Civilinė byla Nr. e2-1057-854/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01079-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 2.6.20.4.; 3.1.7.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
sekretoriaujant Kamilei Blaževičiūtei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ atstovams vadovui A. K., advokatams Arūnui Bertuliui, Viačeslav Pavlov, atsakovui E. V., atsakovų E. V., J. A. B. ir J. V. atstovui advokatui A. J.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ ieškinį atsakovams E. V., J. A. B. ir J. V. dėl skolos priteisimo atsakovų priešieškinį ieškovei dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus turtas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinusi prašo: priteisti ieškovei iš atsakovų E. V. 18 349,72 Eur, J. A. B. – 18 349,72 Eur, J. V. – 13 300,56 Eur skolą; priteisti ieškovei UAB „Vilniaus turtas“ iš atsakovų proporcingai sumai, kiekvieno jų gautai iš pirkėjo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų proporcingai sumai, kiekvieno jų gautai iš pirkėjo, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Tarp ieškovės ir bei atsakovų, trijų pagrindinių UAB „Vilniaus Kontūras“ akcininkų, 2020-03-13 buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 20200218 (toliau – Sutartis), kurios 3.1 punktu Klientas (atsakovai) pavedė Paslaugos teikėjui (ieškovei), o Paslaugos teikėjas įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką – atsakovams priklausančios įmonės (UAB „Vilniaus Kontūras“) akcijų dalies pardavimo ir/ar viso bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (toliau – ir Objektas). Atsakovai akcijų pardavimo atveju įsipareigojo sumokėti atlyginimą proporcingai pagal kiekvieno akcininko gautą sumą iš pirkėjo. Ieškovė įsipareigojo elektroniniu paštu ar kita rašytine forma informuoti apie papildomus, neįskaitant tų, kurie jau buvo užtvirtinti paslaugų sutartyje, objektu besidominčius potencialius pirkėjus, derybų eigą, pageidavimus, susitarimus, susiderinti galimą pardavimo eigą, informuoti raštu, elektroniniu paštu ar žodžiu apie šios sutarties vykdymą ir potencialius pirkėjus. Atsakovai įsipareigojo, kad tuo atveju, jeigu su bet kokiu potencialiu pirkėju, apie kurį paslaugos teikėjas informavo raštu (elektroniniu paštu) bus sudaryta pardavimo, lizingo, mainų, įmonės akcijų pirkimo ar kitokio pobūdžio turto perleidimo sutartis, atsakovai sumokės ieškovui visą Sutarties 7.1. punkte nurodytą atlygį, t. y. 100 proc. skirtumo tarp faktinės objekto pardavimo kainos (2 100 000 Eur) ir atsakovų norimos gauti kainos (2 000 000 Eur) – 100 000 Eur. Atlyginimas ieškovei turėjo būti sumokamas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po preliminarios (jei tokia nepasirašoma – nuo pagrindinės) objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. 2020 m. rudenį, prieš atsakovams pakeliant akcijų pardavimo kainą iki 2 400 000 Eur sumos, spaudžiant atsakovams ir ieškovei nusileidus, šalys komisinį ieškovės atlyginimą sumažino iki 50 000 Eur sumos.
3. Kol vyko derybos dėl paslaugų sutarties sudarymo, ieškovė jau buvo pradėjusi teikti paslaugas, todėl Sutarties 6.1 punkte pasirašant sutartį ir buvo įrašyti trys ieškovės surasti potencialūs atsakovams priklausančių akcijų potencialūs pirkėjai: UAB „Trinapolis“, UAB „Hanner“ ir UAB „Korelita“, su kuriais ieškovė, veikdama akcininkų vardu, vedė derybas dėl akcijų pardavimo. Pagal Sutarties 6.3 punktą, pirkėju taip pat buvo laikomas ir pirkėju įvardintos įmonės vadovas ar potencialių pirkėjų dukterinės įmonės ir visi kiti susiję asmenys.
4. Ieškovės bendradarbiavimas su atsakovais žodinio susitarimo pagrindu buvo vykdomas dar nuo 2018-08-09, kai ieškovė gavo iš atsakovų ir persiuntė potencialiems pirkėjams informaciją apie UAB „Vilniaus kontūras“ turtą bei su tuo turtu susijusius įsipareigojimus, tačiau tuo metu didelio susidomėjimo atsakovų objektu nebuvo sulaukta. 2020 m. pradžioje ieškovė, surinkusi iš atsakovų informaciją apie parduodamos įmonės turtą (atsakovai 2020 m. vasario 2– 3 dienomis ieškovės prašymu teikė žemės sklypo planą ir 1998-12-23 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 836), gautus duomenis pasiūlė keliems potencialiems pirkėjams. Taip 2020-02-15 ieškovė informavo apie parduodamą objektą ir UAB Trinapolis, o vėliau ir UAB „Korelita“ interesais veikusį nekilnojamojo turto tarpininką. Ieškovei susižinojus apie UAB „Hanner“ investicinius planus ir nepavykusį UAB „Hanner“ mėginimą įsigyti gretimą teritoriją, ieškovės atstovas A. K. susisiekė UAB „Hanner“ atsakingu darbuoju R. R. (plėtros vadovas), pasiūlydamas jam 2020-03-04 detaliau peržiūrėti informaciją apie parduodamą Atsakovų objektą bei žodžiu/raštu gavo patvirtinimą, kad šis objektas UAB „Hanner“ domina. Dėl šios priežasties ieškovė, siekdama įteisinti tarpusavio santykius su atsakovais, suderino ir pasirašė Sutartį, kurioje ranka jau buvo įrašyti potencialūs ieškovės surasti pirkėjai – UAB Hanner, UAB Trinapolis ir UAB Korelita.
5. Ieškovas suteikė paslaugas tinkamai, ieškovo papildomų, be Sutartyje nurodytų, potencialių pirkėjų, teikė jiems informaciją apie objektą, o atsakovams - apie pirkėjus, išreiškusius susidomėjimą, aktyviai vedė derybas, organizavo susitikimus, pokalbius dėl akcijų pardavimo iki 2021 m. birželio mėn., kol buvo pasiektas susitarimas tarp potencialaus pirkėjo (su UAB „Hanner“ susijusios įmonės UAB „Trust capital“) ir atsakovų dėl UAB „Vilniaus kontūras“ akcijų dalies įsigijimo pagal suderintas preliminarios sutarties sąlygas. Nors viskas ir buvo suderinta: akcijų pardavimo terminai, sąlygos, turinys ir sąlygos, tačiau ieškovės atstovas buvo iškviestas pas atsakovus ir jam buvo pasiūlyta rinktis arba jam išmokamas tik mažesnis nei sutartas atlyginimas – 15 000 Eur arba iš viso nieko. Nuo to momento atsakovai jokios konkrečios informacijos nei apie tolimesnę eigą, nei apie sandorio sudarymo faktą ieškovei neteikė, nors pagal sudarytą sutartį privalėjo (Sutarties 5.1.3. p.).
6. 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovė iš oficialių šaltinių sužinojo, jog atsakovai tą patį mėnesį pardavė savo akcijas ieškovo surastam pirkėjui su UAB „Hanner“ susijusiai įmonei – UAB „Trust capital“, apie kurią ieškovė buvo informavusi atsakovus ir su kuria, atstovaudama atsakovų interesus, vedė derybas bei suderino susitarimo sąlygas, tačiau ieškovei atlygio atsakovai nesumokėjo.
7. Atsakovams E. V. ir J. A. B. priklausė po 37138 vnt. UAB „Vilniaus kontūras“ akcijų, J. V. – 26919 vnt. UAB „Vilniaus kontūras“ akcijų (iš viso 101195 vnt. akcijų). Atitinkamai pagal tokią pačią proporciją skaičiuotina ir iš kiekvieno atsakovo priteistina skola ieškovei, t. y. iš atsakovų E. V. ir J. A. B. po 18 349,72 Eur (37138 vnt. x 50 000 Eur / 101195 vnt.), o iš J. V. – 13 300,56 Eur.
8. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, procesiniuose dokumentuose nurodė su reikalavimais nesutinkantys, pažymėjo, kad šalys susitarė, jog Sutartis niekaip neapriboja Kliento galimybių ieškoti pirkėjų savarankiškai ar dirbti su kitais Paslaugos teikėjais (Sutarties 3.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo vykdyti ne tik pirkėjų paiešką, bet kartu teikti ir kitas su tuo susijusias paslaugas: atstovauti Kliento interesus, susijusius su Objekto pardavimu, teikti pilną ir teisingą informaciją pirkėjams apie Objektą, jo pardavimo sąlygas, vykdyti derybas su jais, derinti galimą pardavimo eigą, dalyvauti derybose su potencialiu pirkėju derinant Objekto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei teikti Klientui išsamią informaciją el. paštu ar kita rašytine forma apie Objektu besidominančius pirkėjus, derybų eigą, pageidavimus, susitarimus, susiderinti galimą pardavimo eigą (Sutarties 3.1, 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3 ir 4.1.4 punktai).
9. Ieškovė šioje byloje yra savo srities profesionalė ir ji turi įrodyti, kad paslaugas atliko tinkamai, kad tinkamai vykdė Sutartį ir galutinis rezultatas (Objekto pardavimas) buvo pasiektas jos dėka ir pastangomis. Ieškovė nepateikė jokių realių ir pagrįstų įrodymų dėl Sutarties vykdymo, išskyrus menamus įrodomus, t. y. ieškovės atstovo A. K. el. laiškus, skirtus Klientui (jos atstovui įmonės vadovui), kuriuose nurodoma, jog neva kažkas susidomėjo pardavinėjamu Objektu, neva surastas naujas potencialus pirkėjas, tačiau nė vienas iš tų menamų surastų potencialių pirkėjų taip ir nesusisiekė su atsakovais dėl Objekto pirkimo, jokio susidomėjimo neišreiškė nei žodžiu, nei raštu.
10. Ieškovė niekuomet neįvykdė paslaugų teikėjo pareigos pateikti ataskaitą apie suteiktas paslaugas. Atsakovų atstovas 2021 m. lapkričio 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ieškovei ir jos atstovui advokatui 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl visų atliktų darbų (suteiktų paslaugų) ataskaitos pateikimo (su tai pagrindžiančiais įrodomais), tačiau prašoma ataskaita ar kita informacija taip ir nebuvo pateikta.
11. Ieškovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, paslaugų neteikė, pirkėją (kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo su UAB „Hanner“ susijusi įmonė) atsakovai susirado patys, su juo patys derėjosi, dėl to nebuvo ir nėra skolingi ieškovei už nesuteiktas paslaugas.
12. Ieškovės atstovas A. K. nori gudravimu gauti iš atsakovų atlyginimą už menamas tarpininkavimo paslaugas, kurios realiai nebuvo teikiamos. A. K. veikimas kartu su R. R., kuris jau 2021 m. birželio 30 d. išsigina turėjęs reikalų su A. K., galimai buvo tikslas gauti dvigubus komisinius. Ieškovė tik dabar tvirtina, kad R. R. buvo UAB ‚Hanner“ atstovas, tačiau atsakovai buvo įsitikinę, kad jis yra UAB „Omberg“ atstovas. Ši painiava įvyko dėl ieškovės ir R. R. gudravimo, galimai veikiant kartu, tikslu pasipelnyti ir gauti atlygį už nieką. Atsakovai reikalavo A. K. pasiaiškinti dėl tokio gudravimo, tačiau pasiaiškinimai nei žodžiu, nei raštu nebuvo atsakovams pateikti.
13. Pasiūlymas sumokėti 15 000 Eur ieškovei už tam tikrą darbą ieškant pirkėjų, buvo atsakovų geros valios ženklas, bet nereiškia ieškovės reikalavimų pripažinimo.
14. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Sutarties 6.1., 6.2., 6.3., 6.4. punktų nuostatas niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento dėl apgaulės ir/ar suklydimo.
15. Atsakovai teigia, kad ieškovė, 6.1 punkte, Sutarties pasirašymo procese, ranka įrašydama tariamai jau surastus potencialius pirkėjus UAB Hanner, UAB Trinapolis ir UAB Korelita, veikė nesąžiningai, t. y. žinojo, kad šios įmonės realiai neišreiškė jokio susidomėjimo parduodamu objektu (Atsakovų akcijomis) ir joms net nebuvo pristačiusi išsamios informacijos apie parduodamą objektą, su jais jokių susitikimų ar derybų iki Paslaugų sutarties pasirašymo nevykdė, tokių įrodymų ieškovė nepateikė į bylą, nes jų ir neturi. Tokiais veiksmais ieškovė, galimai veikdama apgaule, suklaidino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 2 dalis) atsakovus, nes Sutarties sudarymo metu neegzistavo (nebuvo surasti) 6.1 punkte nurodyti potencialūs pirkėjai. Net Paslaugų sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. per 12 mėnesių, nė vienas iš menamai surastų potencialių pirkėjų neišreiškė nė menkiausio susidomėjimo atsakovų UAB „Vilniaus kontūras“ turimų akcijų įsigijimu, jokių susitikimų, jokių paklausimų ar derybų nė su viena paminėta potencialia pirkėja nevyko. Ieškovė Paslaugų sutarties 6.1. punkte nurodė rinkoje žinomus potencialius pirkėjus (įmones, kurios veikia nekilnojamojo turto rinkoje), tačiau juos žinojo ir Klientui jau buvo nurodę ir kiti brokeriai, bent jau vieną iš jų – UAB „Hanner“, tačiau tai nereiškia, kad paslaugos jau yra tinkamai suteiktos ir už tai privaloma atlyginti. Ir tuo labiau tai nereiškia, kad minimi pirkėjai yra realūs – realiai surasti. O būtent tai ir bando ieškovė įrodinėti savo ieškiniu. Atsakovai (akcininkai) įmonės (kliento UAB „Vilniaus kontūras“) suderintoje sutartyje šio punkto net nepastebėjo Sutarties pasirašymo metu ir nespėjo įvertinti galimų tokio įrašymo pasekmių. Paslaugų sutarties derinimo metu (kas trunka gerokai ilgiau), kai šalys gali ramiai įvertinti ir sutikti ar ne su siūlomomis sąlygomis, jas patikrinti, to nebuvo padaryta iš Ieškovės (tokių sandorių profesionalo) pusės. Ieškovės elgesys tai padaryti būtent sutarties pasirašymo metu yra laikytinas itin nesąžiningu, atsakovai, vyresnio amžiaus žmonės, pasirašė nepastebėdami tokio esminio papildymo Sutartyje ir negalėdami įvertinti, kad ieškovės ranka įrašyti potencialūs pirkėjai iškart jau sudarys pagrindą gauti milžiniškam atlyginimui, taiga jie buvo tyčia suklaidinti dėl esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
16. Sutarties 6.2 ir 6.4 punktų nuostatos, reglamentuojančios tarpininkavimo paslaugos atlikimo pripažinimą, su kuriuo atsakovai nesutinka ir ginčija, savaime nelemia ir nepakeičia vienos iš susitarimo šalių - ieškovės - teisės gauti atitinkamą atlyginimą tik po Objekto realaus pardavimo Paslaugos teikėjo surastam pirkėjui, o kitos šalies (Kliento) pareigos sumokėti šį atlyginimą tik Objekto pardavimo atveju Paslaugos teikėjo surastam pirkėjui, atitinkamai Paslaugos teikėjui įvykdžius ir kitas susijusias paslaugas, kurios nurodytos Sutarties 3.1, 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3 ir 4.1.4 punktuose. Sutarties 3.1, 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3 ir 4.1.4 punktai, kuriuose nustatyti Paslaugų sutarties tikslas ir Paslaugos teikėjo (Ieškovės) įsipareigojimai, prieštarauja Sutarties 6.2 ir 6.4 punktams, nes iš esmės suteikiama Paslaugos teikėjui (profesionalui) teisė gauti atlygi, nevykdant Sutartyje jai numatytų įsipareigojimų ir nepasiekiant Šalių sutarto dalyko, t. y. Objekto realaus pardavimo (Sutarties 3.1 punktas). Tokios Sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis atsakovų (akcininkų, fizinių asmenų - vartotojų) atžvilgiu. Sutartis parengta taip, kad nepriklausomai nuo to kas suras realų pirkėją (pats Klientas ar net kitas jo samdomas paslaugos teikėjas, nes Sutartis tai leidžia daryti), bet kokiu atveju atlyginimas būtų mokamas ieškovei UAB „Vilniaus turtas“.
17. Sutarties 6.1., 6.2., 6.3., 6.4. punktų sąlygos leidžia nevykdant tarpininkavimo paslaugų, o tik nurodant neva surastą potencialų pirkėją, gauti atlygį. Atsakovai pažymėjo, kad taip ieškovė, suklaidinusi ir/ar apgavusi atsakovus, Sutartyje numatė itin nesąžiningas sąlygas, pagal kurias, net neatlikus realiai darbo ir nevykdant paslaugos sutartyje numatytų jai įsipareigojimų, nusimatė sau teisę pareikalauti atlyginimo.
18. Ieškovė su jai priešieškiniu pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovų elgesys iki pat šios bylos iškėlimo momento rodo, jog visas Sutarties nuostatas ir sąlygas jie suprato ir sąlygos juos tenkino bei su jomis sutiko pasirašydami Sutartį bei jų neginčijo iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovai nurodytus Sutarties punktus, susijusius su tarpininkavimo paslaugų pripažinimu, prašo pripažinti negaliojančiais vien tik dėl to, jog jais remiasi ir savo ieškinį grindžia ieškovė.
19. Sutarties projektas buvo nusiųstas Atsakovams 2020-03-13 13:48 val. kartu siūlant atsakovams esant reikalui daryti joje pakeitimus pagal savo poreikius. Ieškovės atstovui atvykus pas atsakovus į jų ofiso patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Sutartis ir joje esančios sąlygos, įskaitant įrašą apie potencialius pirkėjus ir atlyginimo dydį, buvo patvirtinta iš abiejų pusių. Atsakovai jokių prieštaravimų ar pretenzijų ne susitikimo metu, nei po jo, ne dar vėliau ieškovei dėl tariamai nesąžiningo elgesio ir ar Sutarties punktų, susijusių su tarpininkavimo paslaugų pripažinimu tinkamomis (trijų bendrovių įrašymo kaip potencialių pirkėjų), nereiškė.
20. Atsakovų grasinimas ieškovei, jog ieškovei neperrašius išankstinės sąskaitos iš 50 000 Eur į 15 000 Eur sumą, atsakovai ketina nevykdyti sandorio su UAB Hanner (nors su ja jau buvo pasirašyta preliminari sutartis) ir nutraukti Sutartį su ieškove, patvirtina, jog atsakovams nuo pat pradžių (Sutarties sudarymo momento) buvo suprantami ir aiškūs Sutarties punktai, susiję su tarpininkavimo paslaugų pripažinimu tinkamomis sąlygomis. Kartu toks grasinimas reiškė ieškovės esminio indėlio pripažinimą surandant potencialų pirkėją atsakovų objektui, juk kam nutraukti sutartį su UAB Hanner, jei ieškovė, kaip kad savo procesiniuose dokumentuose visiškai nepagrįstai teigia atsakovai, nieko apart vieno pirkėjo UAB „Omberg“ nerado ir derybose nedalyvavo.
21. Esminių sutarties sąlygų atsakovai neginčija, o tuo tarpu Sutarties 6.1 punktas nėra esminė Sutarties sąlyga, ja tik nurodytas potencialių pirkėjų sąrašas, kurio paskirtis ir tikslas – informuoti klientą (t.y. atsakovus) apie Objekto įsigijimu suinteresuotus asmenis. Analogiška nuostata yra įtvirtina ir Sutarties 6.2 punkte, kurioje numatyta pareiga Paslaugų teikėjui raštu pranešti apie potencialius Objekto pirkėjus Klientui. Pažymėtina, kad jokių išankstinių sąlygų, susijusių su potencialiais pirkėjais ir ar jų santykio su Paslaugų teikėju (ieškove) Sutartyje nebuvo nustatyta (pvz. būtina išankstinė komunikacija) ir atsakovai sudarydami Sutartį iš ieškovės tokių sąlygų nereikalavo ir ieškovei nekėlė. Atsakovams sutinkant su esminėmis Sutarties sąlygomis dėl potencialių pirkėjų paieškos ir atlyginimo sumokėjimo (Sutarties 3.1 ir 7.1 punktais), akivaizdu, jog tariamas atsakovų suklydimas yra ne dėl esminių Sutarties sąlygų ir vien jau dėl to šios sąlygos negali būti pripažintos negaliojančiomis.
22. Atsakovai ginčija visus Sutarties punktus susijusius su tarpininkavimo paslaugų pripažinimu tinkamomis, tačiau nenurodo kaip konkrečiai atsakovai buvo apgauti į Sutartį įrašius ginčijamus punktus ir kaip jų įrašymas suformavo bei pakeitė atsakovų valią, taip pat atsakovai nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurios atskleidžia išankstinius Ieškovo neteisėtus (nesąžiningus) sumanymus pakeisti atsakovų valią sudarant Sutartį.
23. Bet koks rūpestingas asmuo, perskaitęs Sutarties 6.1 ir 6.2 punktus negalėjo nesuprasti, jog potencialiu pirkėju bus laikomas ne tik tas, kas yra įrašytas 6.1 punkte, bet ir tas, apie kurį Sutarties vykdymo eigoje praneš paslaugos teikėjas.
24. Atsakovai taip pat prašo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės Sutarties 6.3 punktą, pagal kurį pirkėju taip pat laikomas įvardintos įmonės vadovas ar kitos dukterinės įmonės ir visi kiti susiję asmenys kaip tai numatyta (CK 3.135 straipsnis), tačiau nenurodo, kaip ieškovo veiksmai (neveikimas) dėl šios nuostatos įrašymo į Sutartį įtakojo atsakovų valią ir kaip jie dėl tokios sutartinės nuostatos tapo apgauti. Atsakovai prašo pripažinti negaliojančiais ir Sutarties 6.4 punktą, kuriame yra įvardintos sąlygos kada tarpininkavimo paslauga laikoma tinkamai suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, tačiau vėl gi nenurodo, kaip konkrečiai ieškovės elgesys prieš Sutarties sudarymą ar konkrečiai šio punkto nuostatos įtakojo atsakovų valią ir dėl šios sąlygos įrašymo į Sutartį, kad jie kažkokiu būdu buvo tariamai ieškovės apgauti.
25. Atsakovai ir su priešieškiniu nepateikė jokio įrodymo, jog tariamai jų pačių ar kitų jų samdytų agentų pateikta informacija sudomino UAB „Hanner“, ar kad būtent kitų asmenų dėka buvo sudaryta A. K. suderinta ir sudaryta preliminarioji sutartis 2021 m. pavasarį. UAB „Hanner“ pradėjo aktyviai siekti įsigyti parduodamas atsakovų akcijas tik po to, kai su jais susisiekė bei kontaktus palaikė ieškovė. Todėl tai, jog neva UAB „Hanner“ apie Objekto pardavimą neva žinojo daug anksčiau, t. y. kad objektas buvo pardavinėjamas dar nuo 2005 m., informacija buvo skelbiama viešai laikraščiuose, internetiniuose portaluose, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi prikimo procese UAB „Hanner“ pradėjo dalyvauti tik po Ieškovės aktyvių veiksmų. Todėl UAB „Hanner“ ir kitų potencialių pirkėjų įrašymas į Sutarties 6.1 punktą nebuvo ir negalėjo suklaidinti atsakovų, nes būtent su vienu susijusiu ir ieškovės rekomenduotu asmeniu ir buvo sudaryta iš pradžių preliminari, vėliau ir pagrindinė atsakovų turimų akcijų pirkimo pardavimo sutartis.
26. Ieškovė teisę į atlyginimą įgijo ne tik dėl to, jog nurodė potencialius pirkėjus, tarp jų ir įmonę, kurios vardu UAB „Hanner“ pirks iš atsakovų akcijas, bet ir dėl to, jog ėmėsi aktyvių veiksmų tarpininkaujant dėl atsakovų turimų akcijų pardavimo, ką įrodo ieškovės pateikti įrodymai, o ir ką pripažino patys atsakovai 2021-06-22 16:36 elektroniniame laiške sutikdami su ieškovės indėliu, bet siūlydami mažesnį nei buvo tartasi anksčiau (50 000 Eur) atlyginimą. Tad net ir pripažinus negaliojančiomis ginčijamus Sutarties punktus, susijusius su tarpininkavimo paslaugų pripažinimu tinkamomis, ieškovei atlygimas už šioje byloje įrodytas ir atsakovų pripažintas tarpininkavimo paslaugas vis tiek priklausytų pagal Sutarties 7.1 punktą ir bendras Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias paslaugų teikimą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis) ir tokio dydžio, koks numatytas pačioje sutartyje, t. y. 100 000 Eur.
27. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai – vadovas ir advokatai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei prašė ieškinį tenkinti.
28. Teismo posėdžio metu atsakovas E. V. bei atsakovų atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti, taip pat iš esmės remdamiesi argumentais, dėstytais procesiniuose dokumentuose.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Byloje nustatyta, kad 2020-03-13 buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 20200218 (CBP-1071 priedai), kuria Klientas (UAB „Vilniaus kontūras“) susitarė su Paslaugų teikėju (UAB „Vilniaus turtas“) dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo. Sutartį pasirašė Kliento UAB „Vilniaus kontūras“ atstovas, jos pagrindiniai akcininkai – atsakovai, taip pat ieškovės (Paslaugų teikėjos) atstovas.
30. Atsakovams bendrai priklausė 94,6 proc. UAB „Vilniaus kontūras“ akcijų, E. V. ir J. A. B. – po 34,7 proc., o J. V. – 25,2 proc.
31. UAB „Vilniaus kontūras“ priklausė nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini).
32. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad pardavimo objektas yra UAB „Vilniaus kontūras“ akcijos ir visas jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Kliento objekto pardavimo kaina nurodyta 2 000 000 Eur. Sutarties 2 punkte taip pat nurodyta, kad akcininkai svarstytų prie tam tikrų sąlygų tik įmonės valdomo turto pardavimą – tokiu atveju kaina būtų didesnė. Sutarties 2 punkte be kita ko susitarta, kad jeigu pardavimo objektas yra įmonės UAB „Vilniaus kontūras“ akcijos – tuomet komisinį atlygį moka įmokės akcininkai proporcingai iš pirkėjo gautai sumai.
33. Nustatyta, kad 94,6 proc. atsakovams priklausiusių UAB „Vilniaus kontūras“ akcijų 2021 m. liepos mėn. buvo parduotos UAB „Trust capital“, kuri yra „Hanner“ grupės įmonė. Anksčiau, 2021-04-16, dėl to buvo sudaryta preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
34. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo klausimas dėl šalių tinkamumo, ir atsakovai viso proceso metu neginčijo aplinkybės, kad ieškovė įsipareigojusi pagal sutartį būtent jiems ir būtent atsakovai, faktiškai pardavę įmonės akcijas, esant sutartyje aptartoms sąlygoms, būtų atsakingi pagal sutartį sumokėti ieškovei.
35. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjo atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus visam 100 proc. skirtumui tarp faktinės objekto pardavimo kainos ir kliento norimos kainos (konkrečiu atveju 2 000 000 Eur). Tame pačiame punkte pažymėta, kad Klientas informuotas, kad Paslaugos teikėjas Objektą (įmonės akcijas) potencialiam pirkėjui pasiūlė įsigyti už 2 100 000 Eur, todėl potencialiam pirkėjui nusprendus įsigyti objektą, Klientas įsipareigoja sumokėti skirtumą, kuris lygus 100 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino ir ginčo dėl to nekilo, kad vėliau žodžiu tarp jų buvo susitarta, kad Objektas bus parduotas už didesnę kainą, nei numatyta Sutartyje, o tarpininkavimo mokestis sudarys 50 000 Eur. Tai patvirtina ir 2021-01-19 el. laiškas (CBP-1071 priedai).
Dėl Sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi
36. Atsakovai nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl Sutarties sąlygų (ne)sąžiningumo turi atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė, savo srities profesionalė, paslaugų sutartį sudarė su atsakovais – akcininkai, vyresnio amžiaus asmenimis, vartotojais. Taigi byloje kilo klausimas dėl Sutartimi sukurtų šalių tarpusavio santykių pripažinimo vartojimo teisiniais santykiais.
37. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys).
38. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą).
39. Taigi, specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, o ši apsauga nėra pateisinama, dėl to netaikoma, tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant pelno.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartimi paslaugas įsigiję ir įsipareigoję esant Sutartyje nustatytoms sąlygoms, už tai sumokėti atlygį, atsakovai, nors ir yra fiziniai asmenys, ką šiame kontekste pažymi jų atstovas, nelaikytini vartotojais. Atsakovai – UAB „Vilniaus kontūras“ akcininkai, šiuo atveju faktiškai siekė parduoti turimą verslą - įmonės, kuriai priklausė vertingas nekilnojamasis turtas, akcijas. Taigi Sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovų verslo, tačiau ne asmeninių vartojimo poreikių tenkinimo tikslais ir dėl to teismas sprendžia, kad ji negali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, atitinkamai - jai netaikytinos vartotojų teisių apsaugai ginti skirtos įstatymų nuostatos.
Dėl Sutarties 6.1-6.4 punktų (ne)galiojimo
41. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovai prašo pripažinti negaliojančiomis visas Sutarties 6 skyriaus – „Tarpininkavimo paslaugos atlikimo pripažinimas“ nuostatas – 6.1-6.4 punktus CK 1.90 ir/ar 1.91 straipsnių pagrindais, t.y. dėl suklydimo ir/ar apgaulės.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 38 punktas). Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 39 punktas).
44. CK 1.90 straipsnis nustato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
45. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, veikė nesąžiningai atsakovų atžvilgiu, kad ji tyčia būtų siekusi suklaidinti atsakovus ar nutylėti kokias nors aplinkybes, ir ieškovai, tai žinodami, nebūtų sutikę su ginčijamomis Sutarties sąlygomis. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai, sudarydami Sutartį, būtų neteisingai suvokę sandorio turinį arba neteisingai išreiškę valią sudaryti sandorį. Teismas šioje byloje nenustatė jokių atsakovų valios trūkumų, jiems sudarant Sutartį ir sutinkant su ginčijamais Sutarties 6.1-6.4 punktais. Toliau teismas pasisakys dėl aplinkybių, lemiančių tokią teismo išvadą.
46. Į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalių bendravimas dėl galimo tarpininkavimo atsakovams parduodant turtą vyko dar 2018 metais, šią aplinkybę patvirtino ir E. V., duodamas teismui paaiškinimus ir nurodydamas, kad su A. K. pirmą kartą šiuo klausimu kontaktavo 2017 metais, o 2020 metais jis pasiūlė sudaryti Sutartį.
47. Nustatyta, kad prieš šalims sudarant Sutartį, jos projektas buvo pateiktas atsakovams susipažinti elektroniniu paštu (dubliko priedas Nr. 5-1). Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas E. V. pripažino, kad atsakovai su projektu buvo susipažinę prieš Sutartį pasirašydami. Be to, jis patvirtino, kad įrašai ieškovės atstovo ranka Sutarties 6.1 bei 7.1 punktuose buvo padaryti Sutarties pasirašymo metu atsakovo ofise prie jo akių, taip pat patvirtino, kad su padarytais ranka įrašais sutiko. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog atsakovai turėjo ir galėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su Sutarties sąlygomis ir jei jos būtų buvusios jiems neaiškios, prieš pasirašydami Sutartį ir sutikdami su visomis jos sąlygomis, ką ir būtų padaręs bet koks protingas asmuo. Dėl to atmestini ir atsakovų atstovo nurodyti argumentai, kad ieškovė nesuteikė laiko atsakovams įvertinti Sutarties 6.1 punkto sąlygos galimas pasekmes, patikrinti jos pagrįstumo.
48. Aplinkybę, kad dar iki Sutarties su atsakovais sudarymo ieškovės vadovas dėl atsakovams priklausančio Objekto pardavimo bendravo su potencialiu pirkėju – „Hanner“ patvirtina 2020-03-04 A. K. siųsti ir gauti elektroniniai laiškai adresatui (duomenys neskelbtini) (dubliko priedas Nr. 5). Tai, kad dar iki Sutarties pasirašymo informacija apie atsakovų parduodamą objektą buvo teikta UAB „Trinapolis“ patvirtina ieškovės atstovo 2020-02-15 el. laškas (dubliko priedas Nr. 4). Dėl to teismas laiko paneigtu atsakovų grindžiant priešieškinį nurodytą argumentą, jog ieškovė Sutarties 6.1 punkte nurodė bet kokias įmones, aktyviai veikiančias nekilnojamojo turto rinkoje, juolab ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulės fakto iš ieškovės pusės bei nereiškia, kad atsakovai buvo suklaidinti, nes esą jokie potencialūs pirkėjai Sutarties sudarymo metu apskritai neegzistavo.
49. Nesutiktina, kad ieškovė paslaugų Sutarties 6.1-6.4 punktuose numatė itin nesąžiningas sąlygas, pagal kurias, net neatlikus realiai darbo ir nevykdant Paslaugų sutartyje numatytų jai įsipareigojimų, nusimatė sau teisę pareikalauti atlyginimo. Priešingai, paslaugų sutartimi šalys iš esmės susitarė dėl sėkmės mokesčio ir atsakovams pareiga jį sumokėti kyla tik esant Sutartyje nurodytų sąlygų visumai, kas yra aišku, suprantama, įprasta tarpininkavimo santykiuose ir negali būti laikoma nesąžininga.
50. Nesutiktina ir su atsakovų argumentais, kad ginčijamos sąlygos lemia didelės sumos (atlygio) sumokėjimą ieškovei, įrašiusiai į Sutarties 6.1 punktą UAB “Hanner”, neatliekant daugiau jokių tarpininkavimo paslaugų (paslaugos teikėjo įsipareigojimų), numatytų Paslaugų sutarties 4.1.1., 4.1.2., 4.1.3., 4.1.4 punktuose. Taip ginčijamų sąlygų neaiškina net ir pati ieškovė, byloje aktyviai įrodinėjanti tiek paslaugų teikimo visos Sutarties metu faktą, tiek aplinkybę, kad būtent ji faktiškai surado atsakovų Objekto pirkėją. Iš esmės analogiškai atsakovai grindžia ir 6.2 punkto sąlygos galimą negaliojimą, nurodydami, kad nesąžininga, jog ieškovei pakanka tik el. paštu nurodyti potencialų pirkėją, kad įgytų teisę į atlygį. Vis tik visuotinai žinoma, jog aktyviai nekilnojamojo turto srityje veikiantis brokeris sukaupia įvairios su šia rinka informacijos bei kontaktų, kuri konkrečiu atveju gali tapti reikšminga ir lemti sandorio sudarymą. Žinojimas, kas potencialiai norėtų ir galėtų įsigyti parduodamą objektą sandorio siekiančiam pardavėjui yra ypač svarbus, o tarpininko pagrindinė funkcija ir yra suvesti potencialų pirkėją su potencialiu pardavėju, kad būtų pasiektas esminis tikslas – turto pardavimas. Pagal šios bylos šalių sudarytą Sutartį potencialaus pirkėjo nurodymas savaime nelemia teisės į atlygį, nes tam būtina papildoma sąlyga – įvykęs sandorio su nurodytu pirkėju faktas. Dėl to teismo vertinimu, 6.1 ir 6.2 punktų nuostatos pagrįstai užtikrina paslaugų teikėjo teisėjų interesų apsaugą tuo atveju, jei klientas, sužinojęs apie susidomėjusį jo objektu subjektą, toliau su juo derėtųsi pats, taip siekdamas išvengti atlygio tarpininkui, ir nėra pagrindo šių nuostatų laikyti nesąžiningomis, juolab klaidinančiomis ar apgaulingomis.
51. Teismas atkreipia dėmesį, kad konkrečių argumentų, kaip atsakovai buvo apgauti ar suklydo dėl Sutarties 6.3 ir 6.4 punktų sąlygų, atsakovai byloje apskritai nepateikė.
52. Atsakovai (ypač bendrauti jų vardu dėl turto pardavimo įpareigotas E. V.) yra patyrę verslininkai. Tarpininkavimo parduodant turtą santykiai jiems iš principo buvo aiškūs, kaip ir tai, jog atlygio tarpininkui sumokėjimo sąlygos yra ypač svarbios. E. V. patvirtino, kad atsakovai bendravo ir su kitais brokeriais, bandė ir patys turtą parduoti, tai darė jau keletą metų. Jis taip pat nurodė, jog su kitais brokeriais sutarčių nepasirašė dėl to, kad nenorėjo tokių galimybių sau apriboti, bei paaiškino, jog sudarant Sutartį su ieškove atsakovams ypač svarbi buvo Sutarties 3.1 sąlyga, nustačiusi, kad Sutartis neapriboja jų galimybių ieškoti pirkėjų savarankiškai ar dirbti su kitais paslaugų teikėjais. Tai leidžia manyti, kad atsakovai su Sutarties sąlygomis, prieš ją sudarydami, atidžiai susipažino.
53. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovai nesiekia visos Sutarties negaliojimo. Nuginčijus 6.1-6.4 punktus taptų neaišku, kas laikoma paslaugos suteikimu, kokia apimtimi paslaugos turėtų būti suteiktos, kad ieškovė įgytų teisę į atlygį, dėl kurio susitarimo atsakovai neginčija. To nenurodo ir patys atsakovai, nors E. V. ir pripažino, kad kažkokius veiksmus ieškovė, vykdydama Sutartį, vis tik atliko.
54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovai neįrodė pagrindo pripažinti Sutarties 6.1-6.4 punktų nuostatas negaliojančiomis dėl suklydimo ar apgaulės, t.y. CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais, priešingai, kompleksiškai įvertinus A. K. ir E. V. teismui duotų paaiškinimų turinį kitų bylos įrodymų kontekste, akivaizdu, kad atsakovai puikiai suprato aptariamų Sutarties punktų sąlygas, jų turinį, reikšmę bei pasekmes ir pasirašant sutartį jiems buvo visiškai aišku, suprantama ir su tuo jie sutiko, kokioms faktinėms sąlygoms įvykus, atsakovams kils prievolė su ieškove atsiskaityti. Nurodytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą atsakovų byloje pareikštą priešieškinį atmesti (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
Dėl atsakovų pareigos sumokėti ieškovei atlyginimą už tarpininkavimo paslaugą
55. Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – ieškovės, kaip profesionalės, paslaugos surandant atsakovų turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t.y. atsakovai, sudarydama ginčo paslaugų sutartį su ieškove, siekė, pasinaudodami jos paslaugomis, parduoti savo turtą (įmonės, kuriai priklausė vertingas nekilnojamasis turtas, akcijas), todėl nustačius, kad ieškovė suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas atsakovų turtas, ji turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys sudarydamos sutartį, kaip jos suprato ir/ar turėjo suprasti ieškovės teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu, kaip šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotos atsakovų turėtos UAB „Vilniaus kontūras“ akcijos.
56. Tiek Sutarties nuostatų kompleksinis aiškinimas, tiek atsakovo E. V. paaiškinimų turinys lemia akivaizdžią išvadą, jog šalys susitarė dėl ieškovės paslaugų viso turinio apskritai iki bus pasiektas galutinis sutarties rezultatas – realus turto pardavimas, o ne dėl atskirų ieškovės paslaugų, už kurias atskirai ieškovei galėtų būti atlyginta, įvertinus jos indėlį į Objekto pirkėjo atsiradimą. Sutarties 4 skyriuje aptarti ieškovės įsipareigojimai nurodo tik jos atliktinus veiksmus, elgesį sutarties galiojimo metu, tačiau tai, kas laikytina sutarties įvykdymu, aiškiai aptarta Sutarties 6 skyriuje – „Tarpininkavimo paslaugos atlikimo pripažinimas“. Ieškovės įsipareigojimai nukreipti tik į konkretaus rezultato pasiekimą – Objekto pardavimą. Ieškovė šioje byloje įrodinėja tikslą pasiekusi. Todėl kaip nepagrįstas vertintinas atsakovų reikalavimas pateikti ataskaitą, kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovė, teikdama paslaugas. Šiame kontekste visgi pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje neabejotinai įrodė ir tai, kad įvykdė visas pareigas, prisiimtas Sutarties 1.1.1-4.1.4 punktais, ką patvirtina į bylą pateikti elektroniniai laiškai, A. K. paaiškinimai, taip pat atsakovo E. V. paaiškinimai.
57. Taigi, remiantis šalių sudarytos sutarties turiniu, akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – Objekto pardavimas. Jau minėta, kad šiuo atveju paslaugų sutartimi šalys iš esmės susitarė dėl sėkmės mokesčio ir atsakovams pareiga sumokėti jį kyla esant Sutarties 6.2, 6.4 ir 7.2 punktuose nurodytų sąlygų visumai. Šioje byloje pirmiausiai vertintina, ar atsakovams priklausančių akcijų pirkėjas buvo surastas ieškovės dėka ir ar jos veiksmai lėmė Objekto pardavimą su „Hanner“ susijusiai įmonei UAB „Trust capital“.
58. Ieškovės atstovas dar 2020 m. sausio mėn. el. paštu susirašinėjo su T. P. ((duomenys neskelbtini)), siūlydamas pirkti objektus, tame tarpe ir atsakovams priklausantį turtą (DOK-11418). Ir nors tuo metu T. P. objektu nesusidomėjo, ką jis patvirtino ir apklausiamas teisme, vėliau ieškovės atstovas derybas dėl atsakovų turto pardavimo „Hanner“ ar susijusiai įmonei tęsė su R. R., kuris tuo metu buvo UAB „Hanner“ plėtros vadovas. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas A. K. ir R. R. elektroninis susirašinėjimas.
59. Nustatyta, kad R. R. „Hanner“ dirbo iki 2020-11-30. T. P., neprisiminęs jog iki 2021 metų būtų domėjęsis atsakovų objektu, teisme vis tik patvirtino, kad galėjo būti, jog R. R. anksčiau ir su kažkuo kitu įmonėje „Hanner“ kalbėjo apie šį objektą, o pačiam T. P. tai galėjo būti nežinoma. Nors šioje byloje nustatyta ir tai, kad vėliau jis veikė taip pat ir „Omberg“ interesais, T. P. patvirtino, jog net ir po to, kai R. R. „Hanner“ nebedirbo, jam buvo pasakyta ieškoti tinkamų objektų, siūlyti juos.
60. E. V. patvirtino, kad su R. R. jį supažindino ieškovės atstovas A. K., nurodydamas, kad jis buvo pristatytas kaip Omberg atstovas. E. V. taip pat patvirtino ir tai, kad vykstant deryboms dėl Objekto pardavimo atsakovų ofise jau 2021 metais, kuriose dalyvavo tiek A. K., tiek R. R., pastarasis susisiekė su „žmogumi iš centrinio ofiso“ T., kuris, kaip vėliau paaiškėjo buvo T. P. („Hanner“ atstovas bei objektą įsigijusios susijusios įmonės UAB „Trust capital“ vadovas).
61. T. P., apklausiamas teisme liudytoju, nurodė, kad R. R. buvo sumokėta už tarpininkavimą sudarant sandorį tarp UAB „Trust capital“ ir atsakovų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad analizuojamuose santykiuose R. R. veikė kaip „Hanner“ atstovas. Kad R. R. veikė „Hanner“ interesais, patvirtina ir jo 2021-03-23 el. laiškas T. P. (tripliko priedas Nr. 2).
62. Iš proceso dalyvių žodinių paaiškinimų ir į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo akivaizdu, kad R. R. visus su sandoriu susijusius klausimus derino su A. K., o tai teismo vertinimu reiškia, kad jis, pats būdamas potencialių pirkėjų (tiek „Hanner“, tiek „Omberg“) atstovas, pripažino ir laikė ieškovę tarpininke iš atsakovų pusės.
63. Atsakovai iš esmės pripažįsta, kad ieškovė aktyviai veikė jų vardu derybose dėl objekto pardavimo UAB „Omberg“, neginčija ieškovės indėlio šiose derybose, nors šios ir nesibaigė sėkme. Dėl to visiškai nelogiška ir neaišku, kodėl atsakovai sprendžia, kad ieškovės atstovas, derindamas galimą objekto pardavimą kitam pirkėjui – „Hanner“, su tuo pačiu R. R., kuris atstovavo taip pat ir šį potencialų pirkėją, jau paslaugos nebeatliko.
64. Aplinkybė, kad atsakovai kurį laiką derėdamiesi su T. P. manė, jog toliau derasi su „Omberg“, savaime niekaip nepaneigia pirkimo-pardavimo santykiuose jiems tarpininkavusios ieškovės teisės į sėkmės mokestį.
65. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Nagrinėjamu atveju Tarpininkavimo sutartyje nebuvo jokių nuostatų, draudžiančių ieškovei, atstovaujančiai pardavėjus, siekiant maksimaliai sėkmingo rezultato, derėtis su kitais brokeriais – atstovaujančiais potencialius pirkėjus, o ne vien tik tiesiogiai su pačiais potencialiais pirkėjais, tokio sutarties įvykdymo būdo ir priemonių pasirinkimas iš ieškovės pusės ne tik kad nesukūrė jokių papildomų prievolių atsakovams, tačiau leido pasiekti jų norimą rezultatą.
66. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė įvykdė Sutarties būtinąją sąlygą – surado Objekto pirkėją – UAB „Trust capital“. Taigi jo dėka iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių Sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovų akcijas.
67. Vertinant ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį pagrįstumą, nėra svarbi ir aplinkybė, kas konkrečiai parengė sutarties projektą. Byloje nustatytas faktas, kad projektas pirkėjų atstovų derinimui buvo teikiamas ne tik patiems atsakovams, bet ir ieškovei, tik patvirtina jos atstovavimą atsakovams šiose derybose. Dar 2021-04-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektą atsakovams T. P. siunčia per R. R., kuris jį taip pat siunčia ir atsakovų atstovui ieškovės vadovui A. K.. Ieškovės teisės į atlygį nepaneigia tai, kad galiausiai jos surasto potencialaus pirkėjo atstovas T. P. nusprendžia apeiti tarpininkus ir užbaigti derybas pats tiesiogiai su atsakovais, ką ir padaro 2021-04-12 susitikimo metu, po kurio – 2021-04-16, buvo pasirašyta preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
68. Šiuo atveju atsakovai, sužinoję, jog pirkėjas sumokėjo už tarpininkavimą R. R., subjektyviai vertindami šią aplinkybę savo pačių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kontekste, nusprendė, kad tokiu būdu tarpininkams bus sumokėtas dvigubas tarpininkavimo mokestis, o tai jų nuomone neteisinga. Būtent tai kaip esą A. K. apgaulę iš esmės įvardijo ir E. V., duodamas paaiškinimus teisme. Tačiau teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka. Aplinkybė, jog pirkėjas jau sumokėjo sėkmės mokestį būtent jo interesais veikusiam tarpininkui, niekaip neįtakoja ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykių bei nepaneigia ieškovės teisės į Sutartimi suderėtą atlygį. To nepaneigia ir subjektyvus pirkėjo išsakytas ieškovės indėlio į galutinį rezultatą vertinimas. Tai, kad UAB „Trust capital“ T. P. teigia, kad derybos pasisekė tik dėl to, jog jis pats tiesiogiai ėmė derėtis su atsakovais, kaip ir pasvarstymai, jog R. R. indėlis buvo didesnis nei A. K., teismo vertinami kaip subjektyvūs teiginiai, nepagrįsti realiais duomenimis ir visiškai nereiškiantys, kad ieškovė paslaugų pagal sutartį neatliko.
69. Sutarties, šalių sudarytos 2020-03-13, 8.1 punkte nurodyta, kad ji galioja 12 mėnesių. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad jos galiojimas pratęsiamas neribotam terminui Klientui pradėjus derybas su potencialiu pirkėju ir tęstis nuo derybų pradžios iki sandorio užbaigimo ir pilno atsiskaitymo su Paslaugų teikėju pagal šią sutartį. Be to, pagal Sutarties 6.4 punktą, Paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlygį ne tik jei Objektas parduodamas jos galiojimo metu, tačiau ir tuomet, jei jis įsigyjamas per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo momento. Dėl to teismas kaip nereikšmingus atmeta atsakovų atstovo argumentus apie tai, jog ieškovei atlygis nepriklauso dėl to, kad objektas buvo parduotas pasibaigus Sutarties galiojimui.
70. Teismas kaip nereikšmingus taip pat atmeta atsakovų atstovo argumentus apie tai, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto brokerė, tuo tarpu įgūdžių parduoti akcijas ji neturėjo, dėl to tokios paslaugos faktiškai ir neteikė. Teismo posėdžio metu atsakovas E. V., kuris buvo ir UAB „Vilniaus kontūras“ direktoriumi, paaiškino, kad vienintelis įmonės turtas būtent ir buvo nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), po 2008 metų įmonė vertėsi tik šio turto nuoma. Jis patvirtino, kad atsakovų esminis faktinis tikslas buvo parduoti įmonės vardu turimą nekilnojamąjį turtą, nes būtent tik jis ir buvo vertingas. Kadangi ne visos įmonės akcijos priklausė atsakovams (tik 94,6 proc.), prioritetas buvo teikiamas įmonės pardavimui, kad atsakovai gautų pinigus tiesiogiai. Iš paties atsakovo E. V. teiginių akivaizdu, jog visi Sutarties dalyviai suprato, kad faktiškai bus ieškoma nekilnojamojo turto pirkėjo, kuris sutiktų pirkti įmonės, kuriai šis priklauso, akcijas.
71. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė turinti teisę gauti 50 000 Eur atlygį už tarpininkavimą atsakovams parduodant jų turtą, nes tam egzistuoja visos šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintos sąlygos.
Dėl kitų klausimų ir procesinės bylos baigties
72. Apibendrindamas sprendime išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad, nenustačius, jog sudarydami Sutartį ir sutikdami su jos nuostatomis atsakovai buvo apgauti ar suklaidinti, priešieškinis dėl Sutarties 6.1-6.4 punktų pripažinimo negaliojančiais negali būti tenkinamas. Tuo tarpu ieškovė byloje įrodė, kad jis suteikė atsakovams paslaugą, dėl kurios buvo suderėta sutartimi ir tai sudaro teismui pagrindą ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei už paslaugas priklausantį reikalaujamą atlygį – 50 000 Eur, kuris priteistinas iš atsakovų proporcingai jų turėtų akcijų daliai, t.y. po 18 349,72 Eur iš E. V. ir J. A. B., ir 13 300,56 Eur iš J. V.
73. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovų priteistinos ieškovės prašomos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo iš kiekvieno priteistų sumų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
74. Ieškovė, pirminiuose procesiniuose dokumentuose nurodžiusi, kad ketina reikšti atsakovams reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, galiausiai tokio reikalavimo šioje byloje vis tik nepareiškė, dėl to teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
75. Kiti proceso dalyvių pateikti argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76. Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklę, ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
77. Ieškovė pateikė įrodymus apie byloje sumokėtą 975 Eur žyminį mokestį bei 0,23 Eur jo sumokėjimo išlaidas, šios sumos – 975,23 Eur jai priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
78. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovų pasitelkiant dviejų advokatų pagalbą patirtas išlaidas.
79. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
81. Ieškovė pateikė įrodymus apie išlaidas ją byloje atstovavusio advokato Arūno Bertulio pagalbai, 1397,55 Eur už procesinių dokumentų - ieškinio, patikslinto ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 1210 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-7600, DOK-12308). Šios išlaidos teismo vertinimu yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, įvertinęs advokato A. Bertulio indėlį bylos nagrinėjimo procese, teismas sprendžia, kad jos ieškovei iš atsakovų priteistinos.
82. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti jai 1936 Eur išlaidų už advokato V. Pavlov pagalbą.
83. Atsakovų atstovas atkreipė dėmesį, kad advokatas, sudaręs su ieškove atstovavimo sutartį tik 2022-03-22, 2022-03-24 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pridėdamas 2022-03-23 teisinių paslaugų atlikimo ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2021-12-10 iki 2022-03-31. Taigi, prašoma priteisti išlaidas už paslaugas, kurios suteiktos iki atstovavimo sutarties su ieškove sudarymo dienos. Nurodo, jog tokios išlaidos yra nepagrįstos, nes byloje nepateikti įrodymai dėl ieškovės atstovavimo laikotarpiu nuo 2021-12-15 iki 2022-03-10, kuriuo neva teiktos paslaugos.
84. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad advokatas V. Pavlov be prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė jokio procesinio dokumento, į bylą faktiškai įstojo jau po ieškovės paaiškinimų, jo indėlis į bylos nagrinėjimo procesą nebuvo reikšmingas, o žodžiu dėstyti argumentai iš esmės buvo kito ieškovę atstovavusio advokato raštu ir žodžiu dėstytų argumentų, taip pat ieškovės vadovo asmeniškai duotų itin išsamių paaiškinimų atkartojimas. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad ieškovės išlaidos šio advokato pagalbai konkrečiu nagrinėjamu atveju neatitinka proceso ekonomiškumo principo, yra perteklinės, nebūtinos, jų priteisimas iš atsakovų būtų nesąžiningas ir neteisingas, taigi šioje dalyje ieškovės prašymas atmestinas.
85. Teismui vertinant, kad ieškovė byloje patyrė 3 582,78 Eur pagrįstų ir pateisinamų bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – iš E. V. ir J. A. B. – po 1 243,22 Eur, o iš J. V. – 1 096,34 Eur.
86. Dėl ieškovų inicijuoto teismo proceso valstybė patyrė 5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma, padalinus ją trims atsakovams būtų mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus turtas“, juridinio asmens kodas 301488580, iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 349,72 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (18 349,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 243,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus turtas“, juridinio asmens kodas 301488580, iš J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 349,72 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (18 349,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 243,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus turtas“, juridinio asmens kodas 301488580, iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 300,56 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 300,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 243,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Giedrė Čėsnienė