Civilinė byla Nr. 2S-613-275/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13153-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 128.12.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Petro Jaržemskio ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarei Onai Žurauskienei, I. P., S. P. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstu Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarės Onos Žurauskienės 2010 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 0349 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarę Oną Žurauskienę atlikti notarinį veiksmą: išduoti pareiškėjai L. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios 2008-08-06 L. P. palikimą, t.y. žemės sklypą 0,2510 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 1,0 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatus. Nurodė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos motinos palikimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai 2010 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą, Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarė Ona Žurauskienė, išdavė paveldėjimą į 4551/1000 dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis ūkio pastato, ½ dalis pastato - viralinės, ½ dalis kitų statinių (inžinierinių)-šulinio, ½ dalis kitų statinių – lauko tualeto, tvoros, esančių (duomenys neskelbtini). Į likusią dalį aukščiau minėto turto Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testatorės L. P. testamentą testamentiniui įpėdiniui I. P. neišduotas. 2010 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 0349 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, notarė Ona Žurauskienė atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą palikėjos L. P. turtą, nes įpėdiniai S. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais labai aiškiai išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėja teigė, kad suinteresuoti asmenys I. P. ir S. P. nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, todėl notarė neturėjo teisinio pagrindo priimti iš jų pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Notarės išvada, kad jie palikimą priėmė faktiškai pradėję mirusiosios turtą valdyti yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsta. Tai konstatuodama notarė viršijo savo kompetencijos ribas, numatytas Notariato įstatyme. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmetė. Pagal Civilinio kodekso 5.50 str. 1 d., kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Civilinio kodekso 5.50 str. 2 ir 3 dalis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Civilinio kodekso 5.51 str. sukonkretinta, pagal kokius įpėdinio veiksmus sprendžiama, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. S. P. ir I. P. prašymu 2009-08-25 buvo išduotas liudijimas Reg. Nr. 6806 apie tai, kad Vilniaus rajono 2 notaro biure pradėta L. P. paveldėjimo byla ir nurodyti visi trys mirusiosios įpėdiniai, nes S. P. ir I. P. negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių mirusiosios L. P. nuosavybės teises į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kreipėsi į visas atitinkamas įstaigas dėl šių dokumentų dublikatų gavimo, gautus dublikatus pateikė notarui 2009-10-08. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą ir įstatymą nebuvo išduoti, nes tarp įpėdinių iškilo ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo. Notariato įstatymo 40 str. numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ir neatitinka jų reikalavimų. Suinteresuoti asmenys po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti, todėl notarė neturėjo pagrindo daryti priešingos išvados. Notariato įstatymo 1 straipsnis numato, kad notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą teismas laikė, kad notarė neturėjo jokio teisėto pagrindo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą, esant kitiems testamentiniams ir įstatyminiams įpėdiniams faktiškai priėmusiems palikimą. Kitus skundo argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais. Nurodė, kad šiuo atveju suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į notarę, kad jiems būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarės 2010 m. liepos 12 d. Onos Žurauskienės nutarimą Nr. 0349 pripažinti nepagrįstu ir įpareigoti Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarę Oną Žurauskienę atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjai L. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios 2008 m. rugpjūčio 6 d. L. P. palikimą: žemės sklypą 0,2510 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 1,0 ha ploto, esantį: (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); tris ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas nenagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su tuo ar suinteresuoti asmenys S. P. ir I. P. nepraleido termino palikimui priimti, ar yra teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti, o iš kart nutarties motyvuose nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes S. P. ir I. P. prašymu 2009-08-25 buvo išduotas liudijimas Reg. Nr. 6806 apie tai, kad Vilniaus rajono 2 notarų biure pradėta L. P. paveldėjimo byla ir nurodyti visi trys mirusiosios įpėdiniai, nes S. P. ir I. P. negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių mirusiosios L. P. nuosavybės teises į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kreipėsi į visas atitinkamas įstaigas dėl šių dokumentų dublikatų gavimo. Gautus dublikatus pateikė 2009-10-08. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą ir įstatymą nebuvo išduoti, nes tarp įpėdinių kilo ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo. Be to teismas nutartyje konstatavo, kad suinteresuoti asmenys po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti, todėl notarė neturėjo pagrindo daryti priešingos išvados. Tokie teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bei teismo išvadų prieštaravimo faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Civilinio kodekso 5.50 str. 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Visi šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas atsirado 2008-08-06 mirus pareiškėjos motinai L. P. Pareiškėja L. P., pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė 2008-11-06. Tretieji asmenys I. P. ir S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė atitinkamai 2009-03-12 ir 2008-12-16, t.y. praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui. Civilinio kodekso 5.57 str. 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tretieji asmenys I. P. ir S. P. nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir nepateikė notarei teismo sprendimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Todėl suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo priimti iš trečiųjų asmenų pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu teismas nutartyje rėmėsi tuo, kad yra išduotas liudijimas apie tai, kad pradėta paveldėjimo byla ir nurodyti visi trys mirusiosios įpėdiniai, o suinteresuoti asmenys kreipėsi į visas atitinkamas įstaigas dėl dokumentų dublikatų išdavimo. Tačiau įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad laikoma, jog palikimas priimtas kai paveldimas turtas pradedamas faktiškai valdyti, kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Visi šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.). Notaro išduotas liudijimas apie pradėtą paveldėjimo bylą negali sukurti asmeniui paveldėjimo teisės, nes toks dokumentas nenumatytas įstatyme ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog asmuo įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą. Ginčo tarp apeliantės ir suinteresuoto asmens I. P. dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nebuvo ir nėra, o suinteresuotas asmuo S. P. nebuvo testamentiniu įpėdiniu. Teismo išvada šioje dalyje prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, o teismas nutartyje nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą. Faktinėms bylos aplinkybėms prieštarauja ir kitas teismo nutarties motyvas apie tai, jog suinteresuoti asmenys I. P. ir S. P. palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti. Į bylą nėra pateikta nei vieno objektyvaus įrodymo apie tai, jog suinteresuoti asmenys palikimą priėmė pradėję jį faktiškai valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Teismas nutartyje nenurodė nei vieno įrodymo, kurio pagrindu jis padarė tokią išvadą. Teismas savo iniciatyva nutartyje konstatuodamas juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti išėjo už skundo ribų, nes tokio prašymo teismui nebuvo pateikę nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys. Apeliantė nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikimas priimtas faktiškai jį pradėjus valdyti yra nustatomas teismo keliu ypatingosios teisenos tvarka, teismui priėmus sprendimą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas ne tik netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje esminis ginčas yra dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai L. P. paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios L. P. palikimą pagal įstatymą - teisėtumo. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su tuo ar suinteresuoti asmenys S. P. ir I. P. nepraleido termino palikimui priimti, ar yra teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-08-06 mirus L. P., 2008 m. spalio pabaigoje į Vilniaus rajono 2 notaro biurą kreipėsi S. P. norėdamas sužinoti kokių dokumentų reikia, norint pradėti motinos L. P. paveldėjimo bylą. 2008-11-06 L. P. ir I. P. notaro biurui pateikė visus reikiamus dokumentus norėdami pradėti paveldėjimo bylą, mirus jų motinai ir testatorei L. P. Tačiau kadangi I. P. paso galiojimo terminas buvo pasibaigęs, palikimą pagal testamentą ir pagal įstatymą 2008-11-06 pareiškimu priėmė tik L. P. (b.l. 20), taip buvo pradėta mirusiosios L. P. paveldėjimo byla Nr. 143/2008. S. P. palikimą pagal įstatymą priėmė 2008-12-16 (b.l. 19). Kadangi naujas asmens dokumentas I. P. buvo išduotas tik 2009-02-02, todėl 2009-03-12 buvo patvirtintas jo pareiškimas dėl palikimo priėmimo tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą (b.l. 18). Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad notarė neturėjo teisinio pagrindo priimti S. P. ir I. P. pareiškimų dėl palikimo priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog šie notarės veiksmai būtų buvę ginčijami ar nuginčyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata apsprendžia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, prašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios L. P. palikimą pagal įstatymą, tačiau tam prieštarauja pareiškėjos broliai S. P. ir I. P. aktyviais veiksmais išreiškę savo valią taip pat įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Notaras, kaip minėta, neturi įgaliojimų atlikti tisinius tyrimus nustatinėjant neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad notarė turėjo pagrindą atsisakyti atlikti apeliantės prašomą veiksmą - išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios L. P. palikimą pagal įstatymą, todėl ginčijamą 2010-07-12 notarės nutarimą naikinti nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 pažymėjo, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo siekį įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Šiuo atveju nereikalaujama, kad faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Svarbu, kad iš įpėdinio aktyvių veiksmų būtų matyti, jog jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, palaiko jį tinkamos būklės ir pan. Gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Nagrinėjamu atveju iš prie bylos pridėtos L. P. paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad visi įpėdiniai gyvena tame nekilnojamame turte, kurį jie siekia paveldėti. Šias aplinkybes S. P. ir I. P. patvirtino teismo posėdžių metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Henrichas Jaglinskis

Petras Jaržemskis

                                                                      Danutė Kutrienė