Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-442-1299-12].docx
Bylos nr.: A-442-1299-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1299/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00245-2011-1

                                        Procesinio sprendimo kategorija 13.6                                                                                                                                                                                     

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

atsakovo atstovams J. T., A. D.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. spendimą sustabdyti statybos užbaigimo procedūras bei įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. kovo 20 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui išsiųstą prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ginčijamą sprendimą priėmė Viešojo administravimo  įstatymo  23 straipsnio 4 dalies pagrindu. Šiuo pagrindu yra sustabdoma Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojama administracinė procedūra. Tuo tarpu dėl pareiškėjo prašymo vyko ne minėta administracinė procedūra, o visai kitas procesas, kuriame buvo prašoma pripažinti statinį tinkamu naudoti. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas šiuo  atveju nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A(502)-104/2011, pagal kurią jis buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. kovo 20 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui išsiųstą prašymą. Be to, skundžiamame akte nėra motyvų, paaiškinančių, kodėl civilinė byla yra kliūtis pabaigti statybos užbaigimo procedūras pagal pareiškėjo prašymą ir kokią įtaką gali turėti civilinėje byloje priimtas sprendimas prašymo nagrinėjimui.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad ginčijamas jo sprendimas nėra atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, juo buvo tik sustabdyta atitinkama procedūra. Toks procedūros sustabdymas yra būtinas, nes reikia sulaukti teismo sprendimo susijusioje civilinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

 

II.

 

              Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

              Teismas nurodė, kad ginčijamu atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 2D-5424-119.2, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nutarta sustabdyti administracinę procedūrą, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi atnaujinta civilinė byla Nr. 2-762-569/2011, kurioje prašoma įpareigoti UAB „Automobilių dujos“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti statinius (parduotuvę–operatorinę su cisternomis C1, C2, C3, C4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statiniais), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir sutvarkyti teritoriją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr.2-762-569/2011 buvo nutarta  atnaujinti civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Automobilių dujos“ dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu iš tiesų buvo nagrinėjama civilinė byla dėl statinių pašalinimo. Teismas nurodė, kad atsakovas neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl statinio pripažinimu tinkamu naudoti, nes, civilinėje byloje nustačius įpareigojimą pašalinti statinius ir sutvarkyti teritoriją, neliktų pareiškėjo prašyme nurodyto pagrindo išduoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovas pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisykle ir prašymo svarstymo procedūrą sustabdė. Procedūros sustabdymas nelaikytinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A(502)-104/2011 nevykdymu. Teismas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis bei iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

 

III.

 

              Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Pareiškėjas nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos šiuo atveju buvo pritaikytos netinkamai. Ši norma nereglamentuoja tarp pareiškėjo ir atsakovo susiformavusių, prašymo pripažinti statinius tinkamais naudoti pagrindu atsiradusių, administracinių santykių. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reguliavimo dalykas yra administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo teisėtumo vertinimo procedūros. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai išplėtė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reguliavimo dalyką. Be to, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-561-267/2011, atsakovo nurodomos civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas atsakovui svarstyti prašymą dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti yra svarbus minėtai civilinei bylai, o administracinės procedūros neužbaigimas kliudo visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą. Pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarčiai. Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjo motyvą atmetė, tačiau nepateikė jokių atmetimo argumentų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pakankamo atsakovo sprendimo motyvavimo yra nepagrįstos, nes šiuo atveju atsakovas turėjo pasisakyti kur kas plačiau. Atsižvelgdamas į susidariusią faktinę situaciją, jos sudėtingumą bei savo pareigas, atsakovas privalėjo nurodyti, dėl ko civiline tvarka nagrinėjama byla yra kliūtis pabaigti statybos užbaigimo procedūras, kokią įtaką gali turėtų civilinėje byloje priimtas sprendimas prašymo pagrįstumui ir dėl kokių priežasčių esamoje situacijoje negalima nagrinėti prašymo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Atsakovas nurodo, kad jis, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir 41 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai sustabdė statybos užbaigimo procedūras. Atsakovas šiuo atveju tik laikinai sustabdė procedūras, o ne atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Akivaizdu, kad negalima pradėti statybos užbaigimo procedūrų, kol teismas neišnagrinės civilinės bylos ir nepriims galutinio sprendimo dėl statinių. Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčijamas jo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-762-569/2011 yra reikšmingas pareiškėjo prašymo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti nagrinėjimui. Byloje ginčijamas atsakovo sprendimas neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytam įpareigojimui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. kovo 20 d. prašymą, nes atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo, o procedūros sustabdymas nelaikytinas nutarties nevykdymu. Ginčijamas atsakovo aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis bei iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 2D-5424-(19.2), kuriuo sustabdyta rekonstruotos dujų degalinės, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, statybos užbaigimo procedūra.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui 2009 m. kovo 19 d. pateikė prašymą, baigus statinių rangos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai ((duomenys neskelbtini), Šiauliai), sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (b. l. 16).

Atsakovas ginčijamu sprendimu sustabdė rekonstruotos dujų degalinės, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, statybos užbaigimo procedūrą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir nustatęs, jog Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-762-569/2011, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Automobilių dujos“ dėl įpareigojimo pašalinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Apeliantas teigia, kad atsakovas nepagrįstai sustabdė tokio pobūdžio procedūrą remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punktu, nes tai nėra įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra. Teisėjų kolegija šių argumentų nepripažįsta pagrįstais. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje 14 punkte numatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl administracinės paslaugos – su 2009 m. kovo 19 d. prašymu, baigus statinių rangos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai ((duomenys neskelbtini), Šiauliai), sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją ir surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (b. l. 16). Pažymėtina, kad pareiškėjas pageidavo statybos užbaigimo procedūras atlikti pagal teisės aktus, galiojančius po 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo įsigaliojimo (b. l. 10), kuriuo Statybos įstatymo 24 straipsnis „Statinio pripažinimas tinkamu naudoti“ buvo pakeistas. Naujos Statybos įstatymo redakcijos (ginčui aktuali 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas.

Atsakovas pareiškėjo prašymą nagrinėjo ta aplimti, kuria buvo kreiptasi – dėl statinio (dujų degalinės) statybos užbaigimo ir statybos užbaigimo akto išdavimo. Pagal minėto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.1-8.2 punktus, statybos užbaigimo procedūros – šiame reglamente nustatytos procedūros, kurias atlikus surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą arba statybos užbaigimo aktas, kuris yra šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Šio statybos techninio reglamento 23 punktas nustato, kad komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Šiuo atveju atsakovas, turėdamas duomenų, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-762-569/2011, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Automobilių dujos“ dėl įpareigojimo pašalinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kaip savavališkus, neturėjo galimybės tęsti statybos užbaigimo procedūrą, nes nustačius, kad statinys pastatytas savavališkai, t. y. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.), bei įpareigojus pareiškėją pašalinti dujų degalinę, neliktų pareiškėjo prašyme nurodyto pagrindo atlikti statinio statybos užbaigimo procedūrų ir surašyti statybos užbaigimo aktą. Tokios teisinės situacijos nereglamentuoja nei Statybos įstatymas, nei minėtas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, todėl atsakovas, nustatęs, jog betarpiškai susijusiu klausimu, lemiančiu konkrečiu atveju sprendimo priėmimą, bylą nagrinėja teismas, pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nustatyta bendro pobūdžio taisykle ir prašymo svarstymo procedūrą sustabdė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamą atsakovo veiksmą nėra pagrindo vertinti kaip atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2009 m. kovo 19 d. prašymą ar atsisakymą atlikti statinio statybos užbaigimo procedūras, nes pareiškėjo 2009 m. kovo 19 d. prašymo nagrinėjimo procedūros sustabdymas viešojo administravimo institucijoje nagrinėjamu atveju iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Todėl pagrindo išvadai, kad atsakovas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-104/2011 nustatyto įpareigojimo iš naujo išnagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą, nėra.

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

 

 

 

Dainius Raižys

 

 

 

Virginija Volskienė