Nr. A2.6.-11252-506/2014

Proceso Nr. 4-68-3-10753-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 52.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., jos atstovui Arvydui Budnikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-26, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

D. S. 2014-08-28 apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį NISSAN NOTE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama abu automobilius. D. S. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Savo veika ji pažeidė KET 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. S. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-08-28 atvyko į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pasistatė automobilį. Nepastebėjo, kad būtų kliudžiusi kurį nors iš stovinčių automobilių. Kitą dieną vėl atvyko į darbą, prie jos priėjo žmogus ir pasakė, kad išvakarėse kliudė jo automobilį, stovėjusį  (duomenys neskelbtini), ji to neginčijo. Abi mašinos, ir jos, ir nukentėjusiojo, stovėjo (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme. Išvažiavo iš darbo tą dieną po 16 val., stovėjo ilgiau negu valandą. Mano, galėjo būti, kad ryte statydama automobilį į stovėjimo vietą kliudė nukentėjusiojo automobilį. Automobilių jie patys nepalygino, tik nukentėjusysis pažiūrėjo, kad yra įbrėžimai. Jos automobilyje įbrėžimai buvo vairuotojo pusėje gale prie bamperio, kur yra bamperio sujungimas su galine rato arka, toje vietoje buvo įlenkimas ir nubyrėjusių raudonos spalvos dažų. Nukentėjusiojo M. S. automobilyje irgi vairuotojo pusėje ant durelių buvo įbrėžimas ir įlenkimas. Jos automobilis raudonas, jo pilkos spalvos, jos automobilio raudoni dažai buvo likę ant jo durelių. Ji labai gailisi, bet realiai nesuvokė, ką padarė.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoja. Ofisas, kur dirba D. S., yra jų pastate. Turi vaizdo kamerų ir 2014-08-28 matė per vaizdo kamerą, kaip D. S. ieškojo vietos pastatyti automobilį ir rado vietą prie (duomenys neskelbtini) namo. Kad ji užkabino kitą automobilį, ji nepastebėjo. Pastačiusi mašiną ji nuėjo dirbti. Tokio vaizdo, jog D. S. savo mašina atsitrenktų į kitą stovinčią mašiną, ji nematė. D. S. išvažiavimo iš aikštelės ji per vaizdo kamerą nežiūrėjo. Vaizdo įrašai buvo daromi sena įranga, dabar ji pakeista. Tą dieną policija galėjo paimti įrašą. Policija atsiuntė laišką, kad prašo pateikti vaizdo įrašus, tik po trijų savaičių, o jie vaizdo įrašus saugo dvi savaites. Tą dieną policija atėjo su nukentėjusiuoju, davė jiems peržiūrėti vaizdo įrašą, bet atiduoti negalėjo, ir pasiūlė kreiptis į valdžią, kreipėsi laišku po trijų savaičių. Kai atėjo policija su nukentėjusiuoju M. S., ji suprato, jog įvyko kažkoks įvykis tik iš to, kai pasakė, kad raudona mašina apdraskė M. S. mašiną. Išėjusi pažiūrėti mašinos pamatė, kad ant pilkos mašinos buvo juosta raudonų dažų. Negali pasakyti, kad D. S. trenkė ar netrenkė į kitą mašiną, ji to nematė. Kamerų yra daug. D. S. atėjo apie 15 val., o išėjo apie 17 val. M. S. nepažįsta, jis dirba ne jų name, tačiau jo mašiną mato kieme dažnai, taigi mašiną pažįsta, o žmogaus – ne.

Liudytojas M. S. parodė, kad D. S. pažįsta tik dėl šio eismo įvykio. Ryte pastatė automobilį aikštelėje (duomenys neskelbtini) uždarame kieme, į kurį patenkama pro užkardą, turint pultelį. Išėjęs iš darbo vakare apie 17 val. pamatė, kad jo automobilis apgadintas – abi durelės. Ant jo pamatė raudonų dažų liekanas. Kadangi aikštelėje panašaus automobilio nerado, iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko pareigūnai, nuėjo apžiūrėti vaizdo įrašo, kur filmuojama aikštelė. Vaizdo įrašo jis pats nematė, nes reikėjo kreiptis į direktorių dėl leidimo peržiūrėti. Policijos pareigūnai pasakė, kad dėl įrašo jie patys susitvarkys. Kitą dieną apie 16 val. išėjo į tą pačią aikštelę ir pamatė raudoną automobilį, kuris, jo supratimu, galimai galėjo padaryti minėtą įvykį, nes ant jo matė kelias vietas, apipurkštas dažais ir jam tai sukėlė įtarimą. Pakvietė vėl policijos pareigūnus. Kol laukė, pamatė, kad tuo automobiliu išvažiuoja mergina. Sustabdė ją ir paklausė, ar ne ji padarė eismo įvykį. Ji pasakė, kad gali būti, jog ji, apsiverkė, puolė skambinti tėvui, tėvas kalbėjo su juo, žadėjo atsiskaityti. Kaip suprato iš vairuotojos reakcijos, ji apie įvykį žinojo, bet žodžiais ji to žinojimo neišreiškė. Pasiūlė jai palaukti policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams atvykus vairuotoja lyg prisipažino, todėl jis prašė įvykio neforminti, pareigūnai lyg ir sutiko. Pareigūnai atliko matavimus ir pasakė, kad D. S. automobilis yra tas pats, kuris padarė eismo įvykį. Jie susitarė, kad jeigu D. S. atsiskaitys, tai jie atvažiuos į Mėnulio g. esančią Kelių policijos valdybą. Po savaitgalio vairuotoja paskambino, jie susitiko, ji atsiskaitė, o jis parašiau raštą, kad pretenzijų neturi. Policijos pareigūnus kvietė du kartus. Kai pirmą kartą kvietė policijos pareigūnus, raudono automobilio aikštelėje nebuvo. Kai antrą kvietė, raudonas automobilis stovėjo kiemo aikštelės apatinėje dalyje. Nematė, nei kaip raudonas automobilis įvykį sukėlė, nei kaip nuvažiavo. Žala jam atlyginta, pretenzijų neturi. Ar įmanoma buvo nepastebėti įvykio, nežino. Žino, kad buvo jo automobilio signalizacija suveikusi, nes automobilis turi funkciją, kuri parodo, jeigu signalizacija buvo suveikusi. Jeigu salone garsiai grojo muzika, gal ir buvo įmanoma neišgirsti signalizacijos garso.

D. S. kaltė padarius abu jai inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta jos pačios paaiškinimais posėdžio metu, ATP protokolu (b.l. 2), įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 3), tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio schema (b.l. 5), M. S. ir D. S. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 6-8), fotolentele (b.l. 9-11) ir kita rašytine bylos medžiaga. D. S. teigia, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepastebėjo, todėl išvažiavo, o kitą dieną ramiai atvažiavo į darbą, nes nežinojo, kad padarė autoįvykį. Ši atsakomybėn traukiamo asmens versija vertintina kritiškai, kadangi sprendžiant iš automobiliui NISSAN NOTE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų masto, mažai tikėtina, kad D. S. galėjo nepastebėti kontakto su šia transporto priemone, be to, M. S. teigia, kad buvo suveikusi jo automobilio signalizacija, kas taip pat turėjo atkreipti dėmesį; kitą dieną po įvykio FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuri buvo apgadinta įvykio metu, jau buvo uždažyta – užpurkšta raudonos spalvos dažais, taigi buvo bandoma pašalinti eismo įvykio pasekmes; M. S. posėdžio metu parodė, kad jam paklausus D. S., ar ne ji apgadino jo automobilį, iš jos reakcijos suprato, jog ji žino apie įvykį, nes ji apsiverkė, puolė skambinti tėvui, kuris pažadėjo atlyginti padarytą žalą. D. S., būdama transporto priemonės vairuotoja ir elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, pajutusi ar įtarusi savo vairuojamo automobilio kontaktą su kita transporto priemone, privalėjo pasilikti įvykio vietoje ir, sulaukusi kitos transporto priemonės vairuotojo, užpildyti deklaracijas arba, nelaukiant kito vairuotojo, iškviesti policijos pareigūnus, arba bent jau palikti apgadintos transporto priemonės savininkui savo kontaktus, tačiau ji to nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. Tokiu būdu jos veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymų įrodyta ir ji baustina. 

D. S. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

              Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad administracine tvarka anksčiau nebausta; teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina darbe, kuri derina su studijomis, kad turėti pajamų sumokėti už mokslus ir pragyvenimui; nukentėjusio automobilio savininkas jai jokių pretenzijų neturi. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad būtų neproporcinga padarytai žalai ir pažeidimui bei neteisinga už tokią veiką skirti D. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko šį atvejį išimtinu ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, D. S. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 301 str. ir skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laikotarpiui, trumpesniam negu sankcijoje numatytas minimalus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

n u t a r ė :

Pripažinti D. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-26, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti D. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-26, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius jos atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę skirti - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) arba 870 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams (LR ATPK 33 str.).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Lilija Tarčevskaja

                                                                                                                         (parašas yra)