Administracinė byla Nr. I2-3523-331/2021

    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2021-2

    Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.6; 55.1.3;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjui T. K. ir jo atstovei advokatei J. T.,

žodinio proceso tvarka nuotolinio posėdžio metu, naudojant Zoom programą, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

1.       Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios pataisos namų grupės į drausmės grupę.

2.       Pareiškėjas patikslintu skundu prašo: panaikinti Departamento 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų veiksmų iš esmės; panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 7-2 (toliau – ir Įsakymas).

2.1.                      Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. vartojo psichiką veikiančias medžiagas, dėl ko jam 2020 m. spalio 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta 150 Eur bauda. Dėl šio įvykio pareiškėjui pažeidžiant Vilniaus pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, buvo paskirta nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje, kurią jis įvykdė 2020 m. rugsėjo 15-25 dienomis. Paskutinis pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo 2020 m. rugsėjo 9 d., už kurį pareiškėjas gavo baudą. Todėl pareiškėjui yra visiškai nesuprantami Vilniaus pataisos namų 2021 m. sausio 7 d. įsakymo, kuriuo jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę motyvai, praėjus 4 mėnesiams nuo padaryto pažeidimo.

2.2.                      Teigia, kad nevartojo narkotikų, nepažeidinėjo jokių vidaus tvarkos taisyklių, ir po 4 mėnesių jo gero elgesio, kalinimo sąlygos buvo pablogintos, perkeliant į drausmės grupę (tai, kad kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo pablogintos, pripažįsta ir pats atsakovas), buvo atimta teisė apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, išskyrus 2 kg vaisių, parfumeriją ir kanceliarines prekes. Be to, tokiu būdu pareiškėjas baudžiamas už tą patį pažeidimą trečią kartą, kas pažeidžia principą, jog bausti du kartus už tą patį pažeidimą draudžiama.

2.3.                      Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė  prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

3.       Atsakovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad  pagal bendrą taisyklę, nuteistieji turi atlikti laisvės atėmimo bausmę toje pataisos įstaigoje, į kurią buvo paskirti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus galimas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais išimtinais atvejais. Nuteistojo laikymu vienoje pataisos įstaigoje siekiama užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam, baigus adaptuotis paskirtoje pataisos įstaigoje, galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu siekiama bausmės vykdymo tikslų.

3.1.                      Pažymi, kad BVK 68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš sąlygų, t. y.: 1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda; 2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastoje grupėje, jis atliko BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą; 3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte; 4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių; 5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo. Toks nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę traktuojamas ne kaip drausmės nuobauda, paskiriama už konkretų režimo pažeidimą ir vykdoma konkretų įstatyme numatytą ir administracijos paskirtą laiko tarpą, o kaip teisinės padėties pokytis, nulemtas nuteistojo elgesio ir imperatyviai taikomas ne konkretų laikotarpį, bet iki atsiradimo konkrečių objektyvių kriterijų, atsižvelgiant į kuriuos nuteistasis taip pat imperatyviai perkeliamas atgal į paprastąja grupę.

             3.2. Kadangi pareiškėjas  sekančią dieną po pat atvykimo į Vilniaus PN, t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d. padarė administracinį nusižengimą, atliekant bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nustačius administracinio nusižengimo teisenos požymius, nuteistasis buvo nubaustas Vilniaus PN 2021 m. spalio 8 d. nutarimu 150 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

             3.3. Sprendžiant pareiškėjo teisinės padėties pokyčių klausimą, įvykus Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdžiui, vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ Nr. 7-2, pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (nuteistasis su įsakymu supažindintas pasirašytinai).

            3.4. Atkreipia dėmesį, kad BVK nenumato nuteistųjų asmenų perkėlimo termino iš vienos grupės į kitą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupės

praėjus tam tikram laikotarpiui po administracinės nuobaudos paskyrimo, negalėjo įtakoti kažkokių

neigiamų padarynių, jokios žalos pareiškėjas nepatyrė.

            3.5. Teismo posėdyje Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 

            4. Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2020 m. spalio 8 d. už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, buvo paskirta administracinė nuobauda  Vilniaus PN administracijai sprendžiant pareiškėjo teisinės padėties pokyčių klausimą neliko kito pasirinkimo, kaip tik priskirti pareiškėją pataisos namų drausmės grupei BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios pataisos namų grupės į drausmės grupę praėjus beveik trims mėnesiams po administracinės nuobaudos paskyrimo, žalos pareiškėjui padaryti negalėjo, bet priešingai – leido kurį laiką atlikti bausmę palankesnėmis sąlygomis. Departamentas, surinkęs ir išsamiai išanalizavęs visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 7-2, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios pataisos namų grupės į drausmės grupę, yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti ar pripažinti neteisėtu nebuvo pagrindo. Departamentas priimdamas ginčijama sprendimą, vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu bei visus veiksmus atliko nepažeisdamas nustatytos tvarkos, tad vien tik ta aplinkybė, jog Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.

Teismas

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. atvyko į Vilniaus PN.

6.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. padarė administracinį nusižengimą, jam Vilniaus PN 2020 m. spalio 8 d. nutarimu  buvo paskirta 150 Eur bauda pagal ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą.

6.2. Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. sausio 7 d.  Įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios pataisos namų grupės į drausmės grupę. Su Įsakymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai.

6.3. Nesutikdamas su Įsakymu, 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kaip ikiteisminei institucijai. Departamentas, išnagrinėjęs jo skundą, 2021 m. gegužės 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad  į drausmės grupę jis perkeltas pagrįstai vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, todėl skundą atmetė.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK, Viešojo administravimo įstatymas. BVK 68 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti nuteistųjų perkėlimo iš paprastosios grupės į drausmės grupę, pagrindai. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda; 2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą; 3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte; 4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių; 5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.

8. Pareiškėjo įsitikinimu, nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę traktuojamas kaip drausmės nuobauda, už administracinį nusižengimą pareiškėjas buvo nubaustas 150 Eur bauda, todėl toks pareiškėjo perkėlimas traktuotinas kaip dvigubas baudimas. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertina kritiškai.

8.1. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant pareiškėjo nurodytų argumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumą pirmiausiai pažymėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, jog įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr.74025/01, 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Šios praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėdamas, kad asmuo, kuriam ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi neišvengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

8.2. Byloje nustatyta, kad sprendžiant pareiškėjo teisinės padėties pokyčių klausimą, įvykus Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdžiui, vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis (už pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskirta administracinė nuobauda), Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ Nr. 7-2, pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Teismo vertinimu, toks nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę traktuojamas ne kaip drausmės nuobauda, paskiriama už konkretų režimo pažeidimą, o kaip teisinės padėties pokytis, nulemtas nuteistojo elgesio ir imperatyviai taikomas ne konkretų laikotarpį, bet iki atsiradimo konkrečių objektyvių kriterijų, atsižvelgiant į kuriuos nuteistasis taip pat imperatyviai galėtų būti perkeliamas atgal į paprastąja grupę.

9. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas buvo priimtas BVK 68 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

10. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Įsakymas buvo priimtas laikantis imperatyvių BVK nuostatų, Vilniaus PN teisingai taikė teisės normas, veikė kompetencijos ribose, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

11. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas nėra pagrindo tenkinti kitus pareiškėjos reikalavimus – naikinti Sprendimą.

12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                    Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas

         Jolanta Vėgelienė