2021 m. rugsėjo 13 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjos A. B. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Karolinai Rimkutei,
nedalyvaujant pareiškėjai A. B.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencija per zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.4) SI-37724 panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. spalio 22 d. gauta administracinė byla pagal pareiškėjos A. B. patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas aktas). Šioje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu buvo konstatuota, kad Sprendimas pripažįstamas nepagrįstu, kadangi A. V. individualiai įmonei įsiskolinimas už savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas bei delspinigiai apskaičiuoti suėjus 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi nutarta atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos namų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma ir teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad Skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. SPR-29191 buvo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš A. V. individualios įmonės turto į Fondo biudžetą skolą, kuri 2014 m. spalio 3 d. siekė 292,57 Eur. Skyriaus 2014 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. SPR-29895 buvo nuspręsta priverstine tvarka iš A. V. individualios įmonės turto į Fondo biudžetą ieškoti skolą, kuri 2014 m. spalio 8 d. siekė 4 015,02 Eur. Po pareiškėjos kreipimosi į Skyrių dėl minėtų skolų atsiradimo pagrindo, 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. (7.4) SI-1617 jai buvo išaiškinta, kad tam, jog būtų galima nustatyti ar Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. A. V. individuali įmonė savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų galėjo nemokėti, pareiškėja privalo pateikti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos išduotą E 101 formos pažymą ir / ar A1 pažymėjimą dėl jai taikytų Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų socialinės apsaugos srityje. Pareiškėja teigė, kad Skyriui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jos pensijų draudimas Vokietijoje prasidėjo nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. vasario 25 d. ir nuo 2004 m. spalio 1 d. iki šios dienos. Taip pat dokumentais įrodyta, kad pareiškėja: 1) nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini); 3) nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Skyriui buvo paaiškinta, jog pareiškėja nuo 2003 m. kovo 18 d. nebėra Lietuvos Respublikos gyventoja, nuo 1984 m. iki 1985 m. gegužės 29 d. ir nuo 2004 m. spalio 10 d. jai yra taikomi Vokietijoje galiojantys teises aktai, reglamentuojantys tiek socialinį, tiek sveikatos draudimą. Pareiškėja paaiškino, kad Skyrius, susipažinęs su visais pateiktais dokumentais, Sprendime konstatavo, jog A. V. individuali įmonė Fondui yra skolinga 2114,55 Eur, iš kurių savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokos skola – 1886,90 Eur, delspinigiai, priskaičiuoti už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas – 245,56 Eur, delspinigiai, priskaičiuoti už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius – 2,09 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, VSDFV pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo. VSDFV 2018 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (9.8E) 1 „Dėl fondo valdybos Klaipėdos skyriaus veiksmų“ pareiškėjos skundą atmetė, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Pareiškėja akcentavo, kad, išvykus gyventi į Vokietiją, Lietuvoje liko įregistruota A. V. individuali įmonė, šiuo metu turinti likviduojamo juridinio asmens statusą. Šį įmonė nuo pareiškėjos išvykimo jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, samdomų darbuotojų neturėjo, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar transporto priemonių neįsigijo. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nei kaip fizinis asmuo, nei kaip individualios įmonės savininkė nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos nėra gavosi jokių išmokų iš Fondo biudžeto. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, joje įsigaliojo teisės aktai dėl socialinės apsaugos koordinavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse. Esminis koordinavimo uždavinys – taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymas. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad vienos valstybės narės teritorijoje dirbančiam darbuotojui taikomi tos valstybės teisės aktai, net jeigu jis gyvena kitos valstybės narės teritorijoje. Pareiškėja nurodė, kad nuolat gyvena Vokietijoje, ten dirba ir šioje valstybėje yra apdrausta socialiniu bei sveikatos draudimu, todėl, net jeigu Lietuvoje liko per klaidą neišregistruota individuali įmonė, pareiškėjai negali būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatos, kadangi tai reikštų dvigubą apmokestinimą, kas prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintiems mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą principams. Pareiškėja teigė, jog atsakomybę už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą reglamentuoja VSDĮ 19 straipsnis. Jame numatyta, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Taip pat į Fondo nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą. Kadangi Skyriaus sprendimai dėl A. V. individualios įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo priimti tik 2014 m. spalio 3 d. bei 2014 m. spalio 9 d., Skyrius galėtų reikalauti skolos sumokėjimo tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir skola negalėtų būti didesnė kaip 396,20 Eur.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis A. V. individuali įmonė, juridinio asmens kodas 241576090, įregistruota 1997 m. liepos 25 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. turi likviduojamos įmonės statusą; informacijos apie įmonės laikiną veiklos nevykdymą nėra; įmonės savininkė pareiškėja, likvidatorė Aušrinė Zaburienė. Gyventojų registro duomenimis pareiškėja deklaravo išvykimą į Vokietiją 2003 m. kovo 18 d. Remiantis VSDĮ nuostatomis, individualių įmonių savininkai buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šie asmenys VSD įmokų galėjo nemokėti tik tada, jeigu jie patekdavo į VSDĮ numatytas išimtis. Atsakovas paaiškino, kad Skyriuje buvo gautas advokatės Aušrinės Zaburienės, atstovaujančios pareiškėjai, 2017 m. vasario 22 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo prašoma suteikti informaciją apie tai, ar pareiškėjos vardu įregistruota įmonė yra skolinga Fondo biudžetui ir kokiu pagrindu yra susidaręs įsiskolinimas. Skyrius 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. SI-16171 „Dėl informacijos suteikimo“ pateikė informaciją apie A. V. individualios įmonės skolą Fondo biudžetui, jos susidarymo teisinį pagrindą bei išvardino dokumentus, kuriuos pateikus, A. V. individualios įmonės skola Fondo biudžetui galėtų būti perskaičiuota. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjos atstovė Skyriui reguliariai teikdavo dokumentus dėl skolos Fondo biudžetui dydžio perskaičiavimo arba panaikinimo. Skyrius vykusio susirašinėjimo metu pareiškėjos atstovę ne kartą informavo, jog mokėtina VSD įmokos suma A. V. individualiai įmonei gali būti perskaičiuota tik pateikus E 101 formos pažymą ir (ar) A1 pažymėjimą „Pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“. Skyrius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, Sprendimu informavo pareiškėjos atstovę, kad A. V. individuali įmonė už įmonės savininkę Lietuvos Respublikoje savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų galėjo nemokėti laikotarpiais nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. ir po atlikto savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų perskaičiavimo (už laikotarpius nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d.), A. V. individuali įmonė Fondo biudžetui yra skolinga 1866,90 Eur VSD įmokų. Atsakovas nurodė, kad VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčių nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi advokatės Aušrinės Zaburienės skundą dėl Sprendimo panaikinimo konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. (7.4)SI-37724, nurodė jog: 1) A. V. individualios įmonės savininkė nepateko į VSDĮ numatytas išimtis, todėl ji privalėjo mokėti VSD įmokas; 2) asmuo, kuriam taikomi kitos Europos Sąjungos narės socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, galėtų būti atleidžiami nuo VSD įmokų mokėjimo Lietuvoje už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d., jeigu šis asmuo VSDFV teritoriniam skyriui pateiktų atitinkamos formos galiojančią pažymą (E 101 pažyma) arba išduotą A1 pažymėjimą, patvirtinantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktų taikymą. Pareiškėja minėtų dokumentų už laikotarpius nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nepateikė, todėl nepriklausomai nuo to, jog buvo išvykusi į Vokietiją, atleisti ją nuo priskaičiuotų VSD įmokų mokėjimo nėra teisinio pagrindo. Atsakovas pabrėžė, kad 2019 m. vasario 18 d. duomenimis, A. V. individuali įmonė Fondo biudžetui skolinga 2114,55 Eur, iš jų 1866,90 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, 245,56 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas ir 2,09 delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius. Registre nėra duomenų, jog pareiškėja laikotarpiais nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. ir nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. būtų priklausiusi kategorijai asmenų, už kuriuos pagal VSDĮ nuostatas A. V. individuali įmonė būtų galėjusi VSD įmokų nemokėti, bei tai, kad įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nebuvo deklaravusi laikino veiklos nevykdymo, A. V. individuali įmonė už įmonės savininkę A. B. privalėjo mokėti VSD įmokas už laikotarpius nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. lapkričio 10 d., nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Atsakovo nuomone, pateikta Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos Deutsche Rentenversicherung Nord 2017 m. balandžio 4 d. pažyma apie pareiškėjos draudimo istoriją, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos Beitrags-Zentrum Frankfurt/Main 2017 m. rugpjūčio 17 d. draudimo pažyma ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. E 104 formos pažyma, nėra dokumentai, nustatantys pareiškėjai taikytiną kitos Europos Sąjungos valstybės narės (šiuo atveju Vokietijos Federacinės Respublikos) teisę socialinės apsaugos srityje, todėl nepriklausomai nuo to, jog pareiškėja buvo išvykusi į Vokietijos Federacinę Respubliką, atleisti jos nuo VSD įmokų mokėjimo nebuvo pagrindo.
(S)
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. VSDFV, vadovaudamasi ginčo laikotarpiui aktualiomis VSDĮ redakcijomis, nurodė, kad individualių įmonių savininkai privalėjo draustis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Minėti asmenys galėjo VSD įmokų nemokėti (tas laikotarpis nebuvo įskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie patekdavo į VSDĮ numatytas išimtis. Europos Sąjungos migruojančių asmenų socialines garantijas užtikrina socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Esminė koordinavimo reglamentų užduotis taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymas. Vienas iš pagrindinių šiuose reglamentuose įtvirtintų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principų yra tai, kad asmuo draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje valstybėje narėje, taip išvengiama dvigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse ir kartu garantuojama, kad asmuo būtų apdraustas socialiniu draudimu. VSDFV nurodė, kad, analizuojant Europos Sąjungos reglamentų nuostatas už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d., asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo VSD įmokų mokėjimo Lietuvoje jeigu jis VSDFV teritoriniam skyriui pateiktų atitinkamos formos galiojančią pažymą (E 101 formos pažymą) arba A1 pažymėjimą „Pažymėjimą dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“, patvirtinančią kitos Europos Sąjungos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktų taikymą. VSDFV nurodė, kad pareiškėja VSD įmokų skaičiavimo laikotarpiais nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nepriklausė asmenims, kurie VSDĮ nustatyta tvarka galėjo VSD įmokų nemokėti. Taip pat pareiškėja nepateikė E 101 formos pažymos dėl taikytinų teisės aktų arba A1 pažymėjimo dėl jai laikotarpiais nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. taikytinos Vokietijos teisės socialinės apsaugos srityje nepateikė, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja buvo išvykusi į Vokietiją, atleisti ją nuo VSD įmokų mokėjimo nebuvo pagrindo.
Pareiškėjos A. B. patikslintas skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.4)SI-37724 teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (7.4)SI-37724, remiantis prie pareiškėjos 2018 m. liepos 18 d. prašymo „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pridėtais dokumentais – Vokietijos sveikatos draudimo bendrovės Barmer išduotomis E 101 formos pažymomis dėl taikytinų teisės aktų, informuojama, kad A. V. individuali įmonė, juridinio asmens kodas 241576090, draudėjo kodas 345948, už įmonės savininkę A. B., (duomenys neskelbtini), savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų Lietuvos Respublikoje galėjo nemokėti už laikotarpius nuo 2004 m. gegužės 1 d. (nuo datos, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare) iki 2006 m. kovo 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Sprendime nurodoma, kad Registro 2018 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis A. V. individuali įmonė Fondo biudžetui yra skolinga 2114,55 Eur, iš jų savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų: 18,52 Eur už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., 1105,57 Eur už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., 85,95 Eur už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., 260,66 Eur už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., 396,20 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.; delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas: 24,56 Eur už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d.; delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius: 2,09 Eur už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 14 d. iki 1998 m. liepos 14 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2083-1062/2020 (toliau – ir Nutartis) 60-64 punktuose nurodoma, kad „nagrinėjamu atveju vertinant, ar Sprendimas dėl minėtos skolos išieškojimo priimtas suėjus senaties terminui, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, ar senaties termino skaičiavimo eiga nebuvo nutrūkusi. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nepadengtos įmokų skolos pradžia Fondui yra – 1999 m. rugsėjo 16 d., o pabaiga – 2010 m. birželio 30 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal galiojusią VSDĮ 38 straipsnio (Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą) 8 dalį (1997 m. liepos 1 d. redakcija, įsigaliojusi 1997 m. liepos 17 d. ir galiojusi iki 2005 m. sausio 1 d.), apskaičiuotos, bet į Fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos buvo išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Tokia norma galiojo iki 2005 m. sausio 1 d. Taigi pirmuoju laikotarpiu – A. V. individualios įmonės skolos, susidariusios Fondui iki 2005 m. sausio 1 d. bei delspinigių, kurių pradžia 1997 m. rugsėjo 12 d., senaties terminas nebuvo taikomas. Antruoju laikotarpiu, t. y. pagal 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį (VSDĮ 2004 m. lapkričio 4 d. redakcija, įsigaliojusi 2005 m. sausio 1 d.). Sprendimo priėmimo metu galiojusioje aktualioje VSDĮ redakcijoje minėta nuostata įtvirtinta 19 straipsnio (Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą) 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. VSDĮ 19 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą. Akcentuotina, kad VSDĮ 19 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas.”
Nutarties 70 punkte nurodoma, kad „su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė keletą mokėjimo pavedimų konkretiems bankams laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. spalio 6 d. Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti tik iš dalies duomenų, ar senaties terminas buvo ar nebuvo nutrūkęs, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad įvairiais laikotarpiais nurodytų pareiškėjos individualios įmonės mokėtinų įmokų skola, susidariusi metų ketvirčiais, itin skiriasi. Pavyzdžiui, pagal Skyriaus 2010 m. vasario 9 d. Sprendimą Nr. SPR-1658 ir mokėjimo pavedimą akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“ bankui skola 2010 m. vasario 9 d. yra tik 228 Lt įmokų (III t.; b. l. 168, 178), o 2010 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. SPR-8763 ir mokėjimo pavedime AB „Swedbank“ bankui nurodyta skola 2010 m. gegužės 27 d. yra keliolika kartų didesnė – 8131.16, iš jų 1040.47 delspinigių (III t.; b. l. 169, 174). Už tam tikrus laikotarpius duomenys apskritai nėra pateikti. Antai, byloje yra 1999 m. rugsėjo 17 d. pavedimas AB „Hermio“ bankui dėl A. V. individualios įmonės įsiskolinimo soc. draudimui 1999 m. rugsėjo 15 d. – 414 Lt (III t.; b. l. 146), tačiau Sprendime pirmasis nurodytas laikotarpis, už kurį priskaičiuotos įmokos prasideda tik nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. Taigi, šis pavedimas bylai neaktualus, tačiau byloje nėra pavedimo bankui laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., kuris nurodytas Sprendime. Byloje yra nurodytas Skyriaus 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 11337 „Dėl išieškojimo į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ne ginčo tvarka“, ir sekantis nurodytas sprendimas Nr. 2340 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ priimtas 2005 m. kovo 25 d., tačiau nėra pavedimo bankui 2004 m., nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad vienas iš skolos laikotarpių prasidėjęs 1999 m. lapkričio 10 d. baigėsi 2004 m. balandžio 30 d.“
Nutarties 71 punkte buvo nurodyta pirmos instancijos teismui „visus pavedimus bankui, už laikotarpius, nurodytus Sprendime, kurių metu susidarė skola Fondo biudžetui ir kurie pagrįstų, kad Skyrius buvo pradėjęs įstatymo nustatyta tvarka VSD įmokų ir delspinigių priverstinio ieškojimo procedūrą kreipdamasis į kredito įstaigas su prašymu nurašyti įsiskolinimą iš skolininko sąskaitos surinkti, išreikalauti iš atsakovo.“
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nutarta įpareigoti pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iki 2020 m. lapkričio 5 d. pateikti teismui visus pavedimus bankui, už laikotarpius, nurodytus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“, kurių metu susidarė skola Fondo biudžetui ir kurie pagrįstų, kad VSDFV Klaipėdos skyrius buvo pradėjęs įstatymo nustatyta tvarka VSD įmokų ir delspinigių priverstinio ieškojimo procedūrą kreipdamasis į kredito įstaigas su prašymu nurašyti įsiskolinimą iš skolininko sąskaitos; įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2020 m. lapkričio 5 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2083-1062/2020 65-70 punktuose pateiktų vertinimų, pateikti kitą (teismui dar nepateiktą) medžiagą, susijusią su nutarties 65-70 punktuose pateiktais išaiškinimais.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. lapkričio 4 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas „Dėl papildomos informacijos / dokumentų pateikimo“, kuriame nurodoma, kad papildomos (kitos, teismui dar nepateiktos) medžiagos/informacijos, susijusios su Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2083-1062/2020 65-70 punktuose teiktais vertinimais, neturima.
2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautas atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas „Dėl papildomos informacijos/dokumentų pateikimo“, kuriame nurodoma, kad A. V. individuali įmonė iki 1999-06-14 privalėjo sumokėti 207,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999-04-01 iki 1999-06-30, iki 1999-09-14 privalėjo sumokėti 207,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 1999-09-30, tačiau jų nesumokėjo. A. V. individuali įmonė 1999-09-15 Fondo biudžetui buvo skolinga 414,00 Lt, todėl AB „Hermio“ bankui buvo pateiktas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1999-09-17 mokėjimo nurodymas Nr. 983790 dėl 414,00 Lt skolos išieškojimo, pagal kurį buvo nurašyta 728,47 Lt suma, iš kurios 140,26 Lt buvo įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1998-10-30 iki 1998-12-31, 207,00 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 1999-03-31, 207,00 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999-04-01 iki 1999-06-30, 172,50 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 1999-09-15. Rašte taip pat nurodoma, kad A. V. individualios įmonės skolos (1866,90 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, 245,56 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas, ir 2,09 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius), susidariusios laikotarpiu nuo 1999-09-20 iki 2010-10-06, priverstinis skolos išieškojimas pagrįstai tęsiamas, nes skolos išieškojimo procedūros buvo pradėtos teisės aktų nustatytais terminais, t. y. visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl A. V. individualios įmonės laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir delspinigių, Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje dar 1999-09-20 buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, kurios tęsiasi iki šiol, todėl akivaizdu, kad priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimas yra nutrauktas (VSD įstatymo 16 straipsnio 10 dalis). Taip pat raštu teismas informuojamas, kad visi mokėjimo nurodymai, už laikotarpius, nurodytus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“, kurių metu susidarė skola Fondo biudžetui ir kurie pagrįstų, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius buvo pradėjęs įstatymo nustatyta tvarka VSD įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo procedūrą kreipdamasis į kredito įstaigas su prašymu nurašyti įsiskolinimą iš A. V. individualios įmonės buvo pateikti teismui kartu su apeliaciniu skundu, dėl šios priežasties pakartotinai jų neteikia į bylą.
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo 2020 m. lapkričio 5 d. raštu pateiktą lentelę Nr. 1 (toliau – ir Pirma lentelė) ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad: teismui pateikta 1999 m. rugsėjo 17 d. inkasacinio pavedimo Nr. 983790 kopija, iš kurios matyti, kad pavedimu gavėjui VSDFV Klaipėdos skyriui nurodoma pervesti 414 litų už 1999 m. rugsėjo 15 d. susidariusį įsiskolinimą, tačiau nepateiktas sprendimas, kurio pagrindu buvo inicijuotas šis pavedimas; teismui pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 20 d. reikalavimas Nr. 2859, kuriuo 414 litų suma turi būti išieškoma iš skolininko Pinigių lėšų ir pervesta VSDFV Klaipėdos miesto skyriui į „Hermio“ banko Klaipėdos filialą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje nurodoma, kad byloje nėra pavedimo bankui laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 4 d. Pirmoje lentelėje nurodoma, kad 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 983790 yra parengtas dėl laikotarpio nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. dėl 414 litų sumos (po 207 litų už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ir nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d.) Skundžiamame akte nurodoma, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. (18,52 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte „Dėl papildomos informacijos / duomenų pateikimo“ paaiškinama, kad „A. V. individuali įmonė iki 1999-06-14 privalėjo sumokėti 207,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999-04-01 iki 1999-06-30, iki 1999-09-14 privalėjo sumokėti 207,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 1999-09-30, tačiau jų nesumokėjo. A. V. individuali įmonė 1999-09-15 Fondo biudžetui buvo skolinga 414,00 Lt, todėl AB „Hermio“ bankui buvo pateiktas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1999-09-17 mokėjimo nurodymas Nr. 983790 dėl 414,00 Lt skolos išieškojimo, pagal kurį buvo nurašyta 728,47 Lt suma, iš kurios 140,26 Lt buvo įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1998-10-30 iki 1998-12-31, 207,00 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999-01-01 iki 1999-03-31, 207,00 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999-04-01 iki 1999-06-30, 172,50 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 1999-09-15.“ Vis dėlto iš turimų rašytinių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų viseto negalima nustatyti už kurį laikotarpį (1999 m. balandžio 1 d. – 1999 m. birželio 30 d., 1999 m. liepos 1 d. – 1999 m. rugsėjo 30 d., 1999 m. spalio 1 d. – 1999 m. spalio 14 d.) susidarė 18,52 eur skola už savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas.
Skundžiame akte nurodoma, kad už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. susidarė 1105,57 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų skola. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad priskaičiuotų įmokų suma už laikotarpius nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. kovo 31 d. yra 3611 litų, už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. yra 258,00 litų. Taigi nei iš Skundžiamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už Skundžiamame akte nurodytą laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.
Skundžiamame akte nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. susidarė 85,95 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. priskaičiuota 600 litų mokėtinta VSD įmokų suma. Taigi nei iš Skundžiamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už Skundžiamame akte nurodytą laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.
Skundžiamame akte nurodoma, kad už laikotaprį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. susidarė 260,66 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 1058 litų (306,41 Eur) mokėtinta VSD įmokų suma. Taigi nei iš Skundžiamo akto, nei iš papildomų atsakovo paaiškinimų Rašto Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už Skundžiamame akte nurodytą laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Netgi neskaičiuojant įmokos sumos už 2008 m. liepos mėn., nesusidaro suma, numatyta Skundžiamame akte, t. y. 260,66 Eur.
Skundžiamame akte nurodoma, kad už laikotaprį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. susidarė 396,20 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. priskaičiuota 1368 litų (396,20 Eur) mokėtinta VSD įmokų suma. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į VSD įstatyme įtvirtintą 5 metų senaties terminą, VSDFV Klaipėdos skyrius (teismui sprendžiant, kad VSD įmokos turi būti sumokėtos) galėtų reikalauti skolos sumokėjimo tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir skola negalėtų būti didesnė kaip 396,20 Eur.
Skundžiamame akte nurodoma, kad už laikotaprį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d. susidarė 245,56 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas, suma. Rašto Antroje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d. priskaičiuota 1108,15 litų (320,94 Eur) mokėtinta delspinigių suma. Taigi nei iš Skundžiamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Antroje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli delspinigių suma susidarė už Skundžiamame akte nurodytą laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d.
Nutarties 70 punkto motyvuose nurodoma, kad pagal Skyriaus 2010 m. vasario 9 d. Sprendimą Nr. SPR-1658 ir mokėjimo pavedimą akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui skola 2010 m. vasario 9 d. yra tik 228 Lt įmokų, o 2010 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. SPR-8763 ir mokėjimo pavedime AB „Swedbank“ bankui nurodyta skola 2010 m. gegužės 27 d. yra keliolika kartų didesnė – 8131,16, iš jų 1040,47 delspinigių. Teismo posėdyje atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti pareiškėjos individualios įmonės mokėtinų įmokų, paskaičiuotų 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ir 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Iš Skundžiamo sprendimo, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų paaiškinimų, nėra galimybės įvertinti skolos Fondo biudžetui pagrįstumo (konkrečių skolos sumų už nurodomus laikotarpius).
Nors iš apeliaciniam teismui pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų (nurodytų ir atsakovo parengtose Pirmoje ir Antroje lentelėse) matyti, kad išieškojimo procedūros buvo pradėtos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimo priėmimo, vis dėlto negalima konstatuoti, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atliko išsamius ir aiškius skolos sumų apskaičiavimus, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėja 2019 m. kovo 5 d. prašymu (gautas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose) prašo iš atsakovo priteisti 1049,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios apskaičiuotos už: skundo parengimą ir pateikimą teismui – 560 Eur; pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme – 280 Eur; sumokėtą žyminį mokestį – 23 Eur; išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą – 186,34 Eur. Šių išlaidų pagrindimui pateiktos – 2019 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas serija AZA Nr. 2019/02; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2017/05; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2018 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2018/03; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2018 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2018/596; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2019 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2019/0026, 2019 m. sausio 9 d. kvitas, patvirtinantis 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Pareiškėjos atstovės pradinis skundas teismui pateiktas 2019 m. sausio 7 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis (2018 m. III ketvirtis - 935,7 Eur), kuris daugintinas iš 2,5 ir maksimali galima priteisti suma yra 2339,25 Eur, priteistina visa pareiškėjos atstovės prašoma 560 eurų suma už skundo parengimą teismui.
2019 m. sąskaitoje už teisines paslaugas serija AZA Nr. 2019/09 nurodoma, jog 280,00 Eur atstovavimo išlaidos apskaičiuotos už 4 valandų trukmės pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).
Iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatė Aušrinė Zaburienė. Teismo posėdis prasidėjo – 13:02 val., baigėsi 14:27 val., trukmė – 1 val. 25 min. Iš 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio informacinės pažymos turinio nustatyta, jog teismo posėdžio metu pareiškėją atstovo advokatė Aušrinė Zaburienė. Teismo posėdis prasidėjo – 15:02 val., baigėsi 16:15 val., trukmė – 1 val. 13 min. Už dalyvavimą 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteisiama 93,57 Eur (935,7 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius), todėl priteistina prašoma 70 eurų suma. Už dalyvavimą 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteisiama 97,03 Eur (970,3 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius), todėl priteistina prašoma 70 eurų suma. Iš viso už atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose priteistina 140 eurų suma.
Pareiškėjos atstovės prašyme nenurodoma, kiek užtruko jos pasirengimas 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdžiams, todėl teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos medžiagos apimtį ir posėdžio trukmę, priteistina suma skaičiuotina už 2 valandas. Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą. Už advokatės pasirengimą 2019 m. kovo 5 dienos teismo posėdžiui galėtų būti priteistina iki 93,57 Eur (935,7 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius), už advokato pasirengimą 2019 m. balandžio 9 dienos teismo posėdžiui galėtų būti priteistina iki 97,03 Eur (970,3 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius), todėl už pasirengimą šiems teismo posėdžiams priteistina prašoma (likusi) 140 eurų suma.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. sausio 9 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 23 Eur suma už žyminio mokesčio sumokėjimą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisi 186,34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas išverčiant dokumentus iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. Pareiškėja minėtas išlaidas grindžia UAB „Klaipėdos vertimai“ 2017 m. birželio 30 d., 2018 m. sausio 6 d., 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. sausio 9 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 30 d., 2018 m. sausio 6 d. ir 2018 m. liepos 17 d. PVM sąskaitos faktūros pareiškėjai pateiktos dar iki kreipimosi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, taigi šios išlaidos nėra patirtos bylos nagrinėjimo metu, todėl nepriteistinos. UAB „Klaipėdos vertimai“ 2019 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta kreipimosi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų dieną, tačiau iš pateiktos sąskaitos faktūros turinio nėra galimybės nustatyti ar apmokėtos vertimo paslaugos yra susijusios su nagrinėjama administracine byla. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjos patirtos 186,34 Eur dokumentų vertimo išlaidos nėra priskirtinos prie priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškėjai priteistinas 863 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. B. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai A. B. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 863 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Laisvutė Kartanaitė
Arvydas Martinavičius
Virginijus Stankevičius