Administracinė byla Nr. AS-531-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02354-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr.)ATP-A-2024-00475 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo;

2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl galimai tyčinio pareigų neatlikimo, kurią įvertino 5 000 Eur suma. Pareiškėjas nurodė, kad turtinei žalai, padarytai nekilnojamajam turtui nustatyti, reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. gruodžio 5 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde ginčo aplinkybės nėra aiškiai nurodytos, pareiškėjas skunde gana abstrakčiai ir nenuosekliai nurodo, kad Sprendimas yra šališkas, galbūt politizuotas ir korumpuotas, priimtas koordinuotai su nurodytais teismais, neįsigilinus į prašymo esmę, todėl, jeigu pareiškėjas laiko, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi aiškiai tai pagrįsti ir nurodyti visus nesutikimo su Sprendimu argumentus.

Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą teismas nurodė, kad pareiškėjas turėtų aiškiai ir konkrečiai pagrįsti ir argumentuoti šį savo reikalavimą, jį patikslinti, aiškiai ir konkrečiai nurodant, iš kokios institucijos, dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos prašo neturinės žalos ir / ar turtinės žalos atlyginimo. Taip pat aiškiai ir konkrečiai turi nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl pareiškėjas turėtų šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde, be to, pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą 5 000 Eur suma.

Teismas dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, paduodant skundą, nurodė, kad pareiškėjas prašymui pagrįsti pateikė neįgaliojo pažymėjimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie išmokėtas išmokas, tačiau nepateikė kitų asmens turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, t. y. duomenų apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (arba jo nebuvimą) apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (jų nebuvimą).

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti VGTPT Sprendimą; 2) įpareigoti klausimą dėl advokato skyrimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, atlyginti. Padarytai turtinei žalai nekilnojamam turtui nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią pareiškėjas teismui pateiks vėliau.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, vertino, jog pareiškėjas nepašalino pirminiame skunde nurodytų trūkumų: nepatikslino skundo aplinkybių dėl pareikštų reikalavimų, neindividualizavo skundo aplinkybių, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Teismas taip pat nurodė, kad dėl galbūt patirtos turtinės žalos pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ilgus teisminius procesus, tačiau nepatikslino ir nenurodė galbūt kilusios žalos aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo skundo argumentai, jog šiuo metu nėra galimybės įvertinti turtinę žalą, nereiškia, jog tokiu būdu yra detalizuotas skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo įpareigotas nurodyti, kokie institucijų veiksmai lėmė pareiškėjui sukeltą žalą, tačiau šios pareigos pareiškėjas neįgyvendino, be to, reikalavimas dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir duomenų apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (jų nebuvimą), todėl vertino, jog pareiškėjas nepašalino trūkumų dėl minėtų įrodymų pateikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT)  2025 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-241-602/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino, Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir patikslinto skundo turinio galima suprasti, kokiais aspektais yra kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde iš esmės nurodė, iš ko prašo priteisti neturtinę žalą, sieja ją su atsakovų neveikimu. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą, dėl kurio įrodymus, pareiškėjo teigimu, pateiks teismo posėdžio metu. Ši skundo reikalavimo dalis yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Todėl LVAT įvertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šis reikalavimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, todėl teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodyto skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįstai ir teisėtai šią skundo dalį laikė nepaduota. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turėtų būti vertinami sprendžiant pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą teismui.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė:1) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo;2) pašalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų; 3)atsisakyti priimti pareiškėjo A. Ž. patikslinto skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu;4) kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde turi pareikšti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai suformuluotą reikalavimą. Pareiškėjas vienu iš patikslinto skundo reikalavimų nurodė, jog turtinei žalai, padarytai jo nekilnojamajam turtui nustatyti, reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, su kokiomis institucijomis ir dėl kokių institucijų veiksmų pareiškėjas kildina turtinės žalos atsiradimą, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nedetalizavo, kokiais paskaičiavimais remiantis kilo turtinė žala, nepatikslino, kokio dydžio turtinę žalą jis galimai patyrė. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiam nekilnojamam turtui kilo turtinė žala, nepatikslino, ar dėl šios aplinkybės kreipėsi dėl ekspertinės išvados pateikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertino, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, todėl jį atsisakė priimti.

Kiti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai atitiko ABTĮ 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl teismas priėmė juos nagrinėti.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė atsižvelgti į sveikatos būklę ir finansinę padėtį. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei pateikė neįgaliojo pažymėjimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo yra neapmokestinama žyminiu mokesčiu, tačiau reikalavimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją pagal ABTĮ 36 straipsnį. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir kartu su skundu pateiktus dokumentus, nusprendė, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo (ABTĮ 37 str.).

Pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde nesutinka su Sprendimu ir iš to kildina patirtą žalą, tačiau keliamo ginčo pobūdis neturi įtakos minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, šias valstybės institucijas pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties 2 ir 3 punktus ir įpareigoti teismą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų; kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl konkrečių išaiškinimų, kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato įstatymai, ar nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės į nešališką procesą; Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą įsivertinti galimo intereso konflikto galimybę, nes yra trečiuoju suinteresuotu asmeniu kituose teisminiuose procesuose, kurie tiesiogiai yra susiję su šia byla; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 

Pareiškėjas teigia, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties jaučiamas proceso vilkinimas ir pareiškėjo procesinių teisių varžymas. Kadangi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje įvardijami Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, turėjo būti atsižvelgiama į galimą interesų konfliktą, o teismas neatliko būtinų procesinių veiksmų, numatytų ABTĮ 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 6, 7, 10, 11, 15, 23 ir 56 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo išankstinį nusistaymą ir buvo šališkas. Be to, atsisakymas skunde nurodyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis valstybės institucijas ir teismus gali būti kerštas už kritiką ar viešinimą galimai nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos teismų sistemoje, kuri yra priklausoma nuo politinių grupuočių.

Atsakovas VGTPT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ABTĮ nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kurioje nutarta pašalinti iš bylos proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis, yra skundžiama atskiruoju skundu. Be to, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo A. Ž. patikslinto skundo dalį dėl trečiojo skundo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu  bei pašalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu primintina, kad atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši pareiškėjo skundo reikalavimo dalis  buvo ir yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas jam teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartyje pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų. Tačiau pareiškėjui neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas turėjo  šią pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota, o ne atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, o pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, laikoma nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria kelios valstybės institucijos pašalintos iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi įstatymas konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas ( žr. pvz. LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).

Skundžiamos atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atskirų valstybės institucijų pašalinimo iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Esant šioms aplinkybėms, Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalis nelaikyti pareiškėjo nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, kaip teisingai nurodyta ir pačios nutarties rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog argumentus dėl pareiškėjo įvardintų subjektų pašalinimo iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pareiškėjas galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami.

 Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo A. Ž. atskirasis skundas buvo priimtas visa apimtimi, todėl spręstinas apeliacinio proceso nutraukimo dėl šios jo dalies klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalies pašalinti pareiškėjo nurodytus subjektus iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nutrauktinas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymai, kurie turi būti sprendžiami ne skundo priėmimo stadijoje ir ne apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl šio procesinio pobūdžio prašymo plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, taikoma ydinga teismų praktika, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu bei teismų praktikos formavimu netinkama linkme. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021).

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo prašymai yra nesusiję su atskirojo skundo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jų  teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo, o pareiškėjui neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas turėjo pareiškėjo patikslinto skundo dalį laikyti nepaduota, o ne atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, o pareiškėjo patikslinto skundo dalis laikoma nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalies pašalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo A. Ž. patikslinto skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, laikyti nepaduota.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Artūras Sutkevičius