Administracinė byla Nr. eA-301-463/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02698-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Bet“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. DIE-327 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal
2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-34-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas); taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skundžiamu Įsakymu, be kita ko, Bendrovei paskirta 18 941 Eur bauda už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą. Pareiškėjas su pažeidimu nesutiko, nes jokių draudžiamų veiksmų, patenkančių į minėtoje nuostatoje įtvirtintą apibrėžimą, neatliko.
2.2. Tarnyba Įsakyme nemotyvuotai ir neobjektyviai bandė aiškinti įstatymų leidėjo tikruosius ketinimus, nurodydama, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad įstatymų leidėjas ALĮ 10 straipsnio
19 dalies nuostatos (toliau – ir Nuostata) taikymą būtų siejęs tik su konkrečiomis Nuostatoje išvardintomis priemonėmis. Tarnyba sau palankia linkme pacitavo ALĮ 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX-325 projekto aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas), nurodė, kad jį reikia analizuoti ir vertinti atsižvelgiant į visą jo kontekstą ir jo tekstą reikia nagrinėti sistemiškai, o ne cituojant mažą dalį, kuri tariamai pagrindžia Tarnybos poziciją. Tačiau apie tai, kad būtų siekta uždrausti skleisti bet kokią informaciją, kuri galėtų paskatinti dalyvauti lošimuose, kaip teigiama skundžiamame Įsakyme, nebuvo net užsiminta.
2.3. Aiškinant Nuostatą taip, kad joje įtvirtintas absoliutus draudimas skleisti informaciją, kuri gali paskatinti dalyvauti lošimuose, būtų paneigta įstatymo leidėjo valia. ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas draudimas „reklamuoti“ ir ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas draudimas „skatinti“ nėra tapatūs ir suvokiami skirtingai. ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi draudžiama skleisti ne bet kokią informaciją, kuri gali skatinti dalyvauti lošimuose, o tik informaciją, kuri susijusi su Nuostatoje įvardintomis rinkodaros priemonėmis ir su į jas panašiomis priemonėmis. Priešingas aiškinimas lemtų, kad įstatymo leidėjas 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus aktualiai Nuostatos redakcijai, dar kartą uždraudė azartinių lošimų reklamą, nors tai buvo padaryta jau 2001 m. gegužės 17 d. priėmus ALĮ.
2.4. Tarnyba pati pripažino, kad egzistuoja informacija, kuri laikoma azartiniu? lošimų? reklama, ir kad ji skirstoma į leistiną ir neleistiną, jog azartiniu? lošimų? reklama nėra tapati informacijai, apibrėžtai Nuostatoje. Tačiau Tarnyba nepaaiškino, kaip atskiria, kuri informacija yra azartiniu? lošimų? reklama, o kuri informacija priskirtina informacijai, apibūdintai Nuostatoje.
2.5. Tarnyba, nurodydama, kad Nuostata draudžiama bet kokia informacija, galinti paskatinti dalyvauti lošimuose, ją aiškina (taiko) plečiamai. Dėl to subjektai, kuriems taikoma Nuostata, negali aiškiai suvokti, koks elgesys yra leidžiamas, bei negali prognozuoti (nuspėti) Tarnybos elgesio.
2.6. Įsakymas priimtas nenustačius pažeidimo subjekto, subjektyviosios pusės, objekto ir objektyviosios pusės. Tarnyba tik konstatavo, kad Bendrovės interneto svetainėje buvo paskelbta atitinkama informacija, tačiau net neįvardino baigtinio informacijos sąrašo. Nei Įsakyme, nei
2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. PT1-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas) neįvardintas konkretus subjektas, atsakingas už tariamai padarytą pažeidimą, nepateikta argumentų, kas ir kodėl turėtų būti traukiamas atsakomybėn už tariamą pažeidimą. Taip pat skiriant baudą nebuvo įvertintas pažeidimo pobūdis, nevertinta, kad tariamai padarytas pažeidimas nesukėlė jokios žalos.
2.7. 2021 m. spalio 14 d. buvo pradėtas ir atliktas neplaninis patikrinimas nesilaikant viešojo administravimo subjektui keliamu? rūpestingumo ir atidumo reikalavimu?, pažeidžiant Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 (toliau – ir Taisyklės). Tarnyba 2021 m. spalio 14 d. pavedime patikrinti Nr. PT-34-(7.3)
(toliau – ir Pavedimas patikrinti) nenurodė, kurio pagrindu pradėtas Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas, nenurodyti motyvai, kodėl buvo nuspręsta pradėti patikrinimą. Iš Pavedimo patikrinti taip pat neaišku, kokiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAI?) nurodytu pagrindu jis pradėtas. Be to, Įsakymas priimtas ne Tarnybos direktoriaus, o Tarnybos pasitarimo, įvykusio 2022 m. gegužės 26 d., kuriam tokia teisė nėra suteikta.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ALĮ projektu siekiama nustatyti draudimą Lietuvos Respublikoje skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis. Taip pat teisiniu reguliavimu formuojama valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas, ši politika laikytina viešosios tvarkos dalimi.
4.2. Negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Netoleruotini veiksmai, kai lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėse bando atkreipti esamų ar potencialių klientų dėmesį į savo bendrovės vykdomą veiklą, išskiria lošimus, skleidžia informaciją apie įvairius funkcionalumus ar bendrovės ypatumus, nes tokio pobūdžio informacija laikytina priemone, kuri skatina lošti.
4.3. Tarnybos specialistas, turintis psichologo (psichologijos magistro) išsilavinimą, 2022 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime išsakė nuomonę dėl Bendrovės interneto svetainėje skelbtos konkrečios informacijos, kuri, specialisto vertinimu, laikytina skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose informacija. Bendrovės skundo argumentai, kad Tarnyba tinkamai nesuformulavo kaltinimo, yra nepagrįsti, kadangi tyrimui aktualiuose dokumentuose ir Įsakyme aiškiai išdėstyta ir detaliai aprašyta, kokie konkrečiai žodžiai, frazės, sakiniai ar šūkiai laikytini informacija, skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant Nuostatos reikalavimus.
4.4. Nuostatos pažeidimui nustatyti užtenka bent vieno žodžio, frazės ar sakinio, skatinančio dalyvauti lošimuose. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tokių frazių ar sakinių visuma. Bendrovės skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Įsakymo priėmimo dieną Bendrovė pilnai nepašalino patikrinimo metu užfiksuotos skatinančios lošti informacijos, skundžiamu Įsakymu pagrįstai buvo paskirta 18 941 Eur bauda bei Bendrovė įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:
6.1. Tarnybos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2021 m. spalio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. IVL-1382 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame, be kita ko, buvo siūloma pradėti atitinkamų bendrovių, įskaitant ir pareiškėjo, neplaninius specialiuosius patikrinimus dėl jų interneto svetainėse skelbiamos informacijos, kuri galbūt pažeidžia Nuostatą. 2021 m. spalio 14 d. nuspręsta patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ nustatytų reikalavimų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką (pagal Tarnybinį pranešimą). Neplaninio specialaus patikrinimo atlikimo terminas buvo du kartus pratęstas, pareiškėjas apie patikrinimo termino pratęsimus buvo informuotas. Tarnyba 2021 m. spalio 15 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą ir pateikė prašymą pateikti reikalaujamus duomenis ir įrodymus. Bendrovė 2021 m. spalio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, kritikavo Tarnybos 2021 m. spalio 15 d. raštą ir kitą Tarnybos pridėtą dokumentą – Pavedimą patikrinti.
6.2. Tarnyba 2021 m. lapkričio 4 d. raštu pakartotinai informavo Bendrovę dėl pradėto tyrimo ir jo apimties bei pakartotinai pareikalavo pateikti atitinkamą informaciją ir duomenis; išaiškino atsakomybę už kliudymą Tarnybos pareigūnams atlikti savo pareigas, taip pat pridėjo 2021 m. spalio 13 d. Tarnybos užfiksuotas ekrano nuotraukos. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad iš 2021 m. lapkričio 4 d. rašto turinio ir jo priedų negali suprasti, kokia konkreti informacija neatitinka ALĮ reikalavimų, negali ir nurodyti, koks konkretus asmuo yra atsakingas už atitinkamos informacijos sukūrimą ir patalpinimą.
6.3. Tarnyba 2021 m. lapkričio 19 d. raštu dar kartą kreipėsi į pareiškėją dėl reikiamų duomenų pateikimo, nurodė, kad nepateikus patikrinimui reikalingų duomenų, Bendrovės vadovui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pakartotinai pridėjo ekrano nuotraukas, kuriose buvo raudonomis linijomis pažymėta, kokiose vietose skelbiama draudžiama informacija. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakymą į minėtą raštą.
6.4. Tarnyba 2021 m. gruodžio 15 d. raštu pateikė pareiškėjui papildomų klausimų bei prašė pateikti atitinkamus duomenis, nurodytus rašte. Taip pat pridėjo nuorodą į Bendrovės interneto svetainėje užfiksuotas ekrano nuotraukas. Bendrovė 2022 m. sausio 6 d. pateikė atsakymą.
6.5. Tarnyba 2022 m. sausio 11 d. raštu pakvietė Bendrovės darbuotoją pateikti paaiškinimus. 2022 m. sausio 18 d. apklausos rezultatai atsispindi Tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-103 bei nuorodoje į apklausos video.
6.6. Tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2022 m. vasario 7 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. IVL-213, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2022 m. vasario 4 d. užfiksuota, kad Bendrovės interneto svetainėje toliau skelbiama informacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į lošimų organizatoriaus pasiūlą, skatinamaisiais sakiniais ar žodžiais raginama lošti, siekiama atkreipti dėmesį į lošimo organizatoriaus patikimumą, jo interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes, kas laikytina draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu.
6.7. Tarnyba 2022 m. vasario 14 d. raštu dar kartą paprašė pareiškėjo pateikti duomenis, kurie anksčiau nebuvo pateikti (papildomai buvo užduotas vienas naujas klausimas), tačiau šie duomenys nebuvo pateikti.
6.8. Tarnybos specialistai 2022 m. vasario 24 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame priėjo išvados, kad Bendrovės prekės ženklo vadybininkės sprendimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio
13 d. bei ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje skelbta informacija, kuri galbūt skatina lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant Nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose). Bendrovė 2022 m. kovo 21 d. pateikė atsiliepimą į Tarnybos Patikrinimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad su Patikrinimo aktu nesutinka.
6.9. Tarnybos direktorius 2022 m. balandžio 7 d. Įsakymu Nr. DIE-229 konstatavo, kad Bendrovės prekės ženklo vadybininkės sprendimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje skelbta informacija, galimai skatina lankytojus Bendrovės Interneto svetainėje dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip galimai pažeidžiant Nuostatą; nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl galimo ALĮ pažeidimo perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
6.10. Tarnybos Patariamoji komisija 2022 m. gegužės 19 d. priėmė išvadą, kurioje siūlė:
1) už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą skirti Bendrovei 18 941 Eur baudą; 2) galutinio sprendimo dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio priėmimo dieną įvertinti, ar pažeidimas yra tęsiamas ir ar dėl to yra pagrindas Bendrovę įspėti apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.
6.11. Tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2022 m. gegužės 26 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. patikrinus Bendrovės interneto svetainę, buvo užfiksuota, jog joje ir toliau skelbiama informacija, kuria galbūt yra pažeidžiama Nuostata; taip pat pažymėta, kad Bendrovė yra atlikusi ne mažai pakeitimų, tačiau ne viskas pakeista ar pašalinta.
6.12. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis ALĮ 29 straipsnio 7 punktu, 291 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 292 straipsnio 1 dalimi, ir susipažinęs su Patariamosios komisijos išvada,
2022 m. gegužės 26 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo: 1) konstatavo, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ir ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant Nuostatą; 2) nutarė pritarti Patariamosios komisijos išvadai ir už konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 18 941 Eur baudą; 3) įspėti Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių (toliau – ir Licencija) galiojimo sustabdymą už konstatuotą pažeidimą; 4) nustatė, kad Bendrovė ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 27 d. privalo pašalinti Įsakyme konstatuotą pažeidimą.
6.13. Bendrovė 2022 m. birželio 9 d. pateikė Tarnybai paaiškinimą dėl pažeidimo nutraukimo, kuriame nurodė, kad nutraukė konkrečios informacijos skelbimą interneto svetainėje. Prašė panaikinti įspėjimą apie galimą Licencijos galiojimo sustabdymą.
6.14. 2022 m. birželio 21 d. ir buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl informacijos užfiksavimo, kuriame konstatuota, kad Bendrovė iš savo internetinės svetainės yra pašalinusi informaciją, kuri buvo pažeidimo pagrindu, arba ją yra pakeitusi kita informacija. 2022 m. birželio 22 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PT1-22, kuriame pateikta išvada apie padaryto (nustatyto) pažeidimo pašalinimą.
6.15. Tarybos direktorius 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DIE-422 konstatavo, kad Bendrovė iki nustatyto termino pašalino Įsakymo 2 punkte konstatuotą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, tai yra Bendrovė savo interneto svetainėje pašalino arba pakeitė informaciją, kuri fiksuota ir vertinta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo pagal Tarnybos 2021 m. spalio 14 d. Pavedimą patikrinti atlikimo metu bei dėl kurios Įsakymo 4 punktu Bendrovė įspėta apie galimą Licencijos galiojimo sustabdymą; pripažino netekusiu galios Įsakymo 4 punktą, kuriuo Bendrovė buvo įspėta apie galimą Licencijos galiojimo sustabdymą už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose“, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiko su Tarnybos išvada, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ir ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjo (Bendrovės) interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, t. y. pažeidė Nuostatą.
8. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje iš esmės yra įtvirtintas absoliutus skatinimo dalyvauti lošimuose draudimas. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimas patvirtina, kad Lietuvoje draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvauti lošimuose. Tai, kad įstatymo leidėjas tam tikras draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formas ir priemones detalizuoja, juos išvardydamas bei nurodydamas, nereiškia, jog apsiribojama tik priemones. Priešingai, Nuostatos pirmoji sakinio dalis aiškiai sureguliuoja, kad Lietuvoje draudžiama bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvauti lošimuose; antroji sakinio dalis, prasidedanti žodžiu „įskaitant“, tik išplečia pirmąją sakinio, apimant ir tokias situacijas, kurios galėtų nepatekti ar kelti neaiškumų dėl jų patekimo į minėtos taisyklės pirmo sakinio reguliavimo sritį. Teismas nurodė, minėta įstatymo nuostata buvo pakeista 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo
Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Iš šio įstatymo tikslo (nurodyto Aiškinamajame rašte) taip pat akivaizdu, kad juo buvo siekiama nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis. Be to, kad Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas, tai yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pareiškėjas pateikė kitą Nuostatos aiškinimą, tačiau teismas su juo nesutiko, nenustatęs pagrindo išvadai, kad įstatymo leidėjo valia buvo kitokia, t. y. leisti tam tikra forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, kurie skatintų dalyvavimą lošimuose. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjui neaišku, kodėl šiuo atveju netaikoma ALĮ 10 straipsnio 9 dalis, teismo vertinimu, nedaro įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui – Tarnyba nustatytam pažeidimui pagrįstai pritaikė ALĮ 10 straipsnio
19 dalį. Kita vertus, kaip matyti iš bylos, Tarnyba šių nuostatų santykį ir taikymo atvejus yra įvertinusi, be kita ko, nurodžiusi, kodėl šiuo atveju taikoma ALĮ 10 straipsnio 19, o ne 9 dalis. Teismas nenustatė pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti.
9. Teismas nesutiko su Bendrovės argumentais, kad atsakovas Nuostatą aiškino plečiamai, kadangi, teismo vertinimu, Tarnybos šios teisės normos aiškinimas yra adekvatus.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas priimtas nenustačius pažeidimo subjekto, subjektyviosios pusės, objekto ir objektyviosios pusės. Teisės aktai neįpareigoja, kad vertinant padarytą pažeidimą bei skiriant ekonominę sankciją būtinai turėtų būti specifiškai išskirti visi pažeidimo sudėties elementai. Tarnyba gali pasirinkti priimamo sprendimo argumentavimą, tačiau laikantis pagrindinių principų, t. y. kad būtų nurodytos pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, taip pat teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, taikomos sankcijos turi būti motyvuojamos ir pan. Vertinant skundžiamą Įsakymą kartu su Patariamosios komisijos išvada, teismo teigimu, matyti, kad jis minėtus reikalavimus atitinka. Įsakyme atskleistos visos esminės bylos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą ir pan. Įsakyme, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš esmės atskleisti visi pažeidimo sudėties elementai, net jeigu tiesiogiai jie ir neįvardijami. Teismui nekilo abejonių, kad pažeidimą padarė Bendrovė, kuriai priklauso internetinis puslapis. Įsakyme taip pat aiškiai išdėstyta ir pakankamai detaliai aprašyta, kokie konkrečiai žodžiai, frazės, sakiniai ar šūkiai laikytini informacija, skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimui konstatuoti užtenka net vieno žodžio, frazės ar sakinio, skatinančio dalyvauti lošimuose. Tad pareiškėjo argumentas, kad Įsakyme neįvardijamas baigtinis netinkamos informacijos sąrašas, teismo teigimu, yra nereikšmingas. Aplinkybė, kad Įsakyme nurodoma „ir kita“, nesudaro pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir jį panaikinti. Įsakyme taip pat nenustatyta, jog Bendrovės pažeidimas būtų padarytas tyčia, todėl Bendrovės kaltė yra neatsargi. Įsakymo, neigiamų pasekmių nebuvo nustatyta. Tačiau pažeidimo sudėtis yra formali, pasekmių nustatymas nėra būtinas pažeidimo konstatavimui. Taip pat Įsakyme atsispindi ir kiti būtini sudėties elementai.
11. Vertindamas argumentus, kad neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas nesilaikant viešojo administravimo subjektui keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, taip pat pažeidžiant Taisykles, teismas pažymėjo, kad Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. spalio 14 d. Pavedimu patikrinti. Teismas, įvertinęs šį dokumentą, atmetė argumentus, kad jis yra nemotyvuotas. Pavedimas patikrinti yra procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriam nėra keliami motyvavimo reikalavimai kaip individualiam teisės aktui, kuris nustatyta tvarka gali būti skundžiamas. Todėl Pavedimas patikrinti atitinka VAĮ nurodytą motyvavimo reikalavimą. Pavedime patikrinti nurodytas ir jo priėmimo faktinis pagrindas – tarnybinis pranešimas, kuriame, pagal gautą informaciją, nustatyti lažybų bendrovių, tarp kurių – ir pareiškėjas, galimi pažeidimai bei siūloma pradėti jų neplaninius specialiuosius patikrinimus dėl jų interneto svetainėse skelbiamos informacijos, kuri galbūt pažeidžia Nuostatą. Taigi, nors Pavedime patikrinti nėra nurodytas vienas iš VAĮ 33 straipsnio 12 dalyje apibrėžtų neplaninio patikrinimo pagrindų, tačiau neplaninis patikrinimas buvo pradėtas pagal 12 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Šis formalus trūkumas nedaro įtakos atliktam tyrimui ar Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat teismas sprendė, kad neplaninio specialiojo patikrinimo iniciavimas atitinka Taisyklių 45–48 punktus.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju buvo pažeistas
Taisyklių 56 punktas, kadangi Pavedimas patikrinti buvo priimtas 2021 m. spalio 14 d., o pareiškėjas apie jį buvo informuotas Tarnybos 2021 m. spalio 15 d. raštu, prie jo buvo pridėtas ir Pavedimas patikrinti. Taigi, šie veiksmai buvo atlikti iki faktinio patikrinimo pradėjimo, o tai atitinka tiek minėtų Taisyklių 56 punkto, tiek ir VAĮ 33 straipsnio 11 dalies nuostatas. Šiuo aspektu joks pažeidimas nebuvo padarytas. Kita vertus, tokie formalūs pažeidimai, net ir pripažinus, kad jie buvo padaryti, nelemtų atliktos pažeidimų procedūros neteisėtumo.
13. Įvertinęs bylos medžiagą, Tarnybos Bendrovei tyrimo metu teiktus dokumentus, teismas nurodė, kad Bendrovei aiškiai buvo nurodyta, kokius teisės aktus ji buvo įtariama pažeidusi (t. y. ALĮ 10 str. 19 d.) bei kokiais konkrečiais veiksmais. Vien tai, kad buvo nurodyta „ir kt.“ nereiškia, jog pareiškėjas negalėjo suprasti pateiktų įtarimų ir jų esmės. Todėl pareiškėjui teisė į gynybą objektyviai negalėjo būti ir nebuvo apsunkinta.
14. Neplaninio specialiojo patikrinimo terminas buvo pratęstas kelis kartus. Įvertinęs bylos apimtį, pareiškėjo elgesį, kai reikalaujami dokumentai Tarnybai buvo teikiami ne iš karto ir kt., teismas šiuo aspektų procedūrinių pažeidimų nenustatė. Vien tai, kad Tarnyba paskutinę tyrimo atlikimo dieną dar paprašė pareiškėjo pateikti tam tikrus duomenis, kurių pareiškėjas anksčiau nebuvo pateikęs, nelemia esminio procedūrinio pažeidimo.
15. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, Įsakymas buvo priimtas būtent Tarnybos direktoriaus, o tai, kad atliktas tyrimas buvo svarstomas patariamojoje komisijoje ir joje buvo priimti tam tikri siūlymai, minėtos aplinkybės nepaneigia.
16. Teismas vertino, kad paskirta bauda yra teisinga, proporcinga ir teisėta, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš karto visapusiškai nebendradarbiavo su Tarnyba, ne iš karto teikė reikalaujamus dokumentus ir medžiagą ir kt. Be to, Įsakymu Bendrovė buvo įspėta apie galimą Licencijos galiojimo sustabdymą už konstatuotą pažeidimą. Tačiau vėliau Tarnyba šią Įsakymo dalį panaikino Tarybos direktorius 2022 m. birželio 23 d. įsakymu. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti visą Įsakymą, o ne atskiras jo dalis, yra nekorektiškas.
17. Likusius pareiškėjo argumentus teismas laikė neesminiais, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nurodė, kad atmetus pareiškėjo skundą, jam nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
III.
18. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nuostatos turinį ir dėl to netinkamai taikė šią teisės normą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino tik vieną – lingvistinį – teisės aiškinimo metodą, kurį taikė itin formaliai. Pareiškėjas, įvertinęs Nuostatą teleologiniu teisės aiškinimu metodu, taip pat remdamasis Aiškinimu raštu, nurodo, kad „Skatinimu“ ALĮ 10 straipsnio 19 dalies apimtyje įstatymų leidėjas laikė konkrečias rinkodaros priemones – konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, renginius, akcijas, dovanas, nuolaidas, ypatingus sukimus ir ypatingus statymus bei kitas skatinamąsias rinkodaros priemones, panašias į išvardintas. Apie tai, kad būtent šia teisės norma būtų siekta uždrausti skleisti bet kokią informaciją, kuri galėtų paskatinti dalyvauti lošimuose, kaip teigiama teismo spendime cituojant Įsakymą, nebuvo net užsiminta. Tai patvirtina ir iki įstatymo priėmimo pateikti įvairių organizacijų atstovų pareiškimai.
19.2. Įvertinus ginčo Nuostatą istoriniu teisės aiškinimo metodu matyti, kad įstatymų leidėjas siekė uždrausti tai, kas iki 2021 m. liepos 1 d. buvo leidžiama: dovanas, žaidimus, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, t. y. skatinamąsias rinkodaros priemones.
19.3. Išnagrinėjus Nuostatą sisteminio teisės aiškinimo metodo pagalba darytina išvada, kad draudimas „reklamuoti“ ir ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas draudimas „skatinti“ nėra tapatūs – „Reklama“ ALĮ 10 straipsnio 9 dalies prasme suvokiama skirtingai nuo „skatinimo“ ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Priešingas aiškinimas reikštų, kad įstatymo leidėjas 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies aktualiai redakcijai, dar kartą uždraudė azartinių lošimų reklamą, nors tai buvo padaryta priėmus ALĮ.
19.4. Teismas, netinkamai interpretuodamas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies turinį, šią nuostatą nepagrįstai išplėtė. Dėl to ginčui aktualūs teisiniai santykiai tampa neaiškūs ir nesuprantami (neprognozuojami) subjektams, kuriems ši nuostata turėtų būti taikoma. Bendrovės interneto svetainėje užfiksuotos frazės nėra nei ALĮ 10 straipsnio 19 dalies įvardintos rinkodaros priemonės, nei informacija apie tokias rinkodaros priemones.
19.5. Pirmosios instancijos teismas sukūrė ALĮ 10 straipsnio 19 ir 9 dalių koliziją. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju dviejų skirtingų ir savarankiškų teisės normų turinys teismo yra aiškinamas iš esmės analogiškai. Bendrovės vertinimu, pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį draudžiama skleisti tik informaciją, kuri susijusi su ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įvardintomis rinkodaros priemonėmis ir su į jas panašiomis rinkodaros priemonėmis, o visos kitos informacijos, skatinančios lošimus, skleidimas patenka į ALĮ 10 straipsnio 9 dalies taikymo sritį.
19.6. Teismas nevertino Bendrovės interneto svetainėje naudotų frazių, turinio įtakos
ALĮ 10 straipsnio 19 dalies ir ALĮ 10 straipsnio 9 dalies atskirčiai, kas lėmė nepagrįstą Bendrovės veiksmų kvalifikavimą pagal Nuostatą. Bendrovės naudotų frazių turinyje nėra minimos jokios Bendrovės rinkodaros priemonės, tokios kaip specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidos, dovanos ar panašaus pobūdžio skatinamosios rinkodaros priemones. Aptariamos frazės pagal turinį galėjo būti vertinamos tik nebent pagal ALĮ 10 straipsnio 9 dalį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog visa informacija buvo pateikta tik Bendrovės internetiniame tinklapyje, kas, vadovaujantis teismų praktika, eliminuoja atsakomybės Bendrovei ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pagrindu taikymą.
19.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo padaryti neplaninio patikrinimo taisyklių pažeidimai yra tik formalaus pobūdžio ir nelemia esminio procedūrinio pažeidimo, taip netinkamai taikė VAĮ 33 straipsnį ir atitinkamas taisyklių nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, Pavedimas patikrintas priimtas pažeidžiant VAĮ 33 straipsnio 11 dalį (Pavedime nebuvo nurodytas joks Bendrovės neplaninio patikrinimo motyvas), 12 dalį ir Taisyklių 43 ir 56 punktus (nors patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. spalio 14 d., informaciją dėl patikrinimo Bendrovė gavo tik 2021 m. spalio 18 d.). Priešingos teismo išvados yra nepagrįstos.
19.8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Bendrovės neplaninis patikrinimas buvo pradėtas Tarnybai nenurodžius nei vieno iš VAĮ 33 straipsnio 12 dalyje nurodytų konkrečių neplaninio patikrinimo pagrindų, šį pažeidimą nepagrįstai pripažino formaliu ir nedarančiu įtakos Bendrovės patikrinimo teisėtumui. Pradėjus patikrinimą nesant teisiniam pagrindui, patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai. Atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda, negali būti laikoma, kad neteisėtai pradėtas Patikrinimas buvo vykdomas teisėtai. Be to, neteisėtai pradėta patikrinimo procedūra negali sukelti teisėtų rezultatų (padarinių). Taigi, neplaninis Bendrovės patikrinimas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nurodyt pažeidimų visumą patvirtina, kad Patikrinimą Bendrovės atžvilgiu vykdė pažeisdama viešojo administravimo subjektui keliamus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei teisės aktus.
19.9. Teismas iš esmės tik pritarė Įsakyme išdėstytiems argumentams. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstyti teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentai yra aktualūs ir Įsakymo atžvilgiu. Šio apeliacinio skundo pagrindu pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinus, kartu tų pačių argumentų pagrindu turi būti panaikintas ir Įsakymas.
20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį, o taip pat ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmesti.
21. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Esminiai atsakovo argumentai išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą bei Įsakyme, todėl Taryba jų nekartoja.
21.2. Taryba nepagrįstai bando susiaurinti Nuostatą – ši teisės normą nustato absoliutų draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos. Nagrinėjamu atveju buvo užfiksuotas pakankamai didelis skatinančių dalyvauti lošimuose informacinių tekstų kiekis, taigi, Bendrovė aktyviais veiksmais siekė atkreipti asmenų, potencialių lošėjų, dėmesį į Bendrovės siūlomą lošimų pasiūlą ir taip paskatinti dalyvauti lošimuose.
21.3. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl ALĮ 10 straipsnio 9 ir 10 straipsnio 19 dalies atskirties, Tarnyba pažymi, kad ji privalomai skelbti pagal ALĮ informacijos nelaiko priemone, kuri skatina lošti. Tarnyba laikosi pozicijos, kad asmens poreikis gauti informaciją apie teikiamą paslaugų rūšį yra užtikrinamas Bendrovės nuotolinių lošimų organizavimo reglamentuose pateikiant visą aktualią informaciją apie teikiamas paslaugas.
21.4. Argumentai, kad neplaninis patikrinimas pradėtas nesilaikant Taisyklių, taip pat, kad neplaninis patikrinimas atliktas nesilaikant viešojo administravimo subjektui keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, yra nepagrįsti. Tarnyba Bendrovei aiškiai išdėstė motyvus, dėl kurių Tarnyboje priimtas sprendimas pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą. Nors dėl techninių aplinkybių raštas Nr. 2E-1270 kartu su pavedimo patikrinti nuorašu Bendrovei nukeliavo 2021 m. spalio 18 d., tačiau Tarnyba jokių tikrinimo veiksmų iki tol, kol Bendrovė negavo pavedimo patikrinti ir informacijos dėl patikrinimo, nesiėmė, dėl to Taisyklių 56 punkto nepažeidė.
21.5. Įsakyme išvardintos konsultacijos, raštai, elektroniniai laiškai, kurie Bendrovei buvo siųsti, siekiant konsultuoti lošimų organizatorius dėl draudimo skatinti lošti, todėl Bendrovės argumentas, kad Bendrovė negalėjo suprasti, kokia informacija jos interneto svetainėje skatina lošti, vertintinas kaip pasirinkta strategija ir gynybinė pozicija. Be to, patikrinimo metu Bendrovė turėjo teisę kreiptis į patikrinimą atliekančius darbuotojus ar kitus atsakingus asmenis siekiant operatyviai aptarti ir išsiaiškinti kilusius neaiškumus, tačiau to nedarė. Nors Bendrovė teigia, kad nesuprasdama, kaip jos skelbiama informacija pažeidžia ALĮ, negalėjo nuspręsti, kokią konkrečią informaciją turėtų pašalinti iš savo interneto svetainės, tačiau net nuo Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo pradžios praėjus 1 mėnesiui, kai Bendrovei pavyko suprasti, kokia Bendrovės interneto svetainėje skelbiama informacija laikytina pažeidžianti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, Bendrovė nesiėmė veiksmų, kad pašalintų visą Tarnybos užfiksuotą ir Bendrovei pažymėtą, išvardintą informaciją.
21.6. Tarnyba turi teisę rinkti įrodymus ir imtis aktyvių patikrinimo veiksmų iki pat patikrinimo pabaigos. Šiuo konkrečiu atveju Tarnyba pasinaudojo jai suteikta teise ir 2022 m. vasario 14 d. raštu paprašė Bendrovės pateikti atsakymus į anksčiau užduotus, tačiau aiškiai neatsakytus klausimus, tačiau Bendrovė šia galimybe nepasinaudojo. Bet kokiu atveju, Bendrovė atsiliepimo nepapildė atsakymais į 2022 m. vasario 14 d. Tarnybos rašte užduotus klausimus.
21.7. Tarnyba visą patikrinimo metu surinktą medžiagą, Bendrovės prašymu, pateikė Bendrovei susipažinti, pasibaigus patikrinimui, t. y. 2022 m. kovo 16 d. raštu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su susipažinimo su neplaninio patikrinimo medžiaga, atmestini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Nagrinėjamoje byloje Tarnyba, nustačiusi, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ir ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant
ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose), pritarė komisijai išvadai Bendrovei skirti 18 941 Eur baudą, taip pat įspėjo Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių galiojimo sustabdymą už konstatuotą pažeidimą.
24. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs Tarnybos pozicijai, be kita ko, ir aiškinant
ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, kaip nustatančią absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą, pripažino Įsakymą teisėtu, motyvuotu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje
(ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2025 m. gegužės 14 d. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus (atsakovas – 2025 m. gegužės 8 d., pareiškėjas – 2025 m. gegužės 12 d.). Atsižvelgiant į tai, kad papildomi paaiškinimai (prašymai) pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, jie nėra pridedami prie bylos ir nėra detaliau vertinami.
28. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad:
28.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje
Nr. eA-84-415/2024 (šiuo metu Nr. A-11-415/2025) 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
1) ar tokia nacionalinė nuostata, kokia yra įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, kiek ji yra susijusi su lošimų organizatoriaus svetainėje skelbiama informacija apie lošimus, yra „techninis reglamentas“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; 2) ar Direktyvą 2015/1535 reikia aiškinti taip, kad tokio nacionalinio teisės akto kaip ALĮ, apie kurio nuostatas turi būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai jos laikytinos „techniniais reglamentais“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme, nuostata negalima remtis prieš ūkio subjektus administracinės atsakomybės taikymo byloje, jei apie padarytus techniniu reglamentu laikytinos nuostatos pakeitimus nebuvo pranešta, tačiau buvo notifikuotas anksčiau priimtas įstatymo tekstas.
28.2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174 (toliau – ir ESTT sprendimas), kuriame nusprendė, kad: 1) Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio
5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.
28.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, atsižvelgusi į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, tenkino UAB „Unigames“ apeliacinį skundą ir panaikino minėtos bendrovės ginčytą Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo jai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą buvo paskirta bauda.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
(toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
30. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (konkrečios bendrovės interneto svetainėje paskelbiant informaciją, susijusią su šios bendrovės siūlomais nuotoliniais azartiniais lošimais), Bendrovei buvo paskirta bauda. Kadangi anksčiau minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl minėtos teisės nuostatos taikymo, šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje
Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, lygindama aktualią ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės normos redakciją su ankstesne, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, ginčijamame įsakyme pripažįstami pažeidžiančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – informacija apie azartinius lošimus, paskelbta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, nebūtų patekusi į ankstesniame įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį, taigi, galiojančios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi buvo sugriežtintas rinkodaros priemonių naudojimas ir išplėsta draudimo skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose taikymo sritis – įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose lyginant su ankstesniu draudimu. Teismas sprendė, kad į
ALĮ 10 straipsnio 19 dalį buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT sprendime nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Tačiau pareiga pateikti Komisijai techninio reglamento – ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo – projektą, nebuvo įvykdyta. Vadovaudamasi tuo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčui aktualia
ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip
ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Todėl Tarnybos įsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
32. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, kad iš esmės analogišku atveju Tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi (dėl to, kad Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant
ALĮ 10 str. 19 d. nuostatą), negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgus į tai, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, tiek byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijamas Tarnybos Įsakymas panaikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).
34. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
35. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)
(toliau – ir Rekomendacijos).
36. Pareiškėjas už bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, prašė atlyginti 689,70 Eur (už skundo parengimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgus į byloje keliamus teisinius klausimus, bylos apimtį ir sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat suformavo prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jų apskaičiavimas ir pagrindimas bus pateiktas teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau tokio prašymo su bylinėjimosi išlaidų pagrindimu teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas nespręstinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. DIE-327 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-34-(7.3)“.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bet“ iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 689,70 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė