Civilinė byla Nr. e2-365-776/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05802-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Šiauliai 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. L. ir jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, 

dalyvaujant atsakovo J. L. atstovei I. R. ir jo atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. L., dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. L., kuriuo prašė pripažinti ieškovo bendrąją dalinę nuosavybę į kartu su R. S. T., mirusia (duomenys neskelbtini), įgytus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos po R. S. T. mirties kaip palikimą priėmė atsakovas J. L., bei nustatyti, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto. Ieškovas nurodė, kad bendrai kaupdami lėšas, bendrai dirbdami ir veikdami, jis ir R. S. T. sukaupė turto, už kurį įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taip įvykdė žodinį susitarimą įsigyti gyvenamąjį namą ir kartu gyventi. 

2.       Atsakovas J. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad, jo žiniomis, nors R. S. T. kurį laiką globojo ieškovą kaip savo sūnėną bei jį išlaikė, tačiau bendro ūkio jie nevedė, ieškovas niekuomet nesitarė su R. S. T. dėl bendro gyvenamojo namo įsigijimo dalinės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis savo santaupomis prisidėjo prie apmokėjimo už ginčo turtą. Atsakovo teigimu, R. S. T., pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę iš savo pačios lėšų įsigyti ginčo turtą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodydamas, kad tikėjosi po tetos mirties paveldėti jos turtą, pripažino, kad ginčo turtas jam nepriklausė.

3.       Ieškovas A. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad R. S. T. jį augino kaip sūnų, grįžęs iš armijos apsigyveno su B. B. Ginkūnų k. ir gyveno iki 1998 m., vėliau persikraustė gyventi į Vilnių, vertėsi statybos verslu ir konsultacijomis, su L. B. 2000 m. susilaukė vaiko, vaikui išlaikymą teikė sumokėdamas 120 000,00 Lt sumą, gautą pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvendamas Vilniuje pas R. S. T. kartais grįždavo, apie 2012 m. grįžo į Šiaulius pas R. S. T. į (duomenys neskelbtini), bet apsistodavo ir pas savo mamą. Ieškovas taip pat nurodė, R. S. T. padėjo persikraustyti iš (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ją lankydavo, pats gyveno mamos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsidarbino apsaugos darbuotoju, turėjo santaupų, pardavė savo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas paaiškino, kad R. S. T. per draugę S. V. sužinojo apie parduodamą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jį įsigijo iš savų lėšų, gautų pardavus savo nekilnojamąjį turtą, ir iš savo santaupų. Ieškovas taip pat paaiškino, kad R. S. T. 25 000,00 Eur davė jau įvykus sandoriui dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš jų jie buvo nusprendę pirkti turtą Palangoje, o po gyvenamojo namo įsigijimo atsikraustė pas R. S. T.. Ieškovo teigimu, perduodamas pinigus R. S. T., turėjo apie 30 000,00 Eur santaupų, tarp kurių buvo ir pinigai gauti pardavus sodybą (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau patvirtino, kad pardavus sodybą visa pirkėjų sumokėta kaina buvo pervesta bankui, kuriam prievolių pagal kredito sutartį užtikinimui buvo įkeista sodyba, tačiau nurodė, kad iš pirkėjų gavo ir 30 000,00 Lt ar Eur grynais pinigais iki sandorio sudarymo. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl, turėdamas santaupų, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, bei paaiškino, kad pragyvenimui skiria apie 100,00 Eur per mėnesį.

4.       Ieškovo A. L. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė paaiškino, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo įsigijimo R. S. T. padovanodamas žemės sklypą ir duodamas 25 000,00 Eur. Atstovė nurodė, kad nepaneigta byloje buvo aplinkybė, kad ieškovas pardavęs savo turtą, turėjo apie
25 000,000-30 000,00 Eur santaupų. Atstovės nuomone, ta aplinkybė, kad jis kreipėsi dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo nepaneigia fakto, kad ieškovas turėjo santaupų, nes jų kreipiantis dėl valstybės garantuojamos pagalbos nereikia nurodyti. Atstovės nuomone, atsakovo kviestų liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

5.       Atsakovo J. L. atstovė I. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė, nesutikdama su ieškiniu, paaiškino, kad ieškovas gyveno pas R. L. adresu: (duomenys neskelbtini), pas R. S. T. apsilankydavo, bet nevedė bendro ūkio, jį išlaikė jo sugyventinės tiek B. B., tiek L. B., grįžęs iš Vilniaus buvo nuskurdęs, trumpai gyveno pas R. S. T. (duomenys neskelbtini), tačiau greit išsikraustė į Šiaulius. Atstovė paaiškino, kad R. S. T. niekada nėra sakiusi, kad ketina įsigyti turto su ieškovu, jie niekada nėra vedę bendro ūkio, o R. S. T. priėmė ieškovą gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kai jai reikėjo pagalbos susilaužius ranką. 

6.       Atsakovo J. L. atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad R. S. T. gyvenamąjį namą įsigijo savo lėšomis, ieškovas neprisidėjo nei savo lėšomis, nei darbu. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas neginčija pirkimo–paravimo sutarties, kuria R. S. T. turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, taip pat neginčija paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo atsakovas paveldėjo R. S. T. turtą. Atstovas nurodė, kad R. S. T. gaudavo pensiją, turėjo santaupų, 2015-2019 m. pardavė savo turto už 74 625,00 Eur sumą, 1993 m., 1999 m., 2005 m., pardavė kitą nekilnojamąjį turtą. Atstovas atkreipė dėmesį, kad R. S. T. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pardavėjams buvo pervesta visa nekilnojamojo turto kaina. Atstovas paaiškino, kad ieškovas sandorio sudarymo metu santaupų neturėjo, kitomis lėšomis neprisidėjo, nuo 2019 m. jam buvo mokama socialinė pašalpa, jo pajamos nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo
30 d. buvo 1 600,00 Eur iš kurių 619,00 Eur darbo užmokestis, dėl sunkios finansinės padėties jam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kreipdamasis dėl jos turėjo atskleisti turtinę padėtį, todėl šioje byloje įrodinėdamas priešingai, ieškovas yra nenuoseklus. Atstovo nuomone, ieškovo pateikti duomenys apie R. S. T. duotus pinigus prieštaringos, ieškinyje apie tai neužsiminta, apie tai teismo posėdyje parodė liudytojas, po to pakartojo ieškovas. Atstovo teigimu, pagal ieškovo nurodytas aplinkybes negali būti padaryta išvada, kad jis galėjo sukaupti lėšų, kurias vėliau perdavė tetai, o įrodymų dėl didesnės sandorio kainos dėl sodybos (duomenys neskelbtini) nėra. Atstovas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas nurodė, kad pinigus davė ne gyvenamajam namui pirkti, o kitam turtui įsigyti, žemės sklypą padovanojo ne dėl ketinimo įsigyti bendrą turtą, o dėl to, kad teta galėtų pasistatyti pirtį ir dėl atsiminimų. Atstovas pažymėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), teta įsigijo dar 2010 m., kai ieškovas gyveno Vilniuje, ieškovas šiame bute niekada negyveno, jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Atstovas pastebėjo, kad liudytojai patvirtino, kad ieškovas su teta negyveno, bendro ūkio nevedė, teta pirko ginčo turtą  iš savo lėšų, ieškovas skurdžiai gyveno ir prie turto pirkimo negalėjo prisidėti, taip pat kad R. S. T. namų valdą laikė savo asmenine nuosavybe, ieškovas tikėjosi po tetos mirties paveldėti jos turtą. Atstovo nuomone, R. S. T. padėjo ieškovui kaip jaunesniam giminaičiui, o ieškovas ginčo turto nelaikė savo nuosavybe, nes nors teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ginčo namų valdoje ieškovas negyvena, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 

Ieškinys atmestinas

Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko, notarinio registro Nr. 1-9253, pagrindu R. S. T. iš N. P. ir V. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už 69 000,00 Eur. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. papunktyje šalys susitarė, kad 11 600,00 Eur buvo sumokėta kaip avansinė įmoka ir kad likusius 57 400,00 Eur R. S. T. pervedė pardavėjams prieš pasirašant sutartį. R. S. T. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. į pardavėjų N. P. ir V. M. atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, buvo pervesta po 28 700,00 Eur, iš viso 57 400,00 Eur. R. S. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko, notarinio registro Nr. 6037, pagrindu jos turtą, taigi ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos brolis atsakovas J. L.. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, reikalauja pripažinti jo nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio turto, savo ieškinį grįsdamas tuo, kad R. S. T. šį turtą įgijo su juo vykdydama jungtinę veiklą žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Todėl byloje yra kilęs ginčas, ar tarp R. S. T. ir jos sūnėno ieškovo A. L. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, t. y. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, ir ar dėl to ieškovas, kaip partneris, įgijo nuosavybės teisę į šio turto dalį. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Pagal CK 1.73 straipsnio, reglamentuojančio rašytinę sandorių formą, 1 dalies 1 punktą fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1 500,00 Eur, turi būti sudaryti rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos kaip asociacijos sutartis, todėl pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertę – 69 000,00 Eur – ieškovas ir R. S. T. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui įsigyti sau gyventi) turėjo sudaryti rašytinės formos susitarimą dėl piniginių lėšų įnešimo. Ieškovas ir R. S. T. rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Ieškovas su R. S. T. vykdytą jungtinę veiklą grindė jų žodine sutartimi.

Pagal minėtą teisinį reglamentavimą dėl paprastos rašytinės formos reikalavimo nesilaikymo ieškovo nurodoma jungtinės veiklos sutartis negalėtų būti laikoma negaliojančia, tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi teismui nesuteikta visiška diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Teismo vertinimu, šioje byloje yra susidariusi situaciją, kad, neleidus ieškovui remtis liudytojų parodymais įrodinėjant jungtinės veiklos teisinius santykius, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Ieškovo prašymu buvo šaukti liudytojai B. B., R. S. T. pažįstama ir buvusi ieškovo sugyventinė, A. P., pažinojusi R. S. T. ir dėl to pažinojusi ieškovą, S. P., ieškovo vaikystės draugas, S. V., pažinojusi R. S. T. ir ieškovą apie 30 metų, ir K. P. L., R. S. T. (duomenys neskelbtini) kaimynas. Liudytoja B. B. parodė, kad R. S. T. augino ieškovą kaip savo sūnų, jos manymu, jie vedė bendrą ūkį, ieškovas padovanojo tetai žemės sklypą, R. S. T. su ieškovu taupėsi pinigus pirkti butą Palangoje. Liudytoja taip pat parodė, kad R. S. T. buvo nurodžiusi norą, kad po jos mirties jos turtas atitektų ieškovui. Liudytoja A. P. parodė, kad ieškovo ir R. S. T.  santykiai buvo geri, R. S. T. jai pasakojo, kad nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paaiškindama, kad pardavė kitus nekilnojamojo turto objektus, bei kad kalbėjo, kad po mirties visą turtą paliks ieškovui. Liudytoja taip pat parodė, kad jau apsigyvenus ginčo gyvenamajame name R. S. T. papasakojo, kad ieškovas pastatė naują klozetą ir dujinę viryklę. Liudytojas S. P., parodė, kad R. S. T. palaikė artimus santykius su ieškovu, kai R. S. T. susirado pirkti gyvenamąjį namą, persikraustė gyventi pas R. S. T., kuri norėjo investuoti savo lėšas ir galvojo, kad ieškovas ją prižiūrės, bei ketino gyvenamąjį namą testamentu palikti ieškovui. Liudytojas K. P. L., nežinojo jokių ginčo gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybių, bei parodė, kad susipažino su R. S. T., kai ji apžiūrėjo gyvenamąjį namą, ieškovas atsirado vėliau, kai R. S. T. jau apsigyveno, jis tvarkė namo aplinką, suprato, kad ieškovas R. S. T. yra kaip sūnus, jie artimai bendravo. Liudytoja S. V. parodė, kad ieškovas atvažiuodavo pas R. S. T. į (duomenys neskelbtini), ūkininkauti padėjo samdyti žmonės, vėliau, kai ieškovas iš Vilniaus grįžo gyventi į Šiaulius, padėjo R. S. T.. Liudytoja parodė, kad tiek apžiūrint gyvenamąjį namą, tiek sudarant sandorį su R. S. T. dalyvavo ieškovas, R. S. T. jai sakė, kad ieškovas prisidėjo prie namo įsigijimo, ieškovas gyveno su R. S. T., ją slaugė, o R. S. T. ketino surašyti testamentą ir palikti visą savo turtą ieškovui ir G., ieškovo dukterėčiai, tačiau iki mirties nesuspėjo.

Atsakovo prašymu buvo šaukti liudytojai I. G., apie 20 metų buvusi R. S. T. (duomenys neskelbtini) kaimynė, R. L., kurio motina yra atsakovo sesuo ir ieškovo motinos sesuo, E. L., ieškovo pusbrolio R. L. žmona, ir A. L., atsakovo pusseserė ir ieškovo motinos pusseserė. Liudytoja I. G. parodė, kad ieškovas grįžęs iš Vilniaus apsigyveno pas R. S. T., tačiau jie nesutarė, R. S. T. skųsdavosi, kad bijo ieškovo, kai ieškovas išsikėlė gyventi į Šiaulius, aplankydavo R. S. T., tačiau su ieškovu ji nevedė bendro ūkio, ūkyje jai padėdavo kaimynai iš kito kaimo, niekada neužsiminė, kad ketina įsigyti bendrą turtą su ieškovu, bendrai gyventi, nes kai ieškovas apsigyveno (duomenys neskelbtini) R. S. T. paaiškino, kad pasikvietė gyventi ieškovą, kad padėtų kūrenti krosnį. Liudytojas R. L. parodė, kad gerai pažinojo tetą R. S. T., nes gyveno netoli (duomenys neskelbtini), ieškovas pas R. S. T. atvažiuodavo retai, nei (duomenys neskelbtini), nei Šiauliuose kartu negyveno, jų santykiai buvo giminiški, tačiau būdavo, kad pykdavosi, ūkyje ieškovas nepadėdavo. Liudytojas taip pat parodė, kad sandorio sudarymo aplinkybių nežino, tačiau R. S. T. nekalbėjo, kad ketina kurti bendrą ūkį su ieškovu, įsigyti nekilnojamojo turto. Liudytoja E. L. parodė, kad pažinojo ieškovą ir R. S. T. nuo 1996 m., ieškovas atvažiuodavo pas tetą į svečius į (duomenys neskelbtini), tačiau ūkio darbų nedirbdavo, kai grįžo iš Vilniaus, ieškovas bandė gyventi pas R. S. T., tačiau nepavyko. Liudytoja taip pat parodė, kad R. S. Ta. įsigijo gyvenamąjį namą iš D. M., kuri buvo liudytojos teta, paveldėtojų, kurie pasakojo, jog gyvenamąjį namą apžiūrėjo viena R. S. T.. Liudytoja A. L. parodė, kad artimai bendravo su R. S. T., kuri pastaruoju metu santykius su ieškovu apibūdindavo blogai, po mirties galvojo turtą palikti senelių namams. Liudytoja taip pat parodė, kad pati R. S. T. jai sakė, jog turi pakankamai pinigų įsigyti gyvenamąjį namą, bei nesakė, kad ieškovas būtų prisidėjęs.

Pažymėtina, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovo prašytų apklausti liudytojais B. B., A. P., S. P., S. V., K. P. L., I. G., R. L., E. L. ir A. L. parodymai yra netiesioginiai įrodymai. Iš esmės nei vienas liudytojas ginčo turto įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybių nežinojo ir tik ieškovo prašyti apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, tačiau nurodydami skirtingas sumas (liudytoja B. B. parodė, kad ieškovas prisidėjo 20 000,00 Eur, tačiau ji nematė, kad ieškovas būtų davęs grynus pinigus ar pervedęs į sąskaitą R. S. T., liudytojas S. P. parodė, kad ieškovas R. S. T. davė 25 000,00 Eur jau po to, kai R. S. T. įsigijo ginčo gyvenamąjį namą, o jis persikraustė pas ją gyventi). Nors ieškovo atstovė teisingai pastebėjo, kad atsakovo prašytų apklausti liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau ieškovo prašytų apklausti liudytojų parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes, kaip minėta B. B. buvo ieškovo sugyventinė, o S. P. yra ieškovo artimas draugas nuo vaikystės.

Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas, kaip R. S. T. sūnėnas, po ginčo gyvenamojo namo įsigijimo apsigyveno pas savo tetą ir naudojosi ginčo gyvenamuoju namu, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, yra nepakankama išvadai, kad tarp jų buvo susitarimas bendromis lėšomis įsigyti ginčo gyvenamąjį namą kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrą nuosavybę. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad R. S. T., kuriai apsigyvenus ginčo gyvenamajame name jau buvo 80 metų, prireikė jaunesnio giminaičio pagalbos buityje, tą lėmė ir jos patirta trauma, dėl kurios jai buvo sunku susitvarkyti. Ieškovo prašymu šaukti liudytojai B. B., A. P., S. P. ir S. V. parodė, kad R. S. T. turėjo tik ketinimų po savo mirties palikti ginčo turtą ieškovui, tačiau dėl staigios ligos ir mirties to nesuspėjo padaryti. 

CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. CK 6.970 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.

Nustatyta, kad iki ginčo turto įsigijimo 2015 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Povilaitytės, notarinio registro R-2872, R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 16 000,00 Eur, 2018 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės, notarinio registro 3735, R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 300,00 Eur, 2019 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro Dariaus Jonučio, notarinio registro 1217, R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 33 325,00 Eur, 2019 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės, notarinio registro 4909, R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 000,00 Eur. Todėl 2015-2019 m. R. S. T. už savo turto pardavimą iš viso gavo 74 625,00 Eur sumą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad R. S. T. 2005 m. perleido nuosavybės teise priklausiusius butą ir patalpas Nr. 21, esančias (duomenys neskelbtini). (pilnas adresas nesuteiktas), ir 1999 m. perleido nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. KA-PZ1E-372 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. R. S. T. gavo senatvės pensiją (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 194,35 Eur (671,04 Lt), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 189,75 Eur (655,18 Lt), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 194,35 Eur (671,04 Lt), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. – 195,23 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 199,29 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 205,84 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. – 220,42 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 232,32 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 248,45 Eur, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 255,64 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 275,16 Eur). Iki persikėlimo gyventi į Šiaulių m. R. S. T. augino gyvulius, paukščius, ūkininkavo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ūkininkavo kartu su teta ir iš šios veiklos sukaupė lėšų, kurios buvo panaudotos įsigyti ginčo turtą. Liudytojų parodymai dėl ieškovo prisidėjimo ir pagalbos tetos ūkyje buvo prieštaringi (ieškovo prašyti apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas kartu ūkininkavo, o atsakovo prašyti apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas tetai ūkyje beveik nepadėdavo). Pats ieškovas paaiškino, kad grįžęs iš armijos apsigyveno su B. B. (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki 1998 m., vėliau persikraustė gyventi į Vilnių, gyvendamas Vilniuje pas R. S. T. kartais grįždavo, apie 2012 m. grįžo į Šiaulius pas R. S. T. į (duomenys neskelbtini), bet apsistodavo ir pas savo mamą. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovas kaip artimas giminaitis, kaip ir liudytojais apklausti R. S. T. giminaičiai R. L., E. L. ir A. L. kartais padėdavo ūkyje. Tačiau dėl to nelaikytina, kad iš R. S. T. ūkio gautos pajamos buvo ieškovo ir jos tetos bendros lėšos.  

Kaip minėta, ginčo turto kainą R. S. T. sumokėjo pardavėjams taip: 11 600,00 Eur buvo sumokėta kaip avansinė įmoka ir likę 57 400,00 Eur buvo pervesti pardavėjams prieš pasirašant sutartį 2019 m. rugsėjo 3 d. iš jos atsiskaitomosios sąskaitos į pardavėjų atsiskaitomąsias sąskaitas. Kaip minėta, pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad ginčo turtą R. S. T. įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas paaiškino, kad kartu su R. S. T. atvyko pas notarą, tvirtinusį pirkimo–pardavimo sutartį, bet ieškovas nenurodė, kad vyko turėdamas tikslą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą. Iš ieškovo paaiškinimų labiau tikėtina, kad jis tiesiog palydėjo savo garbingo amžiaus tetą pas notarą, nes kaip pats paaiškino, notarui pasiteiravus, kas jis toks, jam buvo leista pasilikti notarų biure.

Be to, pats ieškovas paaiškino, kad R. S. T. 25 000,00 Eur sumą davė jau įvykus sandoriui dėl ginčo gyvenamojo namo, iš šių pinigų ir jos pridėtų pinigų jie buvo nusprendę pirkti turtą Palangoje. Nors ieškovas nurodė, kad tokią sumą buvo susitaupęs iš gautų pajamų pardavus jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir iš turėtų santaupų, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas negalėjo turėti sukaupęs tokios pinigų sumos. 2009 m. gegužės 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio, notarinio registro Nr. 3308, ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 30 447,67 Eur (105 129,73 Lt), kuriuos pirkėjai įsipareigojo pervesti į ieškovo kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą. Nors ieškovas paaiškino, kad iš pirkėjų gavo ir 30 000,00 Lt ar Eur grynais pinigais iki sandorio sudarymo, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis šiuos pinigus gavo, nepateikė, negalėdamas net įvardinti valiutos, kuria, ieškovo teigimu, buvo atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Ieškovas taip pat nurodė, kad visą sumą, gautą pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teikė kaip išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. KA-PZ1E-447 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. vasario 18 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. spalio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos per šiuos laikotarpius iš viso sudarė 4 403,27 Eur. Be to, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas savo tetai padovanojo 2015 m. lapkričio 2 d., t. y. R. S. T. dar net nesvarstant apie ginčo turto įsigijimą. Nors be paties ieškovo ir liudytojų parodymų daugiau įrodymų apie ieškovo perduotus pinigus savo tetai nėra, tačiau net ir darant prielaidą, kad pinigai buvo perduoti, esminę reikšmę turi jų perdavimo momentas ir perdavimo tikslas. Kadangi, kaip minėta, ieškovas pats paaiškino, kad pinigus perdavė jau po ginčo turto įsigijimo visai kitu tikslu – pirkti nekilnojamąjį turtą Palangoje, akivaizdu, kad pats ieškovas paneigė, kad buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, t. y. dėl ginčo turto įsigijimo. Taigi ieškovas asmeninių lėšų panaudojimo fakto taip pat neįrodė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo atstovės paaiškinimus, jų pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, t. y. visų įrodymų visumą, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad jis su R. S. T. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą dėl ginčo turto įsigijimo lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad, jei ieškovas yra įsitikinęs, kad mirusi R. S. T. liko jam skolinga, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimus priėmusiems palikėjos R. S. T. palikimą įpėdiniams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovas iš ieškovo prašė priteisti 750,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 750,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2020 m. lapkričio 26 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 94, 2020 m. lapkričio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 94, 2021 m. kovo 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 94 (2), 2021 m. gegužės 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 94 (3),  2020 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1074376, 2021 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1102503 ir 2021 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-2903-11888 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos 750,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,95 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kaip minėta, ieškovas 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo valstybei priteistinos 6,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,27 Eur (šešių eurų 27 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis