Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1810-560-2011].doc
Bylos nr.: 2A-1810-560/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1810-560/2011

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00441-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

96.4; 30.1; 103.1;108; 119.3; 121.20; 121.18;

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei B. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės B. G. priešieškinį ieškovui S. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašė padalinti  žemės sklypą 7 149 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), naudojimui pagal UAB „Druskininkų geodezija“ 2010-02-04 parengtą projektą : S. V. skirti sklypus A1 3414 kv. m., A2 71 kv. m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv. m.), viso 3 575 kv. m., B. G. – B1 2 663 kv. m., B2 785 kv. m., B3 36 kv. m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv. m.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo naudojamą žemės sklypo dalį yra apželdinęs, įrengęs 1.5-2 m. dydžio fontano baseinėlį, pasodinęs dekoratyvinių augalų, įrengęs pavėsinę, ant atskiro medžio įrengęs gandralizdį. Įvažiavimas į kiemą sutvirtintas skalda, patogiau įvažiuoti su priekaba, kai vasarą vežioja nuomoti baidares.

Atsakovė B. G., atstovaujama sutuoktinio P. G., pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 0.7149 ha ploto namų žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio B. G. ir S. V. naudojimosi tvarką pagal P. K. IĮ 2010-05-18 sudarytą planą, pagal kurį: B. G. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4 bendro 3 517 kv. m. ploto, o S. V. -  A1, A2, A3 ir A4,  pažymėtas žemės sklypo dalis, bendro 3 517 kv. m. ploto, sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4 , bendro 115 kv. m. ploto, paskirti bendram šalių naudojimui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad siūloma naudojimosi tvarka prie namo abiems šalims teks sklypo lygiomis dalimis, prie ūkio statinių – ieškovui daugiau, kadangi jis naudojasi šiais statiniais. Pievos šalims tenka beveik po lygiai, atsakovei dar kiek daugiau. Įvažiavimai bus du – vienas pro kairę, o kitas – pro dešinę sklypo puses. Geresnė žemės sklypo konfigūracija. Ieškovas gali laisvai patekti prie visų pastatų. Ieškovo želdiniai, medžiai, vaiskrūmiai  neatsiduria atsakovei skirtoje sklypo dalyje.

Ieškovas S. V. nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Teigė, kad atsakovė visai nesirūpina sklypu. Siūlomas priėjimas prie šulinio, tualeto, ūkinio pastato neatitinka jo interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-02-08 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino pilnai ir nustatė 0,7149 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio B. G. ir S. V. po ½ dalį kiekvienam, naudojimosi tvarką pagal P. K. individualios įmonės 2010-05-18 parengtą projektą ir priskyrė naudojimui: B. G. sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4, bendro 3 517 kv. m. ploto, S. V. sklypo dalis, pažymėtas indeksais A1, A2, A3 ir A4, bendro 3 517 kv. m. ploto, bei B. G. ir S. V. bendram  naudojimui sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4, bendro 115 kv. m. ploto. Taip pat teismas iš S. V. B. G. priteisė 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2 000 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 47 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Teismas nurodė, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises, šalių lygiateisiškumą, bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi mažiausiai naudinga žemės sklypo dalis – pieva , jos didesnė dalis atitektų atsakovės naudojimui, o ieškovui pievos tektų žymiai mažiau. Kokia konkreti dalis pievos tektų atsakovei, ieškovas nenurodo, bet proporcijų dydis akivaizdžiai matyti iš pateikto žemės sklypo plano. Be to, pagal ieškovo S. V. prašomą nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo tvarką yra neaišku kokia konkrečia, bendra žemės sklypo dalimi galės naudotis ieškovas ir atsakovė, kadangi ieškovas konkrečios, realios dalies nenustatė ir plane nenurodė. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui pagal jo siūlomą naudojimosi tvarką tektų žymiai didesnė, vertingiausia namų valdos – kiemo, kuris tęsiasi iki ribos, pažymėtos taškais 12 ir 15 dalis. Atsakovei liekanti kiemo dalis yra žymiai mažesnė, siauresnė, t.y. naudojimasis kiemu atsakovei būtų kur kas mažiau patogus ir racionalus, nei ieškovui. Be to, ieškovei pagal siūlomą tvarką iš esmės atitektų neužstatyta ir faktiškai nenaudojama žemės sklypo dalis, kur yra didelis nuolydis ir bet kokia ūkinė veikla čia negalima. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo S. V. teiginius, kad namo didesnį plotą jis sutiko skirti atsakovei su sąlyga, jeigu jam atiteks turizmo verslui patogesnė žemės sklypo dalis, todėl nesant šios sąlygos, būtų jam pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta 2008-03-15 teismo sprendimu, išnagrinėjus ieškinį ir priešieškinį, t.y. tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Tuo tarpu teismas laikė atsakovės B. G., atstovaujamos sutuoktinio P. G., pasiūlytą naudojimosi tvarką atitinkančia abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir užtikrinančią racionalų namų valdos žemės sklypo naudojimą, todėl skundžiamu teismo sprendimu nustatė šią atsakovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo S. V. ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-05-24 atsakovės vardu jos sutuoktinis P. G. byloje pareiškė priešieškinį, kurį pats pasirašė. Pasak apelianto, nors P. G. sutuoktinė yra suteikusi įgaliojimą ją atstovauti teisme, taip pat reikšti priešieškinį, tačiau, remiantis LR CPK 56 str. nuostatomis, jis tai galėtų įgyvendinti tik turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Duomenų, kad P. G. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą byloje nėra. Kadangi P. G. negalėjo pasirašyti priešieškinio, todėl remiantis LR CPK 296 str. 1 d. 3 p. priešieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Be to, apelianto manymu, teismo nustatyta žemės klypo naudojimosi tvarka pažeidžia teismų praktikoje aptartus teisėtumo kriterijus, kadangi tokia tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro žemės sklypo naudojimo, nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovei. Pažymėjo, kad apelianto teismui pateiktame plane žemės sklypo bendro naudojimo vietos (dalys) aiškiai pažymėtos simboliais C (C1, C2, C3), ir ši teritorija yra ženkliai mažesnė nei atsakovės pateiktame projekte. Dėl šių aplinkybių prioritetas turėjo būti skiriamas būtent ieškovo, o ne atsakovės pateiktai naudojimosi tvarkai, nes ieškovo pasiūlyta tvarka užtikrina socialinės taikos kriterijų bei kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovo faktiškai naudojamame žemės sklype yra jo pastatyti statiniai, įrenginiai – pavėsinė, baseinas, kiti daiktai (sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.), sutvarkyta aplinka ir pan. tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Sprendimu nustačius atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, atsakovas privalės išardyti, nugriauti kai kuriuos statinius, įrenginius, tektų keisti patekimą į žemės sklypo dalį, ieškovas negalės naudotis sklypo vidaus keliu, kuriuo naudojosi iki šiol. Be to, sprendimu buvo pakeista patekimo į žemės sklypą tvarka. Nors teismas nurodė, kad ieškovas galės įrengti kitą įvažiavimą, tačiau nepatikrino, ar tai suderinama su teisės aktų reikalavimais, ar tai patogu ieškovui ir kokios išlaidos dėl to gali būti patirtos. Nurodo, kad ieškovas nuo pavasario iki vėlyvo rudens gyvena žemės sklype esančioje sodyboje, teisėtai verčiasi baidarių nuomos verslu, dėl ko žemės sklype esančius statinius naudoja baidarių laikymui. Sprendimu nustatyta tvarka yra apribojama ieškovui galimybė patogiai patekti į žemės sklypą gabenant baidares. Tuo tarpu atsakovė žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, o pagal ieškovo pasiūlytą tvarką atsakovei tektų didelė dalis pievos, kurioje galima įrengti laikinuosius statinius, kitus daiktus ir pan. Apelianto teigimu, teismo nurodymas, kad atsakovei siūlomoje pievos dalyje yra didelis nuolydis, neatitinka tikrovės. Ieškovo manymu, teismas neįvertino, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai, nors byloje yra nustatyta, kad, kaip minėta, atsakovė žemės sklypu nesinaudoja, o šia sodyba nuolatos naudojasi ieškovas, kuris sutvarkė aplinką, sutvirtino žemės sklypo vidaus kelią. Taigi, tarp šalių buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taip pat pažymėjo, kad pati atsakovė 2008 m. iniciavo ginčą teisme bei prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą projektą, kuris faktiškai atitiko šioje byloje pateikiamą ieškovo projektą. Tačiau teismas nevertino ir nesiaiškino, kodėl šioje byloje teikiant priešieškinį buvo pakeista atsakovės pozicija. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp šalių susiklosčiusius faktinius žemės sklypo naudojimo santykius, atitinka kitoms naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrosioms taisyklės, kriterijams, todėl būtent ieškovo pasiūlyta tvarka turėtų būti nustatyta.

Atsakovė B. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad priešieškinys buvo pasirašytas neįgalioto asmens. Pasak atsakovės, sutuoktinį P. G. ji įgaliojo atstovauti visose teismo įstaigose, suteikė jam visas įstatyme numatytas atsakovui teises. Kartu su sutuoktiniu jos interesus teisme atstovavo ir advokatė, todėl teismas, priėmęs ir nagrinėjęs P. G. pasirašytą priešieškinį, procesinių įstatymų nepažeidė. Atsakovės teigimu, bendras naudojimas kai kuriomis sklypo dalimis abiejų bendraturčių yra neišvengiamas dėl pastatų ir įrenginių, priklausančių abiems bendraturčiams, išsidėstymo žemės sklype. Pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pagal jos pasiūlytą naudojimosi tvarką bendrai naudojama žemės sklypo dalis yra labai nedidelė ir ženkliai mažesnė nei pagal ieškovo siūlomą tvarką. Be to, pagal ieškovo siūlomą tvarką kai kurie bendrai naudojami statiniai (lauko tualetas) patenka būtent į atsakovei ieškovo siūlomą žemės sklypo dalį. Taip pat nurodo, kad pagal teismo nustatyta tvarką ta žemės sklypo dalis, kurioje ieškovas yra pasisodinęs augalus, pasistatęs pavėsinę, lieka naudojimui būtent ieškovui. Taip pat pažymi, kad augalus, kitus laikinus statinius ieškovas žemės sklype pasistatė be atsakovės sutikimo. Pasak atsakovės, pagal naują tvarką abu bendraturčiai turės atlikti tam tikrus veiksmui naudojantis žemės sklypu – ieškovas įsirengti keliuką važinėjimui savo sklypo dalyje, o ieškovei įsirengti įvažiavimą. Atsiliepime pažymima, kad ta aplinkybė, jog ieškovas sklype užsiima verslu, nesuteikia jam prioritetinės padėties kito bendraturčio atžvilgiu. Taip pat atsakovė teigia, kad žemės sklypu anksčiau nesinaudojo dėl konfliktinių santykių su ieškovu, taip pat dėl sūnaus ligos. Atsiliepime pažymima, kad pieva, kuri pagal ieškovo siūlomą tvarką yra nenaudojama, dalijama labai nelygiomis dalimis. Bylos įrodymai patvirtina, kad ten yra labai didelis nuolydis, dalis sklypo yra užpelkėjusi. Tokiu būdu, patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, būtų pažeisti bendraturtės interesai, pažeista interesų pusiausvyra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto S. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimas naikintinas: priešieškinys paliktinas nenagrinėtu, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2005-04-01 ieškovas S. V. ir atsakovė B. G. lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav. Puvočių k., unikalus Nr. 3828-0001-0160, su ten esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, kiemo rusiu, kluonu, tvartu, šuliniu. 2008-03-15 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-547/2008 buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju pastatu, ūkiniais pastatais. 2008-08-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta 2008-03-15 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi nebuvo išsiaiškinta, ar S. V. galės naudotis ūkiniais pastatais teismo nustatytu būdu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas S. V. pateikė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovė B. G., atstovaujama sutuoktinio P. G., pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti kitą, nei siūlė ieškovas, naudojimosi žemės sklypu tvarką. Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamu 2011-02-08 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino ir nustatė priešieškinyje nurodytą žemės sklypu naudojimosi tvarką.

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiškia, jog asmuo savo galimybę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų ieškinio ar priešieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.). Be kitų reikalavimų procesinio dokumento turiniui ir formai, numatytų LR CPK 111 str., yra reikalaujama, kad pateikiamas procesinis dokumentas būtų pasirašytas jį paduodančio asmens. Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi CPK 111 str. 2 d. 2 p. numatyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (LR CPK 11 str. 4 d.). Kaip seka iš bylos duomenų, atsakovės vardu priešieškinį pateikė ir jį pasirašė jos atstovas pagal pavedimą -sutuoktinis P. G., kuriam atsakovė suteikė veikti jos vardu notariškai patvirtintu 2007-05-23 įgaliojimu.

LR CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimą teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sąvokos turinys, tačiau iš CPK normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, darytina išvada, kad atstovu gali būti tik fizinis asmuo (asmenys), atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus. LR CPK 56 str. 1 d. išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma reiškia, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, priešieškinį atsakovės vardu pateikė bei jį pasirašė atsakovės sutuoktinis P. G., tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, jog šis asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kaip to reikalauja LR CPK 56 str. 1 d. 4 p. nuostatos. Nors į bylą ir yra pateiktas įstatymo nuostatas atitinkantis B. G. išduotas įgaliojimas P. G. atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojos atstovavimu visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, valstybinėse institucijose, atstovavimu teisme, pareiškiant ieškinius, priešieškinius ir kt., tačiau šis įgaliojimas nesuteikia teisės P. G. vienasmeniškai atstovauti įgaliotoją teisme civiliniame procese, nes jis nėra vienas iš CPK 56 str. 1 d. numatytų asmenų. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad ji pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama tinkamai, kadangi ją P. G. atstovavo kartu su advokate Stase Jovaišiene, kas atitinka LR CPK 56 str. 2 d. reikalavimus (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu CPK 56 str. 3 d.), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuteikė teisės P. G. vienasmeniškai pateikti priešieškinį ir jį pasirašyti. Nagrinėjamu atveju įgaliotas asmuo pateikti teismui pasirašytą priešieškinį galėjo tik kartu su advokatu, kurio įgaliojime atskirai aptarta tokia atstovo teisė. Nagrinėjamoje byloje pareikštas priešieškinys nėra pasirašytas advokato. Kadangi P. G. negalėjo vienasmeniškai pateikti priešieškinį ir jį pasirašyti, konstatuotina, kad byloje pateiktas priešieškinys yra pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis veiksmų, kad šis procesinio dokumento trūkumas būtų ištaisytas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių veiksmų nesiėmė, o, pažeidžiant procesines teisės normas, priėmė ir išnagrinėjo neįgalioto vesti bylą asmens pateiktą ir pasirašytą priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nesuteikta teisė taikyti ieškinio ar priešieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl, remiantis LR CPK 326 str. 1 d. 5 p. ir 296 str. 1 d. 3 p., teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas priešieškinys, naikintina ir priešieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. iš esmės kritikuoja priešieškiniu (kurį, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas palieka nenagrinėtu) pasiūlytą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką bei prašo panaikinti tokį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, t.y. nustatyti ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

LR CK 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-13 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-536/2006 aiškindama materialinės ir procesinės teisės normų taikymą nustatant naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką pažymėjo, kad žemė yra ypatingas nuosavybės santykių objektas; nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 str. 1 d. nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei į Žemės įstatyme įtvirtintą siekį žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad tik kartu nagrinėjant bendraturčių teisme pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus galima visapusiškai ištirti ir įvertinti kiekvienos ginčo šalies parengtą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą bei argumentus, kuriais viena ir kita šalis grindžia savo pasirinkimą. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių pareiškus reikalavimą teisme dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, svarbu, kad atsakovo teisinė pozicija būtų tinkamai išdėstyta atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje, jeigu jam nepriimtina ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tokiose bylose akivaizdus ieškinio ir priešieškinio (atsakovo atsiliepimo) tarpusavio ryšys, juos kartu nagrinėjant ir lyginant galima išsamiai išnagrinėti byloje turinčias reikšmės aplinkybes, o byloje esant tinkamai parengtiems skirtingiems naudojimosi žemės sklypu projektams, teismas turi daugiau galimybių spręsti, kuris variantas yra priimtinesnis žemėnaudos, šalių nuosavybės teisių ir teisinio intereso apsaugos požiūriu, tiriant abiejų šalių parengtus projektus lengviau rasti šalims priimtiną kompromisinį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau, dėl procesinių pažeidimų, ji savo aiškios pozicijos šiuo klausimu teismui nėra pateikusi, nes byloje atsakovės vardu pateiktas priešieškinys buvo pareikštas neįgalioto vesti bylą asmens, o atsiliepimo atsakovė byloje nepateikė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas neįgalioto bylą vesti asmens pateiktą ir pasirašytą priešieškinį bei šio procesinio dokumento pagrindu priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, nes nebuvo tinkamai išsiaiškinta atsakovės pozicija pareikšto ieškinio klausimu, kuri pirmiausia turėtų būti išdėstyta CPK nuostatas atitinkančiame procesiniame dokumente (atsiliepime, priešieškinyje).  Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ypatumus, minėtą ieškinio bei priešieškinio (atsiliepimo į ieškinį) ryšį, nagrinėjamoje byloje padarytą procesinės teisės normų pažeidimą, priimant ir nagrinėjant CPK nuostatų neatitinkantį priešieškinį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei turi būti sudaryta galimybė pateikti tinkamai įformintus atsikirtimus į ieškovo pareikštą ieškinį bei pateikti savo pasiūlymus dėl naudojimosi žemės sklypu. Dėl šių aplinkybių netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 5 p.,  327 str. 1 d., 329 str. 1 d., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

 

Ieškovo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti: atsakovės B. G., atstovaujamos P. G., priešieškinį palikti nenagrinėtu, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Kolegijos pirmininkas                                                          Dainius Rinkevičius

 

Teisėjai                                                                        Rūta Burdulienė

 

                                                                                      Natalja Cikoto