LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. A. įmonės bankroto administratorės reorganizuojamos mažosios bendrijos „Nemokumo situacija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas A. A. įmonės bankroto administratorės reorganizuojamos mažosios bendrijos „Nemokumo situacija“ prašymas dėl bankroto administratorės duomenų pakeitimo, priimtos A. A. įmonės bankroto byloje (Nr. eB2-352-856/2018),

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. A. įmonei iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumo situacija“. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorė MB „Nemokumo situacija“ pateikė teismui prašymą pakeisti bankrutavusios įmonės bankroto administratorės duomenis, nustatant, kad bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorė yra MB „Bankrotų grupė“, juridinio asmens kodas 304097996, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam pavesta administruoti įmonę – M. K..

3.       Bankroto administratorė nurodė, kad įgyvendinus reorganizavimo prijungimo būdu procedūras, MB „Nemokumo situacija“ buvo prijungta prie MB „Bankrotų grupė“ ir pastaroji perėmė visas MB „Nemokumo situacija“ teises ir pareigas, įskaitant pareigą atlikti bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administravimo veiksmus.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorės MB „Nemokumo situacija“ prašymo dėl bankroto administratoriaus duomenų pakeitimo. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė prašo pakeisti ne administratorės duomenis, o pačią bankroto administratorę. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog naujoji bankroto administratorė atitinka konkrečios įmonės bankroto administratoriui keliamus reikalavimus (grupės suderinamumą ir atrankos koeficientą).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėja bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorė MB „Nemokumo situacija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismas netinkamai vertino pareiškėjos pateikto prašymo turinį. MB „Bankroto grupė“, įgyvendinus reorganizavimo procedūras, prijungimo būdu perėmė visas MB „Nemokumo situacija“ teises ir pareigas, įskaitant ir A. A. įmonės bankroto administravimo veiksmus.

5.2.                      Teismas, nustatęs, jog duomenų trūkumas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Trūkstami duomenys yra internetinėje administratorių atrankos sistemoje. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad abi bankroto administratorės yra lygiavertės. 

5.3.                      Teismui neturėjo kilti abejonių dėl bankroto administratorės piktnaudžiavimo galimybių, nes reorganizavimas prijungimo būdu nelemia nesąžiningo dalyvavimo bankroto administratorių atrankose.

6.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

7.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo MB „Nemokumo situacija“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktu prašymu iš esmės siekiama bankroto administratorės pakeitimo.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas A. A. įmonės bankroto administratorės MB „Nemokumo situacija“ prašymas dėl bankroto administratorės duomenų pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10.       Pareiškėja bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorė MB „Nemokumo situacija“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašus iš bankroto administratorių atrankos sistemos. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, pareiškėjos naujai pateiktus dokumentus, susijusius su jos procesinio dokumento argumentais, priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su atskiruoju skundu buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. A. įmonei iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumo situacija“. Bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorė MB „Nemokumo situacija“ pateikė teismui prašymą pakeisti bankrutavusios įmonės bankroto administratorės duomenis, nustatant, kad bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administratorė yra MB „Bankrotų grupė“. Bankroto administratorė nurodė, kad, įgyvendinus reorganizavimo prijungimo būdu procedūras, MB „Nemokumo situacija“ buvo prijungta prie MB „Bankrotų grupė“ ir pastaroji perėmė visas MB „Nemokumo situacija“ teises ir pareigas, įskaitant pareigą atlikti bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administravimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė, savo procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog pateiktu prašymu siekiama ne duomenų, o pačios bankroto administratorės pakeitimo, kai tuo tarpu nebuvo pateikta duomenų apie prašomos paskirti (naujos) administratorės tinkamumą. Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

12.       Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi teisinė situacija iš esmės atitinka CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

13.       Teisių perėmimą juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2 knygos VIII skyrius. Juridiniams asmenims pasibaigus dėl reorganizavimo, teisių perėmimas įvyksta juridinių asmenų prijungimo arba sujungimo būdu (CK 2.97 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalis).

14.       Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad apie reorganizavimo pradžią paskelbta VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 27 d. pranešime, nurodant, kad MB „Nemokumo situacija“ praneša apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, pagal kurias bendrija bus prijungta prie MB „Bankrotų grupė“, kuri po reorganizavimo tęs veiklą. 2018 m. liepos 16 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pakeisti po reorganizavimo veiksiančios MB „Nemokumo situacija“ nuostatai, taigi reorganizavimo procedūra buvo baigta (Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalis). Reorganizavimo sąlygų 4.2 punkte numatyta, kad nuo pakeistų nuostatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos MB „Nemokumo situacija“ turtas, teisės ir pareigos laikomos MB „Bankrotų grupė“ turtu, teisėmis ir pareigomis.

15.       Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis MB „Bankrotų grupė“ turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, tiek MB „Nemokumo situacija“, tiek MB „Bankrotų grupė“ direktoriumi yra tas pats asmuo, kuris turi leidimą administruoti bankrutuojančias įmones. Taigi, visos MB „Nemokumo situacija“ teisės ir pareigos perėjo MB „Bankrotų grupė“, kuri turi teisę administruoti bankrutuojančias įmones.

16.       Apeliacinis teismas pažymi, kad įvykdžius teismo nutartimi paskirtos bankroto administratorės reorganizavimo procedūrą (ji buvo prijungta prie MB „Bankrotų grupė“), kurios metu kitam (po reorganizavimo tęsiančiam veiklą) juridiniam asmeniui perduotos paskirtos bankroto administratorės funkcijos, be kita ko, susijusios su bankrutavusios A. A. įmonės bankroto administravimu, kilo objektyvus poreikis išspręsti paskirtos bankroto administratorės pakeitimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos teismo nutartimi paskirtos bankroto administratorės reorganizavimo aplinkybės (galutinis šio proceso rezultatas) leidžia apsiriboti vien tam tikrų (administratorės) duomenų pakeitimu. Pirmosios instancijos pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pateiktu procesiniu dokumentu iš esmės siekiama paskirtosios administratorės pakeitimo. Iš konkretaus teisinio santykio pasitraukus šaliai, byloje spręstinas paskirtosios administratorės teisių perėmimo klausimas. Tačiau, atsižvelgiant į bankroto proceso teisinio reguliavimo ypatumus, vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo faktas nėra pakankamas vieną teisinio santykio šalį (bankroto administratorių) pakeisti kita.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo pažymėta, kad susiklosčiusiai situacijai netaikytina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus atrankos tvarka, tačiau įmonė, perėmusi bankroto administratoriaus funkcijas turi atitikti konkrečios įmonės bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Tuo atveju, jeigu teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius neatitiktų ĮBĮ jam keliamų reikalavimų, būtų užkertamas kelias teisėtam bankroto procesui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018). Toks ginčo situacijos aiškinimas lemia išvadą, jog teisių ir pareigų perėmimo pagrindu bankroto administratoriaus pakeitimas yra galimas be atskiros administratoriaus atrankos procedūros, tačiau kartu turi būti užtikrinama, kad naujasis bankroto administratorius atitinka teismo nutartimi paskirtam bankroto administratoriui keltus reikalavimus.

18.       Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriem esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 116 įstatymo 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sutikimas.

19.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtino Bankroto administratorių atrankos taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą bankroto administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka, įvertinus įmonę ir teisę teikti bankroto administravimo paslaugas turinčių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, iš asmenų, ĮBĮ nustatyta tvarka įrašytų į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, vadovaujantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bankroto procesų administravimo efektyvumo principais.

20.       Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Taisyklių 20 punktas).

21.       Kiekvienas administratorius, Taisyklių nustatytu būdu įvertinus jo darbo patirtį, pagal didžiausio individualiam leistinam administruoti sąlyginių įmonių skaičių reikšmes priskiriamas vienai iš grupių – A, B ir C (Taisyklių 22 punktas).

22.       Taisyklių 29 punktas nustato, kad pagal įmonės atrankinį dydį programa administratorių parenka šiuo eiliškumu: 29.1. didelei įmonei: 29.1.1. C grupės administratorius; 29.1.2. B grupės administratorius; 29.1.3. A grupės administratorius; 29.2. vidutinei įmonei: 29.2.1. B, C grupių administratoriai; 29.2.2. A grupės administratorius; 29.3. mažai įmonei – A, B, C grupių administratoriai.

23.       Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad nustačius Taisyklių 29 punkte nurodytą eiliškumą, Programa pagal Taisyklių 29 punkte nurodytą įmonės dydžio ir administratorių grupės suderinamumą atrenka administratorių, kurio leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – LĄSIS) ir faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – FASĮS) skirtumas (toliau – atrankos koeficientas) didžiausias. Parenkant administratorių vidutinei įmonei atrankoje dalyvaujantiems C grupės administratoriams taikoma B grupės aktuali LASĮS riba. Parenkant administratorių mažai įmonei atrankoje dalyvaujantiems C ir B grupės administratoriams taikoma A grupės aktuali LASĮS riba.

24.       Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad programa parenkant įmonei bankroto administratorių yra nustatomas atitinkamas administratoriaus dydis, atrankos koeficientas ir jo suderinamumas su ketinama administruoti įmone. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog reorganizavus A. A. įmonės pradinę bankroto administratorę MB „Nemokumo situacija“, jos teises ir pareigas perėmė MB „Bankrotų grupė“, pirmosios instancijos teisme liko nenustatyti bankroto administratoriaus MB „Bankrotų grupė“ veiklą apibūdinantys kriterijai, kurie yra reikšmingi, skiriant įmonei bankroto administratorių (administratoriaus grupė (A, B ar C) ir atrankos koeficientas).

25.        Apeliacinis teismas pažymi, jog pareiškėja bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tokių duomenų nepateikė, todėl šis teismas vien pagal tuo metu pareiškėjos pateiktus duomenis neturėjo pagrindo konstatuoti paskirtos bankroto administratorės teisių ir pareigų perėmimo fakto, kiek tai susiję su specifine bankroto administratoriaus atrankos tvarka (ar teisių ir pareigų perėmėjas atitinka paskirtosios bankroto administratorės paskyrimo metu jai keltus reikalavimus (atrankos kriterijus). Tačiau tai, jog vien šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas buvo atmestas, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios distancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė viešus duomenis iš bankroto administratorių atrankos sistemos, kurie patvirtina, kad administratorės teises ir pareigas reorganizacijos metu perėmęs juridinis asmuo atitinka teismo nutartimi paskirtajai bankroto administratorei keltus reikalavimus (atrankos kriterijus). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra procesinių kliūčių konstatuoti teismo nutartimi paskirtosios bankroto administratorės teisių ir pareigų perėmimo fakto ir šiuo pagrindu paskirtąją A. A. įmonės bankroto administratore MB „Nemokumo situacija“ pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja MB „Bankrotų grupė“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.       Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu procesiniu dokumentu taip pat prašė pakeisti bankrutavusios įmonės bankroto administratorės duomenis, nustatant, kad asmuo, kuriam pavesta administruoti A. A. įmonės bankroto procesą, yra M. K.. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatą bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, pripažinimas atitinkamo asmens, įgalioto administruoti konkrečios įmonės bankroto procedūras, arba konkretaus asmens paskyrimas atstovauti bankrutuojančiai įmonei yra ne teismo prerogatyva. Kita vertus, vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo fakto konstatavimas nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti tokį pareiškėjos prašymą.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutavusios A. A. įmonės bankroto byloje paskirtą bankroto administratorę mažąją bendriją „Nemokumo situacija“ pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja mažąja bendrija „Bankrotų grupė“. Likusioje dalyje pareiškėjos mažosios bendrijos „Nemokumo situacija“ prašymą atmesti.

Teisėjas                                                                            Gintaras Pečiulis