Civilinė byla Nr. 2A-951-580/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00348-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.3.4.6.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant L. M.,

dalyvaujant ieškovo atstovui V. K.,

atsakovei G. I.,

atsakovės atstovei advokatei E. B.,

trečiajam asmeniui O. P.,

trečiojo asmens atstovei advokatei M. Ž.,

išvadą teikiančios institucijos atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. I. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. I. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, nuolatinio globėjo skyrimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo O. P., institucijos teikiančios išvadas byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Elektrėnų savivaldybės administracija prašė: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. I. į nepilnametę dukrą A. I., gim. (duomenys neskelbiami); priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką po 100 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą pervesti į asmeninę vaiko sąskaitą; pavesti trečiajam asmeniui O. P. uzufrukto teise tvarkyti A. I. tenkantį išlaikymą; nustatyti A. I. nuolatinę globą trečiojo asmens O. P. šeimoje; skirti nuolatine globėja trečiąjį asmenį O. P.; nustatyti A. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su O. P.. Nurodė, kad:
1. atsakovė turi nepilnametes dukras: A. I., gim. (duomenys neskelbiami), ir M. I., gim. (duomenys neskelbiami). Mergaitėms tėvystė nenustatyta. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-25 įsakymu atsakovės tėvų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimoje girtauta, jų vaikams G. I., gim. (duomenys neskelbiami), ir K. I., gim. (duomenys neskelbiami), nustatyta laikinoji globa institucijoje. Atsakovės šeima Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-28 įsakymu taip pat įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos;
2. atsakovė su dukra A. I. gyveno nuomojamame bute, vėliau, neturėdama lėšų mokėti už būstą, persikraustė į socialinį būstą, skirtą jos močiutei A. B. Apsilankymų metu namuose trūkdavo tvarkos. Atsakovė su socialiniais darbuotojais bendravo nenoriai. Nepilnametė A. I. 2014-10-15 buvo paguldyta į ligoninę, nes atsakovė dukrą paliko kaimynės priežiūrai. Kaimynė nesutiko kūdikio prižiūrėti, kūdikį policijos pareigūnai perdavė Elektrėnų greitosios pagalbos medikams. Dėl kūdikio nepriežiūros atsakovė įspėta. Atsakovei 2014-11-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams;
3. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu atsakovė buvo nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nepilnametė A. I. 2015-04-14 buvo palikta su neblaivia svetima moterimi, mergaitė buvo nešvari, užsiverkusi. Atsakovės dukrai skirta vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, moteris atleista nuo mokesčio už vaiko išlaikymą ugdymo įstaigoje. Siekiant padėti auginti dukrą, atsakovei pasiūlyta apsigyventi Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Atsakovė iš centro pasišalindavo, paslaugų teikimas nutrauktas;
4. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymu A. I. nustatyta laikinoji globa Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Mergaitė sunkiai adaptavosi, išgyveno atskyrimą nuo šeimos, jai nustatyti sveikatos sutrikimai. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-12-30 sudarytas vaiko laikinosios globos planas, 2016-06-30 organizuota laikinosios globos peržiūra. Socialinio darbuotojo pateiktoje informacijoje pažymima, kad situacija šeimoje per pusę metų pasikeitė nežymiai. Peržiūros metu nuspręsta pratęsti laikinąją globą pusei metų, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti peržiūros aktą. Atsakovės gyvenimo būdas nepasikeitė, situacija blogėjo. Atsakovė 2016-11-14 rasta namuose apsvaigusi, socialinei darbuotojai prisipažino, kad vartojo narkotinės medžiagas. Atsakovė 2016-11-29 pagimdė dukrą M. I.. Atsakovė su dukra apgyvendinta Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre;
5. nuo 2016 m. gegužės mėnesio Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose savanoriavo sutuoktiniai O. P. ir D. P. Sutuoktiniai susipažino su A. I., užsimezgė stiprus emocinis ryšys. Mergaitė mielai su jais bendrauja, laukia atvykstant. O. P. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą paskirti laikinąja globėja. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-08 įsakymu nustatyta laikinoji globa O. P. šeimoje. Atsakovė dukra pradėjo domėtis tik po ieškinio pateikimo.
2. Atsakovė G. I. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad jai buvo daromos kliūtys aplankyti dukrą. Pirmą kartą dėl susitikimo su dukra į globėją kreipėsi 2017 m. kovo mėn. Retai lankė A. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nes atsakovei po pasimatymų buvo sunku išsiskirti su vaiku. Anksčiau ji gyveno netinkamai ir nepakankamai prižiūrėjo dukrą, tačiau nuo 2016 m. lapkričio mėn., pagimdžius antrą dukrą ir persikėlus gyventi į Elektrėnų socialinės reabilitacijos centrą, gyvenimo būdas pasikeitė. Mokosi neakivaizdiniu būdu suaugusiųjų mokykloje 10 klasėje. Atsakovės pajamas sudaro 209 Eur.
3. Trečiasis asmuo O. P. atsiliepime nurodė, jog sutinka tapti nuolatine globėja. A. I. globa paskirta nuo 2016-12-09. Iš pradžių mergaitė buvo labai jautri, nerami, turėjo sveikatos problemų. Atsakovė iki teismo posėdžio dukros nelankė, ja nesidomėjo. Atsakovė galės susitikti su dukra, kai mergaitė bus psichologiškai paruošta susitikimui.
4. Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Nurodė, kad apie atsakovę duomenų neturi. Trečiasis asmuo O. P. atitinka vaikų globėjams keliamus reikalavimus, tinkamai vykdo pareigas. Pasirengimas globoti 2016-12-06 įvertintas teigiamai. D. P. pritaria sutuoktinės sprendimui globoti.
5. Byloje išvadą teikianti institucija Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ieškinio reikalavimus prašo tenkinti. Nurodė, kad atsakovės psichinė būsena nestabili, dukra nesirūpino, nelankė, neteikė materialinės paramos. Nėra duomenų, jog atsakovė norėtų keisti gyvenimo būdą. Atsakovės pajamos nuo 2017 m. birželio mėn. tik 102 Eur. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

6. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: terminuotai apribojo motinos valdžią dukros A. I. atžvilgiu; priteisė išlaikymui po 100 Eur periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į nepilnametės A. I. asmeninę sąskaitą; pavedė trečiajam asmeniui O. P. uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą; nustatė nepilnametei A. I. nuolatinę globą O. P. šeimoje ir nuolatine globėja paskyrė O. P.; nustatė nepilnametės A. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu O. P.. Apylinkės teismas:
1. nustatė, kad atsakovė yra A. I., gim. (duomenys neskelbiami), motina, tėvas nežinomas. Elektrėnų savivaldybės vaiko teisų apsaugos skyriaus 2014-04-24 šeimos aplankymo akte nustatyta, kad atsakovės namuose trūksta tvarkos. Elektrėnų savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2014-04-28 įsakymu atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos nuo 2014-04-25 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Situacija šeimoje nepasikeitė. Atsakovei 2014-11-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymu A. I. nustatyta laikinoji globa Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose;
2. nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-12-30 sudarytas vaiko laikinosios globos planas. Atsakovė supažindinta su laikinosios globos tikslu, 2016-06-30 organizuota laikinosios globos peržiūra, nustatyta, kad situacija šeimoje pasikeitė nežymiai. Kūdikių namų pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsakovė dukrą lanko retai, prie išlaikymo neprisideda. Atsakovė 2016-11-14 rasta namuose apsvaigusi;
3. sprendė, kad atsakovė neatliko pareigos auginti ir auklėti dukrą, nesirūpino jos vystymusi, sveikata ir ugdymu, neišlaikė, piktnaudžiavo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Atsakovė nesistengė susirasti nuolatinio darbo, vaiko poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos. Nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė absoliučiai nesirūpino, jos ryšys su vaiku yra nutrūkęs ir ji nesiekia atkurti ryšio. Atsakovė pageidauja susitikti su dukra, yra pasiryžusi keisti gyvenimo būdą, mokosi neakivaizdiniu būdu, nori gyventi savarankiškai, nevartoja alkoholio ar psichotropinių medžiagų, lankosi pas psichologę, tinkamai prižiūri ir augina dukrą M.  Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2017-03-27 rašte nurodyta, kad atsakovės namuose tvarkinga. Nuo M. I. gimimo moteris nebuvo pastebėta neblaivi ar vartojusi psichotropinių medžiagų, vengia bendravimo su neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Kadangi atsakovė keičia gyvenimo būdą ir nori atkurti ryšį su dukra, nėra pagrindo motinos valdžią apriboti neterminuotai. Negalima nustatyti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių apribojama motinos valdžia, todėl nenustatė termino;
4. O. P. paaiškinimai bei byloje esantis jos rašytinis prašymas dėl jos paskyrimo vaiko globėja bei jos sutuoktinio sutikimas patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nori būti nepilnametės nuolatine globėja, ji atitinka globėjai keliamus reikalavimus ir gali sudaryti tinkamas sąlygas nepilnametei gyventi ir vystytis;
5. nustatė, kad atsakovė vengia išlaikyti savo nepilnametę, todėl iš atsakovės dukros naudai priteisė išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovė G. I. apeliaciniu skundu prašė:
1. panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei panaikinti nepilnametei A. I. nustatytą laikinąją globą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove G. I.;
2. tuo atveju jeigu teismas nuspręs, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme – Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;
3. tuo atveju jeigu teismas nuspręs palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą – sumažinti iš atsakovės dukros išlaikymui priteistą 100 Eur  kas mėnesį mokamą išlaikymą iki 38,75 Eur.
8. Nurodė, kad yra jauno amžiaus, turi tik pagrindinį išsilavinimą, jos šeima nuo 2014-04-28 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeima, kurioje augo atsakovė, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-25 įsakymu dėl socialinių įgūdžių stokos taip pat įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atsakovei iki pilnametystės nebuvo teikiama pagalba. Atsakovė buvo nepasiruošusi savarankiškam gyvenimui. Atsakovė teikė įrodymus valstybės paskirtai advokatei, tačiau ši jų nepateikė į bylą. Atsakovė nesuprato teisminio proceso prasmės, o atstovė elgėsi abejingai. Teismas privalėjo imtis aktyvaus vaidmens, rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus;
9. apylinkės teismas nevertino, kad laikinąją globą sąlygojusios priežastys išnyko. Aplinkybės nuo 2014-04-24 iki 2016-11-29 patvirtina netinkamą motinos pareigų vykdymą praeityje. Socialinės paslaugos atsakovei pradėtos teikti nuo 2016-12-02, kai atsakovė apsigyveno Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Atsakovė pakeitė gyvenimo būdą. Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2017-03-27 rašte nurodyta, kad atsakovės gyvenimo sąlygos pagerėjo, ji rūpinasi naujagime, susitvarkė dokumentus paramai maisto produktais ir socialinei pašalpai gauti. Ji nebuvo pastebėta neblaivi ar vartojusi psichotropinių medžiagų. Atsakovė įgijo reikiamus įgūdžius, būtinus vaikams prižiūrėti. Atsakovė užsiregistravo į efektyvios tėvystės įgūdžių mokymus. Atsakovė augina 2016-11-29 gimusią dukrą ir neturi galimybių dirbti pilną darbo dieną. Atsakovė nuo 2017-09-01 pradės dirbti aukle. Atsakovė psichinių sutrikimų neturėjo. Pajamų dydis nėra pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią;
10. atsakovė negalėjo bendrauti su dukra dėl O. P. ir Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų. Atsakovė norėjo bendrauti su dukra, tačiau globėja to neleido. Atsakovė susirašinėjo su dukra. Atsakovės 2017-08-02 susitikimo su vaiku metu vaikas noriai žaidė su atsakove, kai dukra pamatydavo globėjos žvilgsnį – išsigąsdavo ir atsitraukdavo. O. P. globėja tapo siekdama įsivaikinti. Nėra teisinio pagrindo stipriai apriboti vaiko ir mamos susitikimus. Neatlikta vaiko psichologinė ekspertizė, nepaneigta, jog atsakovę ir vaiką sieja stiprus ir saugus emocinis ryšys. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl motinos valdžios apribojimo, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos bylose dėl tėvų valdžios apribojimo.
11. priteistas išlaikymo dydis neproporcingai didelis atsakovės turtinei padėčiai. Atsakovės mėnesinės pajamos 116,25 Eur. Atsakovė augina dar vieną nepilnametę. Liekanti 16 Eur suma nepakankama minimaliems jaunesnės dukros ir atsakovės poreikiams patenkinti.
12. Ieškovas Elektrėnų savivaldybės administracija prašė palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad:
1. atsakovės teiginiai, jog teismas nebuvo aktyvus, ar, kad atsakovė neturėjo galimybių tinkamai apginti savo teises, nepagrįsti. Teismo dokumentai atsakovei buvo įteikti 2017-02-06, tačiau ji nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė;
2. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-25 įsakymu atsakovės tėvų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Atsakovės šeima taip pat įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Paslaugas atsakovės šeimai teikia Elektrėnų socialinių paslaugų centro darbuotojai. Nuolat buvo teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, konsultavimo ir atstovavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne, lydėjimo į įvairias institucijas, apgyvendinimo Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre ir kitos paslaugos. 2017 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė su dukterimi M. niekam nepranešusi buvo du kartus išvykusi iš Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro. Atsakovė buvo rasta savo močiutės namuose, ji elgėsi keistai, kilo įtarimas, jog gali būti apsvaigusi. Atsakovė socialinėms darbuotojoms teigė, jog gyvenimas socialinės reabilitacijos centre jos netenkina, siūlyto socialinio būsto atsisakė. Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės pramos skyrius 2017-08-29 raštu informavo, kad 2017-08-22 atsakovei pasiūlyta galimybė gauti apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugas vieno kambario bute Elektrėnuose, tačiau ji atsisakė, teigdama jog butas per mažas ir negalės mokėti už komunalines paslaugas;
3. atsakovė išreiškė norą bendrauti su dukra tik gavusi teismo dokumentus. Globėjos noras paruošti A. I. susitikimams su motina vertintinas teigiamai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2017-05-11 vyko susitikimas su globėja, skyriaus vyriausiąja specialiste bei VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ mokytojomis. Buvo nutarta, kad pirmas susitikimas įvyks 2017-05-18 10 val., dalyvaujant globėjai, atsakovei ir mokytojoms, A. nedalyvaujant. Apie sprendimą atsakovė informuota, tačiau neatvyko. Mano, kad atsakovė negali savimi pasirūpinti, nepadedant socialiniams darbuotojams.
4. prašyta priteisti išlaikymo suma nedidelė, neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovės elgesio pokyčiai teismui buvo žinomi nagrinėjant bylą ir įvertinti priimant sprendimą. Ne visi Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2017-05-23 rašte nurodyti faktai atitinka realybę. Atsakovė brolį globos namuose aplankė tik vieną kartą. Atsakovės sesuo savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis svečiuojasi ne giminaičių šeimoje. Atsakovė nedirba, darbo biržoje neregistruota. Atsakovei nuo 2017-07-01 skirta socialinė pašalpa vaikui 59,82 Eur ir išmoka vaikui 28,50 Eur. Atsakovė teigia, kad lanko socialinės reabilitacijos centre psichologo konsultacijas, tačiau psichologė N. Č. socialinės reabilitacijos centre nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio nedirba.
13. Trečiasis asmuo O. P. atsilepime prašė sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą spręsti ieškinio reikalavimų ribose, apeliaciniu skundu keliamus naujus reikalavimus palikti nenagrinėtus, palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad:
1. atsakovė reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmos instancijos teisme, t. y. reikalavimą panaikinti A. I. laikiną globą, o A. I. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė apylinkės teisme buvo atstovaujama advokatės. Apylinkės teismas pagrįstai nesvarstė laikinos globos panaikinimo vaikui klausimo, nes A. I. teisės atsakovės šeimoje buvo pažeistos. Yra pagrindas apriboti motinos valdžią, o ne kelti klausimą dėl globos vaikui panaikinimo. Atsakovės advokatė byloje užėmė aktyvią poziciją. Atsakovė savo nepasitenkinimo valstybės advokato paslaugomis nebuvo išreiškusi;
2. atsakovė tik pradeda kelią be alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo; pradeda mokytis planuoti pajamas ir išlaidas, mokosi tėvystės įgūdžių. Atsakovė gyvena nuolat prižiūrima specialistų. Jai reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų pagalba. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo. Kūdikių namuose atsakovė tik 4 kartus trumpai aplankė dukrą. Amelija 2016 m. spalio mėnesį buvo paguldyta į Antakalnio ligoninę, atsakovė dukros nelankė. Apie dukrą atsakovė prisiminė tik inicijavus bylą teisme. Atsakovė nedirba ir darbinės patirties neturi, dukros neišlaiko, nemoka už jai teikiamas socialines paslaugas. Atsakovė gyvena vietoje, kuri negali būti pastovi jos ir vaikų gyvenamąja vieta. Atsakovė rodo pastangas keisti gyvenimą, tačiau negalima nustatyti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių laikinai apribojama atsakovės motinos valdžia, ir ar taip gali atsitikti;
3. nepilnametė A. I. 2016-12-08 apsigyveno globėjos šeimoje. Globėja niekada nevaržė atsakovės galimybių bendrauti su dukra. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas telefonu įrodo, kad globėja buvo geranoriška atsakovės atžvilgiu. Atsakovei bendraujant su globėja, susitikimuose visada dalyvavo skirtingų įstaigų darbuotojai. Nei vienas nepatvirtino, kad globėja siekė paveikti atsakovės apsisprendimą. Pradėjus daugiau kalbėti su Amelija apie motiną, Amelijos savijauta suprastėjo, ji pradėjo blogai miegoti. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ 2017-08-02 įvyko pirmasis atsakovės susitikimas su dukra. Susitikimo metu dukra atsakovės neatpažino. Psichologė A. L. išvadoje nurodė, kad mergaitė savo biologinės mamos neidentifikuoja;
4. atsakovės nurodytas išlaikymo dydis nepakankamas užtikrinti vaiko su specialiaisiais poreikiais minimalius poreikius. A. I. diagnozuoti sveikatos sutrikimai. Mergaitė lanko gimnastiką, prašė, kad ją užrašytų į šokius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia nepilnametės dukros A. I. atžvilgiu, dėl priteisto iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio bei dėl nuolatinės globos nepilnametei dukrai nustatymo su trečiuoju asmeniu (globėja) O. P.

17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo nustatyti A. I. gyvenamąją vietą su atsakove. Toks prašymas iš esmės rodo, jog atsakovė siekia laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo G. I. (CK 3.255 straipsnio 1 punktas). Šiuo metu A. I. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-08 įsakymu nustatyta laikinoji globa. Neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu G. I. motinos valdžia apribota laikinai (terminuotai). Laikinoji globa vykdoma vadovaujantis Vaiko laikinosios globos nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymu Nr. 56. Tiek pagal Civilinio kodekso taisykles (3.262 straipsnis), tiek pagal minimus nuostatus (VII skyrius) laikinoji globa steigiama ir panaikinama savivaldybės įgalioto asmens sprendimu. Vaiko laikinosios globos nuostatų 53 punktas numato, jog net ir tuo atveju, kai laikinoji globa pasibaigia teismo sprendimu, turi būti priimamas vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustačiusios savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo. Tai įvertinus daroma išvada, kad nepriėmus sprendimo panaikinti laikinąją globą ir grąžinti vaiką tėvams, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra teisiškai negalimas. Šioje byloje atsakovei neginčijus laikinosios globos nustatymo bei nereiškus atskiro reikalavimo grąžinti dukrą motinai, teismas apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nagrinėti iš esmės negali. Apeliacinis skundas bus nagrinėjamas, vertinant, ar yra pagrindas laikinai riboti atsakovės motinos valdžią, o tuo atveju, jeigu tokių aplinkybių nebus nustatyta, teismas pasisakys, ar egzistuoja aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą grąžinti vaiką motinai. 

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinio proceso metu, prijungimo

18. Atsakovė suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus: Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2017-05-23 raštą su psichologo išrašu (t. 2, b. l. 108–110), Vievio pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-08-09 medicinos dokumentų išrašą (t. 2, b. l. 132–134), 2017-06-27 prašymą priimti į Kurkliškių kaimo bendruomenės narius (t. 2, b. l. 135), G. J. 2017-08-08 raštą (t. 2, b. l. 136), Elektrėnų psichikos sveiktos priežiūros centro 2017-08-08 pažymą, atsakovės pasirašytus raštus (t. 2, b. l. 129–131), atsakovės ir trečiojo asmens O. P. susirašinėjimą (t. 2, b. l. 111–122), registraciją į efektyvios tėvystės įgūdžių mokymus (t. 2, b. l. 123–125). Nurodė, kad neturėdama realios teisinės pagalbos proceso pirmosios instancijos teisme metu. Teismas turėjo veikti aktyviai, tačiau neveikė, todėl nebuvo pateikti svarbūs įrodymai. Įrodymuose nurodyta informacija egzistavo bylos nagrinėjimo metu.
19. Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, pateikė naujus įrodymus: Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2017-08-22, 2017-08-29 ir 2017-08-31 raštus (t. 2, b. l. 154–163, 170, 172), VšĮ „Asmenybės brandos centro 2017-08-30 raštą (t. 2, b. l. 165–169), Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašą (t. 2, b. l. 171), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą (t. 2, b. l. 164). Nors ieškovė apeliacinės instancijos teismui, pateikdama naujus įrodymus su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nesuformulavo prašymo teikiamus naujus įrodymus prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tačiau kolegijos teisėjai sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 314 straipsnis).
20. Trečiasis asmuo (globėja) O. P. taip pat apeliacinio proceso metu pateikė naujų įrodymų: VšĮ „Antakalnio poliklinika“ 2017-08-28 medicinos dokumentų išrašą (t. 2, b. l. 183), VšĮ „Asmenybės brandos centras“ 2017-09-01 psichologo išvadą (t. 2, b. l. 184–187), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-12 raštą (t. 2, b. l. 188), VšĮ „Pušyno kelias“ sanatorijos 2017-08-29 rekomendaciją (t. 2, b. l. 189–190), 2017-08-29 pažymą apie darbo laiką pagrindinėje darbovietėje (t. 2, b. l. 191), nepilnametės A. I. dienos grafiką (t. 2, b. l. 192–194). Teisme 2018-02-20 trečiasis asmuo (globėja) O. P. pateikė prašymą prijungti papildomus naujus įrodymus (t. 3, b. l. 29–33): Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-05 atsakymą su priedais (t. 3, b. l. 47–50), Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-08 atsakymą (t. 3, b. l. 50 (antra pusė)–51), trečiojo asmens (globėjos) O. P. atsakymą dėl bendravimo tvarkos su priedais (t. 3, b. l. 40–45), antstolės R. D. 2018-02-13 raštą dėl atsakovės išlaikymo įsiskolinimo (t. 3, b. l. 46), psichiatro L. S. 2018-02-13 išvada (t. 3, b. l. 34–35), Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-20 atsakymą (t. 3, b. l. 36), nepilnametės A. I. medicininių dokumentų išrašus (t. 3, b. l. 37–39), psichologų išvadas ir rekomendacijas (t. 3, b. l. 52–55), Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017-12-01 atsakymą su priedais (t. 3, b. l. 56 – 61). Nurodė, kad papildomi dokumentai buvo gauti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, dokumentai nėra didelės apimties.      
21. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant šalių prašomus prijungti įrodymus nustatyta, jog didžioji dalis naujų įrodymų atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo 2017-06-12, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti anksčiau. Visuose šalių pateiktuose dokumentuose užfiksuotos reikšmingos bylai faktines aplinkybės, juose taip pat yra įvairių sričių specialistų atsakovės asmenybės ir jos gyvenimo sąlygų aprašymas, duomenys apie atsakovės šeimą, atsakovės ir nepilnametės dukros sveikatą, atsakovės gyvenimo būdą ir pokyčius bei pan. Nauji įrodymai, atsiradę po skundžiamo sprendimo priėmimo, turi reikšmės vertinant atsakovės pažangą keisti gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, atsakovės motyvaciją. Įrodymai, išskyrus pateiktus 2018-02-20, pateikti savalaikiai, šalys dėl jų pasisakė procesiniuose dokumentuose, pateikiamuose apeliacinės instancijos teismui, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neprieštaravo jų prijungimui. Priešingai, ieškovė ir trečiasis asmuo (globėja) O. P., atsikirsdami į atsakovės pateikiamus įrodymus ir juose nurodytą informaciją, pateikė papildomų dokumentų, pagrindžiančias kitokias, nei nurodo atsakovė, aplinkybes. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo pagrįstumo

22. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės gyvenimo būdo pasikeitimu po laikinosios globos dukrai nustatymo.
23. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, tai: pirma, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; antra, piktnaudžiauja tėvų valdžia; trečia, žiauriai elgiasi su vaiku; ketvirta, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; ir penkta, nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, nutarties 72 ir 76 punktai). Iš skundžiamo apylinkės teismo motyvų matyti, kad motinos valdžia nepilnametės A. I. atžvilgiu apribota dėl to, kad: atsakovė vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką (nesirūpino dukros ugdymu), darė žalingą įtaką amoraliu elgesiu (piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis), nesirūpino vaiku (palikdavo dukrą neblaiviems svetimiems asmenims, nesirūpino dukros sveikata, neužtikrino išlaikymo, nesusirasdavo nuolatinės vaiko poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos).
24. Aplinkybės dėl netinkamo atsakovės elgesio rūpinantis dukra A. I. iki laikinosios globos nustatymo šioje byloje nėra ginčijamos. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog netinkamai augino savo dukrą. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, jog laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki 2016-11-29 buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovės dukters perdavimas laikinajai globai buvo pagrįstas.
25. Chronologine tvarka analizuojant byloje esančią medžiagą nustatyta, jog praėjus trims mėnesiams po dukters gimimo (2014-01-16), buvo gautas pranešimas, jog atsakovė nesirūpina kūdikiu. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-04-24 šeimos aplankymo akte nurodyta, jog atsakovė su nepilnamete dukra A. gyvena vieno kambario bute, atsakovės bute, apsilankymo metu, trūko tvarkos, kambaryje rūkoma (t. 1, b. l. 59–60). G. I. pasiūlyta kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei pasiūlyta įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-28 įsakymu G. I. šeima įtraukta į apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2014-05-15 atsakovei suteikta socialinė paslauga – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas šeimos namuose. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2014-05-30 pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodyta, kad namuose buvo tvarkinga, kūdikio patalėliai švarūs (t. 1, b. l. 65–66). Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2014-09-16 pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodyta, kad atsakovės namuose trūksta švaros, kūdikis serga, kūdikio rūbeliai švarūs (t. 1, b. l. 67–68). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados 2014-10-16 rašte nurodyta, jog 2014-10-15 buvo gautas pranešimas apie tai, kad atsakovė paliko savo nepilnametė dukrą pas pažįstamą žadėdama sugrįžti iki vakaro, tačiau nesugrįžo, telefonu su atsakove susisiekti nepavyko, nepilnametė perduota Elektrėnų greitosios pagalbos medikams (t. 1, b. l. 69). Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2014-12-03 pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodyta, jog atsakovės bute trūksta švaros, tačiau namuose šilta, maisto yra (t. 1, b. l. 70–71). Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2015-12-07 informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašyme nurodyta, jog atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, higienos, vartoja alkoholį, rūko, turi įsiskolinimų, gautų pajamų nesugeba tinkamai paskirstyti (t. 1, b. l. 80–82). Tai, kad atsakovė nekeitė gyvenimo būdo, o situacija šeimoje tik prastėjo nurodyta ir Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2016-01-20, 2016-06-14, 2016-11-21, 2017-01-13 informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašymuose (t. 1, b. l. 84–86, 88–89, 90–91, 144–145). Nepilnametei A. I. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymu nuo 2015-12-30 buvo nustatyta laikina globa Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (t. 1, b. l. 10). Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2016-12-08 surašytas nepilnametės A. I. globos peržiūros aktas, kuriame nurodyta, jog šeimai buvo skirta daug dėmesio, tačiau situacija tik blogėja (t. 1, b. l. 41–44). Peržiūros akte siūlyta nustatyti nepilnametės laikiną globą šeimoje bei kreiptis į teismą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo. Atsakovė peržiūros aktą pasirašė. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2016-12-08 panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymą bei nuo 2016-12-09 nustatė nepilnametei A. I. laikinąją globą, globėja paskiriant trečiąjį asmenį O. P. (t. 1, b. l. 11). Ieškinys teismui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pateiktas 2017-02-02 (t. 1, b. l. 2), atsakovei 2017-02-04 įteiktas pranešimas apie ieškinį (t. 1, b. l. 136).
26. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai atliko motinos pareigas. CK 3.155 straipsnis atskleidžia tėvų valdžios turinį, nurodydamas, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Ankstesniame nutarties punkte aprašyti faktai rodo, jog atsakovė iš esmės netinkamai atliko pareigas ir neužtikrino sąlygų vaikui harmoningai vystytis. Tokie faktai sudarė pagrindą nustatyti laikinąją globą. CK 3.254 straipsnio 3 punktas nustato, jog, tėvams nesirūpinant vaiku, netinkamai auklėjant, jei dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, nustatoma laikinoji globa (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 nurodyta, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikšmės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas.
28. Byloje tirtina, ar G. I. elgesio pokyčiai yra teigiami ir ar gali būti konstatuojamas šių pokyčių pastovumas. Tai, kad G. I. yra teigiamai pasikeitusi, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovo atstovas. Ieškovės atstovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nustatant ne neterminuotą, o laikiną globą. Vertinant atsakovės elgesio pokyčius, turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiuo metu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo 10 mėnesių. Kadangi A. I. laikinoji globa buvo nustatyta prieš 27 mėnesius iki apeliacinio proceso, paskutinis 10 mėnesių periodas yra reikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismas, priėmęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus naujus įrodymus, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, atsakovės pokyčių stabilumą vertins taip pat ir atsižvelgdamas į po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjusį laikotarpį.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. I. nuo 2016-12-02 gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Nuo atsakovės apsigyvenimo Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre momento jos elgesys pradėjo iš esmės keistis. Atsakovės pokyčiai patvirtinami socialines paslaugas teikiančių institucijų pažymomis. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2017-03-27 informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašyme nurodyta, jog atsakovės gyvenimo sąlygos pagerėjo: moteris rūpinasi naujagime M., pateikė reikiamus dokumentus paramai maisto produktais ir socialinei pašalpai gauti, periodinių apsilankymų metu atsakovės namuose randama tvarka, kambarys vėdinamas; nuo dukters M. gimimo atsakovė nepastebėta neblaivi ar apsvaigusi, vengia bendravimo su neigiamą įtaką galinčiais padaryti asmenimis; iš policijos pareigūnų pranešimų apie netinkamą atsakovės elgesį negauta (t. 1, b. l. 164–165). Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2017-05-23 rašte nurodyta, jog nuo 2016-12-02 atsakovės elgesys nepriekaištingas, atsakovė gaunamus 169 Eur išleidžia racionaliai, nuo 2017-05-01 lankosi psichologo kabinete (t. 2, b. l. 29–30). Ieškovas teigia, jog ne visi šiame rašte nurodyti faktai yra teisingi, tačiau kokių nors esminių klaidų nenurodo. Raštą pasirašiusi E. K. buvo apklausta teismo posėdžio metu ir parodė, jog atsakovė labai gerai rūpinasi dukra M., reaguoja į pastabas, domisi vaiko maitinimu, auklėjimu. Nepalaiko ryšių su netinkamais asmenimis. Aiškino, jog dėl išvažiavimo iš centro pranešdavo, atsakovė bendravo su broliu.
30. Atsakovė papildomai apeliaciniame procese pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog ji ir toliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo tęsia teigiamų pokyčių kelią. Elektrėnų socialinės reabilitacijos centro 2017-11-30 pažyma patvirtina, kad G. I. vyksta į tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, kad puikiai rūpinasi jaunesne dukryte M., susitvarko kambarį, nenaudoja alkoholio ir psichotropinių medžiagų, dalyvavo psichologės užsiėmimuose. G. I. santykiai su darbuotojais geri, su gyventojais iš esmės sutaria, išskyrus atvejus, kai jie kelia triukšmą (nes triukšmas trukdo miegoti ir ilsėtis dukrytei). Pažymėta, kad neigiamų veiksnių dukros susigrąžinimui nėra. Elektrėnų savivaldybės Švietimo paslaugų centro 2017-11-30 pažymėjimas patvirtina, kad G. I. dalyvavo 20 ak. val. trukmės kursų programoje „Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai“. Trakų suaugusiųjų mokymo centro 2018-02-08 pažyma patvirtina, kad G. I. nuo 2017-09-01 mokosi pagal Bendrojo ugdymo, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, grupine / nuotoline mokymosi forma. Kita atsakovės dukra šiuo metu pradėjo lankyti (duomenys neskelbiami). Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2018-04-12 pradės dirbti (duomenys neskelbiami). Trakų rajono apylinkės teismo 2018-03-16 sprendimu buvo nustatyta tėvystė dukrai M. I. ir priteistas išlaikymas po 170 Eur per mėnesį. Nurodė, kad metus ir 5 mėnesius nevartoja narkotikų, prieš tai kelis kartus naudojo vienerius metus. Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo namuose aukle atsakovė nepradėjo dirbti dėl su ja nesusijusių priežasčių, kad suskaičiavus reikalingus mokėti mokesčius, užmokestis buvo per mažas. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2017-11-27 rašte nurodyta, kad atsakovė su dukra M. gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, joms paskirtame kambaryje (t. 3, b. l. 56–57). Rašte taip pat minima, jog nepastebėta faktų dėl atsakovės netinkamo rūpinimosi dukterimi M.; atsakovei buvo pasiūlytas 1 kambario socialinis būstas, tačiau atsakovė jo atsisakė; per 2017 m. atsakovė nebuvo pastebėta apsvaigusi, nebuvo gauta informacijos iš kitų asmenų apie atsakovės piktnaudžiavimą; atsakovei buvo sudarytos sąlygos lankyti psichologų konsultacijas, tėvų savitarpio pagalbos grupės Vievio vaikų dienos centre, tačiau jų nelankė, arba atvyko tik kelis kartus; atsakovė nuo 2017 m. spalio mėn. pradėjo lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-12-06 rašte nurodyta, kad atsakovė atsisakė 1 kambario socialinio būsto su visais patogumais, esančio (duomenys neskelbiami); visi Elektrėnų socialinių paslaugų centro gyventojai prisideda prie kai kurių ūkio darbų, išskyrus atsakovę; atsakovė nedirba, darbo biržoje neregistruota (t. 3, b. l. 60–61). Elektrėnų socialinių paslaugų centro Informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą 2018-01-22 aprašyme nurodyta, jog dirbant su atsakove, ją nuolat reikia raginti lankytis pas gydytojus, tvarkytis buityje, rūpintis sveikata, tinkamai elgtis; mergina neįsiklauso į kitų asmenų patarimus; atsakovė su dukra iš dalies geba savarankiškai spręsti iškilusias problemas, kontroliuoti savo elgesį bei priimti atitinkamus sprendimus, jai reikia socialinio darbuotojo pagalbos (t. 3, b. l. 48-50).   
31. Ankstesniuose nutarties punktuose nurodytos aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja atsakovę bei rodo jos pastangas tęsti pokyčius bei susigrąžinti dukrą. Teigiami pasikeitimai tęsiasi pakankamai ilgą laiką, daugiau nei metai, todėl šiuos pasikeitimus galima pripažinti įgavusiais pastovumą. Darydamas šią išvadą teismas atkreipia dėmesį į papildomas aplinkybes, kurios turi įtakos vertinant atsakovės elgesį. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog G. I. yra užaugusi socialinės rizikos šeimoje. Jos tėvų šeima 2011-07-25 įsakymu įrašyta socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimoje girtaujama, broliui G. ir seseriai K. nustatyta laikinoji globa institucijoje. Apeliaciniame skunde G. I. atkreipia dėmesį, jog įtraukus tėvų šeimą į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jai pačiai nebuvo teikiamos jokios paslaugos, pastojo būdama nepilnametė. Ieškovė pateikė duomenis tik dėl to, kokios socialinės paslaugos buvo teikiamos G. I. po dukters gimimo, tačiau nėra pateikta duomenų, kokios paslaugos atsakovei teiktos tuo metu, kai ji augo socialinės rizikos šeimoje. Šios aplinkybės duoda pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog neturėdama socialinių įgūdžių ji nesuprato ir nemokėjo rūpintis vaiku, tvarkytis gyvenamosios aplinkos, palaikyti socialinių ryšių. Nuo 2006-07-01 įsigaliojusio Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustatė, jog socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Socialinių paslaugų teikimas G. I. turėjo būti vykdomas tokiu būdu, kad ji būtų paruošta savarankiškam gyvenimui, būtų išmokyta socialinių įgūdžių, tvarkos palaikymo, socialinio gyvenimo. G. I. dabartinė padėtis bei pastangos keistis turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nepakankamą jos socialinių įgūdžių suformavimą augant socialinės rizikos šeimoje. Nepakankamas socialinių paslaugų teikimas atsakovės nepilnametystės laiku turi sąlygoti ne asmens teisių ribojimą, o tolesnes socialines paslaugas teikiančių institucijų pastangas siekti atsakovės socialinio elgesio pokyčių pastovumo.
32. Kita šioje byloje svarbi aplinkybė yra atsakovės dukrai taikytos laikinosios globos vykdymas bei nustatyti ribojimai atsakovei bendrauti su dukra. Svarbiausias laikinosios globos tikslas, įtvirtintas CK 3.253 straipsnyje, yra vaiko grąžinimas į šeimą. CK 3.271 straipsnyje nustatyta, jog vaiko globėjas privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams bei palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė laikinosios globos laikotarpiu dėjo pastangas bendrauti su vaiku, atkurti vaiko pasitikėjimą bei ryšius, tačiau jai buvo daromos kliūtys. Laikotarpiu nuo mergaitės atskyrimo iki 2016-12-08, kai A. perduota globėjai O. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-01-22, 2016-06-20, 2016-12-05 nepilnametės A. I. aplankymo aktuose nurodyta, kad atsakovė dukros globos įstaigoje buvo aplankyti kelis kartus, skambino telefonu (t. 1, b. l. 22–23, 27–28, 37–38). 2016-01-22 akte pažymėta, jog mergaitė į kūdikių namus atvyko 2015-12-21, sunkiai adaptuojasi ir išgyvena atskyrimą nuo šeimos, daug verkė, bijo svetimų žmonių, vis prisimena mamą ir tėtį. Adaptaciniam periodui reikalinga psichologo pagalba. 2016-06-20 akte nurodyta, jog mama kartais aplanko, paskutinį kartą buvo 2016-06-14, po mamos aplankymų A. būna nerami. Pažymėta, jog bendradarbiaujama taip pat ir su mama. 2016-12-05 akte pažymėta, jog mama buvo tik rugpjūčio mėnesį, bendradarbiavimas su mama beveik nevyksta. Atsakovės bendravimo su vaiku kūdikių namuose eiga rodo, jog po mergaitės apgyvendinimo ji dažnai lankė vaiką, tačiau jai buvo rekomenduota vaiko adaptacijos laikotarpiu nelankyti, vėliau apsilankymai retėjo ir nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio nevyko. Reikalinga atsižvelgti, jog atsakovė 2016-11-29 pagimdė dar vieną dukrą.
33. Atsakovei pagimdžius antrą dukrą ir apsigyvenus Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, ji vėl pradėjo domėtis dukra, užmezgė ryšius su globėja. Negalima teigti, jog atsakovė bendrauti su vaiku pradėjo tik dėl teismui pateikto ieškinio (2017-02-02). Ieškinio pateikimas bei atsakovės pradėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis ir keisti gyvenimo būdą sutapo, tačiau tai nerodo nesąžiningo atsakovės elgesio. Prie apeliacinio skundo pridėtas atsakovės bei trečiojo asmens susirašinėjimas nuo 2017 m. kovo mėnesio. G. I. intensyviai domėjosi dukra, iš pradžių globėja taip pat rašė laiškus, pasakojo apie vaiką, tačiau atsisakė leisti motinai susitikti su dukra (2017-04-12 laiškas), o nuo balandžio mėnesio nustojo teikti informaciją. Per 16 mėnesių, kai mergaitė perduota laikinajai globėjai, įvyko 5 susitikimai su dukra, kurie vyko institucijos patalpose po vieną valandą, viso po vieną valandą per tris mėnesius. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2018-02-08 pažymoje (t. 3, b. l. 73) nurodyta, jog susitikimai vyko rugpjūčio-gruodžio mėnesiais kiekvieną mėnesį, paskutinis susitikimas 2017-12-22. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-20 sprendimu, remiantis gydytojo L. S. bei Antakalnio poliklinikos pažyma buvo sustabdytas motinos bendravimas su dukra. Iki šiol jokie Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimai dėl motinos ir dukters bendravimo nebuvo priimti ir nuo 2017 m. gruodžio motinos ir dukters susitikimai nevyksta. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovės bendravimo su vaiku problemą spręs, kai 2018 m. lapkričio mėnesį G. I. bus nustota teikti apgyvendinimo paslaugas. Tai reiškia, jog mažiausiai 7 mėnesius atsakovei nebus leidžiama bendrauti su dukra. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog dukrai susitikimų metu draudžiama ją vadinti mama, neleidžiama supažindinti su seserimi, trečiojo asmens atstovė neigė, jog mergaitei neleidžiama atsakovės vadinti mama, tačiau neginčijo, jog su seserimi A. nesupažindinta.
34. Negalima sutikti su trečiojo asmens atsiliepime nurodytais teiginiais, jog mergaitei kenkia bendravimas su motina, ji neatpažįsta motinos. Trečiasis asmuo pateikė psichologines išvadas dėl vaiko ir motinos santykių. 2018-02-13 konsultacijoje gydytojas L. S. pastebi, jog po susitikimo su motina A. I. būna uždaresnė. Gydytojas rekomenduoja dažninti susitikimus su motina tada, kai motina galės įrodyti esminius pokyčius socialiniame gyvenime, kitu atveju susitikimai neturėtų prasmės, neigiamai įtakotų gyvenimo ritmą. VšĮ Antakalnio poliklinikos psichologės pažymoje siūloma A. saugoti nuo stiprių fizinių ir emocinių dirgiklių, skatinti savarankiškumą, formuoti teigiamą savęs vertinimą. VšĮ Asmenybės brandos centro psichologė A. L. 2017-09-01 išvadoje nurodė, kad mergaitė mama vadina ir laiko globėją O., savo biologinės mamos neidentifikuoja, siūlė nedaryti kardinalių pokyčių vaiko gyvenime, siūlė nustatyti bendravimo su motina tvarką. A. L. stebėjo po metų vykusį motinos ir dukters valandos trukmės susitikimą, dalyvaujant specialistams. Nei viename globėjos pateiktame dokumente nėra nustatyta, jog dukros ir motinos bendravimas negalimas, siūloma nustatyti bendravimo tvarką. Akivaizdu, jog šiuo metu yra susiklosčiusios tokios aplinkybės, jog vaiko ir motinos susitikimai yra apriboti iki visiško minimumo, mergaitė yra mažo amžiaus, su motina gyveno pirmus dvejus metus, dabar jau metus gyvena pas globėją, globėjai A. yra pirmas ir vienintelis globojamas vaikas, todėl vaikui sunku pačiam orientuotis socialiniuose ryšiuose. Mergaitė dvejus metus (šiuo metu keturi metai) gyveno kartu su motina, pirmą pusmetį kūdikių namuose motina lankė dukrą, todėl ryšiai tarp vaiko ir motinos yra nustatyti, tačiau draudžiant bendrauti toliau negali būti palaikomi. Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, jog A. I. gyvenimo kūdikių namuose laikotarpiu buvo emociškai prisirišusi prie motinos (sunkiai adaptavosi, kalbėjo apie tėvus, pergyvendavo po susitikimų su mama). Jau 2017 m. kovo mėnesį atsakovė intensyviai globėjos prašė leisti susitikti su dukra, tačiau susitikimai buvo nukeliami ir įvyko tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Tai, kad psichologės A. L. išvadoje nurodoma, jog vaikas motina identifikuoja ne atsakovę, o globėją, rodo, jog laikinosios globos nustatymo metu nepakankamai siekiama vaiko grąžinimo į šeimą tikslo. Retinant susitikimų su motina skaičių silpnėja vaiko ir motinos ryšiai.

35. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra pritaręs 2017-12-29 pasiūlymui dėl bendravimo tvarkos (t. 3, b. l. 67). Pagal šią tvarką vaiko bendravimas su motina daromas priklausomu nuo motinos socialinės padėties. Tik pradėjusi dirbti tvarkoje nustatytu neįmanomu įvykdyti grafiku – ne mažiau 4 valandas per dieną ir 8 darbo dienas per savaitę, kai savaitėje gali būti tik 5 ar 6 darbo dienos, atsakovė įgytų teisę į 1 val. susitikimą per mėnesį. Iš 2018-03-28 pasiūlymo dėl bendravimo tvarkos matyti, jog globėja siūlo nustatyti 1 valandos trukmės susitikimą neutralioje aplinkoje dalyvaujant specialistams tik tada, kai G. I. išdirbs toje pačioje darbovietėje 4 mėnesius ir pradės gyventi nuomojamame būste. CK 3.175 straipsnis nurodo, jog minimali bendravimo su vaiku tvarka gali būti nustatoma tik tuomet, jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamu atveju. Reikalavimas įsidarbinti, norint bendrauti su vaiku, paneigia atsakovės teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktų užtikrintą socialinę apsaugą. Pastebėtina, jog šiuo metu G. I. augina dukrą M. I., (duomenys neskelbiami), kuriai šios nutarties priėmimo metu suėję metai ir keturi mėnesiai. Lietuvos Respublikos teisės aktai motinoms, auginančioms vaikus iki trejų metų suteikia socialines garantijas bei sudaro galimybę auginti vaiką. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nurodo, jog vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Taip pat G. I. turi galimybę iki 2018 m. lapkričio mėnesio gyventi socialinės reabilitacijos centre. Norėdama įvykdyti siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas, atsakovė turėtų atsisakyti jai suteiktos galimybės naudotis socialinėmis apgyvendinimo paslaugomis. Jeigu atsakovė šiuo metu atsisakytų apgyvendinimo paslaugos ir pradėtų dirbti, tai su dukra galėtų susitikti tik po 4 mėnesių ir jų susitikimas truktų 1 valandą per mėnesį. Tik po šešių mėnesių nuo nuomos bei darbo santykių pradžios motina įgytų teisę susitikti du kartus per mėnesį po 1 val. dalyvaujant specialistams neutralioje aplinkoje. Susitikimai nebūtų dažninami, jeigu atsakovė pereitų į kitą darbovietę ar toje pačioje darbovietėje sudarytų naują darbo sutartį. Toks bendravimo ribojimas prilygintinas faktiniam vaiko ir motinos atskyrimui be teismo sprendimo ir yra nepateisinamas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. 

36. G. I. elgesio pasikeitimai yra pakankamai tvarūs, tačiau negalima nepastebėti, jog atsakovės elgesys nėra visiškai nepriekaištingas. Mergaitės susitikimai su motina nevyko nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovė neneigė, jog ji 2017-05-18 neatvyko į susitikimą su globėja ir specialistais, kuris buvo skirtas bendravimo tvarkos suderinimui, motyvavo, jog nebuvo kam ją atvežti. Atsakovė nepateisinamais motyvais nenuvyko į susitikimą 2017-05-18 dėl bendravimo sąlygų aptarimo, iškilo neaiškumų dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo išvykusi iš socialinės reabilitacijos centro. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės priteistas 100 Eur išlaikymas dukrai. 2017-10-08 ir 2018-02-12 G. I. pervedė dukros išlaikymui. Iš antstolės R. D. 2018-02-13 pažymos matyti, jog globėja pateikė vykdymui vykdomąjį raštą ir šiuo metu yra 758,37 Eur įsiskolinimas (t. 3, b. l. 46). Kaip minėta anksčiau G. I. augina dukrą iki dvejų metų ir gyvena iš socialinių išmokų. Ieškovės 2017-12-06 rašte (t. 3, b. l. 60-61) nurodyta, kad nuo 2017-07-01 atsakovė gavo tik 88,32 Eur, t. y. mažiau nei priteista teismo sprendimu. Atsakovė yra atsisakiusi socialinio būsto, tačiau jai šiuo metu suteiktos apgyvendinimo paslaugos, jo stovi eilėje butui gauti. Byloje susiklostė padėtis, kai laikinosios globos laikotarpiu nevyksta motinos ir dukters susitikimai, todėl motinos ir dukters ryšio išsaugojimas laikomas svarbiu veiksniu, reikšmingesniu nei aptartos situacijos. G. I. socialinė padėtis iš esmės skiriasi nuo globėjų šeimos socialinės padėties ir finansinių galimybių, tačiau tai negali būti priežastimi riboti ar nutraukti vaiko ir motinos ryšius. Ypatingai skirtinga globėjų ir motinos turtinė padėtis sąlygoja sunkumus, su kuriais susidurs globojamas vaikas, kai iš labai gerą socialinę padėtį turinčių globėjų turės grįžti į savo šeimą. Tėvų valdžios ribojimas gali būti taikomas tik nustačius žalą vaikui darantį motinos elgesį. Darbo ar pajamų neturėjimas nėra priežastis riboti motinos valdžią.

37. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė globėjai bei globėją atstovaujantiems advokatams teikia visą turimą informaciją apie atsakovę (2017-12-06 raštas Nr. 20.2-589, 2018-02-08 raštas Nr. 20.2-). Minimuose raštuose apibūdinamas atsakovės elgesys, tolesnio gyvenimo ketinimai, atsakovės ryšiai su giminaičiais, nurodomos atsakovei teikiamos socialinės paslaugos, lankomi užsiėmimai, pateikiami detalūs duomenys apie atsakovės pajamas, kitos dukters M. I. tėvystę, aprašomi atsakovės santykiai su nauju draugu. Asmens duomenys turi būti tvarkomi, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tikslu – siekiu užtikrinti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 1 dalis) bei laikantis 3 straipsnio principų. Iš teikiamų duomenų apimties sunku įvertinti, ar tokios apimties duomenų teikimas gali būti pateisinamas ir proporcingas, neaišku, kokiu pagrindu ieškovė globėjai teikia ypatingus asmens duomenis, kuriems taikoma padidinta apsauga.

38. Apibendrinant daroma išvada, jog G. I. elgesyje įvykę teigiami pokyčiai yra stabilūs. Ji tinkamai prižiūri jaunesnę dukrą, mokosi, susirado darbą, nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, neigiamų veiksnių nepastebėta. Pokyčiai trunka metus ir penkis mėnesius. Laikotarpis pripažįstamas pakankamu, atsižvelgiant į tai, jog ilgalaikis motinos dukters ryšio ribojimas, kuris vyksta laikinosios globos metu, savaime gali apsunkinti vaiko grąžinimą į šeimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, jog šiuo metu nėra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą riboti motinos valdžią. Atsakovės bendravimo galimybės daromos priklausomomis nuo atsakovės socialinės padėties, todėl sprendžiama, jog tikslinga visiškai atmesti ieškinį ir nenustatyti laikino motinos valdžios ribojimo, o patvirtinti pereinamąjį laikotarpį, per kurį vaikas būtų paruoštas gyvenimui su motina. Kadangi šis pereinamosios tvarkos klausimas nebuvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo eigoje, tai tokios tvarkos parengimas nustatomas kaip įpareigojimas Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Įvertinus tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracija buvo ieškovu šioje byloje, o teisminio proceso metu buvo nustatytas kai kurių veiksmų neatitikimas teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija laiko tikslingu įpareigojimo kontrolę pavesti Vaiko teisių kontrolieriui. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 4 dalį už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją.
     
39. Atsakovės elgesio pasikeitimo pastovumas nustatomas remiantis ne tik pirmosios instancijos teismui, bet ir apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis. Nenustačius pagrindų motinos valdžios ribojimui, ieškinys atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Klausimas dėl laikinosios globos panaikinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo buvo aptartas ankstesnėje nutarties dalyje (17 punktas)

40. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė procesinių įstatymų pažeidimus, kad valstybės paskirta advokatė nesirūpino bylos eiga, o atsakovė nesuprato teisminio proceso prasmės, todėl teismas privalėjo imtis aktyvaus vaidmens, rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus. Šie atsakovės nurodyti proceso trūkumai buvo pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos socialinę reikšmę, sudarė galimybę teikti įrodymus, bylą išnagrinėjo žodine tvarka.
41. Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovės priteisiamos 720,80 Eur išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal 2018-04-03 pažymą Nr. (2.16)NTP-7-2116 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

atsakovės G. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atmesti.

Į. E. savivaldybės administraciją per penkias darbo dienas nuo nutarties paskelbimo dienos parengti A. I. grąžinimo motinai G. I. tvarką, kurioje būtų nustatyta vaiko grąžinimo per šešis mėnesius vykdymo tvarka. Įpareigojimo vykdymo kontrolę pavesti Vaiko teisių kontrolieriui.

Iš ieškovės Elektrėnų savivaldybės administracijos priteisti 720,80 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 802 centų) išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Išsiųsti nutarties nuorašą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui.

Teisėjai                                                                       Vilija Mikuckienė

Vaclovas Paulikas

Jūra Marija Strumskienė