Civilinė byla Nr. e2A-83-775/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00283-2021-1

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.21; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1

       (S)

Kauno

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7378-217/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini), kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 110 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) dėl (duomenys neskelbtini). Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildyta susitarimu Nr.1 (toliau – ir susitarimas Nr. 1). Sutartyje ir susitarime buvo sutarta, kad visas paslaugas, kurios bus reikalingos (duomenys neskelbtini), apmokės atsakovė. Pasibaigus (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė atsisakė sąskaitą apmokėti, nenurodydama priežasties. Atsakovė neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

3.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 30 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neanalizavo šalių susitarimo punktų ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė turėtų sumokėti ieškinyje nurodytą 6 110 Eur sumą. Faktinės šalių atsiskaitymo aplinkybės liudija, kad atsakovė ėmėsi apmokėti visas pateiktas sąskaitas už (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) gavo iš (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur ir iš (duomenys neskelbtini) 16 110 Eur, t. y. iš viso 36 110 Eur, iš kurių 10 000 Eur pagal tarp šalių (duomenys neskelbtini) pasirašytą susitarimą Nr. 1 turėjo likti atsakovės sąskaitoje, o likusi 26 110 Eur suma turėjo būti skirta sąskaitų apmokėjimui. Atsakovė gavo sąskaitų už (duomenys neskelbtini) paslaugas 28 474,70 Eur sumai, apmokėjo 23 037,81 Eur, dar likdama skolinga įvairiems paslaugų teikėjams 5 446,89 Eur, kadangi sąskaitoje neturėjo piniginių lėšų. Atsakovei apmokėjimui pateiktos sąskaitos viršija šalių susitarimo metu nustatytą 26 110 Eur limitą, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti dar vieną sąskaitą, kuri teisiniu aspektu yra dar ir ydinga, neatitinka šalių susitarimo. Ieškovė nenurodė ne tik teisinio, bet ir faktinio ieškinio pagrindo, t. y. nenurodė už kokias paslaugas prašo sumokėti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno 

6.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė sutartį dėl (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo (duomenys neskelbtini), o atsakovė – gauti (duomenys neskelbtini) (sutarties 5.1 punktas). Ieškovė nuo sutarties pasirašymo momento pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui per 10 kalendorinių dienų įsipareigojo teikti atsakovei ataskaitas raštu apie (duomenys neskelbtini) būklę, taip kaip nurodyta Sutarties priede Nr. 1. Pagal 2019 m. birželio 4 d. sutarties 3.2 punktą šalys susitarė, kad ieškovė iš atsakovės gaus visas pinigines lėšas, kurias atsakovė gaus kaip tikslines lėšas ar paramą iš valstybės, savivaldybių, (duomenys neskelbtini) ir kitų paramos davėjų (duomenys neskelbtini), išskyrus 10 000 Eur, kurie lieka atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) pervedamos dalies startinių mokesčių. 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimu Nr. 1 Sutarties 4.4. punktas pakeistas ir jo turinys išdėstytas taip: iš (duomenys neskelbtini) gautos piniginių lėšų dalies nuo 2019 metų (duomenys neskelbtini) sumokėtų mokesčių ir kitų šaltinių 10 000 Eur paliekami (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, o likusios lėšos pervedamos į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą per 4 darbo dienas nuo šių lėšų gavimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą dienos arba (duomenys neskelbtini) įsipareigoja apmokėti pateiktas sąskaitas – faktūras, kurias pateiks (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas. Atsakovė į ieškovės sąskaitą jokių piniginių lėšų nepervedė, todėl ieškovė atsakovei įteikė sąskaitas–faktūras už įvairių paslaugų apmokėjimą, kaip ir yra numatyta susitarimo, sudaryto tarp atsakovės ir ieškovės, 6 punkte. Ieškovė atsakovei už suteiktas paslaugas 2020 m. sausio 20 d. taip pat yra pateikusi 2019 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ECl Nr. 071 už (duomenys neskelbtini) jai apmokėti 6 110 Eur.

7.       Įvertinęs pateiktus įrodymus, paaiškinimus, atlikęs dokumentų analizę teismas sprendė, kad šalys pasirinko antrąjį atsiskaitymo būdą, numatytą 2019 m. lapkričio 17 d. papildomo susitarimo 6 punkte, – apmokėti pateiktas sąskaitas–faktūras, kurias pateiks (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas nuo sąskaitų gavimo dienos už (duomenys neskelbtini) paslaugas, paliekant atsakovei 10 000 Eur. Atsakovė (duomenys neskelbtini) gavo iš (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur ir iš (duomenys neskelbtini) 16 110 Eur, t. y. iš viso 36 110 Eur, iš kurių 10 000 Eur pagal minėtą susitarimą turėjo likti atsakovės sąskaitoje, o likusi 26 110 Eur suma turėjo būti skirta sąskaitų apmokėjimui. Teismui pateiktoje suvestinėje nurodyta, kad atsakovė gavo apmokėjimui 17 sąskaitų–faktūrų už (duomenys neskelbtini) paslaugas 28 474,70 Eur sumai, apmokėjo 23 037,81 Eur, likdama skolinga įvairiems paslaugų teikėjams 5 446,89 Eur, kadangi šiuo metu neturi sąskaitoje piniginių lėšų. Atsakovė nurodė, kad apmokėjimui pateiktos sąskaitos viršija šalių susitarimo metu nustatytą 26 110 Eur limitą. Pagal 2019 m. birželio 4 d. sutartį ieškovė privalėjo teikti ataskaitas apie atliktus darbus, pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui per 10 dienų apie vykdomo pasirengimo (duomenys neskelbtini) būklę, kaip nurodyta sutarties priede Nr. 1, be to, ieškovė konkrečiai neįrodė, už kokias (duomenys neskelbtini) paslaugas ir kam (išoriniams subjektams ar organizacijos viduje) ji mokėjo. Ieškovė neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė turėtų sumokėti ieškinyje nurodytą 6 110 Eur sumą. Ieškovė privalėjo pagrįsti, kokie darbai atlikti ir įeina į nurodytą kainą, pagrįsti rangovės atlikto darbo dydį ir jo atlyginimą, pagrįsti jos turėtų išlaidų kompensavimą, kaip buvo išleistos lėšos, nurodytos papildomai išrašytoje sąskaitoje–faktūroje. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo neįrodžius reikalavimo pagrįstumo priteisti prašomas 6 110 Eur. Leistinais įrodymais pagrįstą 23 037,81 Eur sumą atsakovė yra apmokėjusi, likdama skolinga įvairiems paslaugų teikėjams už pravestą (duomenys neskelbtini) pagal paskaičiavimą 5 446,89 Eur. Taigi atsakovei nėra likę 10 000 Eur, numatytų 2019 m. birželio 4 d. sutartyje ir papildomame susitarime, kurie lieka atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) pervedamos dalies sutartinių mokesčių, tai įrodyta ir atsakovės pateiktu sąskaitos išrašu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d.

8.       Pasisakydamas dėl ieškovės 2021 m. balandžio 30 d. pateikto prašymo (paslaugų sąrašo, DOK-53436), patvirtinančio suteiktas paslaugas už 6 110 Eur, ir 2019 atsakovės (duomenys neskelbtini) ataskaitos, teismas nurodė, kad nurodytos išlaidos nepagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, nepateikti įrodymai, už kokias paslaugas ir kiek sumokėta paslaugas teikusiems asmenims. Todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė jo neįrodžius.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai išanalizavus bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškinant sutarties nuostatas, neobjektyviai vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir nevertinant jų visumos.

1.2.                      Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatskleidęs bylos esmės, o sutarties ir susitarimo nuostatas aiškino subjektyviai, t. y. išskirtinai atsakovės naudai.

1.3.                      Teismas skundžiamame sprendime cituoja Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013, tačiau pats, priimdamas skundžiamą sprendimą, ja nesivadovavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė į bylą neteikė reikalaujamų duomenų, nors teismas buvo ją įpareigojęs tai padaryti. Ieškovės prašymas, jog atsakovės nepateiktiems įrodymams būtų taikomas contra spoliatorem principas (kuris reikštų, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs), teismo buvo ignoruotas. Skundžiamame sprendime teismas apie šiuos įrodymus iš viso nepasisakė, nors reikalaujami įrodymai buvo glaudžiai susiję su ginčo sutartimi ir ieškinio reikalavimais. Visa tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą.

1.4.                      Teismas teisingai sprendė, kad šalių tikrasis ketinimas buvo (duomenys neskelbtini) organizavimas, tačiau neteisingai nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad pagrindinis (duomenys neskelbtini) užsakovas buvo ne atsakovė, o (duomenys neskelbtini), kuri pagal sutartį su atsakove buvo ją įpareigojusi suorganizuoti ir pravesti (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta subrangos sutartis, todėl atsakovė buvo generalinė rangovė, kuri organizacinėms funkcijoms atlikti pasitelkė ieškovę. Pagal ginčo sutarties 1 punktą, ieškovė įsipareigojo organizuoti (duomenys neskelbtini), laikydamasi (duomenys neskelbtini) nustatytų standartų (duomenys neskelbtini) (taip yra įtvirtinta sutarties 2 punkte). Visi (duomenys neskelbtini) standartai yra nurodyti sutartyje, kurią 2018 m birželio mėnesį sudarė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė, tačiau atsakovė šios sutarties į bylą nepateikė, nors teismas dar 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo įpareigojęs ją šią sutartį pateikti. Atsakovė šio rašytinio įrodymo į bylą neteikia vien todėl, kad jis jai nenaudingas. Teismas apie rašytinius įrodymus, kurių atsakovė nepateikė, nepasisakė, o sutartį ir susitarimą tarp šalių, kurie yra glaudžiai susiję su sutartimi tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini), aiškino šališkai ir neobjektyviai.

1.5.                      Teismas neišsiaiškino tikrosios šalių valios, sudarant sutartis ir prisiimant iš sutarčių kylančius įsipareigojimus, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, kad įsipareigojimus dėl (duomenys neskelbtini) turi prisiimti tik ieškovė, o atsakovė už suteiktas paslaugas neprivalo atlyginti, nors (duomenys neskelbtini) paslaugos visa apimtimi buvo atliktos kokybiškai ir atsakovė tai yra pripažinusi.

1.6.                      Teismo argumentas, kad šalys pasirinko antrąjį atsiskaitymo būdą, numatytą 2019 m. lapkričio 17 d. papildomo susitarimo 6 punkte, yra teisingas, tačiau teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad 10 000 Eur, kuriuos atsakovė pagal sutartį turėjo teisę pasilikti savo sąskaitoje, negalėjo būti naudojamos sąskaitoms apmokėti už paslaugas, kurios buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė į ieškovės sąskaitą pagal sutartį ir susitarimą nepervedė nei vieno euro, todėl atsakovė savo sąskaitoje pasiliko ne 10 000 Eur, o visą (duomenys neskelbtini) skirtą biudžetą, t. y. 36 110 Eur. Atsakovė, pasirinkdama antrąjį atsiskaitymo būdą, pati savarankiškai nusprendė apmokėti visas sąskaitas, kurias pateiks (neišrašys, bet pateiks) ieškovė. Šalys nebuvo sutarusios, kad renginio biudžetas yra tik 26 110 Eur, kaip nurodo teismas. Tiek sutartyje, tiek susitarime atsakovės iniciatyva buvo įtvirtinta nuostata, kad 10 000 Eur iš tikslinių (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų atsakovė pasilieka savo sąskaitoje, nors savo sąskaitoje atsakovė pasiliko absoliučiai visas tikslines lėšas, kurios buvo skirtos (duomenys neskelbtini) organizavimui ir pravedimui. Jokių piniginių lėšų atsakovė nepervedė į ieškovės sąskaitą, nors būtent tokios sąlygos buvo numatytos sutartyje ir susitarime. Šalys nebuvo sutarusios, kad tikslinių lėšų, kurios buvo skirtos būtent (duomenys neskelbtini) organizavimui, atsakovė, kaip generalinė rangovė, nenaudos atsiskaitymams.

1.7.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad sąskaitų už suteiktas paslaugas, tame tarpe ir už organizacines paslaugas, apmokėjimui buvo skirta tik 26 110 Eur suma. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių objektyviai būtų galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) organizavimo ir pravedimo biudžetas (sąmata) yra tik 26 110 Eur, o ne visos piniginės lėšos, kurias (duomenys neskelbtini) pravedimui skyrė įvairios institucijos ir privatūs rėmėjai. Todėl teismas, neobjektyviai vertindamas sutarties ir susitarimo nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) suorganizuoti ir pravesti buvo skirtas tik 26 110 Eur biudžetas, nors rašytiniuose įrodymuose, kurie yra pateikti į bylą, akivaizdžiai matosi, kad šiam renginiui buvo skirta 36 110 Eur tikslinių lėšų.

1.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi ieškovė visas organizacines paslaugas, kurios yra aiškiai detalizuotos byloje esančiame paslaugų sąraše, atliko pati savarankiškai, jokių organizavimo paslaugų iš trečiųjų asmenų nepirko. Šių konkrečių organizacinių paslaugų vertė yra 6 110 Eur. Tokią organizacinių paslaugų kainą nustatė pati ieškovė, atsižvelgdama į rinkoje esančias organizacinių paslaugų kainas. Be to, ieškovė su atsakove sudarydama sutartį ir susitarimą nenumatė konkrečių renginiui organizuoti reikalingų paslaugų įkainių, o tai reiškia, kad atsakovę tenkino visi įkainiai, kuriuos ieškovė turėjo pateikti ir pateikė atsakovei. Atsakovė dėl renginio organizacinių paslaugų kokybės jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Už visas organizacines paslaugas, kurios nurodytos paslaugų sąraše, ieškovė atsakovei yra pateikusi PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 071 serija EC1, kurioje yra aiškiai nurodytas pagrindas už kokias paslaugas atsakovė yra skolinga ieškovei. Kadangi ieškovės atsakovei pateikta PVM sąskaita–faktūra nėra apmokėta iki šiol, tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju gavo nepagrįstą ekonominę naudą, kadangi ieškovė suorganizavo ir pravedė (duomenys neskelbtini), o atsakovė lėšų dalį, kurios buvo skirtos renginio organizavimui ir pravedimui, pasisavino be jokio teisinio pagrindo. Kad tikslines lėšas atsakovė be jokio teisinio pagrindo pasisavino, patvirtina ir iš atsakovės tinklalapio adresu (duomenys neskelbtini) paimta informacija, kurioje atsakovė yra pateikusi (duomenys neskelbtini) ataskaitą. Ataskaitos 6.4 punkte yra nurodyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) yra išleidusi viso labo 29 700 Eur. Visa tai rodo, kad 6 410 Eur tikslines lėšas, kurios buvo skirtos išimtinai tik (duomenys neskelbtini) organizavimui ir pravedimui, atsakovė, kaip viso biudžeto valdytoja, pasisavino be jokio teisinio pagrindo.

10.       Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, už kokias (duomenys neskelbtini) organizavimo paslaugas ir kam (išoriniams subjektams ar organizacijos viduje) ieškovė turėjo išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu (duomenys neskelbtini) turėtų sumokėti ieškinyje nurodytą sumą, ieškovė privalėjo pagrįsti kokie darbai atlikti ir įeina į nurodytą kainą, pagrįsti atlikto darbo dydį ir jo atlyginimą, jo turėtų išlaidų kompensavimą, kaip buvo išleistos lėšos, nurodytos papildomai išrašytoje sąskaitoje-faktūroje.

15.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) turėjo organizuoti (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį ir papildomą susitarimą, kuriais (duomenys neskelbtini) atsakovė pavedė organizuoti ir pravesti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Apeliantė nurodo, kad šalis siejo subrangos santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teisinių santykių kvalifikavimu nesutinka.

17.       Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, t. y. pagal rangos sutartį yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė įsipareigojo organizuoti (duomenys neskelbtini), t. y. suteikti atsakovei nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šiuo atveju svarbiausi buvo atliekami veiksmai. Susitarimuose numatytų ieškovės įsipareigojimų pobūdis yra akivaizdžiai orientuotas į tam tikrą veiklą, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų, todėl remiantis šiais argumentais, ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka paslaugų teikimo (tame tarpe ir tarpininkavimo, nes ieškovė ieškojo ir tarėsi su trečiaisiais asmenimis dėl paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), kurias apmokėjo atsakovė) teisinius santykius. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad nustačius tokį įsipareigojimų pobūdį, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį. Šiuo atveju sprendžiant ginčą taikytinos paslaugų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

18.       CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Viena vertus, paslaugų kainos klausimas bendriausia prasme turi būti aptartas šalims pasirašant paslaugų teikimo sutartį. Kita vertus, teisės normų dispozityvumas reiškia, kad šalys turi teisę veikti ir sureguliuoti tarpusavio santykius kitaip, negu yra įtvirtinęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms) (CK 6.156 straipsnio 4–5 dalys, 6.157 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, paslaugų sutarties šalys, nustatydamos kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti paslaugų kainos.

19.       Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje ieškovės paslaugų kainos už (duomenys neskelbtini) organizavimą nenustatė, tačiau 3.2, 4.3 ir 4.4 punktuose apibrėžė (duomenys neskelbtini) finansavimo ir materialinio aprūpinimo tvarką. Pagal 2019 m. birželio 4 d. sutarties 4.3 punktą (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pervesti į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą visas pinigines lėšas, gautas iš valstybės, savivaldybių, (duomenys neskelbtini) ir kitų paramos davėjų (duomenys neskelbtini) organizavimui ir pravedimui, per 14 darbo dienų nuo lėšų gavimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą dienos. Sutarties 4.4 punktas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja iš (duomenys neskelbtini) gautos dalies nuo dalyvių sumokėtų mokesčių pasilikti (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur, o likusią sumą nuo šios sumos per 30 kalendorinių dienų po (duomenys neskelbtini) pervesti į (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą. 2019 m. lapkričio 17 d. susitarimu Nr. 1 šalys pakeitė sutarties 4.3 punktą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja visas pinigines lėšas gautas iš valstybės, savivaldybių, (duomenys neskelbtini) ir kitų paramos davėjų, (duomenys neskelbtini) organizavimui, pervesti į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą per 4 darbo dienas nuo šių lėšų gavimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą dienos arba apmokėti pateiktas sąskaitas-faktūras, kurias pateiks (duomenys neskelbtini), per 3 darbo dienas. 4.4 punktą išdėstė sekančiai: iš (duomenys neskelbtini) gautos piniginių lėšų dalies, nuo (duomenys neskelbtini) dalyvių sumokėtų mokesčių ir kitų šaltinių, 10 000 Eur paliekami (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, o likusios lėšos pervedamos į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą per 4 darbo dienas nuo šių lėšų gavimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą dienos arba apmokėti pateiktas sąskaitas-faktūras, kurias pateiks (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas.

20.       Šalys sutinka, kad viso (duomenys neskelbtini) biudžeto valdytoja buvo atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog visas (duomenys neskelbtini) biudžetas buvo 36 110 Eur, todėl pagal sutartį jai pasilikus 10 000 Eur, nėra lėšų, iš kurių galėtų sumokėti ieškovei, nes už (duomenys neskelbtini) organizavimą iš trečiųjų asmenų buvo gauta apmokėti sąskaitų už 28 474,70 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiai atsakovės pozicijai pritarė. Ieškovė su tuo nesutinka ir nurodo, kad atsakovė pasirinko ne pirmąjį (duomenys neskelbtini) finansavimo būdą, o antrąjį – apmokėti pateiktas sąskaitas–faktūras, todėl privalo apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą už organizavimo paslaugas. Šalys nesutaria, kaip turėtų būti aiškinama sutarties 4.4 sąlyga, kurioje numatyta atsakovės teisė pasilikti sau 10 000 Eur. 

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir kt.).

22.       Pagal sutarties 4.4 punktą buvo numatyti du (duomenys neskelbtini) finansavimo būdai: 1) iš (duomenys neskelbtini) gautos piniginių lėšų dalies (duomenys neskelbtini) dalyvių sumokėtų mokesčių ir kitų šaltinių, 10 000 Eur paliekami (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, o likusios lėšos pervedamos į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą per 4 darbo dienas nuo šių lėšų gavimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą dienos arba 2) (duomenys neskelbtini) įsipareigoja apmokėti pateiktas sąskaitas–faktūras, kurias pateiks (duomenys neskelbtini). Pirmuoju atveju, jeigu atsakovė būtų sutikusi visas gautas (duomenys neskelbtini) organizuoti lėšas, išskyrus 10 000 Eur, pervesti ieškovei į sąskaitą, ši būtų žinojusi kokio dydžio yra (duomenys neskelbtini) biudžetas ir turėtų pareigą taip organizuoti (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) jai pervestų lėšų užtektų visoms (duomenys neskelbtini) organizavimo išlaidoms padengti. Aiškinant šią sąlygą lingvistiškai, pagal jos konstrukciją, teisėjų kolegijos nuomone, antras finansavimo būdas nėra siejamas su atsakovės teise pasilikti  sau 10 000 Eur. Kadangi šiuo atveju šalys pasirinko antrąjį būdą, t. y. kad atsakovė pati apmokės jai pateiktas sąskaitas, todėl atsižvelgiant į tai, kad visos tikslinės lėšos buvo skirtos (duomenys neskelbtini) organizavimui ir pravedimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė neturėtų pagrindo atsisakyti apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą vien dėl to, kad ši suma būtų mokama iš, jos nuomone, jai priklausančių pasilikti 10 000 Eur. Pasirinkusi antrąjį (duomenys neskelbtini) finansavimo būdą, tikslinių lėšų dalį atsakovė galėtų sau pasilikti tik tuo atveju, jei lėšų liktų, visiškai atsiskaičius už (duomenys neskelbtini) organizavimą.  

23.       Tačiau nepaisant tokio sutarties sąlygos aiškinimo, šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad dėl ieškovės teiktų paslaugų kainos šalys sutartyje nesusitarė. CK 6.724 straipsnis numato, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. CK 6.653 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti jos nurodomų organizavimo  paslaugų (DOK-53436) kiekį ir kainą, pagrįsti kaip ir kam buvo išleistos papildomai išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nurodytos lėšos. Pažymėtina, kad pagal 2019 m birželio 4 d. sutartį ieškovė privalėjo teikti atsakovei ataskaitas apie atliktus darbus, pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui per 10 d. apie vykdomo pasirengimo (duomenys neskelbtini) būklę, kaip nurodyta sutarties priede Nr. 1, tačiau tokių ataskaitų neteikė. Atsakovė nesutiko su ieškovės paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis ir jų kainomis, nurodė, jog jos nebuvo derintos su atsakove. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, jog, pavyzdžiui, sekretoriato zoną įrengė ne ieškovė, o (duomenys neskelbtini) savanoriai. (duomenys neskelbtini). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė organizavimo paslaugų kiekio ir kainos. Ieškovė nurodė, kad organizavimo paslaugas įkainavo žemesne kaina nei rinkoje tuo metu buvo organizacinių paslaugų kainos, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų galima palyginti, kokios tuo metu buvo tokių paslaugų rinkos kainos arba kaip ieškovė jas nustatė ir apskaičiavo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Kadangi šalys dėl paslaugų kainos sutartyje nesusitarė, ieškovė, papildomai pateikdama sąskaitą apmokėjimui, kainą turėjo pagrįsti. Kitu atveju, būtų pažeistas sutarties šalių lygiateisiškumo principas, nes ieškovė galėtų pateikti bet kokio dydžio sąskaitą ir atsakovė, nekvestionuodama sumos dydžio, privalėtų ją apmokėti, o tai neatitiktų ir protingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Teisėjų kolegija byloje sprendžia, kad skundžiamame teismo sprendime šalių teisiniai santykiai kvalifikuoti netinkamai, tačiau pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                Virginija Gudynienė

        Izolda Nėnienė

 Edita Šliumpienė