Administracinė byla Nr. AS-10-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03294-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas S. F. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. birželio 3 d. sprendimą „Dėl pensijos mokėjimo“ Nr. (18.2E)I-5730 (toliau – ir VSDFV Sprendimas); 2) atlyginti visų tiesiogiai susijusių institucijų nusikalstamomis ir neteisėtomis veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (visiškai) adekvačiai ir teisingai; 3) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išspręsti teisės klausimus, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas bei minėto straipsnio 2 dalis (dokumentas pateiktas priede 2022 m. birželio 4 d. skundui Vilniaus apygardos administraciniam teismui); 4) išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis VSDFV veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra 29 032,78 Eur; 5) išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (visiškai) adekvačiai ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 72 581,96 Eur.

Taip pat pareiškėjas prašė išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą teisėtu teismo procesu varžymo ir nusikalstamai aplaidaus teisingumo nevykdymo teisėtu procesu klausimus, nepaisant faktinių duomenų ir teisės viršenybės. Be kito ko, prašė išspręsti teisės klausimus dėl valdžios galių ribotumo viršijimų ir valdžios institucijų netarnavimo žmonėms prievarta primestu pareiškėjui teisės klausimų sprendimą per ikiteisminio tyrimo institucijas ir teisminėse bei kitose institucijose laikotarpių nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. gegužės 8 d. užskaitymą į darbo stažą, sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo atnaujinimo nusikalstamai nutraukimo elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir kompensavimo už padarytas turtinės ir neturtines žalas visiškai (adekvačiai) ir teisingai klausimus ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Teismas įvertino, kad iš skundo ir jo priedų nėra pakankamai aiškios skundo reikalavimų ribos ir esmė. Pareiškėjas skunde prašė priteisti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, nurodydamas galimai patirtos žalos dydį: „išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis VSDFV veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra 29 032,78 Eur“ ir „išspręsti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (visiškai) adekvačiai ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 72 581,96 Eur“. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašomas priteisti žalos dydis skunde yra nurodytas labai tiksliai (centų tikslumu), tačiau pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokio dydžio yra jo galimai patirta turtinė žala, o kokio dydžio – neturtinė. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad turtinė ir neturtinė žala pagal savo esmę yra skirtingo pobūdžio žala. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tuo atveju, kai pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013). Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti reikalavimą dėl žalos priteisimo.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus teismui pateiktame skunde turi būti suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Iš skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su jam teisines pasekmes sukeliančiu VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPR_SP5-1060 (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimas), kuriuo nebuvo patenkintas jo prašymas, tačiau reikalavimo dėl šio sprendimo nesuformulavo, todėl teismas pasiūlė tai padaryti teismo nustatytu terminu.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimą.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas nepriklauso žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (ABTĮ 36 str.), todėl pareiškėjui paaiškino, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokiu atveju pareiškėjas turi pateikti motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pagrįsti jį įrodymais (ABTĮ 37 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 25 str. 2 d., 34 st., 35 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą padavęs subjektas), atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami) ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, todėl, kaip nurodė teismas, pareiškėjo atsakovu nurodytas VSDFV skunde turi būti nurodytas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą bei Valstybės saugumo departamentą, tačiau, įvertinus tai, kad jis skundžia VSDFV Sprendimą, pareiškėjui teismas pasiūlė Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą bei Valstybės saugumo departamentą pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Teismas papildomai pastebėjo, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę ir turtinę žalą, teismas nurodė, kad atsakovu byloje turėtų būti nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus.

Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad patikslintas skundas teismui turi būti pateiktas kaip vientisas dokumentas ir jis turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas, įvertinęs patikslinto skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, todėl jo patikslintą skundą laikė nepaduotu. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl pateikti teismui skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 1, 4 d.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti nusikalstamai aplaidžią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pranešti prokurorui dėl teisėjos F. V. nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjusios teisėto ir pagrįsto skundo bei patikslinto skundo priėmimo klausimą bei priėmusios nusikalstamai aplaidžias 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, jų metu nusikalstamai aplaidaus įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo ir veikimo priešingai teismui įstatymų nustatytam tikslui, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų dėl valdžios galių ribotumo ir valdžios institucijų tarnavimo žmonėms pažeidinėjimo, teismo vykdymo teisėtu procesu reikalavimo pažeidinėjimo, trukdymo vykdyti teisingumą teisėtu teismo procesu, jo vykdymu neteisėtu procesu, asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą teisėtu procesu suvaržymo, valstybės piliečiams duotos priesaikos sulaužymo, visų kitų susijusių, ypač sunkių nusikalstamų veikų įvykdymo teismo procesinių veiksmų priedangoje, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, dėl ko faktiniai duomenys ir teisės viršenybė – Lietuvos Respublikos Konstitucija reikalauja nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei apginti viešąjį interesą; 3) Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei Rūtai Miliuvienei ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei Skirgailei Žalimienei teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai F. V.

Pareiškėjas nurodo, kad teisėja F. V. priėmė nusikalstamai aplaidžią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Skundžiama nutartis, pareiškėjo vertinimu, yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento. Pareiškėjas paaiškina, kad teisėja nemotyvavo išvados, jog nebuvo pašalinti skundo trūkumai. Teisėja veikė priešingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, kad nusikalstamomis ir neteisėtomis veikomis asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos sumų atskyrimas ne tik nėra būtinas, bet ir netrukdo atlyginti jas visiškai (pagrįstai) ir teisingai. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat dėsto argumentus, kuriais grindžia teisėjos nekompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. F. skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti reikalavimą dėl žalos priteisimo, pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimą, sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pasiūlė pareiškėjui pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą bei Valstybės saugumo departamentą. Taip pat, iš skundo turinio nustatęs, kad pareiškėjas nesutinka su jam teisines pasekmes sukeliančiu VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimu, kuriuo nebuvo patenkintas jo prašymas, pasiūlė suformuluoti reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad esminis skundo trūkumas yra tai, jog pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 37 straipsnyje nurodyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nustatęs jo trūkumus, nurodė, kad pareiškėjo skundas nepriklauso žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (ABTĮ 36 str.), todėl pareiškėjui paaiškino, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokiu atveju pareiškėjas turi pateikti motyvuotą prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pagrįsti jį įrodymais (ABTĮ 37 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 25 str. 2 d., 34 st., 35 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo keliamus skundo reikalavimus, pažymi, kad pareiškėjas skundu prašė ne tik priteisti žalą, kurią kildino iš neteisėtų VSDFV, tačiau prašė panaikinti ir VSDFV Sprendimą. Nors žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.), vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitas ne, laikytina, kad skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-558-662/2016); tai, ar skundas priskiriamas neapmokestinamų skundų kategorijai, lemia skunde suformuluoti reikalavimai (skundo dalykas), o ne skundo pagrindas (žr. 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-359/2013). Todėl ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą reikalauti iš pareiškėjo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad jo skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 2 p.), t. y. žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti. Tačiau ši pareiškėjo pozicija yra neteisinga, nes pareiškėjas skundą padavė ne dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, o dėl VSDFV Sprendimo, kuriuo spręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymo mokėti senatvės pensiją Vilniaus 61 pašte. Toks pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytą neapmokestinamų skundų kategoriją.

Pažymėtina, kad, pareiškėjui neištaisius skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai bei jų šalinimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi žyminio mokesčio nesumokėjimas savaime suponuoja tolesnio administracinio proceso negalimumą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų skundo trūkumų.

Pareiškėjas atskirame skunde taip pat prašo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nutartį priėmusios teisėjos nusikalstamos veikos bei inicijuoti drausminę bylą teisėjai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, savaime nesuponuoja išvados, kad jie yra neteisėti, be kita ko, turi nusikalstamos veikos ar su teisėjų etika susijusių pažeidimų požymių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad teisėja, sprendusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą bei priėmusi skundžiamą nutartį, vykdė teismo (teisėjų) jurisdikcinę veiklą, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, tai negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Be to, nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka. Šia teise negalima piktnaudžiauti. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik samprotavimais arba prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka arba suinteresuota bylos baigtimi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant aplinkybių, dėl kurių nutartį priėmusi teisėja negalėtų spręsti skundžiama nutartimi išspręsto procesinio klausimo, tokių aplinkybių nepagrindžia ir pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją panaikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Ramūnas Gadliauskas

                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                        Arūnas Sutkevičius