Civilinė byla Nr. e2-606-1125/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00670-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
Sekretoriaujant Astai Šėžienei,
dalyvaujant ieškovui M. B., ieškovo M. B. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovės UAB „Real taste“ atstovui vadovui R. U., atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei, liudytojams R. T., O. Y., A. S., D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Real taste“ dėl ginčo dėl su darbo santykiais susijusių sumų.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas M. B. pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Real taste“ priteisti 3 152,30 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką, delspinigius už uždelstą laikotarpį atsiskaityti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis ir darbdavys UAB „Real taste“ 2020 m. kovo 2 dieną sudarė darbo sutartį Nr. DS/287, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovę plytų mūrininku. Atsakovė pagal darbo sutarties 1.3 p. įsipareigojo mokėti ieškovui 852 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovas dirbo pas atsakovę pagal suminę darbo laiko apskaitą, tai patvirtina ieškovo vestas darbo laiko žiniaraštis, kuris yra patvirtintas atsakovės darbų vadovo parašu. Nors atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. nebesuteikė ieškovui darbo, tačiau iki šiol nėra nei nutraukta darbo sutartis, nei visiškai atsiskaityta su ieškovu už jo darbą.
3. Ieškovas nurodo, kad su skundu dėl darbo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija. Skunde nurodė, kad tris mėnesius dirbo pagal biometrinį pasą, po to bendrovė padarė darbo vizą, neišmokėjo darbo užmokesčio už 1,5 mėnesio, atsakovė neduodavo tabelių, priskaitymo lapelių. Atliekant patikrinimą VSDFV (Sodra) duomenimis bei pagal darbdavio pateiktus dokumentus nustatyta, kad ieškovas pas atsakovę buvo įdarbintas nuo 2020 m. kovo 3 d. pagal 2020 m. kovo 2 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį plytų mūrininko pareigoms, nustatant darbo laiko vidutinę savaitės normą – 40 val., mėnesinis darbo užmokestis – 852 Eur. VDI nustatė, kad ieškovas į Lietuvą atvyko 2020 m. kovo 1 d. Teisėtai būti ir dirbti darbuotojas galėjo iki 2020 m. gegužės 29 d. 2020 m. gegužės 27 d. darbuotojas pateikė prašymą Migracijos departamentui gauti nacionalinę D vizą. Darbuotojo legalus buvimo Lietuvoje laikas – iki 2021 m. gegužės 26 d. VDI nustatė, kad darbdavys darbuotojui 2020 m. lapkričio 11 d. datai skolingas darbo užmokestį už birželio mėn. – 931,12 Eur ir už liepos mėnesį – 667,39 Eur ir netesybas. VDI tyrė tik SoDrai pateiktus duomenis ir darbdavio pateiktus duomenis, taigi gavo mažesnę su darbo santykiais susijusią nepriemoką, negu kad darbuotojas. Be to, VDI neįvertino darbuotojui mokėtino užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės.
4. Pažymi, kad darbdavys nuo pateikto reikalavimo gynėsi tuo, kad neva dengė už darbuotoją jo gyvenamos vietos išlaidas. Teigia, kad VDI jau nustatė, kad įmonės vadovas 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė galimai darbuotojo pasirašytus prašymus lietuvių kalba. Darbuotojas 2020 m. lapkričio 11 d. raštu paaiškino, kad paminėtų prašymų nematė ir nepasirašė. VDI pažymėjo, kad DK 150 str. 2 d. nėra numatytas toks pagrindas, leidžiantis daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Be to, darbdavio pateiktuose darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščiuose nėra nurodytos išskaitos už gyvenamųjų patalpų nuomą.
5. Atsiliepimu atsakovės UAB „Real taste“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas niekuomet nedirbo pas atsakovą pagal suminę darbo laiko apskaitą. Atsakovui nebuvo žinomas joks kažkieno ranka galimai (duomenys neskelbtini) kalba rašytas tekstas, kurį ieškovas vadina darbo laiko žiniaraščiu, iki pat ieškovo prašymo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. (nuo darbo sutarties sudarymo) iki ieškovo išėjimo į atostogas (2020 m. liepos17 d.) ieškovas niekuomet neteikė jokių reikalavimų atsakovui dėl, ieškovo manymu, atsakovo atliktos netinkamos ieškovo darbo laiko apskaitos.
6. Teigia, kad joks atsakovo darbų vadovas ar kažkoks kitas atsakovo įgaliotas darbuotojas niekuomet nėra patvirtinęs kažkieno ranka galimai (duomenys neskelbtini) kalba rašyto teksto, kurį ieškovas vadina darbo laiko žiniaraščiu. Nurodo, kad nebuvo taip, jog atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. nebesuteikė ieškovui darbo, nes viena vertus - ieškovas iš atostogų niekuomet į darbą negrįžo, todėl atsakovas po ieškovo atostogų pasibaigimo reguliariai įformindavo ieškovo pravaikštas, apie tai pranešdavo Sodrai, priimdavo dėl to įsakymus, kurių ieškovas neginčija, nors apie pravaikštų įforminimą ieškovui žinoma, kita vertus, ieškovas įsidarbino įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nėra jokio pagrindo taikyti DK 47 str. dėl darbo užmokesčio mokėjimo už darbuotojo prastovą ne dėl darbuotojo kaltės.
7. Pažymi, kad VDI, nagrinėdama ieškovo skundą, neturėjo duomenų apie tai, kad atsakovas organizavo ieškovui gyvenamojo ploto suteikimą, o ieškovas pats patvirtino savo prašymą, kad dalis jo darbo užmokesčio būtų skirta gyvenamojo ploto nuomos mokesčio apmokėjimui, todėl atsakovo ir VDI duomenys apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui nesutampa. Ieškovas nesikreipė į policiją dėl galimai suklastoto ieškovo parašo prašyme priimti į darbą ir dalį darbo užmokesčio skirti gyvenamojo ploto nuomos mokesčio apmokėjimui, nors apie tokį ieškovo prašymą jam žinoma. Ieškovas neprašo pripažinti, kad atsakovo užskaitytos sumos dėl ieškovui suteikto gyvenamojo ploto nuomos mokesčio apmokėjimo yra neteisėtos ir kad šių užskaitų sumos iš atsakovo turi būti priteistos ieškovui.
8. Nurodo, kad šalys 2020 m. kovo 2 d. sudarė darbo sutartį. Darbdavys aprūpino darbuotoją specialiais drabužiais ir apsaugos priemonėmis. Darbdavys buvo sudaręs nuomos sutartį dėl patalpų darbuotojų apgyvendinimui nuomos, darbdavys ir darbuotoją aprūpino gyvenamuoju plotu, taip kaip darbuotojas buvo pageidavęs jo prašyme dėl priėmimo į darbą, darbdavys darbuotojui dėl gyvenamojo ploto suteikimo su darbuotoju sutartomis sąlygomis rašė sąskaitas. Darbuotojas 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą dėl 20 dienų trukmės neapmokamų atostogų suteikimo jam nuo 2020 m. liepos 3 d. Darbdavys su darbuotoju tarėsi dėl prašymo patenkinimo aplinkybių ir suderino, kad atostogos bus suteikiamos taip: neapmokamos nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 23 d., apmokamos nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Darbdavys 2020 m. liepos 17 d. priėmė įsakymus dėl darbuotojo atostogų. Darbdavys atostoginių sumą apskaičiavo ir sumokėjo darbuotojui. Darbdavys reguliariai taikė priešpriešinių prievolių įskaitymą darbdavio mokėtinų sumų ir darbuotojo mokėtinų sumų dėl gyvenamojo ploto nuomos atžvilgiu: nurodo, kad atitinkamai įvertinus buvusį įskaitymą ir įvertinus 4 623,44 Eur ir 1 600 Eur sumas, gaunama, kad darbdavys faktiškai turėjo būti sumokėjęs darbuotojui 3 023,44 Eur, laikytina, kad ši pareiga yra įvykdyta. Pažymi, kad po 2020 m. liepos mėn. darbdaviui nekilo pareiga mokėti kokias nors sumas darbuotojui, nes darbuotojas po 2020 m. liepos 31 d. pasibaigusių atostogų į darbą negrįžo, darbdaviui nepranešė apie negrįžimo priežastis, darbdavys įformino pravaikštas, pranešė apie tai Sodrai. Darbdavys reikalavo, kad darbuotojas pateiktų pasiaiškinimą, kodėl neatvyksta į darbą, tačiau darbuotojas tokius reikalavimus ignoravo, nors jie buvo siųsti darbuotojui darbo sutartyje (23 p.) nurodytu darbuotojo el. pašto adresu. Darbuotojo pravaikštos buvo įformintos įsakymais.
9. Nurodo, kad darbdavys turi pagrįstų įtarimų, kad darbuotojas jam suteiktų atostogų metu išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir nežinia kada ir kokiam laikotarpiui grįžo į Lietuvą. Darbdavys paaiškina, kad darbuotojas buvo netikėtai užsukęs į darbdavio biurą 2020 m. rugsėjo pradžioje, darbuotojas tuo metu pasakė, kad ką tik grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir izoliuosis. Tačiau ir vėliau po izoliacijos darbuotojas darbe nepasirodė. Kadangi darbdavys buvo įdarbinęs bent kelis iš (duomenys neskelbtini) atvykusius darbuotojus, tai darbuotojo reikalavimų nepagrįstumo konstatavimui, jo pravaikštų vertinimui yra svarbus kito mūrininko paaiškinimas. Darbdaviui iki šiol nežinomos priežastys, kodėl darbuotojas nustojo eiti į darbą. Darbuotojas visu faktinio darbo (iki liepos vidurio) laikotarpiu darbdaviui nereiškė jokių pretenzijų. Darbuotojas nėra grąžinęs darbdaviui iš pastarojo gautų darbo drabužių ir kitų priemonių. Darbdavys laiko, kad darbuotojas gali bet kada grįžti į darbą ir toliau vykdyti darbines funkcijas, nes poreikis mūrijimo darbams darbdavio veikloje yra.
10. Pažymi, kad darbuotojas pasibaigus atostogoms negrįžo į darbą, todėl darbdavys įformino pravaikštas. Darbuotojas nei karto nereiškė jokių pretenzijų darbdaviui laikotarpiu iki darbuotojo atostogų pradžios ar vėliau. Darbuotojo samprotavimai, kad jis dirbo savaitgaliais, šventinėmis dienomis neįrodyti. Darbuotojas viešai patvirtino, kad statybos darbus atliko mokykloje ir gamykloje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tiek mokyklos, tiek gamyklos atstovai patvirtino, kad darbdavio darbuotojai dirbdavo tik įprastomis darbo valandomis įprastomis darbo dienomis. Ieškovas su atsakovu nenutraukęs darbo santykių ieškovas įsidarbino kitose įmonėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - už ženkliai mažesnį darbo užmokestį, iš darbo šiose įmonėse ieškovas buvo atleistas, neišlaikius bandomojo laikotarpio).
11. Teismo posėdžio metu ieškovas M. B. paaiškino, kad pas atsakovę dirbdavo po 12 – 13 valandų, taip pat ir savaitgaliais. Ieškovas viską fiksavo sąsiuvinyje, kiek laiko jis dirbo. Darbuotojai paduodavo duomenis apie darbo laiką darbdaviui. Darbdavys visiškai neatsiskaitė už birželio ir liepos mėnesį. Atsiskaitydavo kartais grynais pinigais, kartais pervesdavo į kortelę. Pagal sutartį darbo užmokestis buvo 852 Eur. Būdavo ir daugiau mokėdavo pagal dirbtą laiką. Nurodo, kai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) prieš tai darbdavys davė tik dalį pinigų, tai buvo liepos mėnesį 17 d., buvo sumokėta tik už gegužės mėnesį. Teigia, kad pasirašydavo, tik kai mokėdavo avansus.
12. Teismo posėdžio metu ieškovo M. B. atstovas Giedrius Baziulis palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismo posėdžio metu UAB „Real Taste“ vadovas R. U. paaiškino, kad sutarties sąlygos buvo išaiškintos ieškovui, jis sutartį pasirašė. Darbai buvo atliekami skirtinguose objektuose. Atlyginimas buvo pervedamas į darbuotojo kortelę. Atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje. Nurodo, kad darbe pasirodė po to kai atvyko į Lietuvą tik rugsėjo pradžioje. Atvykus iš kitos šalies turėjo karantinuotis. Po dviejų savaičių ieškovas darbe nesirodė, dingo, telefono nekėlė. Ieškovui buvo išaiškinta, kad už pragyvenimą bus išskaitoma iš atlyginimo.
14. Teismo posėdžio metu UAB „Real Taste“ atstovė advokatė Jolita Mikalkevičiūtė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad įmonė atsiunčia darbuotojus į objektą ir jie yra liudytojo atsakomybėje, jis nežinojo kokia forma įteisinti ieškovo darbo santykiai su UAB „Real Taste“. Nurodo, kad nusiskundimų dėl to, kad įmonė neatsiskaito liudytojo darbo metu įmonėje negirdėjo. Paaiškino, kad ieškovo pateiktame sąsiuvinyje, kur buvo žymima laiko apskaita, parašas yra liudytojo. Kokiomis aplinkybėmis padėjo parašą liudytojas neatsimena. Neturėjo įgaliojimo nei fiksuoti, nei pasirašyti jokių darbo grafikų. Už darbo laiko fiksavimą atsakingas darbų vadovas. Kas buvo atsakingas nežino, jokio tabelio objekte liudytojas nevedė. Nurodo, kad pranešama administracijai tik tuo atveju kai nebūdavo žmogaus darbe. Objektuose būdavo neformalūs brigadinikai, kurie daugiau suprasdavo apie statybas, jiems būdavo paaiškinama ir kai darbus atlikdavo tai vienas žmogus būdavo neformalus brigadininkas, jam būdavo aiškinama kaip darbus atlikti. Ieškovas buvo paprastas darbininkas, kuris buvo atsiunčiamas periodiškai padėti, jei kažko nebuvo spėjama. Liudytojas gaudavo įmonės vadovo nurodymą, kiek atvyks žmonių, kurie ne pastoviai dirbdavo. Sąrašo, kokie darbuotojai atvyko į objektą nebuvo, buvo tikrinamas tik žmonių skaičius, bet sąrašo, kas atvyksta nebuvo. Teigia, kad po darbo žmonės nelikdavo.
16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad asmeniškai su jais nedirbo, tačiau objekte buvo susitikę. Teigia, kad jis su ieškovu nedirbo, objektuose brigadininku nebuvo, nes neturi išsislavinimo. Nurodė, kad dirba bendrovėje ir gauna 1 000 Eur atlyginimą į kortelę. Nurodė, kad darbo sutartį pasirašinėjo lietuvių kalba, jis tekstą išsivertė.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas R. T. paaiškino, kad pradėjome dirbti kovo 3 d. UAB „Real Taste“. Teigia, kad įmonėje dirba iki šiol. Nurodė, kad darbo buvo visada. Nurodė, kad ir jis ir B. dirbo mūrininkais. Darbas buvo visada. Nurodė, kad dirbdavo nuo 8 iki 17 val. Darbo valandų niekas nežymėjo. Nurodė, kad jam sumokėdavo po 1 000 Eur už darbą. Nurodė, kad jis dirbo su ieškovu, tačiau į skirtingus objektus veždavo juos. Teigia, kad nepamena, kada ir dėl ko išėjo ieškovas iš darbo. Nurodė, kad darbo sutartį pasirašė lietuvių kalba, tačiau lietuvių kalbos nelabai supranta, sutartį jam išvertė direktorius. Nurodo, kad ieškovas atostogavo, grįžo rugsėjo mėnesį, bet dirbti nėjo. Kiek gyveno kartu su ieškovu nepamena.
18. Teismo posėdžio metu liudytojas O. Y. nurodė, kad dirbo kartu su ieškovu. Nurodo, kad dirbo mūrininkais, betonuotojais. Darbo sutartį davė, tačiau sutartis buvo lietuvių kalba, rusų kalba taip ir nepateikė. Nurodė, kad prašė išversti, tačiau neišvertė. Buvo susitartas darbo užmokesti 5 eur už valandą, o sutartyje buvo parašytas minimalus atlyginimas, atrodo 850 ar 860 eur. Su visais keturiais žmonėmis buvo vienodos sutartys. Už valandą buvo nustatyta 5 eur, valandas žymėjome sąsiuvinyje, su brigadininku S. tikrinomės valandas kiek atidribta. Nurodė, kad mažiau nei 10 valandų nedirbo, būdavo, kad dirbdavo ir po 12 valandų ir per išeigines. Darbdavys žadėjo pervesti pinigus, tačiau kai ieškovas ir liudytojas buvo namuose jiems pinigų niekas nepervedė. Atvykus po atostogų prašė pinigų, tačiau jiems pasakė, kad dirbkite ir laukite pinigų arba prašykit atleidimo iš darbo. Nurodo, kad visuose objektuose dirbo kartu su ieškovu, taip pat kartu gyveno. Skola kiekvienam buvo apie 2 200 eur, jei išskaičiuotų už būstą tai būtų apie 2 000 eur. Nurodo, kad jiems buvo pasakyta, jog už buto nuoma išskaičiuos iš atlyginimo, buto, kurį nuomojosi šeimininkė sakė, kad už visus darbuotojus mokama 390 eur, tačiau darbdavys išskaičiuodavo po 120 eur ar 200 eur iš kiekvieno. Paaiškino, kad darbo buvo labai daug, dirbdavo net per išeigines, nes darbo buvo tikrai labai daug. Dėl nuomos buvo tartasi, kad mokės 120 eur, sakė kad priklausys nuo to kiek gyvens žmonių, tai tik balandį žino, kad sumokėjo po 90 eur už nuomą. Kartu gyvendavo 6 žmonės. Darbo užmokestį mokėdavo mažomis sumomis, mokėjo į kortelę, bet nebuvo kad sumokėtų visą atlyginimą iš karto. Pirmas dienas buvo mažiau darbo, paskui buvo labai daug darbo, mūsų prašė padėti. Po to kai prasidėjo Corona, įmonė sakė, kad yra problemų.
Ieškinys tenkintinas.
19. Byloje kilęs ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo su ieškovu, ieškovas M. B. prašo iš atsakovės UAB „Real Taste“ priteisti 3 152,30 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką, delspinigius už uždelstą laikotarpį atsiskaityti.
20. Pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas); premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas).
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. B. 2020 m. kovo 2 d. su atsakove UAB „Real Taste“ sudarytos darbo sutarties Nr. DS/288 pagrindu dirbo pas atsakovę plytų mūrininku (sutarties 1.2. punktas), darbo vieta – statybos objektuose (sutarties 1.1. punktas). Darbo sutarties 1.3. punkte sulygtas darbo užmokestis ir nurodyta, kad išbandymo laikotarpiu fiksuotas 852 Eur mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius, po išbandymo laikotarpio – fiksuotas 852 Eur mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį (darbuotojo prašymu) darbdavio įmonėje galiojančiuose darbo teisės dokumentuos nustatytais terminais. Nustatoma darbo vidutinė savaitinė norma – 40 val. Darbo sutartyje nustatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti – 2020 m. kovo 3 d. (darbo sutarties 24 punktas).
22. Ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimus aiškina, kad darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas ne pagal darbo sutartyje nustatytą tvarką, o pagal susitarimą ir už išdirbtas valandas, teigia, kad darbo valandoms fiksuoti darbuotojai vedė žurnalą.
23. Atsakovas atskirsdamas į ieškinio reikalavimus nurodo, kad ieškovas niekuomet nedirbo pas atsakovą pagal suminę darbo laiko apskaitą, atsakovui nebuvo žinomas joks kažkieno ranka galimai (duomenys neskelbtini) kalba rašytas tekstas, kurį ieškovas vadina darbo laiko žiniaraščiu, iki pat ieškovo prašymo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje. Be to, atskirsdamas į prašymą priteisti įsiskolinimą darbdavys nurodo, kad organizavo ieškovui gyvenamojo ploto suteikimą, o ieškovas pats patvirtino savo prašymą, kad dalis jo darbo užmokesčio būtų skirta gyvenamojo ploto nuomos mokesčio apmokėjimui. Nurodo, kad darbdavys reguliariai taikė priešpriešinių prievolių įskaitymą darbdavio mokėtinų sumų ir darbuotojo mokėtinų sumų dėl gyvenamojo ploto nuomos atžvilgiu: nurodo, kad atitinkamai įvertinus buvusį įskaitymą ir įvertinus 4 623,44 Eur ir 1 600 Eur sumas, gaunama, kad darbdavys faktiškai turėjo būti sumokėjęs darbuotojui 3 023,44 Eur ir laiko, kad ši pareiga įvykdyta.
24. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. <...> Aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).
25. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).
26. Šio ginčo atveju svarbu išsiaiškinti dvi esmines aplinkybes, ar darbdavys atsiskaitydamas su darbuotoju už jo darbą galėjo atlikti išskaitymą iš darbuotojo darbo užmokesčio už jam suteikiamą gyvenamąjį plotą bei, ar sutartimi sulygtas darbo užmokestis atitiko šalių tikrąją valią, t. y. ar sutartis buvo vykdoma pagal joje nustatytas sąlygas, tiek mokant darbo užmokestį, tiek apskaitant darbo laiką.
27. Byloje pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-1035/2022, kuriame nurodoma, kad teismas nustatė, jog M. B. už 2020 m. kovo – liepos mėn. priskaičiuotas išmokėti 4623,44 Eur darbo užmokestis. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad darbdavys faktiškai sumokėjo 3024,93 Eur darbo užmokesčio. Nors iš šių nurodymų turinio nėra galimybės nustatyti, už kurį konkrečiai mėnesį mokama atitinkama suma, iš darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių už birželio ir liepos mėnesius matyti, kad iš už birželį priskaičiuoto darbo užmokesčio (1000,93 Eur) darbuotojui M. B. sumokėta – 69,81 Eur (atitinkamai nesumokėtas likutis – 931,12 Eur), o iš už liepą priskaičiuoto darbo užmokesčio (667,39 Eur) nieko nesumokėta. Šios sumos ir yra nurodytos R. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir jų R. U. neginčija. Suskaičiavus priskaičiuotą ir faktiškai sumokėtą darbo užmokestį, matyti, kad pagal minėtus darbdavio pateiktus dokumentus įmonė darbuotojui M. B. skolinga 1 598,51 Eur (4 623,44 Eur – 3 024,93 Eur). Teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą taip pat nustatė, kad teisės aktuose nėra numatytas pagrindas, kuriuo remiantis R. U. darė išskaitas iš M. B. priklausančio darbo užmokesčio. Darbuotojo prašymuose nurodyta, kad prašoma 200 Eur per mėnesį nuomos mokestį pagal sąskaitas faktūras išskaičiuoti iš jam priklausančio išmokėti darbo užmokesčio sumos. Taigi, jeigu laikyti, kad tokias išskaitas darbdavys galėjo daryti vadovaudamasis šiais rašytiniais sutikimais, juose aiškiai nurodyta tvarka, pagal kurią tokios išskaitos galimos tik pagal sąskaitas faktūras. Minėtuose darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose nėra nurodytos šios išskaitos. Tokiai išskaitai atlikti buvo būtina sąskaita faktūra. R. U. į bylą yra pateikęs PVM sąskaitas faktūras už nuomos paslaugas, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. Nr. 011 (už kovo, balandžio ir gegužės mėn.), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 014 (už birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.), 2020 m. spalio 30 d. Nr. 018 (už rugsėjo ir spalio mėn.). Teismas vertino, kad šios PVM sąskaitos faktūros nelaikytos tinkamu įrodymu, kadangi į bylą yra pateiktas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. raštas, iš kurio matyti, kad šios PVM sąskaitos faktūros I.MAS sistemoje registruotos ne tada, kai buvo išrašytos, o 2020 m. lapkričio mėn., t. y. kai buvo atliekamas patikrinimas. Teismas darė išvadą, kad darbo užmokesčio M. B. paskaičiavimo metu darbdavys neturėjo pagrindo remtis minėtomis sąskaitomis faktūros, kadangi jos nebuvo registruotos. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad UAB „Real Taste“ vadovas R. U. yra kaltas dėl administracinio nusižengimo, nes būdamas UAB „Real Taste“ direktoriumi, pažeisdamas DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas laiku nesumokėjo įmonės darbuotojams (tame tarpe ir ieškovui M. B.) darbo užmokesčio.
28. Pažymėtina, kad administracinėje byloje nustačius, jog su darbuotoju nebuvo laiku ir tinkamai atsikaityta iš esmės nebuvo nustatinėjama galutinė skolos suma, o nustatyti neatsikaitymo faktui pakako turimų duomenų, galutinę įsiskolinimo sumą teismas nustatys darbo byloje, tačiau pateiktas teismo procesinis sprendimas ir šioje byloje turi prejudicinę reikšmę tuo aspektu, kad teismas konstatavo, jog darbdavys UAB „Real Taste“ su ieškovu M. B. tinkamai neatskaitė (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi teismas prejudiciniame sprendime nustatė, jog darbdavys įskaitymą už nuomą iš darbo užmokesčio atliko nepagrįstai, teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako ir nurodo, jog darbdavio argumentai šioje byloje dėl to, jog jis nėra skolingas, nes atliko įskaitymą nepagrįsti ir įskaitymas iš darbo užmokesčio nurodytu pagrindu negalėjo būti atliekamas. Be kita ko, toks susitarimas teismo nuomone, iš esmės pažeidžia ir DK 139 straipsnio 3 dalį, kur nurodyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Taigi, išskaitymas iš darbuotojo už suteiktas nuomos paslaugas pažeidžia ir nurodytą teisės normą, nes įstatymas imperatyviai nustato, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būtį sumokėtas pinigais.
29. Kaip minėta, ginčas kilęs ir dėl darbo užmokesčio skaičiavimo bei darbo laiko apskaitos. Ieškovo teigimu, buvo dirbama 10 – 14 valandų per dieną, tame tarpe ir savaitgaliais, atsakovo teigimu, ieškovas dirbo pagal darbo sutarties sąlygas 40 val. per savaitę ir darbo užmokestis taip pat buvo mokamas pagal darbo sutarties sąlygas.
30. Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).
31. Byloje pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyti asmens M. B. draudiminiai laikotarpiai nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. ir nurodoma, kad draudėjas UAB „Real taste“ pateikė duomenis, kad nedraudiminiai laikotarpiai buvo šie: nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 23 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d., nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. Minėtoje pažymoje taip pat deklaruotos draudžiamosios sumos: laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 31 d. – 811, 43 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – 852 Eur suma, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – 852 Eur suma, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – 852 Eur suma, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. – 673, 38 Eur suma. Pagal deklaruotus duomenis matyti, kad darbdavys už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. liepos 31 d. deklaravo ieškovo draudžiamas sumas dirbant UAB „Real Taste“ nurodydamas – 4 040, 81 Eur. Taigi, darbdavio deklaruotas ieškovui mokėtinos sumos prieš mokesčius dirbant UAB „Real Taste“ sudarė 4 040, 81 Eur. Į bylą pateiktas ieškovo M. B. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „Real taste“ ieškovui išmokėjo 3 024, 93 Eur sumą.
32. UAB „Real Taste“ darbo tvarkos taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad darbuotojų darbo laikas apskaitomas naudojant buhalterinės apskaitos programą naudojant tokios programos funkcionalumą ir ataskaitų formas <...>. 7.11 punkte nustatyta, kad darbuotojai, dirbantys laisvu grafiku ir/ar nuotoliniu būdu, kartą per mėnesį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas kalendoriniam mėnesiui pasibaigus šių taisyklių nustatyta tvarka pateikia darbdaviui laisvos formos pranešimą apie per kalendorinį mėnesį dirbtą laiką <...>. Nors šiuo atveju darbdavys teigia, kad ieškovas dirbo griežtai pagal darbo grafiką, tačiau kaip matyti pagal įmonėje patvirtintą tvarką tam tikrais atvejais darbuotojas galėjo vesti darbo laiko apskaitą ir teikti ją darbdavio atsakingam asmeniui. Kita vertus, šio ginčo atveju, darbdavys nepateikė duomenų, kad įmonėje viršvalandinis darbas ar darbas poilsio dienomis yra draudžiamas. Priešingai už tokį darbą net numatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka (Taisyklių 8.4. punktas), o taisyklių 8.18 punkte nurodoma, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokama teisės aktų nustatytais atvejais, tvarka ir dydžiais.
33. Byloje pateikti užrašų originalai, kuriuose nurodytos darbo valandos, šiuose užrašuose yra atsakovės buvusio darbuotojo D. P. parašas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Real Taste“ darbuotojas, kuris buvo atsakingas už darbų organizavimą objektuose, kuriuose dirbo ir ieškovas, neginčijo, kad parašas pateiktame sąsiuvinio originale yra jo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-2367 (21) nurodyta, kad pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nustatyti, kas atlikta pirmiau, duomenys ar įrašas „D. P.“, negalima, nes nėra metodikų, leidžiančių nustatyti tarpusavyje nesikertančių rankraštinių įrašų atlikimo eiliškumą. Byloje pateikti užrašų originalai, kuriuose nurodytos darbo valandos, šiuose užrašuose yra atsakovo buvusio darbuotojo D. P. parašas. Valstybinės darbo inspekcijos pateiktuose duomenyse yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Real Taste“ projektų vadovo D. P. tarnybinis pranešimas „Dėl neatvykimo į darbą“, kuriuo D. P. informuoja UAB „Real Taste“ vadovą, kad M. B. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. neatvyko į darbą. Šis įrodymas patvirtina, kad D. P. buvo atsakingas už darbų organizavimą objektuose, kuriuose dirbo ieškovas, taip pat sekė darbuotojų darbo laiką (tai patvirtina minėtas tarnybinis pranešimas). Atitinkamai tokį pat tarnybinį pranešimą D. P. pateikė 2020 m. rugsėjį. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Real Taste“ darbuotojas, kuris buvo atsakingas už darbų organizavimą objektuose, kuriuose dirbo ir ieškovas, neginčijo, kad parašas pateiktame sąsiuvinio originale yra jo. Pagal bendrą taisyklę darbo santykiuose stipresnioji šalis yra darbdavys, darbdavio buvusiam darbuotojui, kuris organizavo darbus objektuose, kuriuose dirbo taip pat ir ieškovas, neginčijant parašo sąsiuvinyje, kuriame darbuotojai vedė darbo laiko apskaitą, darytina išvada, kad tokia apskaita buvo vedama. Pagal pateikto darbo grafiko duomenis matyti, kad iš esmės visą ieškovo pas atsakovę darbo laiką darbo valandų skaičius buvo panašus ir nekintantis 10 - 14 valandų per dieną. Pažymėtina, kad darbdavio darbo tvarkos taisyklių 7.12 punkte iš esmės nustatyta, kad neapmokama už viršvalandžius ir darbą šventinėmis dienomis kai nėra darbdavio sutikimo. Šiuo atveju, esant darbdavio atstovo, kuris organizavo darbus, parašui, darytina išvada, kad sutikimas buvo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokia apskaita darbdavio buvo patvirtinta ir yra pagrindas ja vadovautis vertinant tarp šalių faktiškai susiklosčiusius darbo teisinius santykius.
34. Byloje atsakovė yra pateikusi susirašinėjimą su užsakovų atstovais, kur jie nurodo, kad darbuotojai ilgiau nedirbo, o objektuose yra signalizacija (2020 m. lapkričio 23 d. el. laiškas, 2020 m. lapkričio 24 d. el. laiškas). Visų pirma, pateikti el. laiškai nėra patikimi įrodymai, nes iš esmės atsakovė atliko apklausą raštu, o ne pagal CPK nuostatas taikomas liudytojų apklausai, be to, apskritai negalima identifikuoti atsakymus pateikusių asmenų. Teismas pažymi, kad teismas yra aktyvus gindamas darbuotoją, o ne darbdavį, darbdavys savo teiginius įrodinėja pats ir jam taikomas griežtesnis įrodinėjimo standartas. Kita vertus, net ir vertinant pateiktus elektroninius laiškus, vienas užsakovas nurodo, kad darbų vadovai galėjo įjungti ir išjungti signalizaciją, o kitas užsakovas nurodo, kad į objektą buvo galima patekti leidžiant apsaugai, taigi, nurodyti įrodymai net juos ir vertinat, nepatvirtina, kad ne darbo valandomis griežtai buvo draudžiama pateikti į užsakovų objektus, kuriuose dirbo ieškovas, o priešingai darbų vadovas turėjo prieigą r galėjo organizuoti darbus ir ne darbo valandomis.
35. UAB „Real Taste“ darbo tvarkos taisyklių 8.4. punkte nustatyta, kad darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui (faktinių darbo valandų ir darbo valandų pagal grafiką santykiui). DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. DK 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
36. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2020 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius ieškovas M. B. dirbo UAB „Real Taste“ dirbo viršvalandžius. Ieškovas pateikė pagal darbo apskaitos žiniaraštį buhalterės parengtą darbo užmokesčio apskaičiavimą pagal kurį matyti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. liepos ieškovui už darbą su viršvalandžiais bei darbą poilsio dienomis turėjo būti išmokėta 6 177, 23 Eur suma. Šių skaičiavimų iš esmės darbdavys neginčijo savo skaičiavimų neteikė, o apskritai neigė prievolę atsiskaityti su ieškovu už viršvalandžius bei darbą poilsio dienomis. Darbdaviui nurodytų sumų neginčijant teismas vadovaujasi pateiktais skaičiavimais. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovui darbdavys yra sumokėjęs 3 024, 93 Eur, taigi likusi neišmokėta suma sudaro 3 152,30 Eur. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas, nors ir netiesioginiais įrodymais, tačiau pagrindė savo reikalavimą ir byloje nustatytos aplinkybės pagal civilinio proceso principus leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą apie ieškovo reikalavimo pagrįstumą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3 152, 30 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.
Dėl netesybų priteisimo.
37. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš buvusio darbdavio netesybas. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
38. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
39. Vyriausybės nutarimu patvirtino aprašo reikalavimų, kurio 5.1 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Pagal ieškovo pateiktą darbo užmokesčio apskaičiavimą matyti, kad už paskutinius tris pas darbdavį dirbtus darbo mėnesius, ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudarė – 1 192, 09 Eur po mokesčių.
40. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
41. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos ir negali būti didesnės nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovui taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovo ir atsakovo darbo santykiai truko mažiau negu metus (nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. liepos mėnesio), atsakovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 3 152,30 Eur, atskaičius mokesčius, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu, netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 384, 18 Eur netesybų po mokesčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
42. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už teismo ekspertizę 475 Eur sumą byloje apmokėjo Lietuvos profesinių sąjungų Alijansas. Ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 800, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog Lietuvos profesinių sąjungų Alijansas yra sumokėjęs šioje byloje 1 800, 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo atstovui Lietuvos profesinių sąjungų Alijansui iš atsakovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 2 275, 40 Eur sumą.
43. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 125 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Real Taste“, į. k. 302676197, buv. adresas Laisvės pr. 71A, Vilnius, 3 152,30 Eur po mokesčių neišmokėto darbo užmokesčio už darbą viršvalandžiais ir poilsio dienomis, 2 384, 18 Eur netesybų po mokesčių.
Priteisti ieškovo atstovui Lietuvos profesinių sąjungų Alijansui, į. k. 300135232, buv. adresas Labdarių g. 5, Vilnius, iš atsakovės UAB „Real Taste“, į. k. 302676197, buv. adresas Laisvės pr. 71A, Vilnius, 2 275, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Real Taste“, į. k. 302676197, buv. adresas Laisvės pr. 71A, Vilnius, valstybės naudai 125 Eur žyminio mokesčio.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė