Administracinė byla Nr. eR-31-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00041-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.2; 5.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui G. M.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipiasi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, VRK) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. Sp-140 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde remiasi šiais argumentais:

2.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, pagal 24 straipsnio 5 dalį. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, pareiškėjui buvo atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ketveriems metams.

2.2.                      Skundžiamu Sprendimu atsakovas: 1) pripažino pareiškėjo, Kupiškio rajono savivaldybės mero, įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį; 2) pripažino negaliojančiu pareiškėjo savivaldybės mero pažymėjimą.

2.3.                      Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, nes yra nemotyvuotas – jame nenurodytas nei teismo nuosprendis, nei kokios teisės teismo sprendimu buvo atimtos, nei aktualios faktinės aplinkybės. Tokiu būdu buvo apsunkinta pareiškėjo galimybė ginčyti Sprendimą.

2.4.                      Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pažymi, kad rinkėjams ir išrinktajam asmeniui negali kilti abejonių dėl išrinktų asmenų įgaliojimų nutraukimo nesuėjus terminui. Komisija neužtikrino rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principų. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie atsakovo pasitarimą, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam.

2.5.                      Komisija nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą pripažinti pareiškėjo įgaliojimus nutrūkusiais. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas gali būti taikomas tik vadovaujantis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kurio rezoliucinėje dalyje gali būti skiriamos BK 67 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Aptariama nuostata nesuteikia Komisijai teisės savarankiškai nuspręsti, kad bet koks apkaltinamasis nuosprendis gali būti laikomas pagrindu taikyti minėtą Rinkimų kodekso nuostatą. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas ir dėl neatsargių nusikaltimų, nusižengimų, kurie yra nesusiję su asmens vykdomomis pareigomis.

2.6.                      Pareiškėjui pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su viešųjų teisių atėmimu arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu. Pareiškėjui nebuvo atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei eiti šias pareigas. Pareiškėjas, remdamasis, be kita ko, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, pažymi, kad jam buvo atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje. Komisija plečiamai išaiškino teismo nuosprendį ir pareiškėjui pritaikė jam teismo nepaskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Komisija, esant neaiškumų dėl baudžiamojo poveikio priemonės, turėjo kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių pašalinimo. Šio išaiškinimo taip pat buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eR-20-602/2023. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu byloje Nr. 1S-41-449/2023 taip pat nurodė, kad viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl tokios priemonės taikymo apimties išplėtimas vertinamas kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas ir yra neteisėtas bei nepagrįstas. 

3.       Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                       VRK posėdyje, kuris buvo transliuojamas viešai 2023 m. gegužės 16 d., buvo įvardintas nurodytas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Kadangi VRK posėdis vyko viešai, visi asmenys turėjo teisę jame dalyvauti arba stebėti posėdį nuotoliniu būdu. Apie VRK posėdį yra skelbiama iš anksto Rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Todėl nesutiktina su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad jam nebuvo žinoma apie VRK posėdį, dėl kokio teismo sprendimo buvo priimtas Sprendimas ir kad jam nebuvo aiškios Sprendimo priėmimo teisinės ir faktinės aplinkybės.

4.2.                      Sprendimo motyvai yra trumpi, kadangi Sprendimas yra formalus Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų taikymas. Pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 1 dalį VRK turi pareigą, gavusi atitinkamą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, priimti VRK sprendimą nurodytoje dalyje nustatytais terminais dėl mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui. Atsižvelgiant į tai, kad VRK posėdžiai yra vieši, informavimas apie dalyvavimą ir kvietimas dalyvauti tokiame posėdyje suinteresuotiems asmenims vykdomas, kaip ir nurodyta, Rinkimų kodekso nustatyta tvarka, viešai paskelbus apie numatomą VRK posėdį, kur bus svarstomas nurodytas klausimas.

4.3.                      Pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatą pagrindas nutraukti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Šis pagrindas yra formalus ir Rinkimų kodeksas nedetalizuoja, koks turi būti įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio turinys baudžiamojoje byloje bei nenumato jokių išimčių. Ši imperatyvi nuostata turi turinio ir formos reikalavimus, kurie aiškiai nustato, kad pagrindas ją taikyti pagal turinį yra bet koks apkaltinamasis nuosprendis, o pagal formą – kad toks apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Jokių kitų išimčių ir / ar kitų sąlygų įgyvendinti šią nuostatą nėra ir negali būti. Rinkimų kodeksas nesuteikia VRK teisės savaip traktuoti ir taikyti šią imperatyvią nuostatą.

4.4.                      LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eR-59-552/2019 nagrinėjo analogišką ginčą ir konstatavo, kad, įvykus juridiniam faktui (įsiteisėjus bet kokiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui), savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta.

4.5.                      Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad turi būti atliekama įsiteisėjusio teismo nuosprendžio turinio „gramatinė-žodinė“ analizė, taip pat analizuojama, kokios pareiškėjo teisės buvo atimtos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tai nėra VRK kompetencija, todėl VRK neturi jokio teisinio pagrindo viršyti savo kompetencijos ribas ir aiškinti bei analizuoti įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, jo turinį baudžiamojoje byloje.

4.6.                      Priimtas Sprendimas nėra susijęs su viešųjų teisių atėmimu ir šis klausimas Sprendime nebuvo sprendžiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

5.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. Sp-140 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui“ teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendime nurodoma, kad Komisija, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nusprendžia pripažinti pareiškėjo, Kupiškio rajono savivaldybės mero, įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį (1 d.); pripažinti negaliojančiu šio sprendimo 1 punkte nurodytą savivaldybės mero pažymėjimą Nr. 232301 (2 d.).

6.       Pareiškėjas nesutinka su Komisijos Sprendimu ir teigia, kad VRK Sprendimas tinkamai nemotyvuotas. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie Komisijos posėdį, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. Galiausiai, Komisija teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę išaiškino plečiamuoju būdu, viešųjų teisių atėmimas arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas pareiškėjui nebuvo taikytas.

7.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, pagal 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, pareiškėjui buvo atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ketveriems metams.

8.       Komisija Sprendimu pareiškėjo įgaliojimus pripažino nutrūkusiais nesuėjus terminui, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. 

9.       Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto norma aiškinama kaip reiškianti, kad įvykus juridiniam faktui – įsiteisėjus bet kokiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-32-575/2023). Pažymima, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kokių reputacinių, sėslumo ar kitų kriterijų neatitinkantis asmuo netenka teisės būti savivaldybės tarybos nariu. Tokių kriterijų nustatymas pagal paskirtį yra ne piliečių teisės rinkti ar būti išrinktiems ribojimas, o, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos narių atgrasymas nuo nederamo jų statusui elgesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-59-552/2019).

10.       Komisija nurodo, kad ji Sprendimą priėmė vadovaudamasi įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023, o ne pagal šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pareiškėjui pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – atimtą teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ketveriems metams. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Komisija teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę išaiškino plečiamuoju būdu ar turėjo kreiptis į teismą dėl nuosprendžio išaiškinimo, vertintini kaip nesusiję su pareiškėjui Sprendimu pritaikytu teisių apribojimu.

11.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas, buvo nagrinėjama kitokia faktinė ir teisinė situacija, nei susiklosčiusi šioje byloje nagrinėjamu atveju. Pastarojoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kokie aspektai yra reikšmingi Komisijai priimant administracinį sprendimą dėl kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus registracijos panaikinimo dėl nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios taikymas ir aiškinimas kelia abejonių. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo įgaliojimai nutrūkusiais nesuėjus terminui pripažinti pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. pagal atvejį, kuris expressis verbis yra įtvirtintas Rinkimų kodekse.

12.       Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje išdėstė argumentus, kuriais kvestionavo Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto teisės normos konstrukciją, t. y. kad ši teisės norma apima tik įsitesėjusius apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, o kitų baudžiamajame procese priimamų procesinių sprendimų neapima ir pan., kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas ir dėl neatsargių nusikaltimų, nusižengimų, kurie nesusiję su asmens vykdomomis pareigomis. Tačiau teisėjų kolegija nevertina, kad byloje nagrinėjamu atveju Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas turėtų būti aiškinamas kitaip, nei jis jau yra išaiškintas ankstesnėje teismo praktikoje, ar kad šiuo atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, keliant minėtos normos konstitucingumo klausimą. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjo atveju buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 už tokias nusikalstamas veikas, kaip kyšininkavimas (BK 225 str. 2 d.), prekyba poveikiu (226 str. 2 d.) ir dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (300 str. 1 d.), kurios buvo įvykdytos pareiškėjui einant Kupiškio rajono savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos nario pareigas – atliekant savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas. Todėl kiti baudžiamojo proceso metu galimi priimti sprendimai ar kitokio pobūdžio (su asmens vykdytomis pareigomis nesusijusių) nusikalstamų veikų vertinimas nėra susiję su sprendžiamu ginču, nes pareiškėjo atveju buvo priimtas būtent apkaltinamasis teismo nuosprendis, susijęs su jo vykdytomis Kupiškio rajono savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos nario pareigomis. Be to, pareiškėjui buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje ketveriems metams, kuri suponuoja atitinkamus apribojimus pareiškėjo užimamų pareigų srityje, galiojančius Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto netaikymo atveju (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad  meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą, o pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo).

13.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam) (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia savivaldybių tarybų, rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

14.       Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti duomenis apie įsiteisėjusius teismo nuosprendžius ir jo padarytas nusikalstamas veikas, o Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų – likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Taigi sistemiškai vertinant Rinkimų kodekso normas, matyti, kad informacija apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių asmenų padarytas nusikalstamas veikas ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius teismo nuosprendžius yra itin reikšminga ir svarbi aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems rinkėjams. Tokios informacijos egzistavimas prieš rinkimus gali padaryti reikšmingą įtaką rinkėjų apsisprendimui nebalsuoti už tokį kandidatą.

15.       Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje yra reglamentuojama savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūra. Pagal šio straipsnio 3 dalį teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: jis sulaužė priesaiką (1 p.); jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (2 p.). Šis teisinis reguliavimas neįtvirtinta, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą pradėti galima dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Todėl tokiu atveju taikomas Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas.

16.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023, Komisija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą, vadovaujantis Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu, priimti ginčijamą Sprendimą ir pripažinti pareiškėjo, Kupiškio rajono savivaldybės mero, įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, atitinkamai pripažinti negaliojančiu savivaldybės mero pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

21.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad apie Komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas kandidato registracijos panaikinimo klausimas, pagal viešojoje teisėje pripažįstamą gero administravimo principą, asmenys, kuriems šis klausimas turi įtakos, turėjo būti iš anksto informuoti. Tačiau, jeigu šis procedūrinis pažeidimas nesutrukdo pareiškėjui pasinaudoti savo teisių gynimu, paduodant skundą teismui, jis nelaikomas esminiu pažeidimu ir nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti sprendimą. Tam reikšminga ir aplinkybė, kad apie numatomus Komisijos posėdžius bei juose priimtus sprendimus yra skelbiama viešai (2019 m. vasario 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-16-552/2019).

22.       Atsakingo valdymo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi Komisija yra saistoma Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, iš kurio išplaukia asmens teisė į gerą administravimą, kurios sudėtinė dalis yra asmens teisė būti išklausytam.

23.       Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalyje numatytų savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui procedūros specifika yra tokia, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas. Detalesnių šią procedūrą reglamentuojančių nuostatų Rinkimų kodekse nėra įtvirtinta. Pastebėtina, kad įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal apkaltinamąjį teismo nuosprendį yra reikšmingas neigiamas pasekmės asmeniui sukeliantis sprendimas, todėl teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentams, kad pareiškėjas turėjo būti informuotas apie Komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas jo įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą klausimas, turėjo teisę dalyvauti jame ir pateikti savo paaiškinimus. Tai, kad, kaip nurodė Komisijos atstovas teismo posėdžio metu, Komisijoje yra sprendžiama daug su savivaldybių tarybų nariais ar merais susijusių klausimų ir yra sudėtinga visus informuoti apie nagrinėjamus klausimus, neatleidžia nuo atsakingo valdymo principo Komisijai suponuojamos pareigos informuoti asmenis apie juos liečiančių klausimų Komisijoje nagrinėjimą ir sudaryti galimybę būti išklausytiems. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjamu atveju šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, lemiančiu Sprendimo panaikinimą. Be to, reikia pastebėti, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie galėjo turėti įtakos Komisijos atliktai mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui procedūrai ar galėjo reikšmingai paveikti šios procedūros baigtį. Taip pat pastebėtina, kad, kaip nurodo ir Komisija, apie numatomus Komisijos posėdžius bei juose priimtus sprendimus yra skelbiama viešai.

24.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo.

25.        Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio
1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai         Audrius Bakaveckas

                Arūnas Dirvonas

                Milda Vainienė