Civilinė byla Nr. eB2-1772-577/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. I. reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Produktų vystymo sprendimai“ bankroto byloje klausimą,

n u s t a t ė :

1.       L. I. 2023 m. sausio 20 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti L. I. 15 367,77 Eur reikalavimą UAB „Produktų vystymo sprendimai“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad terminą praleido, kadangi nebuvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Prašo atnaujinti praleistą terminą vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, kadangi ji nukentėjo netekusi didelės sumos pinigų. Prašyme paaiškino, kad tarp UAB „Produktų vystymo sprendimai“ ir kredito unijos „Neris“ buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. VER202009-000062. Kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas L. I. priklausančio turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu. 2021 m. birželio 28 d. buto pirkimo pardavimo sutartimi L. I. priklausęs įkeistas butas su KU „Neris“ sutikimu buvo parduotas, o dalis už buto pardavimą gautų lėšų pirkėjų pervesta tiesiogiai unijai dengiant UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareigojimus pagal nurodytą kredito sutartį. UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareigojimams buvo skirta 15 367,77 Eur suma. Kadangi L. I. savo turtu faktiškai padengė 15 367,77 Eur dydžio bendrovės UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareigojimą KU „Neris“, todėl turi atitinkamo dydžio reikalavimą į bendrovę.

2.       Nemokumo administratorius M. Ž. pateikė nuomonę dėl L. I. reikalavimo, nurodydamas, jog administratorius neturi duomenų, kad įmonė būtų skolinga ieškovei, todėl prašė šį klausimą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog įmonė 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė su kredito unija „Neris“ (toliau ir – Kredito davėjas) kredito sutartį Nr. VER202009-000062 (toliau – Sutartis), pagal kurią įmonė turėjo gauti 14 000 Eur kreditą į įmonės banko sąskaitą Nr. LT59501660001400002, esančią kredito unijoje „Neris“. Pažymėjo, jog bankroto administratorius neturi duomenų, kad įmonei kreditas buvo realiai suteiktas ir kokios finansinės operacijos vyko per Kredito davėją. Bankroto administratoriaus nuomone, iš ieškovės pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovė sumokėjo už įmonę 15 367,77 Eur sumą Kredito davėjui. Be to, pagal Sutartį įmonė turėjo gauti tik 14 000 Eur kreditą, o ieškovės prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą yra 1 367,77 Eur didesnis.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi išskyrė L. I. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir 15 367,77 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo nagrinėjimą į atskirą bylą.

Prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas.

4.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Pagal šios straipsnio 2 dalį, nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, [...], jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

5.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Produktų vystymo sprendimai“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas M. Ž.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 19 d. 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas. 2022 m. gruodžio 28 d. nutarta likviduoti bankrutuojančią UAB „Produktų vystymo sprendimai“ dėl bankroto. Pareiškėjos L. I. prašymas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti 15 367,77 Eur reikalavimą UAB „Produktų vystymo sprendimai“ bankroto byloje, teisme gautas 2023 m. sausio 20 d.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).

7.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Kreditorės nerūpestingumas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat nenustatytas.

8.       Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjos L. I. prašyme nurodytus argumentus (kad pareiškėja nebuvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei), tai, kad nemokumo administratorius prieštaravimų dėl termino atnaujinimo nepareiškė, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, mano, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjai L. I. atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

9.       Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

10.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).  Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti prašymo teiginius, kad jos turtu buvo padengti UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareigojimai kreditorei KU „Neris“, pateikė 2021 m. birželio 28 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria L. I. pardavė pirkėjams L. Š. ir G. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1.3. bei 4.1.4. punktuose, be kita ko, numatyta, kad daikto kainos dalį (atitinkamai 6 200 Eur ir 68 800 Eur) pirkėjai sumokėjo/įsipareigoja sumokėti pervesdami minėtą sumą į pardavėjo ir pardavėjo kreditoriaus Kredito unijos „Neris“ nurodytą sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant: UAB „Artifact“, UAB „Produktų vystymo sprendimai“ visų skolinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartis, įskaitant Nr. VER202009-000062, įvykdymas. Šios sutarties 4.2 punkte yra informacija, jog sutarties sudarymui yra pateiktas KU „Neris“ sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo, t. y. kad KU neprieštarauja, jog už asocijuotų unijos narių UAB „Artifact“ ir UAB „Produktų vystymo sprendimai“ prievoles įkeistas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruotos sutartinės hipotekos (įskaitant sutartinę hipoteką ID kodas (duomenys neskelbtini), kuri užtikrina UAB „Produktų vystymo sprendimai“ skolinių įsipareigojimų pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. Kredito sutartį Nr. VER202009-000062 su visais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais) įvykdymą, būtų parduotas nustatytomis sąlygomis. Sutarties 4.3 punkte taip pat, be kita ko, nurodyta, kad pardavėjui yra žinoma, kad gautos už parduotą turtą lėšos 6 200 Eur ir 68 800 Eur yra skirtos skolininkų UAB Artifact, UAB Produktų vystymo sprendimai skolai padengti ir pardavėjas dėl to jokių pretenzijų neturi. Pardavėjas buvo įkeitęs Daiktą už minėtų skolininkui prievolę ir ši sutartis atitinka jo interesus.

12.       Nemokumo administratorius į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 4 d. Kredito sutartį Nr. VER202009-000062, sudarytą tarp Kredito unija „Neris“ (kredito davėjo) ir nario UAB „Produktų vystymo sprendimai“. Šalys susitarė dėl 14 000 Eur kredito verslui (kredito paskirtis – Kreditas, pirktas pagal RT iš UAB „Perlosa“), numatyta 7 procentų dydžio metinė palūkanų norma, 0,20 procentų delspinigių dydis, galutinis grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 16 d.   

13.       Nemokumo administratoriui nurodžius, jog jis neturi duomenų, kad įmonei kreditas buvo realiai suteiktas, teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi įpareigojo KU „Neris“ pateikti įrodymus apie faktinį kredito suteikimą UAB „Produktų vystymo sprendimai“ pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. kredito sutartį Nr. VER202009-000062. KU „Neris“ 2023 m. vasario 28 d. pranešimą bei jame nurodytus įrodymus, t. y. 2020 m. sausio 9 d. Paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Perlosa“ įsipareigojo suteikti UAB „Produktų vystymo sprendimai“ 20 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą su palūkanomis 2020 m. sausio 23 d., tos pačios dienos UAB „Perlosa“ atliktus lėšų pervedimo nurodymus (atitinkamai 18 000 Eur ir 2 000 Eur) gavėjui UAB „Produktų vystymo sprendimai“, 2020 m. rugsėjo 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Perlosa“ perleido KU „Neris“ reikalavimo teises į UAB „Produktų vystymo sprendimai“ pagal 2019 m. sausio 9 d. Paskolos sutartį (šios sutarties (A) dalyje nurodyta, jog Paskolos sutarties pagrindu negrąžinta paskolos dalis – 14 000 Eur). Pranešime KU „Neris“ informavo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Kredito sutartimi Nr. VER202009-000062 Kredito unija ir skolininkas susitarė dėl skolininko prievolių, kylančių iš Paskolos sutarties Nr. 1 (t. y. 2020 m. sausio 9 d. Paskolos sutarties) naujų vykdymo sąlygų.

14.       Nemokumo administratorius 2023 m. kovo 10 d. pateikė pakartotinį prašymą išreikalauti iš kredito unijos „Neris“ visą sąskaitos išrašą ir pridėti jį prie bylos. Šį prašymą grindžia tuo, jog administratorius neturi galimybės nustatyti, kokią dalį Kredito davėjui grąžino (jeigu grąžino) pati įmonė ar kiti įmonės kreditoriai. Tokie argumentai, teismo vertinimu, reiškia, kad administratorius nebeginčija BUAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą 2020 m. rugsėjo 4 d. Kredito sutartį Nr. VER202009-000062 atsiradimo, tačiau kelia klausimą dėl galimybės, kad dalis skolos galėjo būti grąžinta.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d. L. Š. kredito unijai Neris pervedė 6 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas Kredito sutartis, įskaitant ir ginčui aktualią sutartį  VER202009-000063, o 2021 m. liepos 8 d. AB „Swedbank“ (buto pirkėjų kredito davėjas) kredito unijai pervedė 68 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „UAB „Artifact“, UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareig. pgl KS Nr. VER201911-000137, VER202009-000063, VER202009-000062“. Kredito unija „Neris“ 2023 m. vasario 28 d. pažymoje nurodė, jog lėšas, gautas pagal 2021 m. birželio 28 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 14-4950), sudarytą tarp pardavėjos L. I. ir pirkėjų L. Š. ir G. S., kurių bendra suma 75 000 Eur, paskirstė taip: 1) pagal kredito sutartį Nr.VER202009-000062, sudarytą tarp Kredito unijos ir UAB „Produktų vystymo sprendimai“: 14 000 Eur – nepadengto kredito likučio dengimui; 788,06 Eur – priskaičiuotų palūkanų dengimui; 579,71 Eur – priskaičiuotų delspinigių dengimui; 2) likusi 59 632,23 Eur suma buvo panaudota pagal Kredito unijos su kitu skolininku sudarytas kredito sutartis.

16.       Šie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad įmonė ar kiti asmenys skolos pagal kredito sutartį Nr. VER202009-000062 nebuvo grąžinę. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti KU „Neris“ pateiktais įrodymais, kad būtent iš L. I. buto pirkimo-pardavimo sutarties perleidimo gautomis lėšomis (jų dalimi) buvo padengti UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsipareigojimai pagal aukščiau minėtą sutartį, administratorius nenurodė ir nepateikė. Dėl šios priežasties prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo netenkinamas. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus bei nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja L. I. pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį butą padengė UAB „Produktų vystymo sprendimai“ įsiskolinimą Kredito unijai „Neris“, yra pagrindas prašymą tenkinti ir patvirtinti kreditorės L. I. 15 367,77 Eur sumos (pagrindinė skola – 14 000 Eur, palūkanos ir netesybos – 1 367,77 Eur) antros eilės finansinį reikalavimą UAB „Produktų vystymo sprendimai“ bankroto byloje (CPK 178 straipsnis, CK 6.112 straipsnio 1 punktas).

n u t a r i a :

pareiškėjos L. I. prašymus tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. I. praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Patvirtinti kreditorės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) antros eilės 15 367,77 Eur  (penkiolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 77 centų) sumos finansinį reikalavimą BUAB „Produktų vystymo sprendimai“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič