Civilinė byla Nr. 2-3194-940/2014
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02319-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:11.9.;
99.3.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.1;125.7. (S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,
sekretoriaujant Ingai Madeikienei,
dalyvaujant ieškovei D. K. – S., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vadimui Makušinui,
atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovui A. V., atstovei advokatei Ingai Radinienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms G. K. ir V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. – S. ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu atleidimą iš darbo, grąžinimo į ankstesnį darbą, darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo atsakovui UAB „Nevėžio žirgai“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė D. K. – S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos 2013-11-01 atleidimą iš vadybininkės-trenerės pareigų UAB „Nevėžio žirgai“ neteisėtu, grąžinti ją į pirmesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (3, 48-51 b.l.) nurodė, kad nuo 2013-05-28 pas atsakovą UAB „Nevėžio žirgai“ buvo įdarbinta vadybininke-trenere, tačiau darbo sutarties neturi, nes atsakovas jai priklausančio sutarties egzemplioriaus neišdavė. 2014 m. kovo 4 d. ji (ieškovė) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, norėdama gauti informacijos apie savo valstybinį socialinį draudimą. Sodrai išdavus pažymą paaiškėjo, kad ji iš UAB „Nevėžio žirgai“ buvo atleista 2013m. lapkričio 1 d. Sodros pažymoje užfiksuotas atleidimo pagrindas – Darbo kodekso 127 str. 1 d., numatantis, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Pati jokio prašymo atleisti iš darbo nerašė, todėl mano, kad buvo atleista be jokio teisinio pagrindo. Nustačius, kad iš darbo buvo atleista neteisėtai, prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei jai tenkantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2013 metais sudarė 191,98 Lt, o 2014 metais – 193,83 Lt. Ieškovės vienos darbo dienos atlyginimas sudaro 9,23 Lt. Laikotarpį nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2013-11-01, iki 2014-05-16 (ieškinio pateikimo teismui dienos) sudaro 6 mėn. ir 11 dienų (darbo), todėl ieškinio pareiškimo dienai (2014-05-16) ieškovei priteistina suma: (191,98 x 2) + (193,83 x 4) + (9,23 x 11) = 1260,81 Lt. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė reikalavimą grąžinti ją į ankstesnį darbą. Pažymėjo, kad DK 299 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovė nepraleido vieno mėnesio senaties termino, nes informaciją apie atleidimą iš darbo iš Sodros gavo tik 2014 m. kovo 4 d.
Teismo posėdžio metu ieškovė D. K. - S. ir jos atstovas advokato padėjėjas Vadimas Makušinas papildomai paaiškino, kad ieškovė savo reikalavimo dėl grąžinimo į ankstesnį darbą atsisako, kadangi nuo 2014-06-03 tapo ūkininke ir dabar savarankiškai verčiasi ūkine veikla. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir likusią ieškinio dalį prašė tenkinti. Nurodė, kad su atsakovo atstovu A. V. bendradarbiavo dar iki įmonės UAB „Nevėžio žirgai“ įkūrimo, nes abu laikė žirgus, vienas kitam padėdavo – pati važiuodavo pas A. V. į jo ūkį Anykščių rajone, o A. V. atvažiuodavo padėti pas ją į ūkį, esantį (duomenys neskelbtini). Pas A. V., kaip ūkininką, dirbo nuo 2011 metų. Ir pati kaip privatus asmuo augina žirgus. A. V. iš jos nusipirko 2 žirgus ir pasiūlė jungtis. Pritarė tokiam pasiūlymui ir 2011-11-24 kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“. Buveinė buvo registruota ieškovės sodyboje (duomenys neskelbtini). Įmonę steigė turėdami tikslą gauti paramą žirgų maniežui statyti. Projektą paramai gauti rengė UAB „Altervita“. 2012 m. pavasarį sužinojo, kad paramos negaus. UAB „Nevėžio žirgai“ veikla – žirgų ir gardų nuoma, pramoginis jodinėjimas. UAB „Nevėžio žirgai“ buvo žirgų laikytoja. A. V. įmonės įstatiniam kapitalui davė 10000 Lt, o ji (ieškovė) – įmonei perdavė 8 savo žirgus, nes pinigų tuo metu neturėjo. 4 žirgus perdavė įmonės nuosavybėn, o 4 liko jos nuosavybe. Šiuo metu 3 žirgai yra kritę (Vašingtonas, Genijus ir Tradicija). Tokiu būdu abu tapo UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkais. A. V. valdė 80 % įmonės akcijų, o ji – 20 %. A. V. tapo šios įmonės direktoriumi. A. V. įmonėje įsidarbino pats per elektroninę bankininkystę. Ji (ieškovė) visą laiką dirbo su UAB „Nevėžio žirgai“ priklausančiais žirgais, juos prižiūrėjo, šėrė, nes įmonės žirgai buvo laikomi kartu su jos nuosavais žirgais. Ilgą laiką A. V. prašė, kad A. V. ją taip pat įdarbintų įmonėje, bet šis vis nesutikdavo. 2013-05-27 abu kartu nuvyko į UAB „Tik apskaita“, kur buhalterės R. P. padėjėja A. Ž. tą pačią dieną paruošė jos (ieškovės) darbo sutarties projektą. Kartu su A. V. aptarė, kad dirbs 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt. Žirgų priežiūra yra ir darbas, ir pomėgis, todėl buvo nustatytas tik simbolinis atlyginimo dydis. Tokios darbo sutarties pasirašymas buvo tik formalumas, kad valstybinėms institucijoms nekiltų įtarimų dėl jos (ieškovės) darbo. A. V. mėnesinis atlyginimas irgi buvo tik 200 Lt. Su A. V. nesitarė dėl darbo laiko pradžios ir pabaigos, vidaus tvarkos, taip pat dėl atostogų. Darbo užmokestis per visą tą laiką jai nebuvo mokamas. To klausimo iki kreipimosi į teismą nekėlė, kadangi sutartas 200 Lt darbo užmokestis nebuvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Buhalterė R. P. tą pačią dieną ją (ieškovę) įdarbino, Sodrai elektroniniu būdu nusiųsdama 1SD pranešimą apie įdarbinimą. A. V. pasirašė tik vieną darbo sutarties egzempliorių, kuris ir liko pas jį. Jai darbo sutarties tuo metu nereikėjo. Įmonės spaudas ant darbo sutarties uždėtas nebuvo, nes jis liko ieškovės namuose. Buhalterei nusiuntus pranešimą Sodrai, ji (ieškovė) buvo įdarbinta. Sodra patvirtino, kad įdarbinimas buvo įformintas tinkamai. Įsteigus įmonę, VĮ „Registrų centras“ įmonės direktoriui A. V. buvo išduotas elektroninis parašas, kuriuo naudojantis buvo teikiami pranešimai Sodrai ir deklaracijos. Elektroninio parašo duomenys (raktelis) buvo pas ją (ieškovę), todėl pati A. V. vardu teikdavo pranešimus Sodrai apie savo darbą įmonėje už ataskaitinį laikotarpį. Deklaracijas Sodrai teikė kaip įmonės akcininkė. A. V. elektroniniais duomenimis nesinaudodavo. Elektroninio parašo raktelį A. V. grąžino 2014 m. vasario mėnesį. A. V. nieko nedirbdavo įmonėje. Viskuo rūpinosi pati. A. V. jos darbo nekontroliuodavo, jokių nurodymų neduodavo, pati nuspręsdavo, kokius darbus turi dirbti. Pati vykdė UAB „Nevėžio žirgai“ veiklą ir darė viską, kad įmonė gautų pelno. Dėl funkcijų pasiskirstymo nesitarė, bet 2013-06-24 pradėto ikiteisminio tyrimo metu A. V. pripažino, kad ieškovė dirbo pas jį. Aplinkybė, kad įmonėje nėra darbo apskaitos žurnalų, grafikų ir kitų dokumentų, nepatvirtina, kad nebuvo darbo santykių. Šių dokumentų nebuvimas tik užtraukia administracinę atsakomybę. Ieškovė net ir nutraukus darbo sutartį nuo 2013-05-28 dirba tuos pačius darbus savo iniciatyva, nes yra žirgų savininkė, o UAB „Nevėžio žirgai“ – tų žirgų laikytoja. Žirgus prižiūrėjo savo lėšomis, nes įmonė pajamų beveik negaudavo. Dar dirbant įmonėje buvo dvi klientės, kurios UAB „Nevėžio žirgai“ laikė savo žirgus. Prašė A. V., kad šios klientės už žirgų laikymą mokėtų oficialiai įmonei, nes tada būtų buvę iš ko mokėti atlyginimą, bet A. V. nesutiko. Viena klientė – J. J. – pasirašė sutartį su UAB „Nevėžio žirgai“ ir į įmonės sąskaitą buvo pervedusi 1000 Lt. Dabar pinigus, kuriuos moka žmonės už jodinėjimą žirgais ir kitas paslaugas, ima sau asmeniškai, nes nebėra suinteresuota tuos pinigus skirti įmonei.
Ieškovės atstovas V. Makušinas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju nėra praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nes apie atleidimą iš darbo ieškovė sužinojo tik 2014-03-04 nuvykusi į Sodrą, o ieškinį teismui pateikė 2014-04-03.
Atsakovas UAB „Nevėžio žirgai“ atsiliepime į ieškinį (17-19 b.l.) nurodė bei atsakovo atstovai direktorius A. V. ir advokatė Inga Radinienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Ieškinys nepagrįstas, ieškinio pagrinde nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Darbo teisiniai santykiai iš esmės yra sutartiniai darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai, grindžiami darbo teisinio santykio šalių pasirašyta darbo sutartimi bei darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovės ir atsakovo nesieja darbo teisiniai santykiai. 2011 metų rudenį A. V. kartu su ieškove nuvyko į UAB „Altervita“ pas ieškovės draugę, kuri galėjo paruošti projektą paramai žirgų maniežo įrengimui gauti. Tam, kad gautų minėtą paramą, A. V. su ieškove įkūrė įmonę UAB „Nevėžio žirgai“, bet paramos maniežo projektui Nacionalinė mokėjimo agentūra neskyrė. Įkurti įmonę sugalvojo D. K. - Sargautienė. A. V. tokiam sumanymui pritarė. Pradinį 10000 Lt kapitalą, pasiskolinęs iš draugo, įnešė A. V.. Nežino, kas 2011-11-21 pažymoje Nr. 08.22.07.04- nurodė, kad D. K. – S. įnešė 2000 Lt. Su ieškove tapo akcininkais. A. V. priklausė 80 procentų akcijų, o ieškovei – 20 procentų. Nežinojo, kad ieškovė bendrovei perdavė 8 žirgus. Žirgą, vardu Vašingtonas iš ieškovės pirko asmeniškai dar iki įmonės įkūrimo. Už jį ieškovei sumokėjo 5000 Lt. Ieškovė ir atsakovas nėra pasirašę darbo sutarties, t.y. ieškovė nebuvo priimta į darbą UAB „Nevėžio žirgai“, ieškovė UAB „Nevėžio žirgai“ neturėjo jokių pareigų ir neatliko jokių darbo funkcijų, su ieškove nebuvo sutartas mokėtinas darbo užmokestis, darbo laikas, ieškovė niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iš UAB „Nevėžio žirgai“. Jokių nurodymų dėl darbo A. V. ieškovei nedavė. Ieškovė kaip iki įmonės įsteigimo laikė savo žirgus, taip ir toliau tai darė, o A. V. laiko savus. UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013 m. veiklos nevykdė ir jokio darbo suteikti ieškovei negalėjo. A. V. į UAB „Tik apskaita“ su ieškove buvo nuvykęs tartis dėl buhalterinės apskaitos, o ne dėl darbo sutarties sudarymo. Ieškovė yra UAB „Nevėžio žirgai“ steigėja ir akcininkė. UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius yra A. V.. D. K. – Sargautienė iki 2014 m. vasario mėnesio turėjo visus A. V. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir elektroninės bankininkystės generatorių bei naudojosi jais, kadangi A. V. kompiuteriu nedirba. Pats ieškovei perdavė šias priemones. Ieškovė, piktnaudžiaudama teise, neteisėtai valdant bendrovės dokumentus, antspaudus, su elektronine bankininkyste ir direktoriaus elektroniniu parašu susijusius dokumentus ir įrenginius (banko kodų generatorius), nežinant direktoriui, atliko tam tikras ūkines operacijas UAB „Nevėžio žirgai“ vardu imituojančias ieškovės ir atsakovo darbo teisinius santykius. Ieškovė, nedirbdama bendrovėje, tačiau turėdama priėjimą prie UAB „Nevėžio žirgai“ internetinės bankininkystės duomenų, iš bendrovės sąskaitos AB SEB banke atliko lėšų pervedimo operacijas į VSDFV sąskaitą, valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėti (mokesčio kodas 252). Tokiu būdu buvo neteisėtai fiksuojami nesami darbo teisiniai santykiai. Per laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-10-31 ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) 34 Lt. Atsakovui nėra žinomas darbo užmokestis, kurio pagrindu buvo mokamos VSDFV įmokos, nes ieškovei darbo užmokestis nebuvo mokamas. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog ieškovė neteisėtai naudojosi bendrovės antspaudais, elektroninio parašo ir elektroninės bankininkystės duomenimis įrodo 2014-02-06 antstolio Andriaus Bespalovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/14/00005, kuriame konstatuota, kad 2014-02-06 16.55 val. D. K.-Sargautienė perdavė A. V. turimus įmonės UAB „Nevėžio žirgai“ dokumentus, antspaudus, elektroninės bankininkystės generatorių bei ranka surašė perdavimo-priėmimo aktą. UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius, sužinojęs, jog ieškovė moka VSDFV įmokas, imituodama darbo teisinius santykius, 2013-11-01 pateikė VSDFV pranešimą apie darbo santykių nutraukimą, siekdamas išvengti neigiamų neteisėtų ieškovės veiksmų padarinių. 2013-12-19 nuvykęs į Sodrą A. V. atgaline 2013-05-27 data pasirašė 1SD formą, nes tam, kad būtų galima atleisti ieškovę, pirmiausia reikėjo užpildyti minėtą priėmimo formą, o tik po to įforminti atleidimą. Formą pildė ir atleidimo iš darbo pagrindą – DK 127 straipsnį – nurodė Sodros darbuotojos, o A. V. tik pasirašė. Ieškinys yra atmestinas dar ir todėl, kad ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti neteisėtą atleidimą iš darbo (DK 300 str. 1 d.). Atsakovas prašo taikyti įstatymo nustatytą vieno mėnesio senaties terminą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime (157-159 b.l.) nurodė ir trečiojo asmens atstovės G. K. ir V. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad duomenys Skyriui apie apdraustuosius ir draudėjus pateikiami ir tikslinami vadovaujantis 2010 m. birželio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-243 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). UAB „Nevėžio žirgai“ teikė Skyriui pranešimus apie D. K. – S. priėmimą į darbą (1-SD) nuo 2013-05-28, atleidimą iš darbo (2-SD) nuo 2013-11-01 ir pranešimus SAM ir priedus SAM3SD (apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas) už 2013 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, kuriuose buvo nurodytas per šiuos mėnesius priskaičiuotas D. K. – S. darbo užmokestis ir VSD įmokos. Šiuos pranešimus draudėjas teikė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašytus saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Visi minėti pranešimai buvo pasirašyti UAB „Nevėžio žirgai“ vadovo A. V. vardu. UAB „Nevėžio žirgai“ pranešimą 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžią Skyriui pateikė elektroniniu paštu, nepasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (FFData formato byla), 2013 m. gegužės 27 dieną 20.42 val. po Skyriaus darbo valandų, todėl duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę buvo įrašyti 2013 m. gegužės 28 dieną 08.03 val. Įrašant duomenis, pranešimas 1-SD automatiškai užregistruojamas Dokumentų valdymo sistemoje. UAB „Nevėžio žirgai“ pateiktas pranešimas 1-SD buvo užregistruotas 2013-05-28 Pranešimų apie valstybinio socialinio draudimo pradžią registre R21, registravimo Nr. 720. Vadovaujantis Taisyklių 17.1 punktu, pranešimo originalas, kurio duomenys turi atitikti 1-SD pranešimo elektroninės bylos duomenis, pateikiamas per 2 darbo dienas. Originalas atskirai neregistruojamas, ant jo perkeliamas elektroniniu paštu atsiųsto dokumento registracijos data ir numeris. Jei dokumento originalas per 2 darbo dienas nepateikiamas, elektroninis pranešimas ištrinamas. Pranešimą ištrina Skyriaus darbuotojas, paspausdamas atitinkamą mygtuką. Skyriui buvo pateiktas popierinis pranešimas 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžią, pasirašytas UAB „Nevėžio žirgai“ vadovo A. V. vardu. 2013-12-19 UAB „Nevėžio žirgai“ vadovas A. V. Skyriui pateikė rašytinį pranešimą 2-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-11-01 ir paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių pavėluotai teikia 2-SD pranešimą. Už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 pagal draudėjo UAB „Nevėžio žirgai“ Skyriui pateiktus pranešimus D. K. – S. iš viso buvo priskaičiuota 1036,36 Lt darbo užmokesčio ir 414,34 Lt VSD įmokų. UAB „Nevėžio žirgai“ VSD įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už apdraustuosius sumokėjo visiškai. D. K. – S. išmokos, susijusios su darbo santykiais (laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01), UAB „Nevėžio žirgai“ nebuvo priskaičiuotos ir mokėtos. D. K. – S. nuo 2010-03-22 iki 2012-01-13 mokėta motinystės (tėvystės) pašalpa.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. – S. ir A. V. 2011-11-24 kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“, įmonės kodas 302690738, buv. Panevėžio r., Gitėnų k. Įstatinio įmonės kapitalo dydis – 10 000 Lt. Veiklos tikslai ir rūšys – pelno siekimas; turizmo paslaugos. Nuo įmonės įregistravimo jos vadovu paskirtas A. V. (24-25, 76 b.l.). Įmonės steigėja D. K. – S. 2011-11-15 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl laikino bendrovės pavadinimo įregistravimo (29 b.l.). 2011-11-21 AB SEB banko pažymoje Nr. 08.22.07.04- nurodyta, kad steigėjas A. V. įnešė 8000 Lt, o steigėja D. K. – S. įnešė 2000 Lt (30, 152 b.l.). Įregistravus įmonę, UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkais tapo A. V. su 80 procentų akcijų ir D. K. – S. su 20 procentų akcijų (81 b.l.). Steigimo sutartį ir įstatus elektroniniais parašais pasirašė abu akcininkai (27-28, 77-80 b.l.). UAB „Nevėžio žirgai“ darbuotojų 2011-11-28 sąraše nurodyta, jog bendrovėje dirba vienintelis darbuotojas – A. V. (15, 26 b.l.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieškovę D. K. – S. ir atsakovą UAB „Nevėžio žirgai“ laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 siejo darbo teisiniai santykiai ir, ar buvo sudaryta darbo sutartis.
Ieškovė teigia, kad 2013-05-27 su A. V. nuvyko į UAB „Tik apskaita“, kur buhalterės R. P. padėjėja A. Ž. tą pačią dieną paruošė jos (ieškovės) darbo sutarties projektą. Kartu su A. V. aptarė, kad ji (ieškovė) dirbs 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt. Buhalterė R. P. tą pačią dieną ją (ieškovę) įdarbino, elektroniniu būdu Sodrai nusiųsdama 1SD pranešimą apie įdarbinimą. Sodra patvirtino, kad įdarbinimas buvo įformintas tinkamai. Taigi nuo 2013-05-28 ji (ieškovė) UAB „Nevėžio žirgai“ dirbo kaip vadybininkė-trenerė, todėl mano, kad buvo susiklostę realūs darbo santykiai.
Teismo vertinimu, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad su ieškove D. K. – S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sąvoką, įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį. Teisinių santykių kvalifikavimui kaip darbo teisinių santykių, būtina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš paminėtų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš paminėtų požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Kitaip tariant, darbo sutartis yra sudaryta tada, kai šalys sulygsta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų (DK 95 str. 1 d.). Be to, darbo santykiams yra būdingi pavaldumo santykiai – darbdavys paveda atlikti (organizuoja) darbą bei moka už tai darbuotojui šalių sutartą darbo užmokestį (atlyginimą). Taigi darbuotojo pavaldumas darbdaviui yra vienu iš kvalifikuojančių darbo santykių požymių, kadangi darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, o darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius. Todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.), tuo tarpu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 str.).
Pažymėtina, kad atsakovo atstovas A. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad su ieškove jokios darbo sutarties nesudarė, o bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu duodama parodymus ieškovė dėl darbo sutarties pasirašymo nebuvo nuosekli. Pirmiausia ji teigė, kad 2013-05-27 nuvykus į UAB „Tik apskaita“ darbo sutartis A. V. liko nepasirašyta, o kiek vėliau jau nurodė, kad A. V. pasirašė tik vieną darbo sutarties egzempliorių, kuris ir liko pas jį. Jai (ieškovei) darbo sutarties tuo metu nereikėjo. UAB „Tik apskaita“ dirbanti A. Ž., teisme apklausta liudytoja, paaiškino, kad ieškovė su A. V. 2013 m. gegužės mėnesį buvo atvykę į įmonę. Ji (A. Ž.) pradėjo rašyti darbo sutarties projektą, bet jo nebaigė pildyti, nes nežinojo ieškovės socialinio draudimo numerio, kuris yra laikomas privalomu darbo sutarties rekvizitu. D. K. – S. tą numerį į darbo sutartį turėjo įsirašyti pati. Ieškovė sakė, ką įrašyti į sutartį, su A. V. nesiginčijo. Sutartis nebuvo baigta sudaryti. Darbo sutarties projektą išsiuntė ieškovei, o ne A. V.. Kaip matyti, tarp ieškovės ir liudytojos A. Ž. parodymų yra prieštaravimų, kadangi ieškovė teigė, jog vienas darbo sutarties egzempliorius buvo duotas A. V., o liudytoja A. Ž. nurodė, kad sutarties projektą išsiuntė ieškovei, o ne A. V.. A. V. taip pat patvirtino jokios darbo sutarties negavęs ir nepasirašęs. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. gegužės mėnesį A. V. ir D. K. - Sargautienė buvo atvykę į UAB „Tik apskaita“ dėl ieškovės darbo sutarties sudarymo. Minėtos sutarties projektą kompiuteriu rengė padėjėja A. Ž., tačiau nežino, ar sutartis buvo pasirašyta.
Apklaustų liudytojų R. P. ir A. Ž. teismui duoti paaiškinimai bei į bylą pateiktas ginčo šalių nepasirašytas 2013-05-27 darbo sutarties Nr. 02 projektas (121-122 b.l.) patvirtina tik tai, kad 2013 metų gegužės mėnesį A. V. ir D. K. – S. buvo nuvykę į UAB „Tik apskaita“ ir tarėsi dėl ieškovės darbo, bet nesudaro pagrindo teigti, kad darbo sutartis tikrai buvo sudaryta. Pagrįstų abejonių dėl darbo sutarties su ieškove sudarymo teismui kelia ir tai, kad visus su įmonės veikla susijusius dokumentus, tarp jų ir atsakovo atstovo A. V. socialinio draudimo pažymėjimą, valdė būtent ieškovė, ką patvirtina 2014-02-06 priėmimo-perdavimo aktas (23 b.l.), o ne atsakovo atstovas A. V., todėl visiškai nesuprantama, kokiu tikslu A. V., ieškovei leidęs disponuoti ir tvarkyti visus minėtus dokumentus, būtų sau pasilikęs ieškovės darbo sutartį ir ją slėpęs.
Ieškovė nurodo, kad buvo įdarbinta UAB „Nevėžio žirgai“, kadangi UAB „Tik apskaita“ buhalterė R. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2013-05-27 pateikė elektroninį pranešimą apie jos (ieškovės) įdarbinimą, o Sodra tokį įdarbinimą laikė tinkamu, be to, už ją (ieškovę) UAB „Nevėžio žirgai“ mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 metų gegužės mėnesį elektroniniu paštu pranešė Sodrai apie D. K. – S. įdarbinimą. Tuo metu pranešimo pasirašyti elektroniniu parašu nebuvo privaloma. Toks reikalavimas atsirado nuo 2014-05-01. Liudytoja A. Ž. taip pat patvirtino, kad elektroninį pranešimą apie ieškovės įdarbinimą Sodrai išsiuntė R. P.. Aplinkybę, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui buvo pranešta apie ieškovės D. K.- S. įdarbinimą UAB „Nevėžio žirgai“ patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – UAB „Tik apskaita“ pateikti elektroninių laiškų Sodrai bei elektroniniu paštu Sodrai nusiųsto 2013-05-27 Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią kopijos (118-119, 123 b.l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014-03-04 ir 2014-04-02 pažymų apie asmens socialinį draudimą matyti, kad D. K. – S. UAB „Nevėžio žirgai“ dirbo nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01. Per minėtą laikotarpį Sodrai už ieškovę sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudaro 414,34 Lt (4, 89-95 b.l.). Įmokų už ieškovės valstybinį socialinį draudimą mokėjimą Sodrai patvirtina ir į bylą pateikti pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (57-71 b.l.). UAB „Nevėžio žirgai“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-10-31 minėtos 414,34 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimo operacijos į VSDFV sąskaitą buvo atliktos iš UAB „Nevėžio žirgai“ sąskaitos AB SEB banke (31-34 b.l.).
Atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovas A. V. teisme teigė, kad ieškovė be jo žinios ir leidimo pranešė Sodrai apie savo įdarbinimą ir savavališkai, turėdama prieigą tiek prie įmonės sąskaitos, tiek ir turėdama galimybę naudotis jo (A. V.) vardu išduotu elektroniniu parašu, mokėjo Sodrai socialinio draudimo įmokas bei teikė elektroninius pranešimus, pasirašytus jo (A. V.) vardu. Tokius atsakovo atstovo parodymus apie ieškovės galimybes disponuoti A. V. elektroniniu parašu bei įmonės banko sąskaita patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Nustatyta, kad UAB „Nevėžio žirgai“ kaupiamosios sąskaitos sutartį bei elektroninių paslaugų teikimo sutartį (96-99 b.l.) su AB SEB banku pasirašė būtent ieškovė D. K. – S., kuri, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati, ir disponavo šiais elektroninės bankininkystės duomenimis. Be to, nors 2011-11-23 sutartį dėl sertifikatų sudarymo ir išdavimo su VĮ „Registrų centras“ pasirašė A. V. (100-101 b.l.), tačiau kvalifikuotą elektroninį parašą turėjo ir juo naudojosi taip pat ieškovė D. K. - S. Šios aplinkybės ieškovė teisme neginčijo. D. K. – S. paaiškino, kad įsteigus įmonę, VĮ „Registrų centras“ įmonės direktoriui A. V. buvo išduotas elektroninis parašas, kuriuo naudojantis buvo teikiami pranešimai Sodrai ir deklaracijos. Elektroninio parašo duomenys (raktelis) buvo pas ją (ieškovę), nes A. V. tą pačią dieną viską atidavė, todėl pati A. V. vardu teikdavo pranešimus Sodrai apie savo darbą įmonėje už ataskaitinį laikotarpį. Važiavo į Sodrą mokytis deklaruoti pati. A. V. elektroniniais duomenimis nesinaudodavo. Ieškovės naudojimąsi elektroniniais instrumentais patvirtina ir byloje esantis antstolio Andriaus Bespalovo 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad D. K. – S. antstolio kontoroje A. V. 2014-02-06 perdavė turimus įmonės UAB „Nevėžio žirgai“ dokumentus, antspaudus, elektroninės bankininkystės generatorių bei ranka surašė priėmimo-perdavimo aktą (22-23 b.l.).
Atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovas A. V. taip pat paaiškino, kad aplinkybę, jog ieškovė už save, kaip UAB „Nevėžio žirgai“ darbuotoją, moka įmokas VSDFV, sužinojo iš Sodros. 2013-12-19 nuvykęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atgaline 2013-11-01 data pateikė VSDFV pranešimą apie darbo santykių nutraukimą su D. K. – S. (56, 126 b.l.), siekdamas išvengti neigiamų neteisėtų ieškovės veiksmų padarinių, bei 2013-12-19 atgaline 2013-05-27 data pasirašė 1SD formą. Priėmimo į darbą formą pildė atgaline data dėl to, kad tam, jog būtų galima atleisti ieškovę, pirmiausia reikėjo užpildyti minėtą priėmimo formą, o tik po to įforminti atleidimą. Formą pildė ir atleidimo iš darbo pagrindą – DK 127 straipsnį – nurodė Sodros darbuotojos, o jis (A. V.) tik pasirašė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateikto ranka pildyto Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pasirašyto A. V. vardu, matyti, kad pranešimo data nurodyta 2013-05-27, registracijos data taip pat nurodyta 2013-05-27 (54 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė ir Skyriaus atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Nevėžio žirgai“ pranešimą 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžią Skyriui pateikė elektroniniu paštu, nepasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (FFData formato byla), 2013 m. gegužės 27 dieną 20.42 val. po Skyriaus darbo valandų, todėl duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę buvo įrašyti 2013 m. gegužės 28 dieną 08.03 val. Įrašant duomenis, pranešimas 1-SD automatiškai užregistruojamas Dokumentų valdymo sistemoje. Pranešimo originalas atskirai neregistruojamas, ant jo perkeliamas elektroniniu paštu atsiųsto dokumento registracijos data ir numeris. Jei dokumento originalas per 2 darbo dienas nepateikiamas, elektroninis pranešimas ištrinamas. Pranešimą ištrina Skyriaus darbuotojas, paspausdamas atitinkamą mygtuką. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad 2013 metų gegužės mėnesį elektroniniu paštu Sodrai pranešė apie D. K. – S. įdarbinimą. Sodrai nusiųsti pranešimą apie įdarbinimą galima ir nesudarius darbo sutarties, tačiau per 2 darbo dienas Sodrai turi būti pristatytas pranešimo apie įdarbinimą originalas. Tokie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir jo atstovių bei liudytojos R. P. paaiškinimai nepaneigia A. V. parodymų, kad ieškovė D. K. – S. savavališkai mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas apie tai A. V. nieko nežinant ir, kad pranešimo apie ieškovės įdarbinimą originalas buvo užpildytas ne 2013-05-27, o tik 2013-12-19 A. V. nuvykus į Sodrą su tikslu išdarbinti ieškovę.
Byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog 2013-05-27 tarp ieškovės D. K. – S. ir atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Pagal formuojamą teismų praktiką darbo sutarties nesudarymas dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai, o dokumento – rašytinės darbo sutarties nebuvimas tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams yra nelegalaus darbo požymis, tačiau siekiant konstatuoti, kad šalis sieja darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatyti visi būtini darbo teisinių santykių požymiai. Tik juos nustačius galima konstatuoti esant darbo sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Nevėžio žirgai“ buvo įkurta žirgų augintojų ieškovės D. K.- S. ir A. V. bendru sutarimu, siekiant vykdyti bendrą veiklą. A. V. prie įmonės steigimo prisidėjo įnešdamas 10 000 Lt įstatinį kapitalą, o ieškovė bendrovei, kaip žirgų laikytojai, perdavė savo žirgus. Ieškovė neturėjo asmeninių lėšų, todėl sutarė, kad 80 proc. akcijų priklausys A. V. ir 20 proc. ieškovei. Šias aplinkybes teisme patvirtino abi ginčo šalys. Iš 2014-03-12, 2014-06-19 ir 2014-08-13 Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacijos raštų matyti, kad UAB „Nevėžio žirgai“ yra keturių žirgų savininkė ir šių žirgų laikytoja (žirgai: Mistika, Verdis, Vašington ir Genijus), taip pat UAB „Nevėžio žirgai“ yra ir D. K. – S. priklausančių keturių žirgų laikytoja (žirgai: Vega, Vodka plius, Tradicija, Violinė) (133-135, 177-178 b.l.). 2014-07-15 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte Nr. 45SD-242 nurodyta, kad 2011-11-25 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal pateiktą Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių 5 priedą (forma GŽ-2a) perkėlė 8 arklius iš laikytojos D. K. – S. laikytojui UAB „Nevėžio žirgai“, kodas 302690738. Formą GŽ-2a pateikė ieškovė D. K. - S. Remiantis Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazės (toliau-bazė) duomenimis nuo 2011-11-24 iki 2013-06-30 pas laikytoją UAB „Nevėžio žirgai“ arkliai atvyko iš D. K. – S., vienas arklys (Nr. LTU005170040103) 2013-01-08 nugaišo. Šiuo metu UAB „Nevėžio žirgai“ laikomi 7 arkliai, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-06-30 dienai UAB „Nevėžio žirgai“ yra 4 arklių savininkas (160-165, 169-174 b.l.). Atsakovo atstovas A. V. teigė nieko nežinojęs apie bendrovėje laikomus arklius, nežinojo, kad registruose yra pateikti duomenys apie tai, kad įmonė yra aštuonių žirgų laikytoja. Be to pažymėjo, kad vienas iš žirgų vardu Vašingtonas niekada nebuvo įmonės, nes tai jo asmeninis žirgas, kurį jis už 5000 Lt (156 b.l.) įsigijo iš ieškovės.
Ieškovė teigia, kad tarp jos ir UAB „Nevėžio žirgai“ buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kadangi ji dirbo įmonėje – prižiūrėjo minėtus įmonės žirgus ir rūpinosi jais.
Pažymėtina, kad darbas kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas gali būti panaudojamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė prižiūrėjo UAB „Nevėžio žirgai“ žirgus, tačiau šią ieškovės veiklą identifikuoti kaip šalių, t.y. darbuotojo (ieškovės) ir darbdavio (UAB „Nevėžio žirgai“) darbo teisinius santykius pagrindo nėra. Viena vertus, nei ieškovės, nei teisme apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad ginčo šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų bei darbo užmokesčio, o darbdavys – UAB „Nevėžio žirgai“ – organizavo ieškovės darbą, juolab, kad ir pati ieškovė D. K. – S. bylos nagrinėjimo teisme metu nors ir teigė, kad su A. V. 2013-05-27 aptarė, kad darbo sutartyje įrašys, kad ieškovė dirba 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt, tačiau patvirtino, kad ir iki įmonės įsteigimo, ir įsteigus įmonę, ji dirbo tuos pačius darbus, t.y. prižiūrėjo žirgus, juos treniravo, nuomojo, nes darbas ir hobis sutapo. Atlyginimas – 200 Lt – buvo tik simbolinis, nes žirgų priežiūra yra ir darbas, ir pomėgis, o tokios darbo sutarties pasirašymas buvo tik formalumas, kad valstybinėms institucijoms nekiltų įtarimų dėl jos (ieškovės) darbo. Be to, įmonė buvo registruota jos (ieškovės) gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), kur UAB „Nevėžio žirgai“ priklausantys žirgai buvo laikomi kartu su jos (ieškovės) nuosavais žirgais. A. V. nieko nedirbdavo įmonėje. Viskuo rūpinosi pati. A. V. jos darbo nekontroliuodavo, jokių nurodymų neduodavo, pati nuspręsdavo, kokius darbus ir kada turi dirbti. Pati vykdė UAB „Nevėžio žirgai“ veiklą ir darė viską, kad įmonė gautų pelno. Dalis gautų lėšų buvo mokama į įmonės sąskaitą dalis į jai asmeniškai. Dėl funkcijų pasiskirstymo su A. V. nesitarė. Atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovas A. V. nurodė, kad ieškovė D. K. – S. UAB „Nevėžio žirgai“ neturėjo jokių pareigų ir neatliko jokių darbo funkcijų, su ieškove nebuvo sutartas mokėtinas darbo užmokestis, darbo laikas, ieškovė niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iš UAB „Nevėžio žirgai“. Jokių nurodymų dėl darbo jis (A. V.) ieškovei nedavė. Ieškovė kaip iki įmonės įsteigimo laikė savo žirgus, taip ir toliau tai darė, o jis (A. V.) laiko savus. Įmonė buvo įsteigta tik tam, kad būtų gauta parama žirgų maniežui statyti, bet negavus paramos UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013 m. veiklos nevykdė ir jokio darbo suteikti ieškovei negalėjo.
A. V. taip pat nurodė, kad įmonėje buhalterinė apskaita vykdoma nebuvo, nes įmonė realiai veiklos niekada nevykdė, nėra visuotinių akcininkų protokolų, nebuvo teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonėje nėra jokių finansinės apskaitos dokumentų, nebuvo vykdoma finansų apskaita, todėl šių duomenų negali pateikti ir teismui (20, 45, 86, 114 b.l.). Nepavykus įgyvendinti projekto ir gauti Europos Sąjungos paramos, neturėjo tikslo vykdyti ir plėtoti įmonės veiklą. Įmonės neišregistravo, nes turėjo sveikatos problemų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo atstovo A. V., t.y. abiejų UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkų, nuomonės dėl įmonės veiklos skiriasi iš esmės. Ieškovė nurodė, kad ji siekė plėtoti verslą. A. V. teigė, kad negavus Europos Sąjungos paramos, jokios veiklos įmonė nevykdė ir nesiekė vykdyti. Liudytoja I. S. paaiškino, kad D. K. – S. ir A. V. kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“. Ieškovė ir A. V. buvo draugai, vienas kitam padėdavo. Steigti bendrovę sugalvojo ieškovė ir prikalbino A. V., nes norėjo statyti maniežą. Įmonė veiklos nevykdė. Darbo santykių tarp ieškovės ir A. V. nepastebėjo. A. V. ieškovei jokių nurodymų neduodavo. Žirgai, nors ir buvo perrašyti UAB „Nevėžio žirgai“ vardu, yra ieškovės nuosavybė. Pagal žirgų vardus žino, kurie priklauso ieškovei. Pas ieškovę laikė savo žirgą ir už laikymą pagal žodinį susitarimą mokėjo asmeniškai D. K. – S., o ne bendrovei. Liudytoja J. J. parodė, kad turi trakėnų veislės žirgą Persėją ir dėl jo laikymo pasirašė sutartį su UAB „Nevėžio žirgai“. Sutartį pasirašyti davė ieškovė, bet parašas buvo A. V.. 2013 m. pavasarį per savo darbdavį UAB „Spaineta“ į UAB „Nevėžio žirgai“ sąskaitą pervedė pinigų – 1000 Lt. Šiuo metu (nuo 2013 m. gruodžio mėn.) už žirgo laikymą moka po 150 Lt per mėnesį į ieškovės sąskaitą. Sutarties su UAB „Nevėžio žirgai“ nenutraukė. Visus klausimus, tarp jų ir piniginius, derino su D. K. - S. Ieškovės darbo valandų ir darbo užmokesčio nežino. Ieškovė sakydavo, kad treniruoja žirgus, perveža juos. Mano, kad ieškovės darbo grafikas lankstus buvo.
Tokie ginčo šalių parodymai ir liudytojų paaiškinimai teismui leidžia daryti išvadą, kad darbas, kurį ieškovė dirbo UAB „Nevėžio žirgai“, buvo dirbamas pačios ieškovės iniciatyva ir laisva valia, nors ieškovei realiai nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, jokie nurodymai, susiję su atliekamu darbu, ieškovei nebuvo duodami, nebuvo apibrėžtos atliktinos darbo funkcijos. Pati ieškovė pripažino, kad žirgus prižiūrėjo savo lėšomis, nes įmonė pajamų beveik negaudavo, stengėsi, jog UAB „Nevėžio žirgai“ gautų kuo daugiau pelno. Be to, ieškovė nurodė, kad deklaracijas Sodrai teikė kaip įmonės akcininkė. Liudytoja J. J. taip pat patvirtino, kad visus klausimus, tarp jų ir piniginius, derino ne su atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ vadovu A. V., o su D. K. - S.
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje objektyvių duomenų apie įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančio fakto, jog darbdavys – UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013-05-28 buvo leidęs ieškovei dirbti, organizavo jos darbą ir jam vadovavo, nėra, teismas ieškovės darbą UAB „Nevėžio žirgai“ vertina ne kaip samdomos darbuotojos, paklūstančios darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o kaip vienos iš įmonės bendraturčių (akcininkų), siekiančių vykdyti įmonės veiklą savo nuožiūra bei gauti pelno, veiklą.
Kasacinis teismas dėl formuojamos teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais yra nurodęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).
Byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai neleidžia aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuoti ieškovei darbo vietoje vykdžius darbo funkcijas, dirbant atlygintinai, paklūstant darbdavio - atsakovo, nustatytai darbo tvarkai ir laikantis teisėtų darbdavio reikalavimų.
Faktas, kad VSDFV Panevėžio skyriui apie ieškovės įdarbinimą buvo pranešta tinkamai, kad buvo mokamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, įvertinus ir tas aplinkybes, kad elektroninės bankininkystės duomenys, elektorinio parašo sertifikatas, įmonės antspaudas bei kiti įmonės dokumentai (23 b.l.) buvo pas ieškovę, o atsakovas nekontroliavo ir nesidomėjo kaip yra naudojami šie įmonės duomenys, taip pat nepatvirtinta, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Pripažintina, kad atsakovo atstovo A. V. elgesys (savo elektorinio parašo sertifikato perdavimas ieškovei, visiškas nesidomėjimas įmonės veikla, įmonės turto, apskaitos, dokumentų
netvarkymas) rodo jo neatsakingumą ir neatitinka nei įmonės vadovui keliamų griežtesnių reikalavimų, nei bonus pater familias standartų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad ieškovės veikla nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 atitiktų darbo, dirbamo pagal darbo sutartį, požymių visumą, t.y., kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, todėl UAB „Nevėžio žirgai“ minėtu laikotarpiu negali būti laikomas ieškovės darbdaviu ir negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei ieškovei tenkantį 1260,81 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str. , 178 str.).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai (2014-05-14 VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma, 72 b.l., 2013-12-09 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (102 b.l.), duomenys apie A. V. sveikatos būklę, socialinio draudimo stažą, mokėtas socialinio draudimo įmokas už darbą UAB „Nevėžio žirgai“ (13-14, 55, b.l.),) esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.).
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas UAB „Nevėžio žirgai“ nagrinėjamoje byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad ieškovė praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti neteisėtą atleidimą iš darbo. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti teisme pradžia laikytinas momentas, kada darbuotojas sužino apie atleidimą iš darbo, gaudamas apie tokį faktą išsamią informaciją. Tai reiškia, kad vien abstraktaus sužinojimo apie įvykusį darbo santykių pasibaigimą nepakanka tam, kad darbuotojas galėtų ginti savo teises ar teisėtus interesus teisme. Tik atleidimo iš darbo teisinio pagrindo ir kitų reikšmingų aplinkybių sužinojimas lemia galimybę darbuotojui ginti savo teises pareiškiant ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2009). Ieškovė, jos atstovas teigė, kad šiuo atveju nėra praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nes apie atleidimą iš darbo ieškovė sužinojo tik 2014-03-04 (48, 89-95 b.l.) nuvykusi į Sodrą, o ieškinį teismui pateikė 2014-04-03 (3 b.l.). Ieškovė nurodė, kad iki to laiko atsakovas neinformavo, kad darbo santykiai yra nutraukti. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas A. V. 2013-12-19 nuvykęs į VSDFV Panevėžio skyrių pateikė pranešimą apie darbo santykių nutraukimą su ieškove nuo 2013-11-01 (56, 126 b.l.). A. V. pripažino, kad apie pateiktą pranešimą ieškovės neinformavo, nes jų nesiejo darbo santykiai. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovei šios aplinkybės tapo žinomos tada kai ji 2014-03-04 nuvyko į VSDFV Panevėžio skyrių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nenustačius, jog ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, nėra ir teisinio pagrindo ginčo nagrinėjimui taikyti Lietuvos Respublikos DK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas pateikė 42 Lt išlaidas už išrašus iš VĮ „Registrų centras“ patvirtinančius kvitus (82, 136, 140 b.l.) bei sąskaitą už teisines paslaugas ir 2014-05-02 mokėjimo nurodymą 1800 Lt sumai bei 2014-06-16 mokėjimo nurodymą 1000 Lt sumai už advokato teisines paslaugas (83-84, 140 b.l.), iš kurių matyti, kad atsakovas patyrė 2800 Lt išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 42 Lt kitų išlaidų.
Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 ir 98 straipsniai. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad bylos šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų 8.4., 8.18 punktuose įtvirtinta, kad už atsiliepimo parengimą rekomenduojamas maksimalus priteisintas užmokestis už advokato teisinę pagalbą yra 3000 Lt (1000 Ltx3), už vieną atstovavimo valandą teisme – 150 Lt (1000x0,15). Atsakovo turėtos išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis – 2800 Lt (83-84, 140 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas paruoštas tinkamai, netaikytos procesinių dokumentų trūkumų šalinimo nuostatos, atsakovo atstovė atstovavo byloje nuo jos pradžios ir dalyvavo viename parengiamajame bei keturiuose teismo posėdžiuose, byla nebuvo nauja teisės taikymo problemomis, vadovaujantis realumo, būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat įvertinant byloje nagrinėtų teisinių klausimų pobūdį, apimtį, ginčo pobūdį, teisinės pagalbos laiko sąnaudas, daroma išvada, kad atsakovo atstovavimo išlaidos šiuo konkrečiu yra pagrįstos 1400 Lt sumai ir jos priteistinos iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos ir atsakovo turėtos 42 Lt papildomos išlaidos.
Iš ieškovės taip pat priteisintos 49 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.) (2 b.l.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. K. – S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1442 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB „Nevėžio žirgai“, kodas 302690738.
Priteisti iš ieškovės D. K. – S., a.k. (duomenys neskelbtini) 49 Lt (keturiasdešimt devynių litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė