Civilinė byla Nr. e2A-292-273/2022

(Proceso Nr. 2-28-3-02684-2017-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 3.1.7.6.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G.  atstovo advokato D. V. ir atsakovo A. G.  atstovo advokato V. A. apeliaciniais skundais dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-399/2021  pagal ieškovės G. G.  patikslintą ieškinį atsakovams A. G. , D. S., T. G., R. G., E. K., A. G., S. A. G., A. A. G. dėl sutuoktinio išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijų priteisimo dėl netinkamai tvarkomo turto įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sandorių (paskolos raštelių) pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo A. G.  patikslintą priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo, negautų pajamų priteisimo, piniginės kompensacijos kylančios iš bendro turto išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys žemės ūkio bendrovė „Tekėlas“, uždaroji akcinė bendrovė „IG Trans LT“, uždaroji akcinė bendrovė laidojimo namai „Saulėlydis“, J. B. , Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. G. patikslintu ieškiniu atsakovui A. G.  prašė:

priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei nuo santuokos nutraukimo teisme dienos iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnuo po 700 Eur indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti sutuoktinių bendrai turimą nekilnojamąjį turtą: atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties c. b.  Nr. 2-1750-241/2020 šalims likusias 613/1000 dalis žemės sklypo (0,1808 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 613/1000 dalis gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančias (duomenys neskelbtini) , natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 127 177,07 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę šio nekilnojamojo turto dalį, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą 127 177,07 Eur kompensacijos sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti šalių kilnojamąjį turtą: atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti šalių name (duomenys neskelbtini) , esančius daiktus (vonios kambarių keturias spinteles ir miegamojo spintą, miegamojo lovą ir dvi spinteles prie lovos, vaikų kambarių baldus (dvi lovas, du rašomuosius stalus, keturias rūbų spintas, komodą, tris knygų spintas, staliuką), dvi biuro kėdes, du kilimus, televizoriaus komodą, minkštąją dalį – kampą, svetainės baldus (dvivietę sofą ir trivietę sofą su miegama dalimi, valgomąjį stalą, dešimt kėdžių, indaują, komodą, kampinę vitriną), du šviestuvus, darbo kambario baldus (knygų spintą, rašomąjį stalą, krėslą, komodą), dvi koridoriaus spintas, virtuvinį komplektą, sekciją (raudonmedžio), treniruoklį „Kettler“, teniso stalą, tris televizorius, šaldytuvą, šaldytuvą-šaldiklį, skalbyklę, džiovyklę, orkaitę, kaitlentę, mikrobangų krosnelę, koridoriaus staliuką); ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti šaldiklį „Liebherr“; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 19 099 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės šio turto dalį, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė padalinti ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti individualią įmonę G. G.  stomatologijos kabinetas (kodas 151403292, buveinė (duomenys neskelbtini) ), kurios vertė: 0,00 Eur.

prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti bei atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti UAB „IG Trans LT“ 300 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 1 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės šio turto dalį, bei priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė iš atsakovo priteisti 107 173,91 Eur kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkant UAB „IG Trans LT“ vardines paprastąsias akcijas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir vadovaujant šiai bendrovei, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti 24,67 proc., o atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti 12,33 proc. ŽŪB „Tekėlas“ (įmonės kodas 265662320) pajų;

prašė iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 10 000 Eur kompensaciją už nuostolius, kuriuos atsakovas padarė, iš bendrų šalių lėšų po ieškinio gavimo išleidęs ne šeimos poreikių tenkinimui 20 000 Eur, nepagrįstai pervesdamas juos kitiems asmenims, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą 10 000 Eur kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 870 Eur  kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkant UAB laidojimo namų „Saulėlydis“ (įmonės kodas 302428173) 3 000 vnt. paprastųjų vardinių. akcijų, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

 prašė iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 80 289,60 Eur kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkant A. G.  prekybos įmonę (įmonės kodas 6576134), kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė iš atsakovo priteisti 6 250 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės negautas pajamas bei 5 procentų metines palūkanas nuo patikslinti ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais:

2014 m. rugpjūčio 28 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus R. G.  70 000 Lt paskolos suteikimo,  2014 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartį dėl atsakovui kreditoriaus E. K.  70 000 Lt paskolos suteikimo, 2014 m. rugsėjo 1 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditorės A. A. G.  45 000 Lt paskolos suteikimo, 2014 m. rugsėjo 1 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus S. A. G.  50 000 Lt paskolos suteikimo, 2014 m. rugsėjo 2 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus T. G.  40 000 Lt paskolos suteikimo; 2014 m. birželio 20 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus A. G.  10 000 Lt paskolos suteikimo; 2014 m. rugpjūčio 15 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus A. G.  10 000 Lt paskolos suteikimo; 2015 m. sausio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2015/1 dėl atsakovui kreditorės D. S.  2 900 Eur paskolos suteikimo; 2015 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį Nr. 2015/2 dėl atsakovui kreditorės D. S.  2 800 Eur paskolos suteikimo; 2015 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį Nr. 2015/3 dėl atsakovui kreditorės D. S.  2 300 Eur paskolos suteikimo; 2016 m. sausio 15 d. paskolos sutartį Nr. 2015/4 dėl atsakovui kreditorės D. S.  2 000 Eur paskolos suteikimo; 2016 m. kovo 1 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus A. G.  2 500 Eur paskolos suteikimo; 2016 m. liepos 13 d. skolos lapelį dėl atsakovui kreditoriaus A. G.   2 000 Eur paskolos suteikimo.

2.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 

nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. sausio 1 d.;

pripažinti, kad 300 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „IG Trans LT“ (j. a. k. 303381463) akcijų, kur vienos akcijos nominali vertė - 0,29 Eur, yra atsakovo asmeninė nuosavybės ir jas priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise;

tuo atveju, jei UAB „IG Trans LT“ akcijos bus pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe, tuomet prievoles kreditoriams S. A. G., A. A. G., T. G., R. G., E. K.  Atsakovas prašė pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; jei teismas nuspręstų, kad UAB „IG Trans LT“ akcijos yra bendroji jungtinė atsakovo ir ieškovės nuosavybė, tuomet atsakovas prašė prievoles kreditoriams S. A. G., A. A. G., T. G., R. G., E. K. laikyti atsakovo ir ieškovės solidariomis prievolėmis;

priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį individualios įmonės G. G.  stomatologijos kabinetas (j. a. k. 151403292) arba priteisti įmonę ieškovei asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį;

priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį iš turimų 30 502 Eur vertės, kas sudarytų 38,5 proc. viso įstatinio kapitalo vertės, ŽŪB „Tekėlas“ (j. a. k. 265662320) pajų;

priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės 12 240 Eur kaip šeimos negautas pajamas;

priteisti iš ieškovės 2 749,30 Eur kompensaciją dėl bendro turto išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu  ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus ir atsakovo patikslintus priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, padalino šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tokia tvarka:

atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė 613/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 613/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  bei artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisė 80 609,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę šio nekilnojamojo turto dalį;

ieškovei natūra priteisė šaldytuvą 220 Eur vertės; 

atsakovui priteisė natūra  keturias vonios kambario spinteles ir miegamojo spintą 1 704 Eur vertės, miegamojo lovą ir dvi spinteles prie lovos 645 Eur vertės, vaikų kambario baldus (dvi lovas, du rašomuosius stalus, keturias rūbų spintas, komodą, tris knygų spintas, staliuką) 3 824 Eur vertės, dvi biuro kėdes 81 Eur bendros vertės, du kilimus 75 Eur bendros vertės, televizoriaus komodą 207 Eur vertės, minkštąją dalį - kampą 275 Eur vertės, svetainės baldus (dvivietę sofą, trivietę sofą su miegama dalimi, stalą, dešimt kėdžių, indaują, komodą, kampinę vitriną) 4 395 Eur vertės, du šviestuvus 243 Eur bendros vertės, darbo kambario baldus (rašomąjį stalą, knygų spintą, krėslą, komodą) 1 276 Eur bendros vertės, dvi koridoriaus spintas 854 Eur bendros vertės, virtuvės baldų komplektą  2 208 Eur vertės, raudonmedžio sekciją 1 644 Eur vertės, treniruoklį „Ketler“ 360 Eur vertės, teniso stalą 318 Eur vertės, tris televizorius 220 Eur bendros vertės, šaldytuvą-šaldiklį 175 Eur vertės, skalbyklę 134 Eur vertės, džiovyklę 60 Eur vertės, orkaitę 55 Eur vertės, kaitlentę 132 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 79 Eur vertės, koridoriaus staliuką 39 Eur vertės; priteisė ieškovei iš atsakovo 9 108 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;

ieškovei priteisė G. G.  stomatologijos kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui iš ieškovės priteisė 1 250 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį stomatologijos kabineto;

ieškovei ir atsakovui  priteisė po 18,5 procentų ŽŪB „Tekėlas“ (j. a. k. 265662320) pajų kiekvienam; 

ieškovei iš atsakovo priteisė 435 Eur piniginę kompensaciją dėl laidojimo namų „Saulėlydis“ akcijų;

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra 300 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „IG Trans LT“ (j. a. k. 303381463) akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisė 43 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią UAB „IG Trans LT“ akcijų didesnę dalį;

ieškovei iš atsakovo priteisė 10 000 Eur piniginę kompensaciją už nuostolius dėl bendrų lėšų (20 000 Eur) išleidimo ne šeimos reikmėms;   

atsakovui iš ieškovės priteisė 1 239,65 Eur piniginę kompensaciją dėl bendro turto išlaikymo;

ieškovei iš atsakovo priteisė 4 045 Eur bylinėjimosi išlaidas;

atsakovui iš ieškovės priteisė 6 066 Eur bylinėjimosi išlaidas;

valstybei iš ieškovės priteisė 2 959,50 Eur žyminiam mokesčiui ir 139 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti;

valstybei iš atsakovo priteisė 1 805,50 Eur žyminiam mokesčiui ir 139 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti;

kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė.

4.       Dėl sutuoktinio išlaikymo. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai 700 Eur/mėn. išlaikymą iš atsakovo. Teismas nustatė, kad pagal sveikatos būklę ir amžių tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, dirbantys, turintys tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto. Ieškovė dirba odontologe ir turi realias galimybes dirbti ir uždirbti daugiau nei minimali mėnesio alga. Teismas, įvertinęs ginčo šalių turimą turtą, kuris bus padalintas šiuo teismo sprendimu bei ieškovės gaunamas pajamas, sprendė, kad išlaikymas ieškovei nėra reikalingas, nes jos gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti.

5.       Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė turtą dalinti nelygiomis dalimis: jai paskirti 2/3 dalis bendro turto, o atsakovui paskirti 1/3 dalį bendro turto. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kadangi ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, byloje nėra duomenų apie prastą ieškovės sveikatos būklę ar laikiną sveikatos sutrikimą, ji yra pilnai darbinga tiek pagal amžių, tiek pagal sveikatos būklę, dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas. Tai, kad ieškovė su atsakovu augino tris nepilnamečius vaikus, kurių du jau pilnamečiai taip pat nėra pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą. Teismas nelaikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas buvo nesąžiningas, neapdairus ir nerūpestingas tvarkydamas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančios UAB “IG Trans LT” akcijas. Nurodė, kad šios aplinkybės bus vertinamos sprendžiant dėl kompensacijų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo priteisimo.

6.       Dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 613/1000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 613/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  bei artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) buvo pripažintos šalių bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos nagrinėjimo pabaigoje situacija yra pasikeitusi ir šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik 63/1000 žemės sklypo ir gyvenamojo namo, likusi dalis (387/1000) šiuo metu (2021 m. spalio 21 d.) registruota valstybės vardu, nustatyta, kad dėl valstybei priklausančios dalies 2021 m. spalio 12 d. yra sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris ir 387/1000 dalies pirkėju nurodyta UAB laidojimo namai „Saulėlydis“, kurios direktoriumi iki 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo atsakovas. Dėl minėto turto padalijimo tarp šalių yra ginčas: ieškovė prašo ginčo turtą natūra palikti atsakovui, jai priteisti 127 177,07 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovas prašo visą turtą padalinti natūra lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs, kad ginčo turte gyvena atsakovas, jame dažnai būna jo mažametis sūnus J. G. , lankosi atsakovo sugyventinė su savo kitais dviem nepilnamečiais vaikais, šalių konfliktiškus santykius, kad gyvenamasis namas suprojektuotas ir pastatytas bei pritaikytas gyventi vienai šeimai, kad dalis ginčo turto parduota su atsakovu susijusiam juridiniam asmeniui konstatuoja, padarė išvadą, kad šio turto padalinti natūra galimybės nėra, todėl ginčo turtas dalinamas lygiomis dalimis ir natūra paliekamas atsakovui, o ieškovei priteisiama piniginė kompensacija už 306,5/1000 dalis šio turto. Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl ginčo turto vertės. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.119 str., dalinamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o būtent teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas ginčo turto vidutinę rinkos vertę nustatė remdamasis UAB „Marleksa“ parengta 2020 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kadangi ji buvo atlikta individualizuojant turto objektą jį, o ne masinio vertinimo būdu, todėl rinkos vertė nustatyta tikslesnė, be to, rinkos vertė nustatyta 2020 m. spalio 1 d. Nustatyta, kad UAB „Marleksa“ ataskaitoje šio turto rinkos vertė 311 200 Eur, o po trijų metų (2020 m.) atitinkamai 275 000 Eur, todėl teismo vertinimu per metus nuo 2020 metų spalio 1 d. šio turto vertė sumažėjo 12 000 Eur, ir teismo sprendimo priėmimo dieną ginčo turto rinkos vertė yra 263 000 Eur. Kadangi sutuoktiniams priklauso 613/1000 dalys šio turto, jis dalinamas lygiomis dalimis, kiekvienam tenka po 306,5/ 1000 dalis šio turto, jis natūra paliekamas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiama 80 609,50 Eur piniginė kompensacija.

7.       Dėl kilnojamojo turto padalinimo. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, koks kilnojamasis turtas įgytas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau kilo ginčas dėl šio turto padalijimo dalių dydžio, dėl jo vertės, ir dėl kompensacijos dydžio. Ieškovė įrodinėjo, jog dalintino turto bendra vertė yra 29 148 Eur. Teismas nurodė, kad jo jau yra pasisakyta, kodėl turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis, todėl kilnojamas turtas taip pat dalinamas lygiomis dalimis (po ½ dalį) kiekvienam. Teismas nustatė, kad baldai yra pagaminti pagal užsakymą ir yra pritaikyti ginčo namui, (duomenys neskelbtini) , natūra atitekusiam atsakovui, kad 387/1000 dalis ginčo namo nupirko UAB laidojimo namai „Saulėlydis“, kurie neginčytinai susijęs su atsakovu. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko I. G.  interesus, būnančio po dvi savaites nepertraukiamai pas atsakovą, ginčo kilnojamas turtas, išskyrus šaldytuvą  Liebher, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, natūra paliekamas atsakovui, ieškovei paliekant šaldytuvą Liebher, ir ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją ½ dalies turto vertės iš atsakovo. Nurodė, kad kilnojamojo turto vertė turi būti nustatoma vadovaujantis aritmetiniu vidurkiu (abiejų kainų vidurkiu), nes nei viena šalis nepateikė konkrečių įrodymų dėl šio turto vertės, o daiktai gaminti, įsigyti apie 2008 metus, ieškovės kainos, jos teigimu su nusidėvėjimu nurodytos 2017 m., o teismo sprendimas priimamas 2021 m. spalio 28 d., todėl būtent toks vertės nustatymas geriausia atitinka ne tik bylos šalių interesus, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismo vertinimu bendra ginčo turto vertė yra 18 436 Eur, viena antroji šio turto dalis yra 9 218 Eur, ieškovei lieka natūra šaldytuvas 220 Eur vertės ir už ½ dalį turto vertės priklauso kompensacija; atsakovui, kuriam natūra paliekamas visas kitas kilnojamasis turtas, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 9 108 Eur piniginė kompensacija (9218-110).

8.       Dėl G. G.  įmonės padalinimo. Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl šio turto natūra priteisimo ieškovei, tačiau yra ginčas dėl šio turto vertės: ieškovė įrodinėja, jog šio turto vertė yra nulis, atsakovas, jog vertė yra 2 500 Eur ir ji gali kisti. Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nei viena šalis įrodymų dėl šio turto vertės nepateikė, teismas įmonės vertę nustatė vadovaudamasis aritmetiniu vidurkiu, įmonę natūra priteisė ieškovei, kadangi ieškovė yra odontologė ir įmonė reikalinga jos profesinei veiklai, o atsakovui iš ieškovės priteisė 1 250 Eur ½ dalies šio turto vertės ((2500-0)/2) piniginę kompensaciją.

9.       Dėl pajų padalinimo. Teismas nustatęs, kad byloje nekilo ginčo dėl ŽŪB „Tekėlas“ pajų, kad 37 procentai ŽŪB „Tekėlas“ pajų yra registruota atsakovo vardu ir pajai yra įsigyti santuokos metu, 37 procentus ŽŪB „Tekėlas“ pajų teismas padalino šalims lygiomis dalimis, kiekvienai po 18,5 procentų pajų.

10.       Dėl 435 Eur piniginės kompensacijos. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo UAB laidojimo namai „Saulėlydis“ vadovu (direktoriumi) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, UAB laidojimo namai „Saulėlydis“ 3 000 vnt. 1 lito vertės akcijų atsakovas įsigijo 2015 metais, santuokos metu, 2016 m. gruodžio 15 d. 2 400 vnt. akcijų buvo parduota po 0,29 Eur už akciją, vėliau buvo parduotos ir likusios šios bendrovės akcijos, 2017 m. sutuoktiniams nepriklausė nei viena akcija. Kadangi atsakovas sutiko sumokėti pusę ieškovės prašomos priteisti sumos kaip nuostolių dėl UAB laidojimo namai „Sulėlydis“ akcijų atlyginimą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją 435 Eur (3000x0,29/2) dėl UAB laidojimo namai „Saulėlydis“ akcijų detaliai nedėstydamas motyvų ir vadovaudamasis CPK 140 str. 2 d. bei CK 3.92 str. 4 d.

11.       Dėl UAB „IG Trans LT“ akcijų padalijimo ir kompensacijų priteisimo. Teismas nustatė, kad UAB „IG Trans LT“ 300 000 vnt. paprastųjų vardinių nominalios 0,29 Eur vertės šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, akcijos atsakovo įsigytos santuokos metu, atsakovas nenuginčijo prezumpcijos nustatytos CK 3.87 str. 1 d., t. y. neįrodė, kad šalys nuo 2014 metų neveda bendro ūkio ir nepalaiko šeimyninių santykių. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 9 d. savo, kaip vienintelio bendrovės akcininko sprendimu, atsakovas padidino UAB „IG Trans LT“ įstatinį kapitalą 113 100 Eur papildomais piniginiais įnašais nuo 87 000 Eur iki 200 100 Eur, išleidžiant papildomai 390 000 paprastųjų vardinių akcijų 0,29 Eur nominalios vertės, ir naujai išleistas akcijas leido įsigyti UAB „IG Trans“ už 113 100 Eur, užskaitydamas UAB „IG Trans LT“ kreditorinį įsiskolinimą UAB „IG Trans“ kaip 113 100 Eur piniginį įnašą įstatinio kapitalo didinimui. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog privalėjo šias naujai išleistas akcijas (390 000 vnt.) perleisti kaip bendrovės skolą UAB „IG Trans“ ir  tokius atsakovo veiksmus vertino kaip atsakovo bandymą pasiekti jam palankesnio teismo sprendimo priėmimą byloje. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė jog UAB „IG Trans“ priklauso atsakovui, nes VĮ Registrų centro duomenys nepatvirtino, kad UAB „IG Trans“ vadovas ar akcininkas yra atsakovas. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją šioje byloje, o būtent į tai, jog po bylos iškėlimo pasikeitė ne tik faktinė situacija byloje, bet ir į tai, kad ieškovė eilę kartų keitė ir tikslino reikalavimus, vadovaudamasis CK 3.119 str. nuostata, kad dalijamo turto vertė nustatoma tokia kokia ji buvo jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, sprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti ne jos prašomą priteisti 1 Eur piniginę kompensaciją už šias akcijas, o priteisti 43 500 Eur piniginę kompensaciją, kadangi šalių turtas padalinamas lygiomis dalimis po ½ dalį (300000x0,29/2). Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 43 000 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę UAB „IG Trans LT“ akcijų dalį. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 107 173,91 Eur kompensaciją už nuostolius, atsirado dėl atsakovo kaltės aplaidžiai, nerūpestingai ir neprotingai tvarkant UAB „IG Trans LT“ paprastąsias vardines akcijas. Nurodė, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu ir būdama UAB „IG Trans LT“ akcininke, neprieštaravo nei vienam atsakovo sprendimui dėl akcijų, neskundė jų ir nedalyvavo bendrovės veikloje. Šioje byloje, kuri yra dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, netiriama juridinio asmens veikla, nors tokį reikalavimą ieškovė, kaip UAB „IG Trans LT“ akcininkė, turi teisę reikšti kitoje byloje, prašydama uždrausti sudaryti sandorius jeigu jie prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ar prašyti pripažinti negaliojančiais juridinio asmens organų sprendimus.

12.       Dėl paskolos sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė, kad ieškovė nesutinka, jog prievolės kreditoriams būtų pripažintos solidariomis šalių prievolėmis, laikė, kad atsakovas ne tik nesudarė su kitais atsakovais (kreditoriais byloje) paskolos sutarčių 2014 metais, bet pinigų iš viso iš išvardintų asmenų nesiskolino. Teismas, įvertinęs paskolos sutartis (raštelius), padarė išvadą, kad juose pavartoti žodžiai, „skolinasi“, skolina“, „paskolina“, „pasiskolina“, aiškinant juos lingvistine prasme, reiškia neužbaigtą veiksmą, kad kai kuriuose rašteliuose nėra atsakovo įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką – pinigus, ir nėra duomenų, kad paskolos dalykas - pinigai buvo perduoti, padarė išvadą, jog paskolos sutartys iš viso nebuvo sudarytos. Teismas ieškovės reikalavimo pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis netenkino, nurodė, kad  tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama ir pripažinta negaliojančia CK nurodytais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais (CK 1.80 str. – 1.93 str.) Teismas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012), nurodė, kad nesudaryta paskolos sutartis, tai yra nesant įvykusio pinigų perdavimo fakto, nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.

13.       Dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nėra pagrindo spręsti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, kadangi tokių kreditorių byloje nėra nustatyta, todėl ieškovės bei atsakovo reikalavimai dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo vienasmeniškai ar solidariai netenkinami.

14.       Dėl 10 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Eur piniginę kompensaciją kaip nuostolių atlyginimą, kuriuos atsakovas padarė iš bendrų šalių lėšų po ieškinio gavimo, išleidęs ne šeimos poreikių tenkinimui 20 000 Eur, nepagrįstai juos pervesdamas kitiems asmenims. Atsakovas šio reikalavimo nepripažino ir teigė jog 2017 m. birželio 7 d. grąžino paskolas pagal paskolos sutartis D. S.  ir A. G. . Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog paskolos sutartys, dėl kurių ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti jas negaliojančiomis, su D.  S. ir A. G. iš viso nebuvo sudarytos, tai reiškia, kad pagal šias sutartis atsakovas neturėjo pareigos pervesti 2017 m. birželio 7 d. po 10 000 Eur D. S.  ir A. G. . Teismas nurodė, kad  atsakovas neįrodė, kad 20 000 Eur buvo pasiskolinti iš D. S.  ir A. G.  šeimos poreikiams tenkinti, nors turėjo šią aplinkybę įrodyti. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas 2017 m. birželio 7 d. pervedė po 10 000 Eur D. S.  ir A. G.  ne vykdydamas CK 3.109 str. 1 d. įvardintas prievoles, o kitais tikslais, galimai siekdamas sumažinti bendras šeimos pajamas, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 10 000 Eur piniginę kompensaciją, tačiau netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą.

15.       Dėl 80 289,60 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkant A. G.  prekybos įmonę (kodas 6576134), kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu šios įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008, priimtose dėl leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį ieškovės turtą A. G.  prekybos įmonės bankroto byloje, nustatytomis šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, padarė išvadą, kad ieškovei buvo žinoma kaip atsakovas A. G.  prekybos įmonėje tvarko verslo reikalus ir ieškovė tam neprieštaravo kol jai tai buvo finansiškai naudinga. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė 80 289,60 Eur nuostolius dėl to, kad atsakovas aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkė A. G.  prekybos įmonę ir šio ieškovės reikalavimo netenkino bei kompensacijos nepriteisė.

16.       Dėl 6 250 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 250 Eur piniginę kompensaciją už negautas pajamas bei 5 procesines palūkanas. Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas vienas nuo 2019 m. balandžio 25 d. naudojosi bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybe - nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) , leido name deklaruoti gyvenamąją vietą kitiems asmenims. Ieškovė negalėdama išnuomoti ginčo turto už 500 Eur per mėnesį, per dvejus metus negavo pajamų, todėl pusė negautų pajamų 6 250 Eur (500x 24/2), atsakovas turi ieškovei kompensuoti. Teismas atmetė šį ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad buvo realiai susitarta su asmeniu (asmenimis) dėl nuomos santykių, sudaryta preliminari šio turto nuomos sutartis ir pan. Ieškovė neįrodė, kad ji galėjo realiai gauti pajamas iš ginčo turto. Aplinkybės, jog visu namu bei kitu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudojasi vienas atsakovas ar kiti asmenys (mažametis atsakovo sūnus, atsakovo sugyventinė ar du jos nepilnamečiai vaikai), teismas nelaikė reikšminga sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų už nuomą priteisimo.

17.       Dėl atsakovo reikalavimo priteisti 12 240 Eur negautas pajamas ir kompensaciją dėl bendro turto išlaikymo. Teismas nustatė, kad atsakovas reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 12 240 Eur kaip šeimos negautas pajamas grindė tuo, kad ieškovė nekėlė savo kvalifikacijos kaip stomatologė, dirbo tik tuomet kai norėdavo ir kiek norėdavo, dėl aplaidumo neuždirbo daugiau, nes visuotinai žinoma ir tokiu būdu neprisidėjo prie šeimos turto gausinimo. Atsakovas negautas pajamas skaičiavo už tris metus iki bylos iškėlimo, tai yra nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., remdamasis iš Lietuvos statistikos departamento duomenų nustatytu 1 060 Eur dydžio 2014 m. vidutiniu odontologų viešame ir privačiame sektoriuje darbo užmokesčiu. Nurodytu laikotarpiu ieškovės pajamos sudarytų 38 160 Eur (1060x36 mėn.), iš kurios atėmus jos gautą darbo užmokestį 13 680 Eur (380x 36 mėn.), dėl ieškovės aplaidumo negautų pajamų suma yra 24 480 Eur, todėl negautų pajamų suma sudaro 12 240 Eur. Teismas atsakovo reikalavimą dėl 12 240 Eur negautų pajamų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nenustatė, kad nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. sutuoktiniai bendro ūkio nevedė ar gyveno atskirai. Teismas sutiko, kad ieškovė nebuvo maksimaliai atidi savo profesinei karjerai, tačiau sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog didesnės ieškovės darbinės pajamos buvo numatytos iš anksto, kad tokie lūkesčiai buvo pagrįsti, tai yra, kad ieškovė turėjo realią galimybę dirbti penkias dienas per savaitę pilną darbo dieną bei, kad turėdama tokias realias galimybes nedirbo ar gavo daugiau pajamų ir jas nuslėpė, tai yra nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti.

18.        Dėl atsakovo reikalavimo priteisti 2 479,30 Eur kompensaciją. Teismas nustatė, kad  atsakovas savo reikalavimą priteisti iš ieškovės 2 749,30 Eur kompensaciją, kylančią iš bendro turto išlaikymo, grindė tuo, kad atsakovas daugiau kaip du metus vienas išlaiko, rūpinasi ir prižiūri bendrą šalių nuosavybę - ginčo namą, (duomenys neskelbtini) . Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. yra sumokėjęs 4 958,61 Eur už sunaudotą elektros energiją, kuri naudojama namo apšildymui. Kadangi ieškovė yra ginčo namo bendrasavininkė, pusė šios sumos turi atlyginti atsakovui. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad namo šildymui naudojama elektros energija. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad namas šildomas neracionaliai, ieškovė neįrodė, kad name nuolat gyvena J. B. su savo nepilnamečiais vaikais. Teismas sutiko, kad gyvenant atsakovui, dažnai būnant jo mažamečiui sūnui J. , lankantis J. B. ir jos vaikams, elektros energija sunaudojama ne tik namo šildymui, bet ir kitoms reikmėms. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sumažino iki 1 239,65 Eur iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydį.

19.       Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad šalys viena kitos atžvilgiu prašė skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas šalių ir jų atstovų veiksmų nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl baudų neskyrė.

20.       Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 787 Eur žyminio mokesčio proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turėtų būti sumokėjusi 346,50 Eur, todėl teismas iš ieškovės valstybei priteisia 2 959,50 Eur, kadangi ji nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o jo sumokėjimas buvo atidėtas. Atsakovas yra sumokėjęs 710 Eur žyminio mokesčio, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų priešieškinio daliai, jis turėtų būti sumokėjęs 2 515,50 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas priteisė iš atsakovo 1 805,50 Eur žyminio mokesčio. Teismas byloje susidariusias 278 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisė iš šalių lygiomis dalimis po 139 Eur iš kiekvienos. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 090 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 18 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė daug kartų tikslino ir keitė reikalavimus, į kuriuos atsakovas teikė atsiliepimus, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4 045 Eur advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės priteisė 6 066 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė pakeisti dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos ieškovei už atsakovui natūra liekančią ieškovės nekilnojamojo turto dalį; dėl kompensacijos ieškovei už šalių bendrai turėtų 300 000 vienetų UAB „IG Trans LT“ akcijų dalį, dėl priešieškinio dalies dėl elektros energijos kompensacijos priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

21.1.                      Dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą paskaičiavimo ir priteisimo. Teismas nurodė nenaudotiną išvestinį turto vertinimo būdą, kai iš dviejų vertinimo ataskaitų rezultatų ir šių ataskaitų datų skirtumo daroma prielaida, kad to paties turto brangimas ar nuvertėjimas yra nuolatinis ir neišvengiamas, t. y., jei turtas galimai atpigo, tai jis pinga nuolat ir tokiu pat greičiu. Tai visiškai nesuderinama su rinkos verčių kaitos dinamika ir šios kaitos nepastovumo faktu.  Taip skaičiuodamas teismas suklydo, nes nepagrįstai nesirėmė teismų praktikoje ir teisės normose imperatyviai nustatytomis taisyklėmis, kurios pagrįstų tokį skaičiavimą bei vertinimą. CK 3.119 str. imperatyviai nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai formuojama teisės aiškinimo taisyklė, kad ne pats teismas nustatinėja dalintino turto vertes, o remiasi kitais įrodymais. Vertinant šalių nekilnojamojo turto rinkos vertę, šalių turto vertė nustatytina pagal 2017 m. birželio 2 d. galiojusias rinkos kainas, nes 2017 m. birželio 1 d. atsakovė išsikraustė iš ginčo nekilnojamojo turto, atsakovas jame liko gyventi ir gyvena iki šiol, sukūręs naują šeimą. Teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovės prašymo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. birželio 2 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Vertinant ginčo turtą 2017 m. birželio 2 d. galiojusiomis kainomis, ieškovei turėtų būti priteista ne 80 609,50 Eur, o mažiausiai 95 382,80 Eur kompensacija, jei net ir nebūtų nukrypstama nuo lygių dalių principo. Atmetus ieškovės prašymą taikyti CK 3.67 str. 2 d. nuostatas ir apeliacinės instancijos teismui vertinant, kad turto vertė turi būti nustatoma pagal CK 3.119 str. nurodytą momentą – santuokos pabaigą, akivaizdu, kad santuoka pasibaigė 2020 m. lapkričio 10 d., kai Kauno apygardos teismas paliko iš esmės nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. dalinį sprendimą nutraukti šalių santuoką ir šis sprendimas įsiteisėjo. Dėl to 2020 m. spalio 29 d. turto vertinimo ataskaitai esant vos dviejų savaičių senumo iki šalių santuokos nutraukimo ir dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, šis pažeidimas turi būti pašalintas pakeičiant teismo sprendimą ir priteisiant ieškovei 2020 m. spalio 29 d. vertinimo ataskaitoje nustatytos ginčo turto vertės proporcingą dalį: 84 287,50 Eur, t. y. 3 678 Eur suma padidinant priteistą ieškovės naudai kompensaciją nuo 80 609,50 Eur iki 84 287,50 Eur.

21.2.                      Dėl kompensacijos už elektros energijos suvartojimą ir apmokėjimą. Teismas nuo  2 479,30 Eur iki 1 239,65 Eur sumažindamas atsakovui priteistą kompensaciją dėl išlaidų turėtų išlaikant bendrą turtą, nenurodė motyvų, kodėl mažinamos prašomos priteisti sumos būtent 50 procentų, o ne 90 ar 10 procentų. Tokia teismo diskrecija mažinti priteistinas sumas turėjo būti sąlygota ieškovės faktų pripažinimu, o ne vien kitų elektros prietaisų paminėjimu. Atsakovas neįrodė savo reikalavimų. Iš pateikto banko išrašo neįmanoma nustatyti, ar atsakovas šildė namą ir kokia dalimi iš išleistos 4 958,61 Eur sumos už galimai name suvartotą, o gal ir avansu sumokėtą elektros energiją atsakovas išleido. Teismas neatkreipė dėmesio, kad visas šias sumas (4 958,61 Eur per du metus nuo 2017 m. birželio 1 d.) išleido net ne atsakovas, o jo motina A. A. G. , kuri ieškovei reikalavimo nereiškė. Atsakovas neįrodė, kad 4 958,61 Eur ar kita suma yra sumokėta atsakovo lėšomis.

21.3.                      Dėl rašymo apsirikimo, priteisiant 43 000 Eur, o ne 43 500 Eur kompensaciją. Teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 43 000 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę UAB „IG Trans LT“ akcijų dalį. Motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyta 43 500 Eur priteistina piniginė kompensacija.

21.4.                      Dėl 43000 Eur (43 500 Eur) kompesacijos už akcijas priteisimo. Ieškovę iš esmės tenkina toks teismo sprendimo rezultatas, tačiau turi būti persvarstytas ieškovės reikalavimas dėl visų nuostolių, kuriuos atsakovas ieškovei padarė netinkamai valdydamas šalims bendras 100 proc. šalių santuokos metu įsteigtos įmonės UAB „IG Trans LT“ akcijas, pagrįstumas, kadangi atsakovo siekis kuo labiau sumažinti turimo turto vertę buvo ir yra akivaizdus. Atsakovas  2017 m. spalio 9 d. papildomai išleido dar 390 000 vienetus naujų UAB „IG Trans LT“ akcijų ir jas leido įsigyti kitam, su atsakovu susijusiam juridiniam asmeniui. 2018 m. liepos 12 d. atsakovas dar kartą atliko panašią „operaciją“, vėl atsisakė pirmumo teisės į išleidžiamas dar naujesnes 156 000 akcijų, dėl ko atsakovo akcijų dalis sumažėjo nuo 43,47 proc. iki 35,4609 procentų. Be to, atsakovo valdoma UAB „IG Trans LT“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą.

21.5.                      Dėl 13 paskolos sandorių/raštelių pripažinimo negaliojančiais reikalavimo atmetimo.  Teismas pripažino šiuos 13 raštelių „nesudarytais“, nors tokio reikalavimo byloje ir nebuvo pareikšta. Iš esmės, ieškovę tenkina toks bylos nagrinėjimo procesinis rezultatas, kadangi jai nekyla pasekmių, kurių byloje siekė atsakovas – pripažinti šias bendrai sudėjus 99 645 Eur vertės negrąžintų „paskolų“ grąžinimo prievoles bendromis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Tačiau ieškovė turėjo gintis nuo šių atsakovo priešieškinio reikalavimų ir patirti bylinėjimosi išlaidas.  Spręsdamas, kad ieškovė pareiškė nepagrįstus reikalavimus dėl 13 paskolos raštelių, teismas tuo pačiu sudarė pagrindą spręsti, kad ieškovei nepriteistinos advokato pagalbai patirtos išlaidos, ginantis nuo nepagrįsto 99 645 Eur sumos skolos pripažinimo bendra prievole atsakovo reikalavimo. Toks sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas ieškovės atžvilgiu,  dėl to teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu taip pat keistina, atsižvelgiant į šias aplinkybes.

21.6.                       Dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir priteisimo. Ieškovė byloje patyrė iš viso 11 415 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Daliniu sprendimu nebuvo išspręstas ieškovės prašymas dėl 8 100 Eur advokato pagalbos išlaidų priteisimo. Teismas apsiriko 3 325 Eur suma ir jos neįskaičiavo į priteistinas iš atsakovo sumas. Teismas, nurodydamas, jog atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 18 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, neįvertino, kad atsakovas nepateikė jokios išlaidų detalizacijos, už ką konkrečiai buvo sumokėta. 18 200 Eur suma aiškiai per didelė, nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu. Pačios 18 200 Eur ir 8 090 Eur sumos yra teismo nurodytos ir priimtos nepagrįstai. Atsakovas byloje patyrė 500 Eur išlaidų, o ieškovė patyrė 11 415 Eur išlaidų. Teismas neteisingai įvertino proporcijas, nes jeigu laikė, kad atsakovas turi teisę į 1/3 dalį savo išlaidų atlyginimo (18200/6066=3), tai automatiškai ieškovės teisę į išlaidų atlyginimą turėjo vertinti kaip 2/3 dalis (11415/3x2=7610 Eur). Teismas turėjo priteisti atsakovui 166,66 Eur išlaidų iš ieškovės, o ieškovei – 7 610 Eur išlaidų iš atsakovo, ir sudengus tarpusavio reikalavimus, priteisti iš atsakovo 7 443,33 Eur sumą. Teismo sprendimas turi būti pakeistas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 7 443,33 Eur išlaidas. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 2 959,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovė yra sumokėjusi daugiau kaip 787 Eur žyminio mokesčio. 2020 m. gegužės 29 d. prašyme papildomai pažymėta, kad prašoma ieškovės naudai priteisti jos ir už ją sumokėtas žyminių mokesčių sumas.  Susidaro, kad vien žyminių mokesčių šioje byloje sumokėta 1 075 Eur. Žyminių mokesčių sumokėjimas buvo atidėtas:  2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atidėtas 223 Eur, 2020 m. lapkričio 4 d. teismas nutartimi atleido ieškovę nuo 1 390 Eur mokesčio mokėjimo. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atleido  432 Eur dalies žyminio mokesčio.  2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas nurodė iš trūkstamo žyminio 2 191 Eur sumos sumokėti 200 Eur, o likusią 1 991 Eur sumą atidėjo iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas atidėjo tik 223+1991, t. y. 2214 Eur žyminį mokestį, tačiau galutiniu sprendimu teismas priteisė net 2959,50 Eur valstybei.  Be to, neaišku, kodėl nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovo tos mokesčių dalies, kurią ieškovė įrodė ir laimėjo, t. y. atidėto mokesčio dalį teismas turėjo priteisti ne iš ieškovės, o iš atsakovo.

22.       Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 43 000 Eur kompensacija už atsakovui priteistas UAB „IG Trans LT“ 300 vnt. akcijas ir priteisti iš atsakovo ieškovei  1 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančias asmeninės nuosavybė teise 300 000 vnt. UAB „IG Trans LT“ akcijų;

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista natūra 613/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 613/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 80 609,50 Eur kompensaciją ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti: padalinti ieškovei šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - 613/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 613/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini)  tokia tvarka:

priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 306/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 306/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 306/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 306/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ;

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovei iš atsakovo priteista 10 000 Eur kompensacija ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl 10 000 Eur kompensacijos priteisimo atmesti;

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kurioje  ieškovei iš atsakovo priteista 9 108 Eur kompensacija už kilnojamąjį turtą ir priimti naują sprendimą -  padalinti natūra po ½  dalį ieškovei ir atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą: vonios kambario keturias spinteles ir miegamojo spintą, miegamojo lovą ir dvi spinteles prie lovos, vaikų kambario baldus (dvi lovos, du rašomieji stalai, keturios rūbų spintos, komoda, trys knygų spintos, staliukas), dvi biuro kėdes, du kilimus, televizoriaus komodą, minkštąją dalį - kampą; svetainės baldus (dvivietė sofa, trivietė sofa su miegama dalimi, stalas, dešimt kėdžių, indauja, komoda, kampinė vitrina), du šviestuvus, darbo kambario baldus (rašomasis stalas, knygų spinta, krėslas, komoda), dvi koridoriaus spintas, virtuvės baldų komplektą, raudonmedžio sekciją, treniruoklį „Ketler“, teniso stalą, tris televizorius, šaldytuvą-šaldiklį, skalbyklę, džiovyklę, orkaitę, kaitlentę, mikrobangų krosnelę, koridoriaus staliuką;

priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

22.1.                      Dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) padalinimo. Teismas padalindamas ginčo turtą neįvertino atsakovo finansinės galimybės išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją, į atsakovo išlaikytinių skaičių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotą prioritetinį turto padalinimo būdą natūra. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo turto negalima padalinti natūra. Namas yra pakankamai didelis, jame daug kambarių, todėl jį galima pritaikyti gyventi ne tik vienai šeimai. Name yra du atskiri įėjimai. Ieškovė nurodė atitinkamas namo patalpas ir dalis, kuriomis ji pageidautų naudotis, tokiu būdu pripažino galimybę namą naudoti ne tik vienai šeimai.  Ginčo turtas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa, todėl nesumokėjus itin didelio dydžio kompensacijos, atsakovas prarastų vienintelį būstą. Ginčo būste yra deklaruota atsakovo sūnaus J. G.  gyvenamoji vieta. Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Ieškovė nebūtinai turi gyventi ginčo name, jo dalį gali nuomoti, nes ji turi butą, kuriame gyvena. Atsakovo ir UAB Laidojimo namai „Saulėlydis“ jokie santykiai nesieja. Nėra pagrindo teismo išvadai, kad atsakovas, jam priteisus turtą natūra, galimai įgytų teisę disponuoti 693/1000 dalimi šio objekto, o ieškovė - 307/1000 dalimi ir tai galėtų apsunkinti jai savo dalį tiek parduoti, tiek naudoti pagal paskirtį.

22.2.                       Dėl netinkamo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) rinkos vertės nustatymo. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis VĮ Turto banko pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo turto rinkos verte (387/1000 dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , vertė yra 67 000 Eur), todėl viso gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė būtų 173 420 Eur. Teismas, nustatydamas rinkos vertę ir kompensacijos dydį, turėjo vadovautis realiai įvykusio sandorio faktu ir VĮ Turto banko pateiktoje UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta rinkos verte (173 420 Eur), o ne UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta tikėtina verte (263 000 Eur). Esminis skirtumas tarp UAB „Marleksa“ ir VĮ Turto banko pateiktos UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitos yra tas, kad UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje buvo vertinama VĮ Turto bankui priklausanti nekilnojamojo turto dalis, t. y. 387/1000 dalys. Tuo tarpu UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje - visas kompleksas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas), kaip vienas turtinis vienetas, o ne šalims priklausanti 613/1000 dalis. UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje turtas nebuvo pakankamai individualizuotas, kas nulėmė neteisingą rinkos vertės nustatymą. Ginčo namo dalis nebuvo parduota pirmą kartą organizuotame aukcione, iš skelbimo matyti, jog vėliau 387/1000 dalys buvo pardavinėjamos ir parduotos už 53 600 Eur, kas reiškia, jog vienos dalies vertė yra 138,50 Eur (53600/387). Tokiu būdu šalims priklausančios likusios dalies (613/1000) vertė yra 84 901,29 Eur (138,50x613), o viso nekilnojamojo turto rinkos vertė – 138 501,29 Eur. Iš atsakovo priteista ieškovei kompensacija sudarytų ne 80 609,50 Eur, o 42 450,65 Eur. Idealiausias būdas padalinti turtą yra natūra, tačiau 42 450,65 Eur kompensacijos išmokėjimas, tuo atveju, jei teismas nuspręstų sumažinti kompensacijos dydį iki atsakovo nurodytos sumos, yra gerokai realesnis. Be to, teismas vadovavosi išimtinai vienos iš šalies, t. y. ieškovės pateikta UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaita, kuri buvo atlikta ne teismo pavedimu.

22.3.                      Dėl ieškinio ribų peržengimo. Teismas išėjo už ieškinio ribų, nes nepagrįstai išplėtė ieškinio reikalavimų ribas bei priteisė ieškovei už UAB „IG Trans LT“ akcijas daugiau nei prašė pati ieškovė. Ieškovei pripažinus faktą dėl UAB „IG Trans LT“ akcijų vertės lygiai iš esmės nuliui ir suformulavus reikalavimą, nurodant jų vertę 1 Eur, teismas savo iniciatyva neturėjo jokio pagrindo šią UAB „IG Trans LT“ akcijų vertę, o tuo pačiu ir ieškinio reikalavimą, modifikuoti iš 1 Eur į 43 000 Eur. Teismas ex officio viršydamas pareikšto ieškinio reikalavimo ribas, pažeidė CPK 6, 12, 13 straipsnyje įtvirtinus šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, CPK 265 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose, kuriose sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo aktyvumas yra apribotas.

22.4.                      Dėl CK 3.119 straipsnio pažeidimo nurodant UAB „IG Trans LT“ akcijų vertę. Teismas pažeidė CK 3.119 str. nuostatas, nurodydamas, jog yra pagrindas ieškovei priteisti ne jos prašomą priteisti 1 Eur piniginę kompensaciją už šias akcijas, o priteisti 43 000 Eur piniginę kompensaciją. Turtas buvo padalintas ne 2020 m. birželio 25 d. daliniu sprendimu, o 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Be to, nominalioji akcijų vertė negali būti prilyginta jų rinkos vertei. Teismas, priimdamas sprendimą ir nurodydamas atitinkamo turto vertes iš esmės buvo nenuoseklus, padarė vienas kitai prieštaraujančias išvadas. Priteisdamas gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra atsakovui, teismas vadovavosi skundžiamo sprendimo dieną nurodyta nekilnojamojo turto verte. Dalyje dėl UAB „IG Trans LT“ akcijų padalinimo, teismas vadovavosi galimai dalinio sprendimo priėmimo galiojusia verte. Materialinės teisės normų pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, kuriuo iš atsakovo be jokio teisinio ir faktinio pagrindo buvo priteista ne 1 Eur, o net 43 000 Eur.

22.5.                      Dėl sandorių pripažinimo nesudarytais ir 10 000 Eur kompensacijos priteisimo. Teismas nepagrįstai paskolos sandorius pripažino nesudarytais. Teismas netinkamai vertino įrodymus.  Atsakovas pateikė duomenis, kad skolintos lėšos buvo įneštos į J. G.  banko sąskaitą, pateikti duomenys apie šalių gaunamas pajamas, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, kad jų gaunamų pajamų neužteko apmokėti J. G.  mokslų ir pragyvenimo užsienyje, A. G.  patvirtino, kad paskolino atsakovui lėšas. Priešingai nei konstatavo teismas, labiau tikėtina, kad atsakovas įrodė, jog šios lėšos buvo panaudotos dukros mokslų ir pragyvenimo išlaidoms užsienyje kompensuoti, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei 10 000 Eur kaip neva turto sumažėjimą.

22.6.                      Dėl kilnojamojo turto. Teismas nepagrįstai nurodė dideles kilnojamųjų daiktų (baldų) vertes.  Kilnojamieji daiktai turėjo būti padalinti natūra po ½ dalį. Atsakovas neturės galimybės išmokėti teismo priteistos kompensacijos. Atsakovas netgi sutiktų, jog visi daiktai būtų padalinti tokiu būdu, kad jie atitektų išimtinai ieškovei, nereikalaujant jokios už tai kompensacijos. Teismas, nesant jokių objektyvių įrodymų apie ginčo daiktų vertes, konstatavo, jog sutinka su ieškovės vėliau į bylą pateiktais paaiškinimais, nors jie iš esmės yra mažiau išsamūs nei atsakovo. Ieškovė daiktų vertes skaičiavo pagal jų įsigijimo vertę. Vadovaujantis ieškovės ir teismo logika, nuo 2008 metų iki 2017 metų aptariami baldai apskritai nebuvo nusidėvėję, nors šalys su vaikais ginčo name gyveno iki pat 2017 m. birželio 1 d. Nelogiška teigti, jog nuo 2008 metų iki 2017 metų baldai atitiko jų įsigijimo vertes.

23.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovo atstovas prašė ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą ieškovės skundžiamose dalyse palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

23.1.                       Dėl CPK 306 straipsnio nuostatų neatitinkančio apeliacinio skundo. Atsakovas negali tinkamai atsikirsti į apeliacinį skundą, kadangi ieškovė tik abstrakčiai prašo pakeisti sprendimą, tačiau niekaip nedetalizuoja kaip konkrečiai teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Neaišku, kokia konkreti sprendimo dalis skundžiama.  

23.2.                      Dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą paskaičiavimo ir priteisimo. Nors vienoje apeliacinio skundo dalyje ieškovė vadovaujasi CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto vertės nustatymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kas reikštų, jog aptariama turto vertė turėtų būti nustatoma teismo sprendimo padalinti turtą priėmimo dieną (2021 m. lapkričio 19 d.), tačiau paneigdama savo cituojamą teisinį reglamentavimą ir jos pačios cituojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovė prašo nustatyti turto rinkos vertę, galiojusią ne turto padalijimo sprendimo priėmimo dieną, bet 2017 m. birželio 2 d. Apeliantės argumentai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems.  Nagrinėjamos bylos atveju joks gyvenimo skyrium (separacijos) faktas nebuvo nustatytas. Byloje po dalinio sprendimo priėmimo, kur sprendėsi iš esmės su vaiku susiję klausimai, nebuvo sprendžiami su turto padalinimu susiję klausimai, todėl nebūtų logiška ir teisinga turto vertę sieti su apeliantės nurodyta data. Apeliantė sąmoningai nutyli itin svarbią nagrinėjamos bylos atveju aplinkybę apie 2021 m. spalio 11 d. faktiškai įvykusio dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimo sandorio, kuris objektyviausiai atspindi turto rinkos vertę. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko ir UAB Laidojimo namai „Saulėlydis“, kuri buvo gauta 2021 m. gruodžio 17 d., t. y. po teismo sprendimo priėmimo, iš kurios 3.1. punkto matyti, kad VĮ Turto bankui priklausanti turto dalis buvo parduota už 53 600 Eur. Nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma nekilnojamojo turto verte, galiojusia 2017 m. birželio 2 d. Atsakovas prašo vadovautis dar mažesne turto rinkos verte.

23.3.                      Dėl kompensacijos už elektros energijos suvartojimą ir apmokėjimą. Ieškovei žinoma, kad namas yra šildomas elektra, kad gyvenamajame name nėra atskiro elektros skaitiklio ar kito prietaiso, kuris galėtų atskirai skaičiuoti tik gyvenamojo namo šildymui sunaudotą elektros energiją bei atskirai kitų prietaisų suvartojamą elektros energiją. Neabejotinai egzistavo išlaidos, susijusios su gyvenamojo namo šildymui suvartotos elektros energijos suvartojimu, dėl ko proporcingai šiai daliai ieškovė privalėjo prisidėti prie šių išlaidų padengimo/kompensavimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas neleidžia jai naudotis ginčo namu. Nesant tarp šalių nustatytai naudojimosi ginčo turtu tvarkai, apskritai negali būti namo dalis nei išnuomojama, nei suteikiama panauda. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Apeliantės teiginiai apie negalėjimą naudotis turtu yra neįrodyti. Ieškovė argumentais, kad visą 4 958,61 Eur sumą išleido ne atsakovas, o jo motina, pirmosios instancijos teisme nesirėmė, todėl šios aplinkybės negali būti apeliacinio skundo objektu. Kita vertus, savitarnoje atsakovo motina A. A. G.  nurodoma kaip objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl formaliai mokėtoju nurodomas ne atsakovas, o jo motina. Teismas, priteisdamas iš ieškovės 1 239,65 Eur, pagrįstai vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertino, kad dalis elektros energijos galėjo būti sunaudota ne tik namo šildymui.

23.4.                      Dėl CK 3.67 str. 2 d. nuostatų tariamo pažeidimo. 2020 m. balandžio 25 d. daliniu sprendimu santuoka buvo nutraukta ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo, todėl vien dėl šios priežasties remtis CK 3.67 str. 2 d. nuostata ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, visi apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nepriėmė prašymo ir neleido įrodinėti CK 3.67 str. 2 d. nuostatų taikymo pagrindą, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

23.5.                      Dėl rašymo apsirikimo, priteisiant 43 000 Eur, o ne 43 500 Eur kompensaciją. Ieškovės pozicija, kad neva teismas padarė ne teisinę, o rašymo apsirikimo klaidą, prieštarauja CPK 276 straipsnio nuostatoms. Ieškovės išdėstytų argumentų, susijusių su kompensacijos skaičiavimu, negalima vertinti kaip aiškių aritmetinių klaidų. Nesutikimas su priteistos kompensacijos dydžiu yra apeliacinio skundo dalykas ir toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, nėra galimas.

23.6.                      Dėl 43 000 Eur (43 500 Eur) kompensacijos už akcijas priteisimo. CPK nuostatos nenumato apeliacinės instancijos teismui teisės „persvarstyti“ reikalavimų pagrįstumą. Atsakovas net nesupranta, kurią teismo sprendimo dalį skundžia ieškovė, kokį reikalavimą (dalyką) reiškia ir į ką konkrečiai turėtų atsakovas atsikirtinėti. Vien įstatinio kapitalo didinimas nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Į bylą yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad UAB „IG Trans LT“ iš kreditoriaus UAB „IG Trans“ buvo gavusi reikalavimus dėl skubaus skolos padengimo. UAB „IG Trans LT“, vadovaujama atsakovo, neturėdama nuosavų lėšų, neturėjo kitos galimybės, kaip sutikti su kreditoriaus reikalavimu perleisti jam dalį akcijų ir tokiu būdu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė, būdama UAB „IG Trans LT“ akcininke, neprieštaravo nei vienam atsakovo sprendimui. Ieškovė neįrodė, jog UAB „IG Trans“ priklauso atsakovui.  Apeliacinio skundo argumentai, kad akcijas buvo leista įsigyti su atsakovu susijusiai įmonei, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Kokios priežastys lėmė UAB „IG Trans LT“ bankroto bylos iškėlimą, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

23.7.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priešingai nei teigia ieškovė, ji pati pripažįsta, kad atitinkamą detalizaciją, už ką buvo suteiktos teisinės paslaugos, atsakovas yra nurodęs. Įvertinus beveik penkis metus trukusį bylinėjimąsi ir didelės apimties bylą, atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra per didelės ir yra pagrįstos. Pagrindinis akcentas nagrinėjamoje byloje buvo ginantis nuo visiškai nepagrįstų ieškovės turtinių reikalavimų, dėl ko ir susidarė didžioji bylinėjimosi išlaidų dalis. Atsakovas į bylą pateikė griežtos atskaitomybės dokumentą (pinigų priėmimo kvitą), kuris patvirtina ir įrodo atsakovo faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo išlaidos yra detalizuotos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, priešingai nei teigia ieškovė. Vien po dalinio sprendimo priėmimo 2020 m. birželio 25 d., vykusių teismo posėdžių ir pasirengimas jiems sudarė bent jau 29 valandas, kurių kaina, atsižvelgiant į Rekomendacijas, sudarytų 4 264,32 Eur. Maža to, iki 2020 m. birželio 25 d. dalinio sprendimo, lygiai taip pat vyko teismo posėdžiai, kur buvo sprendžiami klausimai, susiję su turtine dalimi, todėl logiška ir protinga, kad su tuo susijusios išlaidos sudarė bent jau apie 800 Eur. Priešingai nei nurodo ieškovė 5 000 Eur suma atstovavimui (įskaitant ir pasirengimą bylos nagrinėjimui), kuomet pati ieškovė pripažįsta aplinkybę dėl teismo posėdžių trukmės, proceso ilgumo, yra atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.). Didžiąja dalimi ieškinys, priešingai nei nurodo ieškovė, iš tiesų buvo netenkintas. Mažiausiai 2/3 dalis bylos laimėjo ne ieškovė, pareiškusi didžiąją dalį nepagrįstų ir neįrodytų reikalavimų, bet atsakovas. Dėl šios priežasties ieškovės  argumentai, kad iš atsakovo teismas privalėjo priteisti atidėtą žyminio mokesčio dalį yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kadangi teismas nepaskirstė ir atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki dalinio sprendimo priėmimo, todėl įvertinus patenkintų ir atmestų priešieškinio ir ieškinio reikalavimo proporcijas, teismas, iš esmės vadovaudamasis  protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, savo esme priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas nepakeistu.

24.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir prijungti paminėtus du naujus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

24.1.                      Dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Atsakovas priešieškiniuose nenurodė jokių argumentų, susijusių su namo padalinimu natūra. Iš skundo neaišku, kokią ginčo namo  dalį galėtų valdyti, disponuoti ir naudotis ja ieškovė. Byloje nėra pateiktas ir su skundu neteikiamas joks namo perskyrimo projektas. Padalinti ginčo namą į dvi ar tris dalis nėra jokios praktinės galimybės, jis suprojektuotas patogiai gyventi vienai didelei šeimai. Atsakovas nenurodo, kaip šalys naudotųsi rūsiu, baseinu, kuriais kambariais naudotųsi atsakovo ir jo partnerės bendri ir ne bendri vaikai, o kuriais vaikų kambariais naudotųsi ieškovė. Neaišku, kuriose namo patalpose savo veiklą vykdytų laidojimo namai „Saulėlydis“. Ieškovei yra nepriimtina gyventi su konfliktišku atsakovu bei jo partnere viename name. Atsakovas, valdydamas didelį kiekį įmonės akcijų, nekilnojamojo turto, dirbdamas, turėdamas santaupų, neabejotinai galės išmokėti ieškovei kompensaciją pinigais. Kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, patvirtina aplinkybė, jog atsakovas per vieną dieną sugebėjo iš savo santaupų grynaisiais pinigais sumokėti 18 200 Eur sumą savo advokatui paskutinę bylos nagrinėjimo dieną.

24.2.                      Dėl nekilnojamojo turto vertės rinkos vertės nustatymo. Teismas nepadalino atsakovo nurodytos ginčo turto dalies, todėl jos pardavimo aplinkybių negalima vertinti ir kaip tikrosios ginčo namo ir sklypo vertės nustatymo pagrindo. Turtas buvo parduotas aukcione, prieš tai kelis kartus mažinant kainą, žinant, kad turte gyvena ir kiti bendraturčiai, turtas neatidalintas. Atsakovė yra pateikusi savo iniciatyva atliktas turto vertės nustatymo tris ataskaitas. Atsakovas jokių ataskaitų ir vertinimų į bylą neteikė. VĮ Turto banko pateikta UAB „In real“ turto vertės nustatymo ataskaita 2021 m. kovo 1 d. nėra tas dokumentas, kuriuo buvo vertinamas visas ginčo turtas, be to, turtas buvo vertinamas tik nuomos tikslu. 

24.3.                      Dėl kompensacijos už ieškovui natūra priteistų UAB „IG Trans LT akcijų ½ dalį. Ieškovė neatsisakė savo pretenzijų į ginčo akcijų vertę, jas modifikuodama išimtinai dėl atsakovo sąmoningų veiksmų siekiant sumažinti įmonės akcijų rinkos vertę. CPK 376 str. 3 d. kaip tik ir leidžia viršyti pareikštus reikalavimus, ir teismas būtent šia norma ir pasirėmė, matydamas, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, leidžiančių „viršyti pareikštus reikalavimus“. Teismas taikė alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą ir tai darė CPK 376 str. 3-4 d. ir 265 str. 2 d. pagrindu. Tokią teismo teisę šeimos bylose numato ne tik minėtos normos, bet ir suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015). Skunde  nepagrįstai gretinamas ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo santuokos pabaigoje procesas su ginčo akcijų vertės nustatymo įrodymais bei teigiama, kad teismas neva padarė prieštaraujančias išvadas. Priteisdamas gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra atsakovui, teismas vadovavosi skundžiamo sprendimo dieną nurodyta nekilnojamojo turto verte. Dalyje dėl UAB „IG Trans LT“ akcijų padalinimo, teismas jau vadovavosi galimai dalinio sprendimo priėmimo galiojusia verte. Teismas nepadarė jokių prieštaraujančių išvadų, kadangi nekilnojamąjį turtą vertino ir įvertino nepriklausomi turto vertintojai, teismas rėmėsi į bylą pateiktomis jų vertinimo ataskaitomis. Akcijų vertės nustatymo ataskaitos atsakovas, nors ir turėjo galimybes, į bylą neteikė, todėl  laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog akcijos yra vertos 0 Eur.

25.       Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė skundų reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra bei pašalinti VĮ Turto banką iš bylos. Bankas patvirtino, kad VĮ Turto banko nuosavybės teise valdyta gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) , parduota aukcione, todėl VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi – teismo sprendimas neturės įtakos banko teisėms ir pareigoms ateityje.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

27.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo tarp šalių padalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

28.       Apeliantas A. G.  apeliaciniame skunde nurodo, kad siekiant tinkamai atskleisti bylos esmę bei visapusiškai ją išnagrinėti, neprieštarautų dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

29.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose keliami materialinės teisės normų bei proceso teisės normų netinkamo pritaikymo klausimai, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, dėl to byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų

30.       Apeliantas A. G.  2022 m. kovo 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, o ieškovė 2022 m. balandžio 11 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą. Kadangi šalių dokumentai pateikti vykdant Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį, todėl sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija juos priima į bylą.

31.       Atsakovo A. G.  2022 m. balandžio 19 d. pateiktus papildomus įrodymus (DOK-10180) teisėjų kolegija atsisako priimti, kadangi tai yra duomenys apie atsakovo kelionę į Dubajų 2022 m. vasario 3 – 11 dienomis, t.y. po teismo sprendimo priėmimo, be to,  atsakovas nepagrindė  šių dokumentų pateikimo būtinybės vėliau. Taip pat atsisakytina priimti ieškovės G. G.  2022 m. balandžio 21 d. pateiktus papildomus įrodymus (DOK-10525), kadangi nuotraukos apie keliones galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme, o kitų dokumentų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme  ieškovė nepagrindė.

Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini)

32.        Pirmosios instancijos teismas padalino santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą – 613/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 613/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šį turtą teismas asmeninės nuosavybės teise paliko atsakovui A. G. , o ieškovei G. G.  priteisė  80 609,50 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo A. G.  už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

33.       Su šia sprendimo dalimi nesutinka abi šalys. Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta nekilnojamojo turto verte, prašo vadovautis 2020 m. spalio 29 d. vertinimo ataskaitoje nustatytos ginčo turto verte ir priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją 84 287,50 Eur, t. y. 3 678 Eur suma padidinant priteistą ieškovės naudai kompensaciją nuo 80 609,50 Eur iki 84 287,50 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su turto padalijimo būdu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padalindamas ginčo turtą neįvertino atsakovo finansinės galimybės išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją, į atsakovo išlaikytinių skaičių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotą prioritetinį turto padalinimo būdą natūra. Apeliantas nesutikdamas su dalintino turto verte, nurodo, kad teismas turėjo vadovautis VĮ Turto banko pateiktoje UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta rinkos verte (173 420 Eur), o ne UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta tikėtina verte (263 000 Eur). Apelianto nuomone, kadangi ginčo namo 387/1000 dalys buvo parduotos už 53 600 Eur, kas reiškia, jog vienos dalies vertė yra 138,50 Eur (53600/387), todėl šalims priklausančios likusios dalies (613/1000) vertė yra 84 901,29 Eur (138,50x613), o viso nekilnojamojo turto rinkos vertė – 138 501,29 Eur. Iš atsakovo priteista ieškovei kompensacija sudarytų ne 80 609,50 Eur, o 42 450,65 Eur, tačiau atsakovas ginčo turtą prašo padalinti natūra po lygiai, t.y. kiekvienam po 306/1000 dalis ginčo turto.

34.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

35.       Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

36.       Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

37.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ginčo turtą atsakovui, o ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją, atsižvelgė į tai, kad dalinamame name/žemės sklype gyvena atsakovas, dažnai jame būna jo mažametis sūnus J. G.  ir lankosi J. B. su savo kitais dviem nepilnamečiais vaikais. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės ir atsakovo A. G.  santykiai iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos išliko konfliktiški, galimi konfliktai ir ateityje. Be to, teismas nustatė, kad gyvenamasis namas suprojektuotas ir pastatytas bei pritaikytas gyventi vienai šeimai, ką patvirtina ir esanti namo vidaus patalpų eksplikacija, kurioje yra duomenys apie penkis kambarius, holą, dušo ir vonios patalpas, virtuvę ir tualetą.

38.       Tačiau teismas, nustatęs šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nes neanalizavo ir nevertino atsakovo finansinės galimybės išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad jo vidutinės pajamos per mėnesį siekė apie 1 415 Eur, todėl išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją neturėtų galimybės, nes turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, vienam iš kurių daliniu sprendimu priteistas 190 Eur per mėnesį išlaikymas, ne mažesnis išlaikymas teikiamas ir kitam atsakovo sūnui J. G. , be to, ir pačiam atsakovui būtiniausių poreikių patenkinimui yra būtinos lėšos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįsitikinęs ir nesant duomenų apie gerą atsakovo finansinę padėtį, bet turint pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, priteisdamas iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją, atsakovui paskyrė neproporcingai didelę vykdytinų prievolių naštą, kas neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principo, todėl vien dėl šios priežasties iš atsakovo negalėtų būti priteista 80 609,50 Eur dydžio piniginė kompensacija.

39.       Atsakovas byloje nurodęs, kad jis ginčo name neketina gyventi, jam paskirtą turto dalį parduotų, ieškovė taip pat nėra išreiškusi noro gyventi ginčo name, tačiau šalių nenoras gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teises priklausančiame name, neįpareigoja teismo turtą natūra paskirti tik vienam iš jų, o kitam priteisti piniginę kompensaciją.  Nors atsakovo sūnaus J. G.  gyvenamoji vieta deklaruota ginčo name, tačiau apeliantas nurodė, kad sūnus name pastoviai negyvena, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl esant šioms aplinkybėms taip pat nėra pagrindo išvadai, kad turto padalijimas natūra nėra galimas.

40.       Akivaizdu, kad skyrybų procese šalys nesutaria, tame tarpe ir santuokinio turto padalijimo klausimais, tačiau nagrinėjamu atveju vertinant tarp šalių esantį konfliktą nėra pagrindo išvadai, kad tarp šalių esantis konfliktas yra toks, jog turto padalinti natūra nebūtų galimybės, todėl visumos byloje esančių aplinkybių ir įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad turto padalijimas natūra nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teises į nuosavybę, nesuteikia prioriteto nei vienai šaliai gauti visą turtą natūra. Be to, padalinus turtą natūra bendraturčiai (bendrąją jungtinę nuosavybę transformavus į bendrąją dalinę) valdydami bendrąją dalinę nuosavybę turi kitų galimybių priimti jų interesus atitinkančius sprendimus, t.y. bendrai parduoti turtą, jį atidalyti, nupirkti kito sutuoktinio dalį ir pan.,   disponuoti jam priklausančiu turtu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo keistina ir yra pagrindas šalių nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, t.y. kiekvienam po ½ dalį šio turto.

41.       Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta dalintino turto verte. Ieškovė prašo vadovautis 2020 m. spalio 29 d. vertinimo ataskaitoje nustatytos ginčo turto verte ir priteistą jai iš atsakovo kompensaciją padidinti nuo  80 609,50 Eur iki 84 287,50 Eur. Atsakovas nurodo, kad  teismas turėjo vadovautis VĮ Turto banko pateiktoje UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta rinkos verte (173 420 Eur), o ne UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta tikėtina verte (263 000 Eur).

42.       CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

43.       Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012; kt.).

44.       Nustatant dalintino turto vertę pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB “Marleksa” parengta 2020 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kadangi ji atlikta vertinant turto objektą jį individualizuojant, o ne masinio vertinimo būdu. Rinkos vertė nustatyta 2020 m. spalio 1 dienai, tačiau teismas atsižvelgdamas ir į 2017 m. UAB Marleksa” rengtą vertinimo ataskaitą, kurioje šio turto rinkos vertė buvo nurodyta 311 200 EUR, o po trijų metų (2020 m.) atitinkamai 275000 EUR, sprendė, kad jog per metus nuo 2020 metų spalio 1 d. šio turto vertė sumažėjo 12000 EUR ir teismo sprendimo priėmimo dienai viso šio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 263 000 EUR. Kadangi sutuoktiniams priklauso 613/1000 dalys šio turto ir jis dalinamas lygiomis dalimis, todėl kiekvienam tenka po 306,5/ 1000 dalis šio turto. Tokiu būdu teismas nustatė, kad sutuoktiniams priklausančios turto dalies vertė yra 161 219 Eur (263000 EUR/1000x613 yra 161 219 EUR, tai yra 613/1000 dalių vertė yra 161 219 EUR).

45.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymo ir kasacinio teismo išaiškinimų nuostatomis, dalintino nekilnojamojo turto vertę nustatė tinkamai, dėl to apeliacinių skundų argumentai dėl šio turto vertės atmetami.

       Dėl kilnojamojo turto padalijimo

46.       Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilnojamuosius daiktus, priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalino taip: ieškovei G. G.  natūra paliko šaldytuvą 220 EUR vertės; atsakovui A. G.  natūra paliko vonios kambario 4 spinteles ir miegamojo spintą 1704 EUR vertės, miegamojo lovą ir dvi spinteles prie lovos 645 EUR vertės, vaikų kambario baldus (dvi lovos, du rašomieji stalai, 4 rūbų spintos, komoda, 3 knygų spintos, staliukas) 3824 EUR vertės, dvi biuro kėdes bendros 81 EUR vertės, du kilimus bendros 75 EUR vertės, televizoriaus komodą 207 EUR vertės, minkštąją dalį- kampą 275 EUR vertės, svetainės baldus (dvivietė sofa, trivietė sofa su miegama dalimi, stalas, 10 kėdžių, indauja, komoda, kampinė vitrina)4395 EUR vertės, du šviestuvus bendros 243 EUR vertės, darbo kambario baldus (rašomasis stalas, knygų spinta, krėslas, komoda) 1276 EUR bendros vertės , dvi koridoriaus spintas 854 EUR bendros vertės, virtuvės baldų komplektą 2208 EUR vertės, raudonmedžio sekciją 1644 EUR vertės, treniruoklį „Ketler“ 360 EUR vertės, teniso stalą 318 EUR vertės, tris televizorius bendros 220 EUR vertės, šaldytuvą-šaldiklį 175 EUR vertės, skalbyklę 134 EUR vertės, džiovyklę 60 EUR vertės, orkaitę 55 EUR vertės, kaitlentę 132 EUR vertės, mikrobangų krosnelę 79 EUR vertės, koridoriaus staliuką 39 EUR vertės; teismas priteisė ieškovei G. G.  iš atsakovo A. G.  9 108 EUR piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

47.       Atsakovas A. G.  prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškovei iš atsakovo priteista 9 108 Eur kompensacija už kilnojamąjį turtą ir priimti naują sprendimą - padalinti natūra po ½ dalį ieškovei ir atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, nes jis neturės galimybės išmokėti teismo priteistos piniginės kompensacijos. Be to, apeliantas nesutikdamas su nustatytomis kilnojamojo turto vertėmis, teigia, kad teismas nustatė nepagrįstai dideles kilnojamojo turto vertes. 

48.       Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendime išvardinti nekilnojamieji daiktai šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl kilnojamųjų daiktų vertės pirmosios instancijos teisme šalys teikė paaiškinimus: ieškovė įrodinėjo jog dalintinas kilnojamasis turtas yra bendros 29 148 EUR vertės (paaiškinimai raštu, DOK 34700, 2021-09-24) ir prašė turtą dalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo (jai 2/3, atsakovui 1/3), natūra jai paskiriant šaldytuvą Liebherr, kitus daiktus palikti natūra atsakovui, jai priteisti piniginę kompensaciją, nes ji gyvena bute, kuriame tiek daiktų pagamintų pagal specialų užsakymą ji nesutalpins; atsakovas teikė prašymą ir įrodymus dėl kilnojamųjų daiktų vertės 2021 m, rugsėjo 22 d. (DOK 34487, 2021-09-22) ir laikėsi pozicijos jog kilnojamojo turto vertė yra daug mažesnė nei nurodo ieškovė ir prašė turtą dalinti natūra lygiomis dalimis.

49.       Kadangi nei viena iš šalių nepateikė duomenų  apie baldų vertę jų įsigijimo metu ir įrodymų apie kiekvieno konkretaus daikto vertę, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilnojamųjų daiktų vertę nustatė vadovaujantis šalių nurodytų verčių aritmetiniu vidurkiu (abiejų kainų vidurkiu), tačiau nepagrįstai visą kilnojamąjį turtą 18436 Eur vertės, išskyrus šaldytuvą priteisė atsakovui A. G. , o ieškovei G. G.  iš atsakovo priteisė 9108 Eur piniginę kompensaciją (9218-110).

50.       Šios nutarties 34 punkte pasisakyta, kad pagal galiojančias CK nuostatas turto padalinimas natūra yra prioritetinis ir tik nesant galimybės turto padalinti natūra, jis paliekamas vienam ir pavedama kompensuoti pinigais kitam už tam sutuoktiniui priklausančią dalį turto (CK 3.127 str. 3 d.). Padalinus tarp šalių nekilnojamąjį turtą natūra, t.y. kiekvienam po ½ dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padalinti po ½ dalį natūra tarp šalių ir kilnojamąjį turtą, kuris yra dalus ir jį padalinti tokiu būdu galima. Atsakovui nurodžius, kad jis neturės galimybės išmokėti ieškovei 9108 Eur piniginės kompensacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, kilnojamojo turto padalinimu natūra nebus pažeistos šalių turtinės teisės bei bus išlaikyta šalių interesų derinimo pusiausvyra.

51.       Apeliantas pateikė į bylą pareiškimą, kuriuo nurodė daiktų vertę ir  prašė juos padalinti atsakovui paskiriant kilnojamųjų daiktų už 3577 Eur, o ieškovei paskirti kilnojamųjų daiktų už 3942 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta kilnojamųjų daiktų verte, tačiau juos dalindama natūra vadovaujasi atsakovo pasiūlymu dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų padalinimo, nes ieškovė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, kitokios nuomonės dėl jų nepateikė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta tarp šalių kilnojamasis turtas dalintinas natūra, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant šiuos daiktus: 4 vnt. spintelių su miegamojo spinta 1704 Eur vertės, rašomąjį stalą (2vnt.), rūbų spintą (4vnt.) knygų spintą (3 vnt.), komodą, staliuką, kurių bendra vertė 2824 Eur, 2 šviestuvus 243 Eur vertės, knygų spintą, rašomąjį stalą, krėslą, komodą 1276 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 2208 Eur vertės, treniruoklį Ketler 360 Eur vertės, teniso stalą 318 Eur vertės, skalbyklę 134 Eur vertės, džiovyklę 60 Eur vertės, iš viso daiktų už 9127 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise yra pagrindas priteisti šiuos daiktus:  lovą ir dvi spinteles 645 Eur vertės, biuro kėdes 81 Eur vertės, 2 kilimus 75 Eur vertės, televizoriaus komodą 207 Eur vertės, minkštą kampą 275 Eur vertės, svetainės baldus (dvivietę ir trivietę sofą su miegama dalimi, valgomąjį stalą su 10 kėdžių, indaują, komodą, kampinę vitriną) 4395 Eur vertės, 2 spintas 854 Eur vertės, raudonmedžio sekciją 1644 Eur vertės, 3 televizorius 338 Eur vertės, šaldytuvą 220 Eur vertės, šaldytuvą šaldiklį 175 Eur vertės, orkaitę 55 Eur vertės, kaitlentę 132 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 79 Eur vertės, staliuką 39 Eur vertės, iš viso daiktų už 9214 Eur. Kadangi ieškovei priteistinų daiktų vertė nežymiai skiriasi nuo atsakovui priteistinų daiktų vertės, todėl piniginė kompensacija dėl mažareikšmiškumo iš ieškovės atsakovui nepriteistina.

Dėl UAB „IG Trans Lt“ akcijų

52.       Ieškovė nagrinėjamojoje byloje patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „IG Trans LT“ 300 000 paprastųjų vardinių akcijų, atsakovo asmenine nuosavybe priteisti UAB „IG Trans LT“ 300 000 vnt. akcijų, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 1 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės šio turto dalį,  priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas A. G.  byloje įrodinėjo, kad UAB „IG Trans LT“ akcijos priklauso jam vienam asmeninės nuosavybės teise ir šias akcijas prašė palikti jam.

53.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „IG Trans LT“ 300 000 paprastųjų vardinių akcijų, nominalios 0,29 EUR vertės kiekviena, sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o 2021-02-01 visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl UAB „IG Trans LT“ bankroto bylos ne teisme iškėlimo. Atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių konfliktinius santykius, į tai, kad ieškovė niekada nedalyvavo bendrovės veikloje, taip pat ir į nepilnamečio vaiko I. G.  interesus, nes ieškovei ir atsakovui nepavyksta rasti kompromiso nei vienu klausimu, taip pat atsižvelgiant į atsakovo A. G.  priimtus sprendimus esant šios bendrovės akcininku ir vadovu, pirmosios instancijos teismas ginčo akcijas tarp sutuoktinių padalino jas palikdamas atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisė 43 000 Eur piniginę kompensaciją, teismui nustačius, kad bendra akcijų vertė yra 87 000 Eur (300 000 akcijų x 0,29 Eur (nominalios akcijos vertė) = 87 000:2 yra 43 500 Eur).

54.       Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes nepagrįstai priteisė ieškovei už UAB „IG Trans LT“ akcijas daugiau nei prašė pati ieškovė. Ieškovei pripažinus faktą dėl UAB „IG Trans LT“ akcijų vertės, kuri iš esmės lygi  nuliui ir suformulavus reikalavimą, nurodant jų vertę 1 Eur, teismas savo iniciatyva neturėjo jokio pagrindo šią UAB „IG Trans LT“ akcijų vertę, o tuo pačiu ir ieškinio reikalavimą, modifikuoti iš 1 Eur į 43 000 Eur. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 6, 12, 13 straipsniuose įtvirtinus šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus. 

55.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo priteisdamas iš atsakovo ieškovei 43 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę UAB „IG Trans LT“ akcijų dalį. Kadangi santuokinis turtas dalinamas lygiomis dalimis, todėl teismas nustatęs, kad 300 000 UAB „IG Trans LT“ akcijų vertė yra 87 000 Eur, turėjo jai priteisti piniginę kompensaciją ne 43 000 Eur, bet 43 500 Eur.

56.       CPK 376 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tačiau Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6,12,13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kitoje byloje kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose, kuriose sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo aktyvumas paprastai apribotas, jei byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir interesais susiję klausimai. Todėl tokiose bylose galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas negali savo iniciatyva ginti vieno iš sutuoktinių interesus ir šalių pareiga yra pateikti reikalavimą padalinti turtą ir informaciją apie visą šalių turimą ir dalijamą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).

57.       Kaip minėta, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o taip pat sutuoktiniai gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškinio reikalavimu prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise UAB „IG Trans LT“ 300 000 vnt. akcijų, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 1 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės šio turto dalį, nes bylos nagrinėjimo metu įvyko dalijamo turto pokyčiai (2021-02-01 įmonė įgijimo bankrutuojančios įmonės statusą). Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į bylos aplinkybes bei į ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą, nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 43 000 Eur piniginę kompensaciją, kurios ieškovė neprašė. 

58.       Teisėjų kolegija, pritardama atsakovo apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei 43 000 Eur piniginę kompensaciją šiuo konkrečiu atveju pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, netinkamai taikė CPK 376 straipsnio nuostatas, susijusias su teismo aktyviu vaidmeniu šeimos kategorijos bylose bei CK 3.119 straipsnio reikalavimus, nustatant dalijamo bendro turto vertę, todėl   nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 43 000 Eur piniginę kompensaciją. 

59.       Dėl aukščiau aptartų argumentų skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista ieškovei 43 000 Eur piniginė kompensacija keistina, ją sumažinant iki vieno euro. Pakeitus sprendimo dalį dėl ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai  dėl šios kompensacijos neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl sandorių pripažinimo nesudarytais

60.        Ieškovė byloje prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šiuos sandorius: 2014-08-28 d. Skolos lapą dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus R. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 70 000 Lt paskolos suteikimo;  2014-08-29 d. paskolos sutartį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus E. K.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 70 000 Lt paskolos suteikimo;  2014-09-01 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorės A. A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 45 000 Lt paskolos suteikimo;  2014-09-01 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus S. A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 50 000 Lt paskolos suteikimo;  2014-09-02 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus T. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 40 000 Lt paskolos suteikimo; 2014-06-20 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus A. G. , gim. (duomenys neskelbtini) d., 10 000 Lt paskolos suteikimo;  2014-08-15 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus A. G. , gim. (duomenys neskelbtini) d., 10 000 Lt paskolos suteikimo;  2015-01-20 d. Paskolos sutartį Nr. 2015/1 dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorės D. S. , gim. (duomenys neskelbtini)d., 2900 Eur paskolos suteikimo; 2015-04-12 d. Paskolos sutartį Nr. 2015/2 dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorės D. S. , gim. (duomenys neskelbtini)d., 2800 Eur paskolos suteikimo;  2015-08-10 d. Paskolos sutartį Nr. 2015/3 dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorės D. S. , gim. (duomenys neskelbtini)d., 2300 Eur paskolos suteikimo;  2016-01-15 d. Paskolos sutartį Nr. 2015/4 dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorės D. S. , gim. (duomenys neskelbtini)d., 2000 Eur paskolos suteikimo;  2016-03-01 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus A. G.  , gim. (duomenys neskelbtini) d., 2500 Eur paskolos suteikimo; 2016-07-13 d. Skolos lapelį dėl atsakovui A. G.  (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus A. G. , gim. (duomenys neskelbtini) d., 2000 Eur paskolos suteikimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas ne tik nesudarė su kitais atsakovais (kreditoriais byloje) paskolos sutarčių 2014 metais, bet pinigų iš viso iš išvardintų asmenų nesiskolino, pinigų pakako savų, nes tuo metu verslas gerai sekėsi, be to, atsakovas nei karto nuo bylos iškėlimo momento iki 2019 metų neminėjo jog yra bent kokie kreditoriai ir jų nenurodė priešieškiniu, kurį pirmą kartą pareiškė 2017-07-13.

61.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė, kad nei vienoje paskolos sutartyje (raštelyje) nėra duomenų, kad paskolos dalykai, tai yra juose nurodytos pinigų sumos perduotos paskolos gavėjui A. G. , o kai kuriuose net ir nesant A. G.  įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką – pinigus, teismas padarė išvadą, kad paskolos sutartys iš viso nebuvo sudarytos ir tai konstatavo teismo sprendime. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimo pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis netenkino, nes tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama ir pripažinta negaliojančia CK nurodytais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais.

62.       Apeliantas A. G.  nurodo, kad teismas nepagrįstai paskolos sandorius pripažino nesudarytais, netinkamai vertino įrodymus, nes tiek skolininkas (atsakovas), tiek kreditoriai (A. G.  ir D. S. ) pripažino, kad pinigai buvo perduoti ir gauti.

63.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž.  v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).

64.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčijamus sandorius nustatė, kad nei vienoje paskolos sutartyje (raštelyje) nėra duomenų, kad paskolos dalykai, tai yra juose nurodytos pinigų sumos perduotos paskolos gavėjui A. G. . Skolos lapeliuose 2014-09-01 tarp A. G.  ir A.A. G.  bei A. G.  ir  S.A.G.   yra tekstas, kad „aš A. G.  pasiskolinu iš savo mamos A.A. G.   45000 Lt savo įmonės IG Trans LT įstatinio kapitalo didinimui, pasirašo A. A. G. ir A. G. “. Skolos lapelyje su tėvu yra tekstas, kad „ aš. A. G.  priimu iš savo tėvo S.A. G.   50 000 Lt savo įmonės IG Trans Lt kūrimui, įstatinio kapitalo didinimui, pasirašo S. A. G.  ir A. G. .“, tačiau nėra įrašo, kad pinigus paskolos davėjai perdavė, o paskolos gavėjas pinigus gavo, taip pat nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo pinigus grąžinti.

65.       Skolos lapeliuose sudarytuose tarp A. G.  ir E. K. , tarp A. G.  ir R. G.  bei A. G.  ir T. G.  yra tekstas, kad <... > A. G.  pasiskolina atitinkamas sumas įmonės kūrimui, verslo plėtrai, įsipareigoja (pasižada) grąžinti per 5 metus <...>, tačiau taip pat nėra įrašų, kad paskolos davėjai pinigus perduoda, o paskolos gavėjas juos (pinigus) gauna (gavo).

66.       Skolos lapeliuose (sutartyse) tarp A. G.  ir A. G.  bei D. S. s ir A. G.  yra tekstas, kad <...> D. S.  skolina, o A. G.  skolinasi nurodytas sumas, <...> paskola grąžinama iki (nurodoma data), tačiau taip pat nėra įrašo, kad paskolos davėja pinigus perdavė, o A. G.  pinigus gavo. Tarp A. G.  ir A. G.  sudarytuose skolos lapeliuose yra tekstas, kad A. G.  pasiskolina iš brolio A. G.   atitinkamas sumas <...> pinigus pasižada grąžinti iki (nurodoma data (terminas), tačiau taip pat nėra įrašo, kad pinigus A. G.  perdavė bei, kad A. G.  pinigus gavo.

67.       Be to teismas pažymėjo, kad atsakovas teikė priešieškinį 2017-07-13, patikslintą priešieškinį 2018-01-18 ir nei viename, nei vėliau teiktuose patikslintuose procesiniuose dokumentuose iki 2019-11-05 patikslinto priešieškinio (DOK 41429, 2021-11-05) dėl kreditorių nepasisakė. Ieškovė tvirtino, kad apie kreditorius jai nebuvo žinoma, nes pinigų nei ji kartu su A. G. , nei pats A. G.  nesiskolino, pakako savų pinigų tiek verslui, tiek vaikų, tame tarpe ir J.  mokslui bei gyvenimui užsienyje. Teismas konstatavo, kad atsakovo A. G.  pozicija, kad yra kreditorių ir prievolės jiems turi būti solidarios, jeigu UAB „ IG Trans LT“ akcijos bus pripažintos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsirado po to, kai Kauno apygardos teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. G.  ir A. G.  nuosavybė, nuginčijus atsakovo tėvų nuosavybę šiam turtui.

68.       Visumos aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nes paskolos dalykas – pinigai nebuvo perduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus dėl paskolos sutarčių vertino tinkamai, jų pagrindu padarė teisingas išvadas, kurių atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl teismo sprendimo šioje dalyje keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl 10 000 Eur priteisimo

69.        Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. G.  10 000 EUR piniginę kompensaciją už nuostolius, kuriuos atsakovas padarė iš bendrų šalių lėšų po ieškinio gavimo, išleidęs ne šeimos poreikių tenkinimui 20 000 EUR, nepagrįstai juos pervesdamas kitiems asmenims bei priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsakovas teigė, kad 2017 m. birželio 7 d. grąžino paskolas po 10 000 eurų D. S.  ir A. G. . Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad paskolos sutartys su D. S.  ir A. G.  iš viso nebuvo nesudarytos, dėl ko atsakovas neturėjo pareigos pastariesiems asmenims pervesti po 10 000 Eur, priteisė iš atsakovo ieškovei 10 000 Eur, nes atsakovas sumažino bendrą šeimos turtą.

70.       Su šia sprendimo dalimi nesutinka atsakovas, kuris apeliaciniame skunde nurodo, kad pinigus skolinosi ir jie buvo panaudoti dukros mokslų ir pragyvenimo išlaidoms užsienyje kompensuoti, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei 10 000 Eur.

71.       Teismas A. G.   paskolos sutartis pripažino nesudarytomis šiuo teismo sprendimu, su kuo teisėjų kolegija sutinka, todėl pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pinigai pervesti 2017-06-07 po 10000 Eur D. S.  ir A. G.  tai nėra prievolių, nurodytų CK 3.109 straipsnio 1 dalyje vykdymas, pinigai pervesti  kitais tikslais, galimai siekiant sumažinti bendras šeimos pajamas. Be to, iš šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo A. G.  šeima 2014-2017 metais vyko pailsėti į užsienio šalis (Peru, Italija ir kitos), pajamų pakako šeimos poreikiams tenkinti ir jų skolintis J. G.  mokymosi ir gyvenimo užsienyje išlaidoms nereikėjo. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, pervesdamas pinigus D. S.  ir A. G. , sumažino šeimos turtą, todėl  pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 10 000 Eur kompensaciją, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo atmetami.

Dėl piniginės kompensacijos už elektros energiją

72.        Pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

73.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas (duomenys neskelbtini)  šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau daugiau kaip dvejus metus atsakovas vienas išlaiko, rūpinasi ir prižiūri šį namą. Atsakovas nurodęs, kad už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-09-02 už sunaudotą elektros energiją namo šildymui yra sumokėjęs 4958,61 Eur, todėl prašė priteisti iš ieškovės 2479,30 Eur kompensaciją. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenant A. G. , dažnai būnant jo mažamečiui sūnui J. , J. B.  ir jos vaikams, elektros energija sunaudojama ne tik namo šildymui, bet ir kitoms reikmėms – apšvietimui, buitiniams prietaisams (šaldytuvui, skalbyklei, televizoriui ir kt.), todėl prašomą priteisti iš ieškovės kompensacijos dydį sumažino ir priteisė 1239,65 Eur.  

74.        Su šia sprendimo dalimi nesutinka ieškovė ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, sumažindamas atsakovui priteistą kompensaciją dėl išlaidų turėtų išlaikant bendrą turtą, nenurodė motyvų, kodėl mažinamos prašomos priteisti sumos būtent 50 procentų. Apeliantės nuomone, atsakovas neįrodė savo reikalavimų, nes iš pateikto banko išrašo neįmanoma nustatyti, ar atsakovas šildė namą ir kokia dalimi  išleistos 4 958,61 Eur sumos už galimai name suvartotą, o gal ir avansu sumokėtą elektros energiją, be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad visas šias sumas (4 958,61 Eur per du metus nuo 2017 m. birželio 1 d.) išleido  ne atsakovas, o jo motina A. A. G. , kuri ieškovei reikalavimo nereiškė.

75.       Nors teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 1239,65 Eur kompensaciją dėl jo turėtų išlaidų išlaikant bendrą turtą, tačiau teismas sprendime taip pat yra konstatavęs, kad nei ieškovė, nei atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kiek elektros energijos sunaudota namo šildymui, kiek kitoms reikmėms. Akivaizdu, kad teismui pripažinus, jog tokių įrodymų į bylą nepateikta, t.y. atsakovui neįrodžius šio reikalavimo, iš ieškovės 1239,65 Eur kompensacija priteista nepagrįstai. Be to, iš atsakovo priešieškinio pateikto priedo – duomenys apie elektros energijos sumokėjimą (2019-10-30 DOK CBP-7056), UAB Ignitis savitarnos pateiktos mokėjimų istorijos kopijos matosi, kad mokėjimai už elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini)  nurodomi A. A. G.  vardu. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 1239,65 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės naikintina ir  atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl nuostolių netinkamai tvarkant UAB „IG Trans LT“ akcijas

76.        Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 107 173,91 Eur kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkant UAB „IG Trans LT“ įmonės kodas 303381463) vardines paprastąsias akcijas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir vadovaujant šiai bendrovei, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77.       Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą netenkino. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo tokius motyvus: 1) atsakovas, valdydamas UAB „IG Trans LT“ 100 procentų akcijų, praėjus 4 mėnesiams po šios bylos iškėlimo 2017-10-09 papildomai išleido 390000 vienetus naujų akcijų ir nepasitaręs su ieškove, jas leido įsigyti kitam, su juo susijusiam juridiniam asmeniui; 2) 2018-07-12 atsakovas dar kartą atliko „panašią“ operaciją, atsisakė pirmumo teisės į išleidžiamas dar naujesnes 156 000 vienetų akcijų ir jo (kartu su ieškove) dalis visų akcijų atžvilgiu sumažėjo nuo 43,47 proc. iki 35,4609 procentų; 3) nurodytų sandorių atsakovas neprivalėjo sudaryti.

78.       Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovės reikalavimo skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad ieškovė kaip UAB „ IG Trans LT“ akcininkė turėjo teisę reikšti reikalavimus ir prašyti uždrausti sudaryti sandorius, jeigu jie prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ar prašyti pripažinti negaliojančiais juridinio asmens organų sprendimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.124 str., 2.125 str. 1 d. 1 p., 2.45 str. 2.81 str. 3 d., 2.82 str. 4 d.). Be to, teismas nurodė, kad juridiniam asmeniui vykdant ūkinę veiklą ne visi priimti verslo sprendimai pasiteisina, būna laikotarpiai, kai bendrovės veikla gali būti nuostolinga ne tik dėl priimtų paties juridinio asmens sprendimų, bet ir dėl nepalankios situacijos rinkoje ir pan., todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. G. , būdamas UAB „IG Trans LT akcininku ir vadovu veikė prieš juridinio asmens interesus ir priiminėjo sprendimus siekdamas sumažinti UAB „IG Trans LT vertę, dėl to ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės aplaidžiai, nerūpestingai ir neprotingai tvarkant UAB „IG Trans LT“ paprastąsias vardines akcijas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.).

79.       Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymi, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovo padarytus nuostolius, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nuostolių priteisimo atmetami.

Dėl procesinės bylos baigties

80.       Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas materialinės teisės normas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo bei proceso teisė normas dėl įrodymų vertino, klaidingai sprendė dėl santuokinio turto padalijimo būdo, todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį pakeisti – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalinti natūra,  priteistą ieškovei iš atsakovo 43 000 Eur kompensaciją sumažinti iki vieno euro bei panaikinti sprendimo dalį dėl iš ieškovės atsakovui  priteistos 1 239,65 Eur kompensacijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 

81.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

82.       Nagrinėjamoje byloje 2020 m. birželio 25 d. daliniu teismo sprendimu šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 090 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija minėtą sumą ir nurodo, kad ieškovė iš viso realiai patyrė 11 415 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl ieškovės nurodytų 11 415 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo jokių argumentų nenurodė, todėl laikytina, kad ginčo dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio tarp šalių nėra.

83.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2021 m. spalio 8 d. DOK-36877, 2020 m. gegužės 29 d. DOK-17731, pat 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu pateiktų pinigų priėmimo kvitų 300 Eur ir 400 Eur sumai) nustatyta, kad ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos sudaro iš viso 11 415 Eur (2615+8100+700).

84.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su atsakovo 18 200 Eur advokato pagalbos išlaidų suma, laikė ją neįrodyta, nepagrįsta ir per didele. Atsakovas nurodė, kad jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra per didelės, yra pagrįstos ir detalizuotos. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo 18 200 Eur advokato pagalbos išlaidų nepagrįstumo atmestini.

85.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų (2021 m. spalio 8 d. DOK 36933) nurodė, kad jo patirtos 18 200 Eur advokato pagalbos išlaidos susideda iš: 4 000 Eur priešieškinio ir patikslinto priešieškinio, pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo parengimo išlaidų; 1 200 Eur įvairių prašymų, atsikirtimų į bylą rengimo išlaidų, 8 000 Eur atsiliepimų į ieškinį, patikslintus ieškinius, pareiškimus dėl ieškinio dalykų, pagrindų pakeitimų rengimo išlaidų ir 5 000 Eur dėl atstovavimo teismo posėdžiuose patirtų išlaidų.

86.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (VDU). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

87.       Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad 18 200 Eur atsakovas advokatui sumokėjo 2021 m. spalio 8 d., todėl nustatant, ar atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio, taikytinas 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo advokatas parengė 2018 m. sausio 16 d. priešieškinį, 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. patikslintus priešieškinius, 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo patirtos 4 000 Eur priešieškinio ir patikslinto priešieškinio, pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio, kadangi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už priešieškinio parengimą maksimalus advokato atlygis sudaro 3 916 Eur (2,5x1566,40), patikslinto priešieškinio, pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo parengimo išlaidos sudaro iš viso 1 253,12 Eur (2x0,4x1566,40) (Rekomendacijų 8.16 p.), iš viso 5 169,12 Eur (3916+1253,12).

88.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovą atstovaujantis advokatas parengė 2017 m. gruodžio 20 d. atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, 2021 m. sausio 16 d. atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Už minėtų dokumentų parengimą maksimalus advokato atlygio dydis yra 8 458,56 Eur ((2x2,5+0,4)x1566,4) (Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p.). Todėl atsakovo patirtų 8 000 Eur atsiliepimų į ieškinį, patikslintus ieškinius, pareiškimus dėl ieškinio dalykų, pagrindų pakeitimo parengimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio.

89.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovą atstovaujantis advokatas parengė 2020 m. gegužės 19 d. prašymą dėl bylų išskyrimo, 2020 m. birželio 5 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2020 m. birželio 30 d. pranešimą dėl neteisėtų ieškovės atstovo veiksmų naudojimo, 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl teismo posėdžio perkėlimo, 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl papildomų įrodymų į bylą prijungimo, 2021 m. birželio 4 d. rašytinius paaiškinimus. Už išvardintų dokumentų parengimą maksimalus advokato atlygio dydis yra 1 409,76 Eur ((5x0,1+0,4)x1566,4) (Rekomendacijų 8.16 p., 8.17 p.). Atsakovo 1 200 Eur įvairių prašymų, atsikirtimų į bylą rengimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio.

90.       Atsakovo teigimu, jo 5 000 Eur išlaidas sudarė dėl jo atstovo dalyvavimo 2020 m. birželio 26 d., 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2021 m. spalio 8 d. teismo posėdžiuose bei dėl pasirengimo minėtiems posėdžiams patirtos išlaidos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Rekomendacijų 7 punkto reikalavimus suapvalintų aukščiau nurodytų teismo posėdžių bendra trukmė sudaro 29 val. (6+5+8+2+8). Atitinkamai pasirengimo minėtiems posėdžiams laiko trukmė prilygintina bendrai posėdžių laiko trukmei, todėl pagal Rekomendacijų 8.19. punktą maksimalus advokato atlygio dydis už dalyvavimą nurodytuose teismo posėdžiuose ir pasirengimą nurodytiems teismo posėdžiams sudaro 9 085,12 Eur ((29+29)x0,1x1566,4). Atsakovo dėl jo advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose ir pasirengimo teismo posėdžiams patirtos 5 000 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio.

91.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų paskirstymo proporcijomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. daliniu sprendimu, kuris patikslintas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi, buvo patenkinta tokia dalis patikslinto ieškinio neturtinių reikalavimų: 50 % reikalavimo dėl santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės), visiškai patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, patenkinta 50 % reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo; patenkinta tokia dalis ieškinio turtinių reikalavimų: 68 % (190/280x100) patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir visiškai atmestas reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; patenkinta dalis atsakovo priešieškinio neturtinių reikalavimų: 50 % patenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, atmestas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, patenkinta 50 % reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atmestas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių turtinėms teisėms sukėlimo nuo 2014 m. sausio 1 d. nustatymo;  atmestas turtinis reikalavimas dėl 190 Eur išlaikymo priteisimo.

92.       Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu, kuris iš dalies pakeistas  apeliacinės instancijos teismo,  buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 700 Eur/mėn. išlaikymo priteisimo, patenkinta 63 % (80609,50/127177x100) reikalavimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo, 48 % (9193/19099x100) reikalavimo dalis dėl kilnojamojo turto padalijimo, 50 % reikalavimo dėl stomatologijos kabineto padalijimo, 75 % (18,5/24,67x100) reikalavimo dėl ŽŪB „Tekėlas“ pajų padalijimo, 50 % reikalavimo dėl kompensacijos už UAB laidojimo namai „Saulėlydis“ akcijas priteisimo, 4 % ((10000/80289,60+49173,91+6250+107173,91)x100) reikalavimo dėl kompensacijų priteisimo, netenkintas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prievolių kreditoriams vykdymo; laikytina, kad buvo visiškai patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, visiškai patenkintas reikalavimas dėl ŽŪB „Tekėlas“ pajų padalijimo, patenkinta 50 % (1250/2500x100) reikalavimo dėl kompensacijos už stomatologijos kabinetą priteisimo, atmestas reikalavimas dėl 12 240 Eur negautų pajamų priteisimo, atmestas reikalavimas dėl kompensacijos dėl išlaidų turėtų išlaikant bendrą turtą priteisimo.

93.       Skundžiamu ir daliniu sprendimais buvo patenkinta 50 % ((50+100+50+0)/4) ieškinio neturtinių reikalavimų ir 40 % ((68+0+63+48+50+75+50+4+0)/9) ieškinio turtinių reikalavimų, todėl iš viso yra patenkinta 45 % ((50+40)/2) ieškinio reikalavimų; patenkinta 25 % ((50+0+50+0)/4) neturtinių priešieškinio reikalavimų ir patenkinta 50 % ((100+100+50+0+0)/5) turtinių priešieškinio reikalavimų, iš viso yra patenkinta 37,50 % ((25+50)/2) priešieškinio reikalavimų.

94.       Apeliaciniame skunde ieškovė nesutiko su žyminio mokesčio paskirstymu. Ieškovės teigimu, skundžiamame sprendime nebuvo įvertinta, jog ji yra sumokėjusi 1 075 Eur žyminio mokesčio, 2 214 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas, o nuo 1 822 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė yra atleista. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žyminio mokesčio pripažintinos pagrįstomis. Pažymėtina, kad šalys neginčija skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės apie atsakovo byloje sumokėtą 710 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į šios nutarties 90 punkte nustatytas ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijas, ieškovė turi teisę į 5 620,50 Eur ((11415+1075)x45%), o atsakovas turi teisę į 7 091,25 Eur ((18200+710)x37,50%) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

95.       Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 470,75 Eur (7091,25-5620,50) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

96.       Žyminio mokesčio dalis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista ir žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieškovei atidėtas, priteistina iš atsakovo valstybei, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Iš atsakovo valstybei priteistina 1 812,20 Eur ((2214+1822)x45%) (CPK 96 str. 1 d.).

97.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): panaikintinos sprendimo dalys dėl 4 045 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo ieškovei ir dėl 6 066 Eur advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš ieškovės atsakovui bei dėl 2 959,50 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės valstybei; atsakovui iš ieškovės priteistina 1 470,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo 1 805,50 Eur padidintinas iki 1 812,20 Eur. Sprendimo dalis, kurioje iš ieškovės bei atsakovo valstybei priteista po 139 Eur iš kiekvieno išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

98.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 365 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 100 Eur advokato pagalbos išlaidos už 2022 m. balandžio 8 d. atsiliepimo į atsakovo sukonkretinimą parengimą ir  350 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 750 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 750 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 105 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

99.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 25 % (1239,65/4917,65x100), o atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 81 % (42999/53000x100). Ieškovė turi teisę į 314,25 Eur (350+100)x19%+(900+15)x25%), o atsakovas turi teisę į 1255,05 Eur ((750+105)x81%+750x75%) patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistina 940,80 Eur (1255,05-314,25) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

           Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu,

n u t a r i a :

        Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19  d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo  turto padalijimo  pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovei G. G. , asmens kodas, (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 613/1000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ½ dalį 613/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  bei artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 

Atsakovui A. G. ,  asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 613/1000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ½ dalį 613/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  bei artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 80 609,50 Eur piniginė kompensacija iš atsakovo A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ir ieškovės reikalavimą dėl pinginės kompensacijos priteisimo atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovei G. G. , asmens kodas  (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą padalinti natūra kiekvienam po ½ dalį.

Atsakovui A. G.  priteisti asmeninės nuosavybės teise 4 vnt. spintelių su miegamojo spinta 1 704 Eur vertės, rašomąjį stalą (2 vnt.), rūbų spintą (4 vnt.) knygų spintą (3 vnt.), staliuką, kurių bendra vertė 2824 Eur, 2 šviestuvus 243 Eur vertės, knygų spintą, rašomąjį stalą, krėslą, komodą 1 276 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 2 208 Eur vertės, treniruoklį Ketler 360 Eur vertės, teniso stalą 318 Eur vertės, skalbyklę 134 Eur vertės, džiovyklę 60 Eur vertės, iš viso daiktų už 9 127 Eur;

Ieškovei G. G.  priteisti asmeninės nuosavybės teise  lovą ir dvi spinteles 645 Eur vertės, biuro kėdę 80 Eur vertės, 2 kilimus 75 Eur vertės, televizoriaus komodą 207 Eur vertės, minkštą kampą 275 Eur vertės, svetainės baldus (dvivietę ir trivietę sofą su miegama dalimi, valgomąjį stalą su 10 kėdžių, indaują, komodą, kampinę vitriną) 4 395 Eur vertės, 2 spintas 834 Eur vertės, raudonmedžio sekciją 1 644 Eur vertės, 3 televizorius 338 Eur vertės, šaldytuvą 220 Eur vertės, šaldytuvą šaldiklį 175 Eur vertės, orkaitę 55 Eur vertės, kaitlentę 132 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 79 Eur vertės, staliuką 39 Eur vertės, iš viso daiktų už 9 193 Eur;

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 9108 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir ieškovės reikalavimą dėl pinginės kompensacijos priteisimo atmesti.

Priteistą ieškovei G. G.  iš atsakovo A. G.  43 000 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto (UAB „IG Trans LT“ akcijų) dalį sumažinti iki 1 Eur (vieno euro).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria dalinai patenkintas atsakovo A. G.  reikalavimas ir priteista iš ieškovės G. G.  1 239,65 Eur piniginė kompensacija atsakovui A. G.   už bendro turto išlaikymą ir šį atsakovo reikalavimą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalis dėl 4 045,00 Eur (keturių tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dėl 6 066,00 Eur (šešių tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš ieškovės G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei dėl 2 959,50 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 50 centų) žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)  valstybei.

Valstybei iš atsakovo A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą žyminį mokestį nuo 1 805,50 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkių eurų 50 centų) padidinti iki 1 812,20 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvylikos eurų 20 centų). 

Priteisti atsakovui A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 470,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovui A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 940,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų 80 centų) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Izolda Nėnienė

                                                                                                            Tomas Romeika 

                                                                                                Edita Šliumpienė