Civilinė byla Nr. e2A-32-894/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00199-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. C. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Autovokas“ ieškinį atsakovui D. C. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teismas   

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Autovokas“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. C. (toliau – atsakovas) 2 204,18 Eur skolą, 27,77 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. atsakovas kreipėsi, dėl automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) remonto. Atsakovas nurodė, kad netinkamai veikė šio automobilio automatinė pavarų dėžė, automobilis visai nevažiavo. Preliminariai buvo nustatyta, kad dėl netinkamo automobilio veikimo kalta automatinės pavarų dėžės elektroninė dalis. Atsakovas paprašė pavarų dėžę bandyti sutvarkyti kaip galima pigiau. Diagnozavus, kad dėl pavarų dėžės gedimo kalta TCU valdymo plokštė, dėvėta plokštė buvo užsakyta iš „Allegro“ parduotuvės esančios Lenkijoje. Gavus dėvėtą TCU valdymo plokštę ji buvo pakeista, taip pat buvo pakeisti tepalai, filtrai, atlikti kiti būtini darbai. Atlikus automobilio remontą, jis buvo išbandytas ir grąžintas atsakovui. Po kelių savaičių atsakovas grįžo ir nurodė, kad šviečia automobilio klaidų indikatorius, automobilis nevažiuoja taip, kaip jis turėtų važiuoti. Atsakovui buvo paaiškinta, kad dėvėtų dalių keitimas į kitas dėvėtas dalis negarantuoja, jog jos tinkamai veiks, kad būtina pirkti naujas dalis, tačiau atsakovas dėl lėšų stygiaus to daryti nenorėjo, prašė remontuoti automobilį kaip galima mažesnėmis lėšomis. Buvo nutarta pakeisti pagrindinę pavarų dėžės elektroninę dalį – „mechatroniką“. Atsakovas sutiko, kad ši dalis jam būtų taisoma be garantijos. Gavus dalį iš Latvijos, ji buvo pakeista. Po remonto automobilis buvo testuojamas ir važiavo be priekaištų. Atsakovas, pasiėmęs automobilį, jį išbandė, pretenzijų nereiškė, tačiau pateikus sąskaitą, atsakovas atsisakė mokėti. 2023 m. lapkričio 29 d. atsakovui pateiktas darbų perdavimo priėmimo aktas, kurį atsakovas pasirašė, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė.  2023 m. gruodžio 1 d. atsakovui išrašyta sąskaita faktūra VOK 20099, 2 204,18 Eur sumai, kurios atsakovas neapmokėjo.

3.       Atsakovas D. C. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko dėl 1 200 Eur skolos priteisimo.  Atsakovas neigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad jis ieškovui nurodė, jog automobilis visiškai nevažiuoja. Nurodė, kad ieškovei apžiūrėjus automobilį jam nurodyta, kad „mechatronikas“ yra puikios būklės, todėl jo tvarkyti nereikia, o avarinis režimas įsijungia dėl elektroninės valdymo plokštės gedimo. Jam buvo pasiūlyta tiesiog pakeisti plokštę į naują ir gedimas bus pašalintas. Atsakovas suprato, kad jam pakeis tik vieną nedidelės vertės detalę ir taip bus pašalintas gedimas, o remonto kaina bus mažesnė negu 700 Eur. Su tokiomis sąlygomis jis sutiko. Atsakovas prašė pakeisti automobilio alyvą ir filtrus. 2023 m. gegužės 22 d.  ieškovė užpildė Užsakymą - sutartį/ Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01462, kuriame padarė vienintelį įrašą grafoje: „Užsakovo nurodyti gedimai, pageidavimai, pastabos: Automatinės pavarų dėžės ir variklio temperatūrinis“, o likusiose grafose „Numatomi darbai/ preliminari kaina“ bei „Numatomos dalys/ preliminari kaina“ jokių įrašų nepadarė, tokiu būdu ieškovė iki užsakymo priėmimo nesuteikė būtinos, teisingos ir tikslios informacijos apie siūlomus automobilio trūkumų šalinimo darbus, jų pobūdį ir kainas, apie šiems darbams atlikti būtinas detales bei darbams atlikti reikalingą laiką, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeisdama CK 6.674 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad visi kiti ranka daryti įrašai, kurie matomi prie ieškinio pateiktame dokumente, buvo padaryti vėliau, t. y. jau po užsakymo pateikimo. Automobilio remontas užsitęsė, todėl atsakovas suprato, kad ieškovė neturėjo kompetencijos ir klaidingai nustatė automobilio gedimus bei užsiėmė automobilio remonto darbais, kurie gedimų nepašalino, o tik išaugino remonto kainą. Vėliau ieškovė nurodė, kad yra sugedęs automobilio „mechatronikas“, todėl jį reikėtų pakeisti, nors iš pradžių nurodė, kad jis veikia puikiai. Atsakovui buvo pasiūlyta įdėti naudotą detalę, nors jis suabejojo, kad naudota detalė gali taip pat blogai veikti ir bus prarasti už ją sumokėti pinigai. Nupirkus ir sumontavus automobilio „mechatroniką“ paaiškėjo, kad ši detalė netiko, nes automobilis visiškai nevažiavo. Atsakovas ieškovei nurodė, kad išimtų šią detalę ir grąžintų pardavėjui, tačiau iš šio pateikto ieškinio suprato, kad šios detalės kaina buvo įskaičiuota į jam pateiktą sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad  iš viso apskaičiuota remonto suma sudarė 1 400 Eur. Atsakovas su ieškove sutarė, kad bus išskaičiuota 200 Eur suma už „mechatroniką“, todėl iš viso jam reikia sumokėti 1 200 Eur sumą. Ieškovei nurodė, kad ši remonto kaina yra žymiai didesnė negu jie tarėsi ir darbų kaina išaugo dėl paties serviso klaidingai nustatytų gedimo priežasčių ir dalies bereikalingų darbų. Atsakovas jautėsi ieškovės apgautas, tačiau nutarė nesiginčyti ir sumokėjo 1 200 Eur. Tačiau automobilio automatinės pavarų dėžės gedimas netrukus atsinaujino, todėl vėl nuvyko pas ieškovę ir pareiškė pretenzijas ir paprašė tinkamai užbaigti pradėtus remonto darbus už kuriuos jis yra visiškai atsiskaitęs. Ieškovės vadovas jam atidavė atgal visus jo sumokėtus 1 200 Eur ir  nurodė, kad tegul pinigai būna pas atsakovą, o šis kai bus užbaigtas remontas sumokės. Mano, kad jam buvo grąžinti jo prieš tai sumokėti pinigai, kadangi buvo iš anksto suplanuota be atsakovo žinios padidinti remonto darbų kainą. Tai patvirtina aplinkybė, kad iš detalių automobiliui įsigijimo dokumentų matyti, jog jos buvo pirktos dar 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. birželio 19-20 d., nors paslaugos esą užsakytos tik 2023 m. lapkričio 29 d. Atsakovas suprato, kad už šiuos papildomus darbus nereikės mokėti, nes taip yra taisomas darbų brokas. Mano, kad ieškovė pažeidė CK 6.674 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodė, kad pateiktoje 2023 m. gruodžio 1 d. sąskaitoje nėra detalizuotos atskirai automobilio remonto paslaugos kainos, nepridėti jokie įrodymai apie apmokėjimus už paslaugas, kurias atliko ne pati ieškovė, todėl patikrinti šių remonto darbų kainų pagrįstumo ir jas laikyti įrodytomis negalima.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 204,18 Eur skolą, 27,77 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 231,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 19,00 Eur permokėto žyminio mokesčio.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. gegužės 22 d. sudarė Transporto priemonės remonto darbų sutartį – užsakymą, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo transporto priemonės Audi A7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automatinės pavarų dėžės ir variklio temperatūros remonto darbus. Ieškovė už atsakovui suteiktas paslaugas ir atliktus darbus išrašė ir apmokėjimui pateikė 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20099 2 204,18 Eur (su PVM) sumai už automobilio automatinės pavarų dėžės, mechatroniko dalinę restauraciją – 920 Eur, pavarų dėžės TCU valdymo plokštę – 394,21 Eur, hidraulinio automatinės pavarų dėžės filtrą ir transmisinę alyvą – 119,59 Eur, korpuso alyvos filtrą – 102,69 Eur, variklio tepalą – 62,80 Eur, oro filtrą ir tepalą – 22,35 Eur ir už atlikus darbus (automatinės pavarų dėžės mechatroniko keitimą, adaptaciją, tepalų keitimą, variklio alyvos, filtrų, filtro korpuso keitimą) - 200 Eur. Iš viso 1 821,64 bei 382,54 Eur PVM mokestis. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atliktų remonto darbų kokybės atitikties susitarimui ir atsakovo prievolės mokėti ieškovei prašomą remonto darbų kainą. 

6.       Teismas nurodė, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius. Teismas nustatė, kad atsakovas telefonu būdavo informuojamas apie remonto eigą. Šalys neįformino techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo, kaip tai buvo numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovė prarado teisę į faktiškai turėtų atsakovo automobilio remonto išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo teisę į atliktų atsakovo automobilio remonto darbų atlyginimą. Pažymėjo, kad po automobilio grąžinimo ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovės atliktų darbų kokybės. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės siekė pilnai suremontuoti automobilio automatinę pavarų dėžę. Šie automobilio remonto darbai buvo būtini ir su atsakovu tinkamai suderinti. Byloje nėra duomenų, kad po automobilio perdavimo pasirašius 2023 m. lapkričio 29 d. automobilio perdavimo aktą Nr. 01462, atsakovas būtų atsisakęs mechatroniko elektrinės dalies restauravimo ar ginčijęs šių darbų kokybę, kainą. Atsakovas ginčydamas ieškovės atliktų dalies remonto darbų kainą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl atlikto remonto kainos, kokybės ir būtinumo, taip pat bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti teismo ekspertizės tiksliai remonto kainai ir būtinumui nustatyti, todėl teismas atsakovo argumentus dėl jo, kaip vartotojo, teisių pažeidimų, laikė nepagrįstais ir juos atmetė.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovas, neapmokėjęs ieškovės sąskaitos  pažeidė prievolę, todėl ieškovei privalo atlyginti šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas ir procesines palūkanas.

9.       Teismas, patenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė visas jos patirtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas grąžino ieškovei 19 Eur permokėto žyminio mokesčio, nustatęs, kad vietoj 37 Eur, ieškovė sumokėjo 56 Eur žyminio mokesčio.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl 1 004,18 Eur skolos ir atitinkamai susijusių delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Šalių ginčo dėl tarpusavyje sutartos galutinės 1 200 Eur automobilio remonto kainos nėra. Ieškovė nepagrįstai priskaičiavo 1 004,18 Eur sumą, nors apie papildomai apmokamus remonto darbus, jų rūšis ir papildomą kainą ieškovė neinformavo ir atsakovas tam sutikimo nedavė. Ieškovė savavališkai atlikinėjo darbus, kurie nebuvo suderinti ir reikalingi. Ieškovė neperdavė suremontuoto automobilio pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir nesudarė galimybės pareikšti savo valią dėl atliktų darbų rezultato priėmimo su išlygomis ar be jų,  dėl darbų atlikimo, jų kiekio, apimties ir vertės atitikimo šalių sutartoms sąlygoms.

1.2.                      Ieškovė atliko ne visus suderintus darbus, nesuderinusi jų pobūdžio, apimties ir kainos, pažeidė CK 6.674 straipsnio reikalavimus. Ieškovė iki užsakymo priėmimo nesuteikė visos būtinos, teisingos ir tikslios informacijos apie siūlomus automobilio gedimo šalinimo darbus, jų pobūdį ir kainas, apie šiems darbams atlikti būtinas detales bei darbams atlikti reikalingą laiką. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – rangovui.

1.3.                      Ieškovė dėl savo pačios nekompetencijos vykdė remonto darbus su sveikomis dalimis, todėl šie nereikalingi darbai nebuvo susiję su gedimų šalinimų. Ieškovė ėmėsi automobilio remonto, tam neturėdama reikiamų žinių, todėl daugiau nei pusę metų vykdė su gedimo šalinimu nesusijusius darbus, apie kurių pobūdį bei papildomas kainas tinkamai neinformavo atsakovo ir negavo tam jo sutikimo.

1.4.                      Ieškovė nebuvo įvykdžiusi ankstesnio užsakymo pagal 2023 m. gegužės 22 d. Užsakymą - sutartį/ Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01462, t. y. per pusę metų nesugebėjo įvykdyti užsakymo. 2023 m. lapkričio 29 d. išrašė neva naują, tačiau iš esmės tapatų, automatinės pavarų dėžės remonto užsakymo dokumentą, į kurį įtraukė prieš keletą mėnesių jau atliktus darbus (detalės pirktos 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. birželio 20 d.).

1.5.                      2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 20099 nėra detalizuota atskirai kiekviena remonto paslauga bei detalė ir jų kainos. Nesuprantama ką reiškia „Automatinės pavarų dėžės, mechatroniko dalinė restauracija, elektrinės dalies. Latvija.“ Nesuprantama, kodėl nurodoma apie dalinę restauraciją, jei ieškovės atstovas teigė apie visišką restauraciją, ar ši 920 Eur suma yra už kažkokias detales ir/ar paslaugas; ką reiškia „Pavarų dėžės, TCU valdymo plokštė. Lenkija“, neaišku su kuria automobilio dalimi - pavarų dėže ar TCU valdymo plokšte, ir kokia paslauga apskaičiuota, ar ši 394,21 Eur suma yra už kažkokias detales ir/ar paslaugas. Nepridėti įrodymai apie mokėjimus už paslaugas, kurias be atsakovo žinios atliko ne pati ieškovė, todėl nėra galimybės patikrinti nei šių remonto darbų, nei pirktų naudotų detalių kainų pagrįstumo. 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakyme - sutartyje/ Perdavimo - priėmimo akte Nr. 01462 ir 2023 m. gruodžio 1 d. Sąskaitoje sąlyga dėl remonto darbams neteikiamos garantijos atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai, todėl ši sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

1.6.                      Ieškovė (verslininkas) nesugebėjo tinkamai nustatyti automobilio gedimo priežasties ir, pažeisdama CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje ir 6.645 straipsnio 1 dalyje, 6.674 straipsnio dalyje numatytas pareigas, aiškiai ir suprantamai nesuteikė atsakovui (vartotojui) būtinos, teisingos, išsamios ir neklaidinančios informacijos, apie siūlomus automobilio gedimo šalinimo darbus, jų rūšis ir kainas.

1.7.                      Jokie įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad ieškovės vadovas  buvo informavęs atsakovą apie būtinybę restauruoti mechatroniką ir atsakovas su tuo sutiko.

1.8.                      Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad nei 2023 m. gegužės 22 d., nei 2023 m. lapkričio 29 d. remonto paslaugų užsakymuose nebuvo nurodyti ieškovės (remontą atliekančio asmens) numatytų teikti remonto darbų sąrašas, paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminarios kainos. Tai patvirtina, kad ieškovė nebuvo aiškiai ir suprantamai suteikusi atsakovui reikšmingos informacijos apie būsimus automobilio gedimo šalinimo darbus ir jų kainas.

1.9.                      Teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas rėmėsi tik ieškovės deklaratyviais teiginiais dėl tariamai tinkamo atsakovo informavimo apie automobilio gedimo numatomus šalinimo darbus, tačiau neatsižvelgė į atsakovo argumentus apie informacijos apie siūlytas paslaugas neteikimą ir nesąžiningą reikalavimą apmokėti kelis kartus didesnes, nei šalys buvo sutarę, automobilio gedimo šalinimo išlaidas. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą pripažinti ieškovę neįrodžius, kad ji atsakovą tinkamai informavo apie siūlomus būtinus automobilio gedimo šalinimo darbus bei jų kainas, viršijančias šalių sutartą 1 200 Eur darbų kainą, ir tam gavo atsakovo (užsakovo) sutikimą.

1.10.                      2023 m. lapkričio 29 d. ieškovės įrašyta darbų užsakymo sąlyga, numatanti, kad darbų kaina nustatoma pagal išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą, lemia ieškovės (verslininko) pareigų neaiškumą ar jų vykdymo priklausomumą išimtinai nuo pačios ieškovės valios, todėl ši užsakymo sąlyga taip pat laikytina nesąžininga, remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 3 punktu. 

1.11.                      Ši aplinkybė šalina ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo šalių susitarimą dėl darbų kainos viršijančios 1 004,18 Eur sumos apmokėjimo, nes atsakovas neturi prievolės mokėti už be jo sutikimo ieškovės savavališkai atliktus darbus, apie kurių papildomas išlaidas ji atsakovo neinformavo. Teismo šališkos išvados dėl ieškinio pagrįstumo yra priimtos neatsižvelgus į visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus ir abiejų šalių argumentus, todėl laikytinos nepagrįstomis. Teismo sprendimas dalyje dėl 1 004,18 Eur skolos sumos ir susijusių delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų sumų atmestinas.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacini skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą; priteisti iš atsakovo 600 Eur už šio atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Atsakovas nepateikė prašymo prijungti papildomus įrodymus. Šiuos įrodymus jis galėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti papildomus atsakovo įrodymus.

2.2.                       Į apeliaciniame skunde keliamus klausimus buvo išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime. Ieškovė nuolat bendradarbiaudavo su atsakovu, aiškino, kad kai kurias detales reikia parvežti iš specializuotų įmonių, nes ieškovė tokiu detalių pati negamina, neatlieka detalių restauravimo, kad gautoms naudotoms detalėms nesuteikiama garantija, atsakovui buvo siūloma pirkti detales iš oficialaus AUDI atstovo, tačiau atsakovas, sužinojęs detalių kainą, paprašė suremontuoti automobilį kaip galima mažesnėmis sąnaudomis.

2.3.                      Atsakovas buvo teismo ne kartą raginamas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, tačiau to nepadarė. Atsakovas teismui patvirtino, kad automobiliu naudojasi iki šiol.

2.4.                      Atsakovas nurodė, kad nepripažįsta ieškinio, tačiau sutinka už atliktus darbus sumokėti 1 200 Eur. Byloje įrodyta, kad ieškovė tinkamai suremontavo atsakovo automobilį, jos patirtos išlaidos dėl automobilio remonto pagrįstos pateiktais dokumentais, visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos teismo. Atsakovas apeliaciniame skunde tik kartoja teiginius, kurie buvo analizuojami pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagristas.

Teismas   

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

13.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą. 

14.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo atsovaujamas profesionalaus teisininko. Išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio  garso įrašą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas teikė prašymą bylos medžiagą papildyti naujais įrodymais, t. y. prašė apklausti liudytoją,  nurodė teiksiantis susirašinėjimą tarp šalių. Teismas atsakovo prašymą apklausti liudytoją išsprendė jo netenkindamas.  Kito šios šalies prašymo –  pateikti į bylą turimas „žinutes“ teismas  neišsprendė (2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 6 min.). Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl atsakovo teikiami nauji įrodymai priimami ir bus vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 22 d. atsakovas krepėsi į ieškovę dėl jam priklausančio automobilio „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugedusios automatinės pavarų dėžės remonto (1 t., b. l. 38). 

17.       Atsakovas su ieškinio dalimi dėl 1 200 Eur priteisimo už remonto darbus sutinka. Apeliaciniu skundu D. C. ginčija teismo sprendimo dalį dėl 1 200 Eur sumą viršijančios darbų kainos – 1 004,18 Eur priteisimo. Atsakovas įrodinėjo, kad sutarta darbų kaina buvo 1 200 Eur. Kartu įrodinėjo, jog ieškovė nesant šalių susitarimo dėl papildomų darbų ir (ar) jų kainos, savo rizika atliko papildomus darbus buvusiems darbų trūkumams ištaisyti. Ieškovė įrodinėjo, kad prašoma priteisti darbų kaina – 2 204,18 Eur paskaičiuota už keturis kartus atliktus remonto darbus, šalinant skirtingus automobilio gedimus. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 1 200 Eur sumą viršijančios darbų kainos (1 004,18 Eur) įsiskolinimo už atliktus remonto darbus bei su šia skolos dalimi susijusių delspinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.        Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 23 punktas). 

19.       Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. 

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė yra verslininkė, o atsakovas yra vartotojas, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai. 

21.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nebuvo įvykdžiusi ankstesnio užsakymo pagal 2023 m. gegužės 22 d. Užsakymą - sutartį/ Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01462. 2023 m. lapkričio 29 d. ieškovė išrašė neva naują, tačiau iš esmės tapatų, automatinės pavarų dėžės remonto užsakymo dokumentą, į kurį įtraukė prieš keletą mėnesių jau atliktus darbus (detalės pirktos 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. birželio 20 d.). Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą iš dalies sutikti su tokiais apelianto argumentais.

22.       Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

23.       Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

24.       Į bylą pateiktas ieškovės surašytas 2023 m. gegužės 22 d. Užsakymas-Sutartis/perdavimo-priėmimo aktas Nr. 00850, kuriame grafoje „užsakovo nurodyti gedimai, pageidavimai, pastabos“ įrašyta „Automatinės pavarų dėžės ir variklio temperatūrinis“ (1 t., b. l. 38). Į bylą pateiktas ieškovės surašytas 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakymas-Sutartis/perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01462, kuriame grafoje „užsakovo nurodyti gedimai, pageidavimai, pastabos“ įrašyta „Automatinės pavarų dėžės, elektrinės dalies, mechatroniko gedimas“ (1 t., b. l. 38).

25.       Ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad pirmą kartą gedimą pašalinus 2023 m. gegužės 22 d., „antrą kartą pakartotiniam remontui“ automobilis buvo pristatytas liepos 4 d. Paskutinis remontas 2023 m. lapkričio mėnesį (2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min.). Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nuosekliai aiškino, kad po to, kai automobilis po remonto darbų buvo grąžintas 2023 m. gegužės 22 d., jo automatinė pavarų dėžė tinkamai neveikė. Dėl šios priežasties, atsakovas nuolat skambindavo ieškovei, jo automobilis buvo nuolat paliekamas ieškovės autoservise. Atsakovas prašė ieškovės tinkamai pabaigti darbus, už kuriuos jis jau buvo atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs šalių sutartą 1 200 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad 2023 m. liepos 26 d. atsakovas rašė ieškovės vadovui dėl pasikartojančių automatinės pavarų dėžės techninių problemų. Apibendrindamas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ir po pakartotinio remonto liepos pradžioje automatinės pavarų dėžės netinkamo veikimo problema išliko iki pat 2023 m. lapkričio mėnesio. 

26.       Įvertinęs 24-25 punktuose aptartų įrodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių 2023 m. gegužės 22 d. sudarytos sutarties dalykas (atsakovo užsakyti darbai) buvo ginčo automobilio automatinės pavarų dėžės remontas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 25 punkte aptartus įrodymus, patvirtinančius šalių faktinius veiksmus, sprendžia, kad atsakovo 2023 m. lapkričio 29 d. pasirašytas dokumentas – Užsakymas-Sutartis/perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01462, nelaikytinas tarp šalių sudaryta nauja ginčo automobilio remonto sutartimi. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad 2023 m. lapkričio 29 d. atsakovo pasirašyto dokumento pagrindu automobilis buvo perduotas ieškovei atlikti darbus, dėl kurių atlikimo šalys jau buvo susitarę 2023 m. gegužės 22 d. sudaryta sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakymas-Sutartis/perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01462 yra sudėtinė 2023 m. gegužės 22 d. šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad 2023 m. gegužės 22 d. Užsakyme-Sutartyje/perdavimo-priėmimo akte Nr. 00850 grafoje „automobilį po remonto atsiėmiau pretenzijų neturiu“ bei grafoje „automobilį po remonto grąžinau“ nėra šalių parašų.

27.       Atsakovas viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad galutinė šalių sutarta kaina už automatinės pavarų dėžės remontą buvo 1 200 Eur.

28.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateiktame 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakyme-Sutartyje/perdavimo-priėmimo akte Nr. 01462 (1 t., b. l. 44) nėra nurodyta techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei  transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina.

29.       Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties kaina neabejotinai yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovui ginčijant buvus susitarimą, dėl remonto darbų užsakymo už 1 200 Eur sumą viršijančią kainą, ieškovei teko pareiga pateikti įrodymus savo reikalaujamai sumai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog šalių sutarta darbų kaina buvo 2 204,18 Eur (CPK 12, 178 straipsniai).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovės vadovas paaiškino: „Po pirmo remonto mašina važiavo. Norėjo, kad už 1 200 Eur viską padarytų. Pasiūlyta restauruoti mechatroniką. Klientas kaip ir nesutiko. Jis dėl kainos nesutiko“ (2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. 50 s.). Aptarti ieškovės paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė patvirtino, jog dėl 2 204,18 Eur kainos šalys nebuvo susitarę.

31.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta 27-30 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentą, kad atsakovas, ginčydamas ieškovės atliktų dalies remonto darbų kainą, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl atlikto remonto kainos. Minėta, kad ieškovė neįrodė, jog šalys buvo susitarę dėl darbų, kurių kaina viršija 1200 Eur, atlikimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo remtis atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pažeidimu ir reikalauti ginčijamos sumos priteisimo iš atsakovo.

32.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 20099 nėra detalizuota atskirai kiekviena remonto paslauga bei detalė ir jų kainos. Nesuprantama ar 920 Eur suma yra už kažkokias detales ir/ar paslaugas; ką reiškia „Pavarų dėžės, TCU valdymo plokštė. Lenkija“. Neaišku ar 394,21 Eur suma yra už kažkokias detales ir/ar paslaugas. Nepridėti įrodymai apie mokėjimus už paslaugas, kurias be atsakovo žinios atliko ne pati ieškovė, todėl nėra galimybės patikrinti nei šių remonto darbų, nei pirktų detalių kainų pagrįstumo. Tokiems atsakovo argumentams apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pritarti. 

33.       2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 20099 1 punkte nurodyta 920 Eur suma už Latvijoje atliktą automatinės pavarų dėžės elektrinės dalies mechatroniko dalinę restauraciją. Šios sąskaitos 2 punkte nurodyta 394,21 Eur suma už paslaugą įvardintą „Pavarų dėžės, TCU valdymo plokštė, Lenkija“ (1 t., b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi pirminių mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų atsiskaitymą už prekes ir (ar) paslaugas (darbus), įsigytus Latvijoje bei Lenkijoje. Todėl šiame punkte aukščiau aptartos  sumos negali būti laikomos pagrįstomis. Tai sudaro papildomą pagrindą tenkinti apeliacinį skundą ir ieškinio dalį dėl 1 200 Eur sumą viršijančios skolos (1 004,18 Eur)  bei su šia suma susijusių delspinigių ir palūkanų priteismo atmesti.

Dėl sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo požiūriu

34.       Apelianto teigimu, 2023 m. lapkričio 29 d. ieškovės įrašyta darbų užsakymo sąlyga, numatanti, kad darbų kaina nustatoma pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, lemia ieškovės (verslininko) pareigų neaiškumą ar jų vykdymo priklausomumą išimtinai nuo pačios ieškovės valios, todėl ši užsakymo sąlyga laikytina nesąžininga, remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti iš dalies.

35.       Kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). 

36.       Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). 

37.       Remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalimi nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šioje dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. 

38.       Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). 

39.       CK

40.       Remiantis CK 6.2284 straipsnio 7 dalimi (kuria perkeliama Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalis), vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Taigi, viena iš sąlygų, kurių galimo nesąžiningumo negalima vertinti, išimčių yra susijusi su numatytos kainos arba numatyto atlygio adekvatumu mainais teikiamoms paslaugoms ar tiekiamoms prekėms, jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba. 

41.       Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). 

42.       Nagrinėjamu atveju 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakymo - sutarties/ Perdavimo - priėmimo akto Nr. 01462 lentelėje pavadinimu „Numatomi darbai/preliminari kaina“ padarytas įrašas „Atlikti darbai, pagal PVM sąskaitą faktūrą“. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad  informacija apie ginčo darbų kainą atsakovui buvo suteikta kitu tinkamu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad ginčo sutarties sąlygos dėl kainos nebuvo išdėstytos aiškiai ir suprantamai, todėl yra pagrindas vertinti jų sąžiningumą.

43.       Ieškovė į bylą nėra pateikusi objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad šalys buvo individualiai aptartę vartojimo sutarties sąlygą dėl darbų kainos nustatymo „pagal PVM sąskaitą faktūrą“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga iš esmės reiškia verslininko (ieškovės) teisę prekių perdavimo ar paslaugų teikimo (darbų atlikimo) metu vienašališkai nustatyti jų kainas. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkte  įtvirtinta sutarties sąlygos, kuria verslininkui suteikiama teisė  prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją, nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovė šios prezumpcijos nėra paneigusi (CPK 12, 178 straipsniai).

44.       Apibendrindamas 35-43 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas 2023m. lapkričio 29 d. Užsakymo - sutarties/ Perdavimo - priėmimo akto Nr. 01462 sąlygą „Atlikti darbai ,pagal PVM sąskaitą faktūrą“  pripažįsta negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. 

45.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakyme - sutartyje/ Perdavimo - priėmimo akte Nr. 01462 ir 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta sąlyga dėl remonto darbams neteikiamos garantijos atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai, todėl ši sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

46.       Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad  PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.  Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20099 nėra laikytina vartojimo sutartimi, todėl šis dokumentas nėra CK 6.2284 straipsnio reguliavimo dalyku.

47.       2023 m. lapkričio 29 d. Užsakyme - sutartyje/ Perdavimo - priėmimo akte Nr. 01462 lentelėje pavadinimu „numatomos dalys/preliminari kaina“ padarytas įrašas „mechatroniko elektrinės dalies restauravimas BE GARANTIJOS“. Byloje nustatyta, kad mechatroniko elektrinės dalies restauravimo darbus  atliko ieškovė (pati ir (ar) pasitelkdama subrangovą). 

48.        Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje nustatytus įsipareigojimus (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 

49.       Vertinant šią sąlygą pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, turi būti nustatyta, ar dėl tokios sąlygos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai (Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalis, CK 6.2284 straipsnio 2 dalis). 

50.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir prireikus – kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai). 

51.       Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį, darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

52.       Nagrinėjamo ginčo sutartinių santykių atsiradimo metu galiojo 2016 m. vasario 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 22 punkte buvo įtvirtinta, kad kai transporto priemonės valdytojas pats pateikia atsargines dalis ar medžiagas, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo už jas neatsako ir garantijos šioms atsarginėms dalims ar medžiagoms nesuteikia. Techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo neatsako ir tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas buvo informuotas apie trūkumus, kuriuos buvo siūloma pašalinti, tačiau transporto priemonės valdytojas atsisakė tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad egzistavo Aprašo 22 punkte numatytos sąlygos, kuomet medžiagoms ir (ar) darbams garantija nesuteikiama. 

53.       CK

54.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 22 punktas). 

55.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). 

56.       Apibendrindamas 46-55 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal 2023 m. lapkričio 29 d. Užsakyme - sutartyje/ Perdavimo - priėmimo akte Nr. 01462 įtvirtintą sąlygą dėl remonto darbams neteikiamos garantijos  atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai, todėl sutarties sąlyga „mechatroniko elektrinės dalies restauravimas BE GARANTIJOS“ pripažintina negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. 

57.       CK

Dėl procesinės bylos baigties

58.       Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

59.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, padarė nepagrįstas išvadas, todėl tenkindamas ieškinį dalyje dėl 1 200 Eur viršijančios skolos sumos bei už šią sumą paskaičiuotų delspinigių ir palūkanų priteisimo, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškinį patenkinant iš dalies – priteisiant 1 200 Eur skolą, 15,12 Eur (1 200 x 0,02 proc. x 63) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 215,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetant. Taip pat pripažintinos negaliojančiomis  2023 m. lapkričio 29 d. Užsakymo - sutarties/ Perdavimo - priėmimo akto Nr. 01462 sąlygos, susiję su darbų kainos nustatymu bei garantijos atliktiems darbams nesuteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 769 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro byloje sumokėtas 69,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 100 Eur išlaidos už teismo įsakymo parengimą ir pateikimą teismui ir 600 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, už ieškovės atstovavimą teismo posėdyje (reg. Nr. CBP-824, DOK-10508 ir DOK-14438). Skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistas 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir grąžinta 19 Eur žyminio mokesčio permoka. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė  400 Eur advokato pagalbos išlaidas  už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Į bylą pateikta atsakovo ir advokato T. L. sudaryta atstovavimo sutartis, advokato pasirašytas 2024 m. balandžio 5 d. pinigų priėmimo kvitas 400 Eur sumai (reg. Nr. DOK-8686).

62.       Po skundžiamo sprendimo pakeitimo ieškovės ieškinys patenkintas 54 procentais (1215,12/2231,95x100), atmesta 46 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę į 405 Eur (750x54/100), o atsakovas į – 184 Eur (400x46/100) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 221 Eur (405-184). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina: ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 750 Eur sumažintinos iki 221 Eur. Skundžiamo sprendimo dalis dėl 19 Eur žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63.       Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atsakovas turi teisę į visų apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64.       Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikta atsakovo ir advokato T. L. sudaryta 2024 m. rugpjūčio 2 d. atstovavimo paruošiant apeliacinį skundą sutartis, advokato išrašyta sąskaita 550 Eur sumai bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitas 550 Eur sumai (reg. Nr. DOK-19039). Atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtos 573 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovo 550 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, (toliau – Rekomendacijų) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio už apeliacinio skundo parengimą 3 673,70 Eur (1,7x2161,00), kur 2 161,00 Eur yra užpraėjusio ketvirčio (2024 m. pirmo ketvirčio) nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą 2024 m. rugpjūčio 14 d.), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos, vidutinis darbo užmokestis (bruto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atsakovui iš ieškovės priteistina 573 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:  

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Autovokas“, juridinio asmens kodas 306159418, iš atsakovo D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) skolą, 15,12 Eur (penkiolika eurų ir 12 centų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 215,12 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiolikos eurų ir 12 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“ 

Pripažinti negaliojančia  2023 m. lapkričio 29 d. Užsakymo - sutarties/ Perdavimo - priėmimo akto Nr. 01462 sąlygą „Atlikti darbai, pagal PVM sąskaitą faktūrą“. 

Pripažinti negaliojančia  2023 m. lapkričio 29 d. Užsakymo - sutarties/ Perdavimo - priėmimo akto Nr. 01462 sąlygą „mechatroniko elektrinės dalies restauravimas BE GARANTIJOS“.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies, ieškovei mažajai bendrijai „Autovokas“, juridinio asmens kodas 306159418, iš atsakovo D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) sumažinti iki 221,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro).

Kitos sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų nekeisti.

Priteisti atsakovui D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės  mažosios bendrijos „Autovokas“, juridinio asmens kodas 306159418, 573,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                           Rasa Urbanavičiūtė