K–159/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.24.1
2.4.2.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos
Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
išteisintojo E. L. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,
išteisinto juridinio asmens UAB „Laugina“ gynėjui
advokatui Stanislavui Butkevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir
civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono
aplinkos apsaugos departamento kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d.
nuosprendžio.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9
d. nuosprendžiu E. L. išteisintas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį,
neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, pagal BK 183 straipsnio
1 dalį, – jam nepadarius
veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; juridinis asmuo UAB „Laugina“ pagal
BK 270 straipsnio 2 dalį taip pat išteisintas, neįrodžius, kad
dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos
apsaugos departamento pareikštas 252 229 Lt civilinis ieškinys atmestas.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. išteisinamasis nuosprendis
panaikintas ir dėl kaltinimo dalies pagal BK 270 straipsnio 2 dalį priimtas
apkaltinamasis nuosprendis: E. L. nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį 80
MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, juridinis asmuo UAB „Laugina“ nuteistas
pagal BK 270 straipsnio 2 dalį 500 MGL (65 000 Lt) bauda. Kauno
regiono aplinkos apsaugos departamentui iš UAB „Laugina“ priteista 176 229
Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis,
kuria E. L. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ir dėl šio
kaltinimo byla nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikintas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka,
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 29 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m.
liepos 9 d. nuosprendis pakeistas: E. L. ir juridinis asmuo UAB „Laugina“
pagal BK 270 straipsnio 2 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos,
turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalis,
pagal kurią E. L. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį,
panaikinta ir byla dėl to nutraukta; civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos
apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; Kėdainių rajono
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir civilinio ieškovo Kauno regiono
aplinkos apsaugos departamento apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
išteisintojo E. L. gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti,
išteisinto juridinio asmens UAB „Laugina“ gynėjo, prašiusio kasacinius skundus
atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, pakeitus
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendį, E. L. ir juridinis asmuo UAB
„Laugina“ išteisinti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį už tai, kad E. L.,
būdamas UAB „Laugina“ generalinis direktorius, ir juridinis asmuo UAB
„Laugina“, vadovaujamas bei kontroliuojamas generalinio direktoriaus E. L.,
šiam veikiant UAB „Laugina“ interesais, 2005 m. spalio mėnesį (tiksli
data ir laikas nenustatyti) pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės
aktus: 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos
apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagal kuriuos
juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar
vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems
objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų; 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kur
nurodoma, kad atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių
sveikatai ir aplinkai, 10 straipsnio 1 dalį, kur nurodoma, kad atliekas
naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo
techninį reglamentą, detaliai apibrėžiantį visas atliekų priėmimo, saugojimo,
naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, 12 straipsnio 1
dalį, reikalaujančią, kad įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja
pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka, 14 straipsnio 1 dalį, kur nurodoma, kad pavojingų
atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo,
šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis
ar medžiagomis, 15 straipsnį, nurodantį, kad saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, 17 straipsnio 1 ir 2 dalis,
nurodančias, kad pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus ir kad,
perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti pavojingų
atliekų specialios formos lydraštį; taip pat pažeidė 2003 m. gruodžio 30 d.
aplinkos ministro įsakymo Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių
patvirtinimo“ pakeitimo“ 51 punkto reikalavimą, kad atliekos, kurių susidarymas
nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai
(remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų
tvarkymas nėra apibrėžtas leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti
rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių atliekų tvarkymo reikalavimais arba
savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, 55 punktą, kuriame
nurodoma, kad saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip,
kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 55.1 punktą, kuriame
nurodoma, kad pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip,
kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti
ar kitaip patekti į aplinką, 58 punktą, kuriame nurodoma, kad vežant pavojingas
atliekas būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip
priedas prie sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščio, patvirtinto Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, 69 punktą, kuriame
nurodoma, kad pavojingas atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės visus
pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo etapus turi registruoti pavojingų
atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnale; E. L. davė nurodymus ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytiems UAB „Laugina“ darbuotojams sutvarkyti ir išvežti dviejų mazuto
rezervuarų likusias dalis su naftos produktais – mazutu, priklausiusias UAB
„Laugina“, buvusias Kėdainiuose, (duomenys
neskelbtini); išvežus ir išpylus 10 t mazuto ir 60 t statybinio laužo,
užteršto mazutu, į Kėdainių miesto ribose esančią UAB „Minties jėga“ priklausančią
teritoriją – lignino laukus – padaryta didelė 180 000 Lt žala
(skaičiuojant pagal 2005 m. spalio 3 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-476
patvirtinto „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo
metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 31 punkto penktą formulę) gyvūnijai,
augmenijai ir aplinkai.
Šiuo nuosprendžiu E. L. ir juridinis asmuo UAB
„Laugina“ išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas vienas iš BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų nusikalstamos
veikos sudėties objektyviųjų požymių –
padarinių – buvimas, t. y. didelės žalos gyvūnijai ir augmenijai padarymas.
Be to, panaikinęs pirmosios instancijos teismo
nuosprendį dėl E. L. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip
nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,
apeliacinės instancijos teismas šią bylos dalį dėl E. L. nutraukė. Tačiau
ši Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl E. L. ir UAB „Laugina“ išteisinimo pagal BK 270
straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų
ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmiausia, Panevėžio apygardos
teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, nesilaikė BPK 320 straipsnyje nurodytų bylų
nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų, nes neatsakė nė į vieną apeliacinio skundo
argumentą, taigi tinkamai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo. Iš
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė išvadas
tik dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių kilimo. Tuo tarpu
prokuroras savo apeliaciniame skunde prašė pripažinti, kad didelę žalą
gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai padarė E. L. ir juridinis asmuo
UAB „Laugina“, bei pateikė esminius argumentus (liudytojų parodymai, cheminių
tyrimų išvados, patikrinimų aktai), kuriais grindė šių asmenų kaltę. Nors
apygardos teismas konstatavo, kad, pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės aktus,
2005 m. spalio mėn. Kėdainių miesto ribose, UAB „Minties jėga“ teritorijoje,
lignino laukuose išpylus mazutą ir statybinį laužą, užterštą mazutu, aplinkai
buvo padaryta žala, tačiau neįvardijo, kas tuos veiksmus atliko. Prokuroras
mano, kad teismas, atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus,
pirmiausia turėjo įvardyti tuos asmenis, kurie išpylė mazutą ir statybines
atliekas, užterštas mazutu, o tik po to pasisakyti, ar šiais veiksmais buvo
padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių
aplinkai. Šių asmenų nustatymas yra svarbus ir sprendžiant byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nes teismas Kauno regiono aplinkos
apsaugos departamento civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Neįvardijus asmenų, dėl kurių veiksmų atsirado žala gamtai,
būtų apsunkintas žalos atlyginimo klausimo sprendimas ir civilinio proceso
tvarka.
Antra, apygardos teismas, neįvykdęs kasacinės
instancijos teismo nurodymų, pažeidė ir BPK 386 straipsnio 2 dalies
nuostatas (kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo
nagrinėjant bylą). Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje yra
nurodyta nemažai trūkumų, kuriuos padarė apygardos teismas, pirmą kartą
nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (išdėstydamas pripažintos įrodyta
nusikalstamos veikos aplinkybes, neįvardijo juridinio asmens ir nenurodė
faktinių aplinkybių, pagal BK 20 straipsnio nuostatas apibrėžiančių juridinio
asmens atsakomybę, nepateikė motyvų, pagrindžiančių UAB „Laugina“ nuteisimą,
neišdėstė motyvuotų išvadų dėl liudytojų parodymų, išsamiai neištyrė byloje
esančių rašytinių įrodymų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo nurodęs, kad,
iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas turėtų
ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus. Tačiau teismas visų nurodymų neįvykdė,
o spręsdamas atsakomybės pagal BK 270 straipsnį klausimą, bylos aplinkybes
ištyrė bei savo išvadas motyvavo tik vienu aspektu – ar buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.
Toliau kasaciniame skunde prokuroras
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė
baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį – padarinių buvimą, todėl padarė neteisingą išvadą,
jog nėra nusikaltimo sudėties. BK 270 straipsnio 2 dalyje numatyti
alternatyvūs požymiai: „didelė žala gyvūnijai, augmenijai“ ar „kiti sunkūs
padariniai aplinkai“. Apygardos teismas, didelės žalos padarymą tiesiogiai susiedamas su padariniais, nepagrįstai konstatavo,
jog byloje esantys duomenys nesuteikia informacijos apie konkrečius
lignino laukų užteršimo padarinius augmenijai, gyvūnijai ar aplinkai. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai nustatė
vertinamąjį didelės žalos požymį. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad
valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų
gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Aplinkos apsaugos
įstatymas žalą aplinkai apibrėžia kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų
pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms,
pablogėjimą. Įstatymų leidėjas įtvirtina gamtos išteklių naudotojų ir ūkio
subjektų pareigą imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai būtų išvengta, o ją
padarius įpareigoja atkurti aplinkos
būklę, esant galimybei iki pirminės būklės buvusios iki žalos aplinkai
atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
Kasatoriaus įsitikinimu, nustatyti tokio objekto kaip gamtinės aplinkos, augmenijos ir gyvūnijos bei šiam objektui
padaryto neigiamo poveikio ekonominę vertę yra sunku. Dėl to įstatymo
leidėjas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą
įpareigojo Aplinkos apsaugos ministeriją rengti ir tvirtinti aplinkai padarytos
atlygintinos žalos apskaičiavimo metodikas.
Šioje byloje padaryta žala gamtai buvo skaičiuojama pagal Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 2 d. įsakymu patvirtintą aplinkai
padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodiką
ir 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-476 patvirtinto „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos
pakeitimo“ 31 punkto 5 formulę ir sudarė 180 000 Lt. Apygardos teismas visiškai be pagrindo žalos
piniginę išraišką atmetė kaip nepakankamą kriterijų vertinant padarytos
žalos dydį. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal minėtą metodiką padarytos žalos atlyginimo dydžiai
skaičiuojami žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės veiklos arba dėl vienkartinio teršimo, kada užteršiami aplinkos
komponentai – vandens telkiniai, žemės paviršius, aplinkos oras. Kadangi
galiojančiuose teisės aktuose nėra pateiktos didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai sampratos, tai, nustatant
žalos dydį, prokuroro nuomone, visų pirma, turėtų būti vertinami Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinti
pirminės aplinkos būklės, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo ir
natūralaus aplinkos atkūrimo galimybių bei laiko kriterijai. Kaip vienas iš
kriterijų galėtų būti ir kituose BK skyriuose
pateiktos didelės žalos sampratos. Antai nusikaltimų ir baudžiamųjų
nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai skyriuje didelė žala yra 150 MGL
dydžio sumą viršijanti žala, o nusikaltimų
ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams
interesams skyriuje turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250
MGL sumą. Prokuroro manymu, nagrinėjamoje byloje teismas pirmiausia turėjo
įvertinti tai, kad į aplinką buvo išpiltas didelis kiekis – 10 t – pavojingos
atliekos mazuto bei 60 t statybinių atliekų, užterštų mazutu, ir kaip tai
paveikė pirminę aplinkos būklę. Nors formaliai vieta, kurioje buvo išpiltos
šios atliekos, įvardyta kaip sąvartynas,
tačiau realiai ši teritorija įvykio metu nebuvo naudojama kaip sąvartynas ir jokios atliekos, juo labiau
pavojingos, įvykio metu ten nebuvo pilamos. Biochemijos gamyklai nustojus veikti, organinė medžiaga ligninas ten jau
nebebuvo pilama. Tai, kad įvykio metu toje teritorijoje augo natūrali
žolinė augmenija, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei apeliacinės
instancijos teisme apklaustas liudytojas K. M. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad toje teritorijoje buvo ir yra
natūrali aplinka – auga žolė, šalia esančiame tvenkinyje veisiasi žuvys, aplinkui skraido paukščiai. Tokias pat
aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas
liudytojas A. Z. bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos. Iš šių nuotraukų akivaizdžiai
matyti, kad pirminė aplinkos būklė yra pakitusi
tik dėl to, jog buvo išpiltos pavojingos atliekos, o ne todėl, kad ši
teritorija būtų naudojama kaip sąvartynas. Taip pat prokuroras mano, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino ir
pavojingų atliekų išpylimo į aplinką
reikšmingumo. Viena iš atliekų pavojingumą lemiančių savybių yra ta, kad tos
atliekos pavojingos aplinkai, t. y.
sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų. Iš byloje esančios nuotraukos,
kurioje užfiksuota įvykio vieta (T. 1, b. l. 37), matyti, kaip atrodė pirminis
aplinkos vaizdas po mazuto išpylimo. Mazuto ir statybinių atliekų, užterštų mazutu, išpylimas į aplinką daro
nematomą poveikį orui, nes skleidžia nuodingas medžiagas, toje vietoje žūsta visi mažesni gyviai, o kai kurie ir
didesni, užteršiamas paviršinis žemės
gruntas, saulei kaitinant mazutą, jis tirpsta, užteršta teritorija didėja,
esant šiltam orui, mazutas tirpsta bei patenka į paviršinius vandenis.
Taip daromas poveikis visiems aplinkos komponentams.
Neigiamo poveikio reikšmingumą detaliai atskleidžia liudytojo K. M. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme. Apygardos
teismas, nors ir cituoja šio liudytojo parodymus, tačiau remiasi tik ta
jų dalimi, kur liudytojas teigia, kad matė tik vieną nugaišusią mazutuotą antį. Spręsdamas klausimą buvo ar nebuvo
padaryta didelė žala gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai, teismas turėjo
įvertinti tai, kad yra padarytas neigiamas poveikis visiems aplinkos komponentams. Trečias kriterijus, į kurį, prokuroro manymu, turėjo atsižvelgti teismas,
tai galimybė atkurti natūralią aplinką ir koks tam reikalingas laiko
tarpas. Iš bylos medžiagos matyti, kad užterštos teritorijos sutvarkymo išlaidos gana didelės – 72 229 Lt. Kaip teigė
liudytojas K. M., išvežus pavojingas atliekas, atvežus ir užpylus
šviežiu gruntu, gamta atsikurtų pati. Tačiau
tam, kad gruntas išsivalytų, prireiktų apie 5 metų. Dėl didelių pavojingų atliekų sutvarkymo išlaidų teritorija
iki šiol nesutvarkyta, taigi neigiamas poveikis visiems aplinkos
komponentams daromas jau ilgą laiką.
Kasaciniu skundu civilinis ieškovas Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl E. L. ir UAB „Laugina“ išteisinimo pagal BK 270 straipsnio
2 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas
bylą apeliacine tvarka, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų,
neįvertino įrodymų, pagrįsdamas tai išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius
tvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio
5 dalies reikalavimų, nes nuosprendyje nenagrinėjo, ar kaltinamieji
apskritai atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. ar mazutas ir juo užterštos
statybinės medžiagos buvo išpiltos UAB „Laugina“ ir ar E. L. dalyvavo
padarant šią nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje analizavo tik vieną iš
BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinųjų
požymių – padarinius ir, nustatęs, kad nebuvo padaryta didelės žalos gyvūnijai,
augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, priėmė išteisinamąjį
nuosprendį. Taip pat civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodė, jog spręsdamas
E. L. ir UAB „Laugina” kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus
teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl E. L. inkriminuojamų veiksmų. Kasatorius
įsitikinęs, kad žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų E. L. ir UAB „Laugina“
veiksmų. Žala aplinkai apskaičiuota taikant Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos
žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką ir 2005 m. spalio 3 d. įsakymu
Nr. D1-476 patvirtintą „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių
apskaičiavimo metodikos“ pakeitimą. Pagal metodikos 1 punktą padarytos
žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės
veiklos arba dėl vienkartinio (ūmaus) teršimo, kai žala padaroma išmetus
teršalus neleistinoje vietoje, neleistinu būdu (be aplinkos apsaugos
institucijų išduoto leidimo) arba kitaip užteršus aplinkos komponentus: vandens
telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, aplinkos orą. Ši
metodika skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia
tolimesnėje ateityje. Net ir tais atvejais, kai vizualiai žalos pėdsakų
nesimato, žalos aplinkai faktas neišnyksta. Taip pat skunde išdėstomos
metodikos nuostatos dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo ir
teigiama, kad šioje byloje žalos dydis buvo apskaičiuotas tinkamai. Metodikos
27 punkte įtvirtintas bendras atsakomybės principas, kuris įpareigoja
visus juridinius ir fizinius asmenis už neteisėta veika padarytą žalą aplinkai
ne tik atlyginti visus nuostolius, bet ir esant galimybei sušvelninti pažeidimo
pasekmes. Remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymu, Aplinkos ministro 2003 m.
gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999
m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“
pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 68-2381) 2 priedu, kasatorius teigia, kad mazutas laikomas
pavojinga atlieka. Jo pavojingumą nusakančios savybės nurodytos liudytojo K. M.
2005 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 466, adresuotame Kėdainių rajono policijos
komisariatui.
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kasaciniai skundai tenkintini.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendis naikinamas dėl padarytų esminių Baudžiamojo
proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnis 1 dalies 2 punktas, 3
dalis).
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo ir kitų klausimų
Pagal baudžiamojo
proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma
apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo
išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3
dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Kiekvieno apelianto skundas turi būti
išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje
dalyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų
praktikoje laikoma, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio
skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas,
taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra
esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo
priimtos nutarties (nuosprendžio) negalima laikyti teisėtais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų
praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų
procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas).
Panevėžio apygardos
teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrino ją pagal
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno
regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus. Šiais skundais tiek
prokuroras, tiek civilinis ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos
teismo nuosprendį ir E. L. bei juridinį asmenį UAB „Laugina“ pripažinti
kaltais pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, taip pat savo skunduose nurodė šiuos
prašymus pagrindžiančius motyvus, išdėstė byloje surinktus duomenis, pateikė jų
vertinimą bei nurodė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
Iš naujo nagrinėdamas
bylą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas ne tik nepasisakė nei dėl
vieno iš apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, bet ir dėl šių skundų
esmės. Tai nesuderinama su jau minėtais baudžiamojo proceso įstatymo
reikalavimais dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. Kolegija laiko, kad
teismas, nepatikrinęs apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų ir
nepateikęs motyvuotų išvadų dėl jų esmės, taigi neišnagrinėjęs abiejų
apeliacinių skundų, padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, Panevėžio
apygardos teismas konstatavo, jog šioje byloje, pažeidžiant Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus kaltinime nurodytus teisės
aktus, 2005 m. spalio mėn. Kėdainių miesto ribose, UAB „Minties jėga“
teritorijoje, lignino laukuose, buvo išpiltas mazutas bei statybinis laužas,
užterštas mazutu, ir dėl to aplinkai buvo padaryta žala. Vadinasi, teismas
padarė išvadą, kad toks įvykis buvo. Tačiau, padaręs šią bendrojo pobūdžio
išvadą, teismas toliau iš karto pradėjo analizuoti BK 270 straipsnio
2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį –
padarinius, ir nusprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes didelės žalos
gyvūnijai ir augmenijai nebuvo padaryta. Taigi teismas nenurodė, kokia veika
konkrečiai buvo padaryta (kiek tonų mazuto ir kiek tonų statybinio laužo,
užteršto mazutu, buvo išpilta ir pan.), kas ją padarė, ir iš karto pradėjo
analizuoti veikos padarinius bei vertinti juos teisiniu aspektu. Tokia
situacija negalima. Be subjekto ir pačios veikos padariniai savaime nekyla.
Teismas, pripažinęs, kad vis dėlto aplinkos apsaugos teisės aktai buvo
pažeisti, negalėjo pradėti analizuoti veikos padarinių, prieš tai aiškiai
nepasisakęs, kokia veika buvo padaryta, taip pat, kas ją padarė.
Be to, Kėdainių rajono apylinkės teismas išteisino
E. L. ir UAB „Laugina“ pagal BK 270 straipsnio 2 dalį,
neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką
(BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panevėžio apygardos teismas
pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl to, kad nuosprendyje
išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3
punktas), tačiau iš tiesų išteisinamajame nuosprendyje nepaneigė Kėdainių
rajono apylinkės teismo nuosprendyje padarytų išvadų ir nepadarė kitokių išvadų
dėl E. L. ir UAB „Laugina“ dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Taigi
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja
nepaneigtoms ir galiojančioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Pažymėtina ir tai, kad išteisinimo pagrindas –
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių –
tiesiogiai susijęs su padarytos žalos atlyginimo klausimu. Pagal BPK 115
straipsnio 3 dalies 2 punktą priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas
palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju
civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Panevėžio apygardos teismui iki galo nepasisakius
dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių (kokia veika padaryta ir kas ją
padarė), civiliniam ieškovui pasinaudojus teise pareikšti ieškinį civilinio
proceso tvarka, būtų apsunkintas civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo
išsprendimas. Taigi apeliacinės instancijos teismui aiškiai ir išsamiai
nepasisakius dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kartu buvo suvaržytos ir
civilinio ieškovo teisės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos
nebuvimas ne visada pašalina atsakomybę už padarytą žalą.
Visų įvykio aplinkybių nustatymas svarbus
vertinant ir aplinkai padarytos žalos dydį. Nenustačius, kiek tonų mazuto ir
statybinių atliekų, užterštų mazutu, išpilta, negalima teisingai įvertinti ir
aplinkai padarytos žalos dydžio. Požymio „didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar
kitų sunkių padarinių aplinkai“ nustatymas tiesiogiai susijęs su aplinkos
apsaugos taisyklių pažeidimo šiurkštumu.
Pagal BK 270 straipsnio
2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu
nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar
atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala
gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą
aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį,
materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų,
kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas
buvo suniokota, sužalota, ir pan.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio
dalį dėl E. L. ir juridinio asmens UAB „Laugina“ išteisinimo pagal BK 270
straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Aldona Rakauskienė
Antanas
Klimavičius