Civilinė byla Nr. 2-1925/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro
Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės
įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2357-370/2010 pagal ieškovo
restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lokys“ ieškinį atsakovui
valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl viešųjų
pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tretieji
asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Hidrosfera“, akcinė bendrovė „BMGS“ ir
uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas RUAB
„Lokys“ pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovo pasiūlymas
atvirajame konkurse „Objekto „Krantinės Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų
įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV
statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ atitinka
minimalius tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, pripažinti negaliojančiu VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m.
rugpjūčio 6 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso
sąlygų reikalavimų, bei įpareigoti atsakovą įtraukti ieškovo pasiūlymą į
preliminarią pasiūlymų eilę; 2) pripažinti, kad ieškovo, veikiančio pagal
jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Hidrosfera“, pasiūlymas
supaprastintame atvirajame konkurse „Krantinės Nr. 149 remontas“ atitinka
minimalius tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, pripažinti negaliojančiu atsakovo
Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą
kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, įpareigoti atsakovą tęsti
viešojo konkurso procedūras, įtraukiant ieškovo pasiūlymą į preliminarią
pasiūlymų eilę.
Ieškovas taip
pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti konkurso „Objekto
„Krantinės Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos
etapas – krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas –
kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ procedūras, taip pat
viešosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, uždrausti atsakovui šiuos
statybos darbus ir paslaugas įsigyti tuo pačiu ar kitu pirkimo būdu bei uždrausti
įsigyti „Krantinės Nr. 149 remontas“ paslaugas visais pirkimo būdais. Ieškovas
nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali sudaryti
viešojo pirkimo sutartis. Jei jos būtų pradėtos vykdyti, tektų spręsti klausimus
dėl restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir pan. Tiekėjo teisėtų interesų
gynyba būtų apsunkinta ir netektų prasmės. Be to, ir sustabdžius pirkimo
procedūras išlieka galimybė šiuos darbus ir paslaugas įsigyti skelbiant naują
atvirą konkursą ar kitais pirkimo būdais, todėl siekiant užtikrinti tinkamą
būsimo teismo sprendimo įvykdymą būtina uždrausti įsigyti „Objekto „Krantinės
Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas –
krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas
Malkų įlankoje“ statybos darbai“ statybos darbus atviro konkurso ar kitais
būdais. Supaprastinto atvirojo konkurso „Krantinės Nr. 149 remontas“ procedūros
ginčijamu atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu
nutrauktos, todėl atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuos
darbus ir paslaugas gali įsigyti skelbdama naują supaprastintą atvirą konkursą
ar kitais pirkimo būdais. Taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių,
ieškovui palankus teismo sprendimas netektų prasmės ir būtų neįmanomas.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d.
nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš
dalies - sustabdė atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010
m. balandžio 28 d. paskelbto atvirojo konkurso Nr. 14733 „Objekto „Krantinės
Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas –
krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto
tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ procedūras bei uždraudė atsakovui
pasirašyti šių darbų pirkimo sutartį. Teismas atmetė kitą ieškovo prašymo dalį.
Teismas konstatavo, kad tolimesnė viešojo pirkimo konkurso eiga (tiekėjų
pasiūlymų vertinimas ir konkurso laimėtojo nustatymas, pirkimo sutarties
sudarymas) gali sudaryti sąlygas, dėl kurių būsimo teismo sprendimo dėl ieškovo
pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu atsakovo pirkimo dokumentų reikalavimus,
perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą, kaip
neatitinkantį minimalių kvalifikacinių reikalavimų, panaikinimo ir atsakovo
įpareigojimo įtraukti ieškovo pasiūlymą į preliminarią pasiūlymų eilę,
įvykdymas bei ieškovo galimybės dalyvauti konkurse gali pasunkėti arba tapti
visiškai neįmanomi. Sustabdžius atsakovo vykdomą konkursą „Objekto „Krantinės
Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas –
krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto
tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ laikinųjų apsaugos priemonių nauda
– galimybė konkurse dalyvauti daugiau pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių
kvalifikacinių reikalavimų atitinkančių tiekėjų – viršys galimas laikinųjų
pasaugos priemonių neigiamas pasekmes. Teismo nuomone, sustabdžius atsakovo
organizuojamą konkursą dėl statybos darbų pirkimo nebus padaryta neigiama įtaka
žmonių gerovei. Ieškovo prašymas stabdyti konkurso „Objekto „Krantinės Nr. 143A
statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės
Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų
įlankoje“ statybos darbai“ procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį
tenkintinas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškia reikalavimus
dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vykdant dvi viešojo pirkimo procedūras:
2010 m. balandžio 28 d. paskelbtą atvirąjį konkursą Nr. 14733 „Objekto
„Krantinės Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos
etapas – krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas –
kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ ir 2010 m. gegužės 19 d. paskelbtą
supaprastintą pirkimą Nr. 16590 „Krantinės Nr. 149 remontas“. Konkurse
„Krantinės Nr. 149 remontas“ atsakovo Viešųjų pirkimų komisija 2010 m.
rugpjūčio 6 d. sprendimu visų tiekėjų pasiūlymus atmetė ir baigė viešojo
pirkimo procedūras. Teismas atmetė ieškovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos
priemonių – draudimo atsakovui įgyti ginčijamais viešaisiais pirkimais
siekiamus nupirkti statybos darbus ir paslaugas supaprastinto atvirojo konkurso
ar kitu pirkimo būdu – taikymo. Ieškovo prašymas uždrausti atsakovui pirkti
ieškovą dominančius statybos darbus ir paslaugas atviro konkurso ar kitais
pirkimo būdais viršija ieškiniu pareikštų reikalavimų ribas, neatitinka
proporcingumo bei ekonomiškumo principų, neužtikrina būsimo teismo sprendimo šioje
byloje įvykdymo ir nepagrįstai riboja atsakovo teisę laisvai sudaryti sutartis.
Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d.
nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodyta:
1.
Nutartis neatitinka CPK 145
straipsnio 2 dalies, VPĮ 95 straipsnio 5 dalies nuostatų, pažeidžia ekonomiškumo
ir efektyvumo principus bei viešąjį interesą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
krantinės turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Savalaikė krantinių statyba
yra strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui klausimas. Laiku neatlikus
krantinės Nr. 143A statybos, nebūtų užtikrintas strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčio įrenginio – krantinės saugumas. Krantinės Nr.
143A statybą numatyta baigti iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Darbų atlikimo terminas
yra 12 mėnesių. Dėl šios priežasties sutartis su rangovu turi būti pasirašyta
ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, norint visus darbus užbaigti laiku.
Jeigu sutartis bus pasirašyta ir darbai pradėti vykdyti tik po to, kai byla bus
išnagrinėta visose teismų instancijose, darbai geriausiu atveju galės būti
pradėti vykdyti tik 2011 m. pavasarį.
2.
Sustabdžius viešojo pirkimo
procedūras, kurių metu siekiama nupirkti strateginę reikšmę nacionaliniam
saugumui turinčio įrenginio – krantinės statybos darbus, pažeidžiamas viešasis
interesas, nes vienos privačios bendrovės interesas turi prioritetą prieš
viešąjį interesą.
3.
Teismas netyrė, ar laikinosios
apsaugos priemonės nepažeis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominių interesų,
ar netrukdys vykdyti įstatymo numatytų funkcijų, ar neprieštaraus viešajam
interesui. Teismas apsiribojo tik ieškovo interesų apsauga.
Ieškovas RUAB „Lokys“ atsiliepime į atsakovo VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą prašo atsakovo
skundą atmesti, o teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime
pažymima, kad atsakovas nenurodė, kodėl krantinės Nr. 143A statyba turi būti
baigta iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kodėl nukentės viešasis interesas, jeigu ši
statyba bus baigta trimis mėnesiais vėliau. Atsakovas nenurodė, kam bus
naudojama pastatyta krantinė, ar ji bus naudojama tiesiogiai viešajam interesui
tenkinti, ar ja naudosis privati bendrovė. Šiuo atveju kilęs ginčas dėl
restruktūrizuojamos įmonės eliminavimo iš viešojo pirkimo dalyvių, o tai susiję
su viešuoju interesu. Kadangi reikalavimas kilęs dėl restruktūrizuojamos įmonės
statuso, negali būti vertinama, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones
vienos privačios įmonės interesas iškeliamas aukščiau už viešą (valstybės)
interesą. Teismo sprendimas turės įtakos ir viešajam interesui, t.y. viešųjų
pirkimų tikslui optimaliai ir racionaliai naudojant viešąsias (valstybės) lėšas
perkančiajai organizacijai mažiausiomis sąnaudomis įgyti to ko reikia,
užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Leidus tęsti pirkimo procedūras šie
tikslai būtų pažeisti. Nesustabdžius pirkimo procedūrų tiekėjo pažeistų teisių
ar įstatymo saugomų interesų teisminė gynyba iš esmės taptų neįmanoma.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios
instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos
priemonės – sustabdytos atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
2010 m. balandžio 28 d. paskelbto atvirojo konkurso Nr. 14733 „Objekto
„Krantinės Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos
etapas – krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas –
kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ procedūros bei uždrausta
atsakovui pasirašyti darbų pirkimo sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šis
klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (atsakovo) skundo faktiniu ir
teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo
nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Taigi šios apeliacijos dalykas yra ta skundžiama nutarties dalis,
kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutarties
dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, nėra apeliacijos objektas.
Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių
rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali
imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose
ir kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti
neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo (VPĮ) 93
straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji
organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo
teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos
teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos
priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo
principais bei viešuoju interesu.
Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos
priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (VPĮ 95 str. 5 d.). Tiek CPK 145 straipsnio 2 dalyje, tiek VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikinosios
apsaugos priemonės priimamos vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo
principais bei viešuoju interesu. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės
taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų. Laikinosios
apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens
interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai, jų
neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis
interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2-581/2009). Viešojo intereso sąvoka yra
vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant
konkrečios bylos aplinkybes. Viešasis interesas apima
pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės
ir visuomenės funkcionavimas.
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė: pripažinti, kad jo
pasiūlymas atvirajame konkurse „Objekto „Krantinės Nr. 143A statyba ir kranto
tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr. 143A likusios
dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“
statybos darbai“ atitinka minimalius tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus,
pripažinti negaliojančiu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Viešųjų
pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą
kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, bei įpareigoti atsakovą
įtraukti ieškovo pasiūlymą į preliminarią pasiūlymų eilę; pripažinti, kad
ieškovo, veikiančio pagal jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB
„Hidrosfera“, pasiūlymas supaprastintame atvirajame konkurse „Krantinės Nr. 149
remontas“ atitinka minimalius tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, pripažinti
negaliojančiu atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 6 d.
sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų
reikalavimų, įpareigoti atsakovą tęsti viešojo konkurso procedūras, įtraukiant
ieškovo pasiūlymą į preliminarią pasiūlymų eilę (b. l. 4-8). Ieškovo prašymo
pagrindu pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones –
sustabdė atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 m.
balandžio 28 d. paskelbto atvirojo konkurso Nr. 14733 „Objekto „Krantinės Nr.
143A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas –
krantinės Nr. 143A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto
tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai“ procedūras bei uždraudė atsakovui
pasirašyti šių darbų pirkimo sutartį (b. l. 9-11). Teisėjų kolegija, įvertinusi
iš bylos išskirtą atskirojo skundo medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos
teismo motyvais, kad šiuo atveju galimybė konkurse dalyvauti didesniam skaičiui
tiekėjų viršys galimas laikinųjų pasaugos priemonių neigiamas pasekmes, kad sustabdžius
atsakovo organizuojamą konkursą dėl statybos darbų pirkimo nebus padaryta
neigiama įtaka žmonių gerovei.
Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios
instancijos teismo procesinio sprendimo
(nutarties) patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis
atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį. Faktinių
aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas
gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė
pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo
įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias
pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios
instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis,
priimta byloje Nr. 3K-3-13/2009).
Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam
saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui
turi valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai - Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės,
navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros
objektai (1 p.). Lietuvos Respublikos strateginę ar svarbią reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai – tai esamos ar
steigiamos įmonės, projektuojami ar statomi įrenginiai, kuriems pagal jų
paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį šis įstatymas priskiria strateginę arba svarbią
reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kuriems dėl esminių nacionalinio
saugumo interesų apsaugos nustatomos sąlygos ir reikalavimai dėl įmonių ar
įrenginių nuosavybės teisių, įmonių kapitalo struktūros ir jo pokyčių,
pagrindinių sprendimų priėmimo, taip pat reikalavimai, kuriuos turi tenkinti
potencialūs įmonių dalyviai. Nacionalinio saugumo interesai – valstybės
nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga, europinė ir transatlantinė
integracija, grėsmių ir rizikos veiksnių esminę reikšmę visuomenės saugumui
turintiems energetikos ir kitiems ūkio sektoriams mažinimas. Lietuvos
Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalis
numato, kad krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų
hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams
įlaipinti ar išlaipinti. Šiame įstatyme nustatytos ir pagrindinės Uosto
direkcijos funkcijos, tarp jų palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje
ir prie krantinių, pirsų. Iš bylos išskirtos atskirojo skundo medžiagos turinys
patvirtina, kad atsakovas vykdė tam tikras viešojo pirkimo procedūras dėl krantinės
statybos ir kranto tvirtinimo Malkų įlankoje.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo
argumentais, kad skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidžiami
ekonomiškumo ir efektyvumo principai, viešasis interesas. Pats objektas –
krantinė, kurios statyba sustabdyta skundžiama nutartimi, priskirtina valstybei nuosavybės teise priklausantiems strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems
įrenginiams. Ji turi strategiškai svarbią reikšmę Lietuvos nacionaliniam
saugumui. Taigi, šiuo atveju strateginę
reikšmę turinčio objekto statybos darbų sustabdymas, t.y. statybos darbų
nukėlimas neapibrėžtam laikui gali turėti neigiamą įtaką nacionalinio saugumo
ir visuomenės apsaugos stabilumo užtikrinimui. Be to, operatyvi krantinės statyba
leistų efektyviau įgyvendinti ir tiesioginę šių strateginių objektų paskirtį - švartuoti
ir krauti laivus, įlaipinti ar išlaipinti keleivius ir pan. Taigi darytina
išvada, jog krantinės statybos darbų sustabdymas neapibrėžtam laikui pakenktų viešajam
poreikiui, jis neatitinka viešojo intereso kuo operatyviau užtikrinti
nacionalinio saugumo įrenginių statybą, jų modernizavimą, tokiu būdu
įgyvendinant tokios paskirties įrenginių funkcionalumo sustiprinimą.
Analizuojamu atveju pripažintina, kad ieškovo prašomos
taikyti ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems visuomeniniams tikslams,
neatitiktų reikšmingų dabartinio laikotarpio viešųjų poreikių, o jų neigiamos
pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Tai, kad laikinųjų apsaugos
priemonių taikymu pirmiausia turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir
tik po to siekiama ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo, ne
kartą pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį byloje Nr. 2-587/2007, 2007 m.
rugsėjo 27 d. nutartį byloje Nr. 2-638/2007, ir kt.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepime į atsakovo
atskirąjį skundą išdėstytu ieškovo aiškinimu dėl laikinosiomis apsaugos
priemonėmis užtikrinamo viešojo intereso. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks
aiškinimas yra subjektyvus ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomų
laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų
kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog šioje
byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali nukentėti viešasis
interesas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sustabdžius atsakovo VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 m. balandžio 28 d. paskelbto atvirojo
konkurso Nr. 14733 „Objekto „Krantinės Nr. 143A statyba ir kranto tvirtinimas
Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr. 143A likusios dalies
statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos
darbai“ procedūras bei uždraudus atsakovui pasirašyti šių darbų pirkimo sutartį,
gali būti padaryta žala visuomenės interesams, valstybės nacionaliniam
saugumui, todėl būtų pažeistas viešasis interesas. Dėl nurodytų argumentų, taip
pat atsižvelgdama į tai, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą
naudą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo
atveju nepagrįstai pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė
atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010 m. balandžio 28 d.
paskelbto atvirojo konkurso Nr. 14733 „Objekto „Krantinės Nr. 143A statyba ir
kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr. 143A
likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų
įlankoje“ statybos darbai“ procedūras bei uždraudė atsakovui pasirašyti šių
darbų pirkimo sutartį. Šiuo atveju atsakovo atskirojo skundo argumentai yra
pakankamas pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio
24 d. nutartį, t.y. panaikinti jos dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo RUAB „Lokys“
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad įstatymas nustato įvairius teisių gynimo būdus (VPĮ 93
str.). Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės
aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus,
kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusioji šalis
turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.).
Pripažinus,
kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų viešąjį interesą bei atsižvelgiant
į priimamo procesinio sprendimo
turinį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo skundo argumentų,
nes jie tampa neaktualūs.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 4 punktu,
n
u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio
24 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo
restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lokys“ prašymas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo
prašymą atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis