Byla Nr. 1S-79-579/2021
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.6; 2.5.19
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. ir gynėjo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad:
2.1. veikdamas organizuota grupe kartu M. K. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal jo parengtą planą ir paskirstytus vaidmenis, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt bei dėl savanaudiškų paskatų nužudyti R. B., 2000 m. balandžio 11 d., apie 10.00 val., parinkę raktus, įsibrovė į R. ir S. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, siekdami sužinoti pinigų ir vertingų daiktų saugojimo vietas, A. S. ir M. K. nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tame tarpe ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, t. y. A. S. guma aptrauktu metaliniu strypu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. B. į pakaušio sritį bei kartu su M. K. mušė R. B. rankomis suduodami jai šešis smūgius į veido sritį, vieną smūgį į kairį klubą, tuo padarydami jai muštinę žaizdą viršutinės lupos gleivinėje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, viršutinės lupos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lupos gleivinėje, nubrozdinimą kaktoje, dešiniame skruoste, nosies dešinėje, smakre, pasmakrėje, kairio klubo išorėje. Tęsdami nusikalstamą veiką, lipnia juosta surišo R. B. blauzdas, rankas, užklijavo burną, taip atimdami jai galimybę priešintis, bei, kai A. S. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bute ieškojo tikėtųsi rasti pinigų – 50 000 Lt ir į krepšius krovėsi kitus rastus daiktus, M. K., apsukęs nukentėjusiosios galvą ir kūną medžiagine antklode, ranka bei rankos alkūne užspaudė R. B. kvėpavimo takus ir laikė iki ji mirė nuo mechaninės asfikcijos, kartu bendromis pastangomis pagrobė R. B. ir S. B. šeimos asmeninį bendros 13 150 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt.
2.2. veikdamas organizuota grupe kartu su M. K., Š. J. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, itin žiauriai nužudė žmogų – R. K., o būtent:
Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, manydamas, kad R. K. gali imtis keršto veiksmų jo ir V. M. atžvilgiu dėl 1994 m. vasario 17 d. padaryto R. K. žmonos užpuolimo ir turto pagrobimo, sumanė nužudyti R. K.. 2000 metais, laikotarpyje nuo gegužės 18 d. iki birželio 15 d., pastarasis, šiam nusikaltimui padaryti, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo, kaip vadovo, M. K., Š. J. ir A. S., surinko reikiamą informaciją, ją tikslino ir tikrino, nurodydamas M. K. ir Š. J., 2000 metais, laikotarpiu nuo birželio 8 d. iki birželio 15 d., stebėti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) namo kieme, kurioje R. K. laikė automobilį, pastarąjį sekti, fiksuojant jo judėjimą, įpročius ir kontaktus, parengė nusikalstamos veiklos planą, parinkdamas Š. J. kaip asmenį, kuris į nukentėjusįjį atliks šūvius, parūpino nusikaltimo darymui šaunamuosius ginklus, parinko nusikaltimo padarymo laiką ir vietą.
2000 m. birželio 16 d., ryte, A. S., M. K., Š. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti R. K., nuvyko link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir, pagal iš anksto aptartą veiksmų planą, išsidėstė prie minėtos automobilių stovėjimo aikštelės.
2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, stebint aplinką ties (duomenys neskelbtini) namu ir sutartu kepurės pasukimu įspėjus M. K. apie nukentėjusiojo atvykimą, o M. K. sutartu galvos palenkimu apie tai įspėjus Š. J., A. S., būnant šalia Š. J., stebint aplinką ir pasirengus tyrimo metu nenustatytu ginklu šalinti galimas kliūtis bei padėti Š. J. įveikti galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą, R. K. pasodinus į automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, galinę sėdynę dukrą bei nuėjus prie vairuotojo durelių ir rengiantis sėsti už vairo, Š. J. iš tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro ginklo, šaudančio 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šoviniais, mažametės dukros Ma. Ku., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, iššovė du kartus R. K. į galvą, padarydamas jam dvi šautines kulkines kiaurines galvos žaizdas su kaukolės kaulų lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu, ir taip jį itin žiauriai, t. y. jo mažametės dukros akivaizdoje, bendrais veiksmais nužudė, sukeldami pastarajai dideles dvasines kančias.
3. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 16 metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams už tai, kad:
V. M., A. S., M. K. ir Š. J. 2000 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, veikdami iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą ir vieningą tiesioginę tyčią nužudyti A. Z., tyčią užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami bendrai S. S. suburtoje organizuotoje grupėje, S. S. iš anksto surinkus nusikaltimų padarymui reikalingą informaciją, parengus nusikalstamos veiklos planą, parinkus nusikaltimų laiką ir vietą, parūpinus nusikaltimo padarymui nenustatytą 7,65 mm kalibro šaunamąjį ginklą – pistoletą su garso ir liepsnos slopintuvu bei šiam ginklui pritaikytus 7,65 mm kalibro „Browning“ šaudmenis, transporto ir ryšio priemones, paskirsčius vaidmenis bendrininkams, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z., bei panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei šaunamąjį ginklą, ją apiplėšė, užvaldydami jos turto už ne mažesnę kaip už 7 300 Lt sumą, o būtent:
S. S. šiems nusikaltimams padaryti subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš S. S., A. S., V. M., M. K. ir Š. J., bei jai vadovavo. Taip pat surinko reikiamą nusikaltimų padarymui informaciją, parengė veiklos planą, parinkdamas nusikaltimų padarymo laiką ir vietą, parūpino nusikaltimo padarymui tinkamą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, transporto ir ryšio priemones, paskirstė vaidmenis bendrininkų ir kartu su kitais bendrininkais tiesiogiai dalyvavo nusikaltimų padaryme, atlikdamas sau priskirtą funkciją.
2000 m. rugpjūčio 18 d., laikotarpiu tarp 16 ir 16.30 val., nusikaltimo bendrininkai atvyko prie A. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur S. S. pasilikus prie laiptinės stebėti aplinką, saugoti ir informuoti kitus bendrininkus apie A. Z. parėjimą, V. M., M. K., A. S. ir Š. J. liftu pakilo prie 9-ame aukšte esančio A. Z. buto ir išsigrupavo laiptinėje, laukdami sugrįžtančios A. Z..
Apie 16.30 val., gavę S. S. mobilaus ryšio telefonu perduotą pranešimą, jog A. Z. įėjo į laiptinę ir kyla liftu, veikdami pagal aptartą planą, bendrais, iš anksto suderintais veiksmais, turėdami vieningą tiesioginę tyčią nužudyti ir apiplėšti, užpuolė iš lifto kabinos išėjusią A. Z., smogę (M. K. veiksmai) jai smūgį per galvą nenustatytu kietu buku daiktu, taip pat nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ir padarę muštinę žaizdą dešinėje pakaušio pusėje, poodines kraujosruvas kairėje nugaros pusėje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje nugaros pusėje, apsvaiginę nukentėjusiąją, pastarajai parkritus, paėmė iš nukentėjusiosios (Š. J. ir A. S. veiksmai) jos buto raktus, atrakino duris ir už kojų ištempę iš lifto kabinos įtempė nukentėjusiąją į butą (visų laiptinėje buvusių nuteistųjų veiksmai), kur, vykdydami nusikaltimo planą – nužudyti – buto koridoriuje ir svetainėje trimis šūviais į krūtinę ir galvą iš nenustatytos markės pistoleto su garso ir liepsnos slopintuvu (M. K. veiksmai), S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z..
Po to S. S., V. M., M. K., A. S. ir Š. J., tęsdami nusikalstamą veiką bei slėpdami įvykdyto nusikaltimo pėdsakus (V. M. veiksmai), surinko įvykio vietoje trijų iššautų šovinių tūteles ir vieną kulką, bei tęsdami sumanytą nusikalstamą veiką – nužudyti ir apiplėšti, visi bendrai veikdami, iš viso pagrobė iš A. Z. buto turto ne mažiau kaip už 7 300 Lt.
4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. gruodžio 18 d.
5. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, konstatavo, jog nuteistojo daroma pažanga bausmės atlikimo metu šiuo metu nesudaro pagrindo A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai
7. Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
7.1. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis (A. S.) jau daugiau nei 20 metų yra įkalintas ir didžiąją atliktos bausmės dalį praleido kalėjime, be to, įkalinimo metu buvo jauno amžiaus. Anot nuteistojo, ilgas kalinimas negali pataisyti asmens, bet duoda priešingą rezultatą, nutraukia kalinamojo socialinius ryšius. Nuteistasis teigia, kad yra daug kartų suklydęs ir netinkamai pasielgęs, bet tikrai netapo nusikaltėliu ar turinčiu priklausomybių. Nurodoma, kad A. S. yra išsaugojęs socialinius ryšius su dukra, kuri gimė jam jau atsidūrus įkalinimo įstaigoje ir kurią užaugino jo motina, taip pat sukūrė naują šeimą, vedė. Nuteistasis prašo nevertinti šių aplinkybių vien formaliai, bet suteikti galimybę išeiti į laisvę pas savo artimuosius.
8. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Vincas Pacevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
8.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, netinkamai ir neišsamiai vertino bylos duomenis, savo išvadas grindė prielaidomis, apsiribojo tik deklaratyviais motyvais.
8.2. Gynėjo teigimu, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko atsižvelgtina ir į bausmę atliekančio asmens nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo aspektu reikšmingi ir objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra užfiksuoti nuteistojo 2021 m. sausio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje, kurią apygardos teismas įvertino netinkamai ir deklaratyviai. Pažymima, kad nuo atlikto pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 63 balų iki 58 balų. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimą nulėmė tai, kad jis įsidarbino, savanoriškai dengė priteistus civilinius ieškinius iki jų vykdymo atšaukimo, taip pat stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai.
8.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose esant nustatytam tokiam pat (ar net didesniam) pakartotino nusikalstamumo rizikos balui, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-131-383/2020 – 59 balai, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-283-870/2019 – 73 balai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-81-654/2019 – 70 balų).
8.4. Gynėjo nuomone, nuteistojo A. S. asmenybės tyrimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (dabartinis nusikalimas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje) – negali būti suabsoliutinami, šie veiksniai išimtinai susiję tik su A. S. praeitimi, kurios nuteistasis niekaip negali pakeisti. Be to, nustatyti kriminogeniniai veiksniai turi būti vertintini kartu su kitais bausmės atlikimo metu A. S. charakterizuojančiais duomenimis, jo elgesiu pataisos įstaigoje. A. S. nėra susijęs su kriminaline subkultūra, atlikdamas bausmę įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, aktyviai dalyvauja įvairiuose pataisos įstaigoje organizuojamuose užsiėmimuose ir renginiuose. Anot gynėjo, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į teigiamai charakterizuojamą A. S. asmenybę, nelaikyti to tik standartiniu laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesiu.
8.5. Teigiama, kad apygardos teismas visiškai ignoravo ir neįvertino A. S. išsilavinimo, turimos profesijos, darbo kalinimo įstaigoje, galimybės įsidarbinti laisvėje, socialinių ryšių palaikymo su artimaisiais bei kriminalinio elgesio nuostatų nesilaikymo, problemų dėl psichiką veikiančią vartojimo nebuvimo. Tai teismų praktikoje laikytina vienomis svarbiausių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-131-383/2020). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. S. savanoriškai nedidelėmis sumomis dengė iš jo priteistus civilinius ieškinius iki kol išieškojimas buvo nutrauktas.
8.6. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, vertinant A. S. nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę, ir ankstesnius teistumus. Nors nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos už labai sunkius tyčinius nusikaltimus asmens gyvybei, bet A. S. nebuvo šių nusikaltimų organizatorius ar tiesioginis vykdytojas. Į pastarąją aplinkybę turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Be to, apygardos teismas turėjo įvertinti, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 20 metų. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, būdamas jaunas ir nesubrendęs, A. S. nusikalto atsitiktinai, o ne dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Advokato teigimu, teismų praktikoje visada atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą asmuo padarė būdamas jauno amžiaus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-81-654/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-131-383/2020).
8.7. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje konstatuoti tik neigiami A. S. charakteristikos duomenys, deklaratyviai nurodyta, kad paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Skundžiamoje nutartyje nurodytos drausminės nuobaudos nebegalioja. Visgi apygardos teismas net neatsižvelgė į tai, kad A. S. buvo aštuoniolika kartų paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje. Nuteistajam 2016 m. lapkričio 14 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, per plano vykdymo laikotarpį jis tik vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei už tai buvo nubaustas, bet net devynis kartus paskatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse.
8.8. Skunde akcentuojama ir tai, kad A. S. buvo sulaikytas 2000 m. gruodžio 18 d. ir nuo to laiko niekada nebuvo paleistas į laisvę, jo atžvilgiu priimti net keli apkaltinamieji nuosprendžiai už anksčiau padarytus nusikaltimus, paskutinis apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 25 d. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus A. S. negalėjo būti perkeltas į pataisos namus, visą laiką bausmę atlikinėjo tardymo izoliatoriuose ir tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į pataisos namus. Tačiau net ir būdamas jauno amžiaus bei atlikinėdamas bausmę tokiomis sąlygomis, A. S. nepalūžo ir šiuo metu tinkamai atlieka bausmę.
8.9. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, skunde daroma išvada, kad A. S. daroma pažanga yra akivaizdi, todėl, įvertinus teigiamą A. S. požiūrį į darbą, jo užimtumą, darbinę patirtį ir sukauptus įgūdžius, kriminalinės subkultūros netoleravimą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, yra pagrindas A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip bus pasiekti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
9. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundus negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. S. ir gynėjo skundai atmetami.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundų argumentais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas netenkindamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
11. Priešingai, būtent nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamos išimtinai vien nuteistąjį A. S. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nevertinant jų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Be to, nuteistojo gynėjo skunde nepagrįstai akcentuojamos teismų nutartys, priimtos sprendžiant kitų nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo (ar nepakeitimo) terminuota laisvės atėmimo bausme klausimas yra individualaus pobūdžio, todėl kiekvienu atveju įvertinama tik konkretaus nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į tai, negalima besąlygiškai kaip teismo precedentu vadovautis nuteistojo gynėjo nurodytomis teismų nutartimis vien dėl to, kad kitose bylose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme ir tokiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta didesniu ar panašiu balu kaip A. S..
12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
13. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Tačiau vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
15. Iš skundams nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, šiuo metu dirba, mokosi dailidės specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės nurodytos ir 2021 m. sausio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-543 (asmens bylos t. 16, b. l. 44-47). Nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes apie A. S. išsilavinimą, aktyvų dalyvavimą įvairiose veiklose ir programose patvirtina ir apygardos teisme teikimo nagrinėjimo metu pateikti dokumentai (teikimo nagrinėjimo bylos l. 27-43). Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. S. stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo, psichologines grupes ir užsiėmimus, dirba, todėl stebimi ryškūs asmeniniai pokyčiai. Tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.
16. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados, 2016 m. lapkričio mėnesį A. S. atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 63 balai. 2021 m. sausio 15 d. vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 balais. Nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta, pagal OASys metodiką priskiriama vidutinei (ribos nuo 41 iki 99 balų), pagal balų skaičių gana ženkliai viršijanti minimalią vidutinės rizikos ribą. Be to, A. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 38, kurių skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi nuteistojo A. S. motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Didžioji dalis dinaminių balų surinkta OASys metodikos vertinimo dalyse „Gyvenimo sąlygos“ (12 balų), „Gyvenimo stilius ir draugai“ (10 balų) ir „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ (6 balai). Socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių taip pat išskiriamas gyvenimo stilius ir draugai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo sumažėjimas tik 5 balais per daugiau nei ketverius metus, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per šį laikotarpį nedėjo pakankamai pastangų pakartotinio nusikalstamumo rizikai sumažinti.
17. Nors nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamas teigiamas nuteistojo A. S. elgesys kalinimo įstaigoje, bet sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgiama ne vien į A. S. elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet įvertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iš pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, A. S. per visą bausmės atlikimo laikotarpį net 37 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 15 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o skatintas buvo 18 kartų (asmens bylos t. 16, b. l. 49-51). Daugumą pažeidimų A. S. padarė dar 2001 – 2008 metų laikotarpiu, kai sistemingai nesilaikydavo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuo 2009 metų stebimas nuteistojo A. S. elgesio gerėjimas, už gerą elgesį, režimo reikalavimų laikymąsi ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skiriami paskatinimai. Visgi du paskutiniai nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti 2018 ir 2019 metais. 2018 m. rugsėjo 27 d. A. S. nevykdė prižiūrėtojų nurodymų ir nepaklusęs pasišalino iš savo brigados kiemelio, dėl šio pažeidimo drausminė nuobauda nuteistajam nepaskirta, apsiribojant tik svarstymu drausminėje komisijoje (asmens bylos t. 14, b. l. 173). 2019 m. liepos 11 d. A. S. pakeltu tonu reiškė nepasitenkinimą dėl futbolo turnyro tvarkos, nevykdė nurodymų nusiraminti, už ką nuteistajam paskirta drausminė nuobauda (asmens bylos t. 16, b. l. 3). Pastaruosius pažeidimus A. S. padarė, nors jam 2016 m. lapkričio 14 d. sudarytame individualaus socialinės reabilitacijos plane ir buvo akcentuotas vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimų laikymasis.
18. Analogiškos nuteistojo A. S. elgesio kalinimo įstaigoje tendencijos matomos ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus parengtoje 2002 m. vasario 27 d. charakteristikoje nurodyta, kad A. S. elgesiui būdingas impulsyvumas, greita nuotaikų kaita, konfliktinėje situacijoje linkęs kaltinti ne save, bet kitus asmenis, nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes (asmens bylos t. 2, b. l. 200-201). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų 2004 m. kovo 5 d. charakteristikoje pažymėta, kad A. S. laikosi neformalių nuteistųjų tradicijų (asmens bylos t. 5, b. l. 174). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2006 m. kovo 6 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis įstaigoje adaptavosi nesunkiai, yra taktiškas su kitais nuteistaisiais, su administracijos darbuotojais stengiasi būti mandagus, tačiau nedirba, nes tai daryti kategoriškai atsisakė laikydamasis neformaliųjų nuteistųjų tradicijų, nuteistojo charakteris apibūdinamas kaip konfliktiškas, priteisto civilinio ieškinio dengti nesistengia, kaltę neigia, mano esąs nubaustas nekaltai (asmens bylos t. 1, b. l. 164). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2006 m. vasario 28 d. išvadoje taip pat pažymėta, kad A. S. neformaliosios nuteistųjų elgesio taisyklės yra sąlyginai svarbios (asmens bylos t. 1, b. l. 165). Ir tik 2011, 2012, 2013 metų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos metinėse charakteristikose A. S. jau charakterizuojamas teigiamai (asmens bylos t. 11, b. l. 154; t. 12, b. l. 105, 200; t. 13, b. l. 1). Taip pat teigiamai A. S. charakterizuojamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2017 m. liepos 21 d. charakteristikoje (asmens bylos t. 14, b. l. 105).
19. Be to, iš nuteistojo A. S. priteisti solidarūs 13 150 Lt ir 50 000 Lt dydžio civiliniai ieškiniai. Nors nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad jokių įsiskolinimų nuteistasis neturi, bet byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis A. S. būtų vykdęs savo skolinius įsipareigojimus. Įkalinimo įstaigoje buvo gauti vykdomieji dokumentai 239,47 Eur sumai, kurios išieškojimas nevykdytas pagal antstolio patvarkymą (asmens bylos t. 16, b. l. 48). Kaip jau buvo nurodyta, atlikdamas bausmę A. S. ilgą laiką nedirbo, už atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą A. S. 2003 m. gruodžio 5 d. netgi buvo paskirta drausminė nuobauda (asmens bylos t. 5, b. l. 151). Tik 2013 m. gegužės 8 d. A. S. charakteristikoje pažymėta, jog nuteistasis išreiškė norą dirbti (asmens bylos t. 12, b. l. 200; t. 13, b. l. 1). Tačiau daugiau iniciatyvos nerodė ir dirbti VĮ „Mūsų amatai“ nuteistasis pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d. (asmens bylos t. 16, b. l. 28). Darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti (integruotis) į visuomenę. Tuo tarpu paminėti duomenys patvirtina, kad darbiniu užimtumu nuteistasis iš esmės susidomėjo tik artėjant galimybei laisvės atėmimo bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, kas leidžia manyti, jog A. S. yra labiau suinteresuotas tik kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne (ir tai svarbiausia) keisti gyvenimo būdą, ugdyti savo darbinius įgūdžius, įsitvirtinti darbo rinkoje. Iki įkalinimo nuteistasis buvo baigęs 9 klases, atlikdamas bausmę ilgą laiką nesimokė, pagrindinį išsilavinimą įgijo 2015 metais (teikimo nagrinėjimo bylos l. 29), vidurinį išsilavinimą įgijo 2017 metais (teikimo nagrinėjimo bylos l. 28).
20. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo A. S. elgesyje, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu A. S. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus, ne tik nedirbo, bet ir atsisakė pasiūlyto darbo (dirba tik metus laiko). Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius ir sumažėjo, bet vis dar egzistuoja pakankamai aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.
21. Taip pat sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Pažymėtina, kad A. S. padarytos nusikalstamos veikos yra itin pavojingos. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už du nužudymus, kurios padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais, tyčia, vieną jų dėl savanaudiškų paskatų, kitą itin žiauriai. Nusikaltimai buvo gerai organizuoti, iš anksto suplanuoti. Be to, ankstesniu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. S. jau buvo nuteistas už iš esmės tuo pačiu metu analogiško pobūdžio nusikaltimą – tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimą, veikiant organizuota grupe. Be minėtų apkaltinamųjų nuosprendžių A. S. buvo teistas dar tris kartus. Nors nusikaltimų padarymo metu A. S. buvo jauno amžiaus (20 metų), bet, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, aptartos aplinkybės rodo, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nepaisant jauno amžiaus A. S. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios, todėl nuteistojo amžius nusikaltimų padarymo metu šiuo atveju nevertintinas kaip A. S. asmenybės pavojingumą mažinanti aplinkybė. Nuteistojo gynėjas teisingai nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, ne A. S. buvo tiesioginis nužudymų vykdytojas, bet nusikaltimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo A. S. vaidmens padarant nusikaltimus laikyti antraeiliu ir dėl to nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Tuo labiau kad savo kaltės dėl nužudymų A. S. iki šiol nepripažįsta, nesigaili dėl to, ką padarė. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, kartu nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodytais argumentais, todėl A. S. ir jo gynėjo skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Bielskis
Jolanta Čepukėnienė
Evaldas Gražys