Civilinė byla Nr. e2-588-538/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00039-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.5; 2.6.29.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant D. K.,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), atsakovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui M. U.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. (T. G.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“, trečiajam asmeniui D. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašo pripažinti 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Purpura“, dalį dėl 113 824 Eur paskolos suteikimo negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti V. B. įpėdiniui ieškovui 113 821 Eur paskolą bei sumokėti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovės 7 983,84 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo .(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priėmė palikimą, likusį po V. B. mirties, ir tapo UAB „Purpura“ akcininkais (kiekvienas po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų). Ieškovas palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2021 m. balandžio 27 d. Trečiasis asmuo po tėvo mirties buvo paskirtas paveldimo turto administratoriumi, o 2021 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktas UAB „Purpura“ direktoriumi. Kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. iš ieškovui, kaip akcininkui, pateikto bendrovės balanso paaiškėjo, kad UAB „Purpura“ buhalterinėje apskaitoje užregistruota V. B. suteikta bendrovei paskola 95 000 Eur, ieškovo prašymu, 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas – ½ dalis turtinės teisės į negrąžintą suteiktos paskolos likutį – 95 000 Eur. Kartu su paveldėjimo teisės liudijimu, ieškovas gavo du dokumentus: 2015 m. birželio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Purpura“, dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo kopiją, paskolos grąžinimo terminas – 2030 m. birželio 1 d. bei UAB „Purpura“ direktoriaus D. B. 2022 m. spalio 21 d. pasirašytą pažymą, kad suteiktos paskolos likutis yra 95 000 Eur. Ieškovo teigimu, paskolos sutartis dėl 113 821 Eur laikytina niekine ir negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalis), nes, ją sudarant, nesilaikyta privalomos notarinės formos tokiam sandoriui sudaryti. Taip pat nurodo, kad V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą, operacijos paskirtis – paskola, koresponduojančios sąskaitos numeris 4487), 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal kasos pajamų orderį PU Nr. 03 suteikė 40 000 Eur paskolą, kurių grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, o 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIOĮN-01 V. B. buvo grąžinta 35 000 Eur, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš UAB „Purpura“ priteisti 7 983,84 (2 983,84 + 40 000 – 35 000) Eur skolą.
3. Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad V. B. bendrovės apskaitą tvarkė savarankiškai, todėl ieškovui pateikti pirminiai duomenys apie suteiktą paskolą buvo netikslūs, t. y. buvo nurodyta, jog dalį paskolos V. B. atsakovei suteikė pagal kasos pajamų orderius grynaisiais pinigais. Išanalizavus papildomus buhalterinius duomenis paaiškėjo, kad V. B. suteiktos paskolos likutis yra ne 95 000 Eur, o 78 821 Eur. Be to, iš bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 103 000 Eur (du kartus po 40 000 Eur ir 23 000 Eur) bendrovei V. B. paskolino, atlikdamas banko mokėjimo pavedimus iš asmeninės sąskaitos, o kasos orderiai buvo išrašyti per klaidą, taigi paskola buvo suteikta įstatymo numatytu būdu. 2023 m. balandžio 17 d. ieškovo atstovui buvo pateikti papildomi buhalteriniai duomenys – kasos knyga su banko mokėjimo pavedimais, iš kurių matyti, kad V. B. paskolos dalis suteikta banko mokėjimo pavedimais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys netenkinamas.
Faktinės aplinkybės
5. Nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo .(duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui V. B., .(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu priėmė palikimą, likusį po V. B. mirties, ir tapo atsakovės UAB „Purpura“ akcininkais, kiekvienas turi po 50 vnt. paprastųjų vardinių atsakovės UAB „Purpura“ akcijų. Paaiškėjus, kad UAB „Purpura“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta V. B. suteikta 95 000 Eur paskola bendrovei, ieškovo prašymu, .(duomenys neskelbtini)buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl ½ dalies turtinės teisės į negrąžintą 95 000 Eur suteiktos paskolos likutį
Dėl ieškinio
6. Ieškovas prašo pripažinti paskolos sutarties dalį dėl 113 821 Eur paskolos suteikimo negaliojančia tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tai yra, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčas tarp šalių kilo dėl paskolos sutarties formos atitikties teisės aktų reikalavimams ir V. B. atsakovei suteiktos paskolos dydžio (pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo apimties) bei skolos (ne)priteisimo.
7. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.74 straipsnio nuostatas notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
8. Lietuvos apeliacinis teismas grąžindamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2024 m. birželio 28 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo bendrovėje susidariusios faktinės situacijos, nesiaiškino, kokia apimtimi jos buvęs vienintelis akcininkas ir vadovas V. B. finansavo bendrovę, suteikdamas jai paskolą, tinkamai nenustatė pinigų perdavimo apimties pagal paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų ištirti, ar visos pinigų sumos bendrovei perduotos paskolos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad pagrįstų abejonių kelia mokėjimų dokumentuose nurodyta pinigų perdavimo paskirtis (pvz., akcininko įnašas, sąskaitos papildymas ir kt.). Vertinant ieškovo reikalavimą dėl paskolos sutarties (ne)atitikties įstatymo nustatytai sandorio formai, svarbus įsitikinimas dėl paskolos pinigų perdavimo apimties (grynaisiais ar mokėjimu per banką). Tik nustačius, kiek buvo perduota pinigų pagal paskolos sutartį, atsižvelgiant į paskolos perdavimo grynaisiais ar negrynaisiais pinigais dydį, bus galima įvertinti, ar paskolos sutartis atitinka CK 1.74 straipsnio nuostatas (ar ji turėjo būti sudaryta notarine forma). Nurodytina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIOĮN-01 V. B. iš kasos buvo išduoti 35 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau įvardintas išdavimo pagrindas – įnašo grąžinimas, todėl pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, kokiu pagrindu šie pinigai buvo sugrąžinti. Taip pat nurodė, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus, taip pat ir bendrovės išduotas pažymas apie buvusio akcininko ir vadovo pervestų pinigų likutį ir jų paskirtį, kurie turėtų būti įvertinti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
9. Kaip byloje nustatyta, V. B. į atsakovės UAB „Purpura“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke 2015 m. rugpjūčio 3 d. įnešė 23 000 Eur grynųjų pinigų (dokumento Nr. .(duomenys neskelbtini); mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“); 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. (mokėjimų pavedimai Nr. 254 ir Nr. 255; AB „Citadele“ banko sąskaitos išraše mokėjimo nurodymuose nurodyta paskirtis „paskolinimas“) pervedė 80 000 Eur. V. B. į nurodytą banko sąskaitą įnešė ir 875 Eur, paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Byloje taip pat yra duomenys, kad į AB „Swedbank“ sąskaitą 2015 m. kovo 7 d. įnešti 4 000 Eur, o 2015 m. kovo 9 d. įnešti 5 000 Eur, tačiau nėra įvardijama, kas šiuos pinigus pervedė. Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad V. B. atsakovės sąskaitą 2015 m. kovo 2 d. papildė 10 000 Eur, 2015 m. liepos 31 d. 80 000 (40 000 + 40 000) Eur ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. 40 000 Eur akcininko įnašais, t. y. iš viso 130 000 Eur dydžiu. Šiuos duomenis patvirtina 2015 m. kovo 2 d. kasos pajamų orderio kvitas serija .(duomenys neskelbtini) (įneštas 10 000 Eur dydžio akcininko įnašas grynaisiais pinigais); 2015 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderio kvitas serija .(duomenys neskelbtini) (įneštas 40 000 Eur dydžio akcininko įnašas grynaisiais pinigais) ir tą pačią dieną atliktas 40 000 Eur dydžio akcininko įnašo pavedimas Nr. .(duomenys neskelbtini) į atsakovės AB „Citadele“ banke esančią sąskaitą bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija .(duomenys neskelbtini) (įneštas 40 000 Eur dydžio akcininko įnašas grynaisiais pinigais). Kasos knygos išrašas patvirtina, kad 2015 m. liepos 31 d. atsakovė disponavo 40 000 Eur akcininko įnašu, užpajamuotu korespondentinėje sąskaitoje Nr. .(duomenys neskelbtini). UAB „Purpura“ 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. .(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. iš kasos buvo išduoti 35 000 Eur grynaisiais pinigais, nurodytas išdavimo pagrindas – įnašo grąžinimas. Atsakovės sąskaitos Nr. .(duomenys neskelbtini) „Kitos finansinės skolos“ aktyvumo ataskaitoje užfiksuotas 35 000 E. V. Brazlausko įnašo grąžinimas pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. .(duomenys neskelbtini) ir V. B. įvairiais pagrindais perduotas atsakovei lėšų bendras 113 821 Eur dydis.
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervesdama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, jog pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti, įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą bei, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
11. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kita. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina egzistuojant paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).
12. Teismų praktikoje pažymėta, kad papildomi akcininkų įnašai – tai akcininkų sprendimo pagrindu įmonei neatlygintinai perduodamos piniginės lėšos (pagalba), kai jai trūksta turto (taip pat ir piniginių lėšų), dėl to įmonė patiria nuostolių. Šių lėšų įmonė neturi pareigos grąžinti akcininkams, o pastarieji turi teisę papildomų įnašų pagrindu sumokėtas pinigines lėšas atgauti tik dividendų forma, kai įmonė dirba pelningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1287/2012; 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1739-823/2016). Šiuo aspektu svarbus juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principas, pagal kurį juridinis asmuo yra atskiras subjektas, kuris valdo, naudoja ir disponuoja turtu savarankiškai (CK 2.48 straipsnis), t. y. atskirai nuo akcininko.
13. Teismas
pažymi, kad remiasi pirminiais į bylą pateiktais dokumentais (CPK 178, 185 straipsniai). 14. Nustatyta, kad V. B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, 2015 m. kovo 6 d. įnešė 875 Eur grynųjų pinigų (iš jų 821 Eur paskola). V. B. 2015 m. liepos 31 d. pervedė 40 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 3 d. taip pat pervedė 40 000 Eur, AB „Citadele“ banko sąskaitos išraše mokėjimo nurodymuose nurodyta paskirtis „paskolinimas“. Taip pat nustatyta, kad V. B. 2015 m. birželio 18 d. suteikė UAB „Purpura“ 2 983,84 Eur paskolą įnešdamas grynuosius pinigus į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, operacijos paskirtis – paskola. Nors ieškovas nurodo, kad ši suma nesusijusi su paskola, bet kodėl nesusijusi jokių paaiškinimų nepateikė. Iš kitų banko išrašuose esančių pavedimų nenustatyta, kad būtų padaryti pavedimai ar sumokėta grynais pinigais kaip paskola atsakovei. Visos kitos atsakovei pervestos sumos įvardijamos kaip akcininko įnašai arba sąskaitos papildymas. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad nustačius, jog dalimi pervestų pinigų buvęs akcininkas finansavo bendrovę, šiuo pagrindu akcininkui įnešus pinigines lėšas į įmonę, jos tampa bendrovės nuosavybe bei jų negalima išsireikalauti. Taigi, nustačius, jog dalis pervestų pinigų yra ne pagal paskolos sutartį, o pagal kitą santykį (pvz., akcininko įnašas įmonei), šių pinigų negalima priteisti, nes tai yra bendrovės nuosavybė ir šie pinigai nėra susiję su paskolos dalyku. 2020 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. .(duomenys neskelbtini) V. B. grąžinta 35 000 Eur įnašo, ginčo dėl šio įnašo grąžinimo nėra, nespręstinas klausimas dėl šio įnašo grąžinimo teisėtumo, nes nėra pagrindo laikyti šios sumos paskolos grąžinimu.
15. Teismas
konstatuoja, kad kitas ieškovo nurodytas sumas laikyti kaip paskolą nesant atsakovės įsipareigojimo grąžinti nėra pagrindo, todėl konstatuotina, kad atsakovei realiai buvo paskolinta (40 000+40 000+2983,84+821) 83 804,84 Eur, šią sumą patvirtina byloje esantys pavedimai (CPK 178, 185 straipsniai). 16. Esant byloje duomenims apie 80 000 Eur (40 000+40 000) paskolos sumą pavedimu ir 2 983,84 Eur ir 821 Eur sumas įnešant grynuosius į banko sąskaitą, nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo pažeistas imperatyvus sandorio formos reikalavimas, nes nei 2 983, 84 Eur suma, nei 821 Eur suma neviršija 3 000 Eur. Taip pat nėra pagrindo taikyti restitucijos, nes paskolos grąžinimo terminas yra numatytas 2030 m. birželio 30 d., todėl nei pripažinti paskolos dalį negaliojančia, nei priteisti skolą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 605 Eur išlaidas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, iš viso 4 961 Eur.
19. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistina 4 961 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“ iš ieškovo T. G. (T. G.) 4 961 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Almantas Padvelskis