Civilinė byla Nr. e2-6992-1077/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02723-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,

atsakovės atstovui K. G.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Perlo draudimo brokeris“ atstovui G. V.,

liudytojai V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Perlo draudimo brokeris“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ AB SEB banko naudai 53 720,08 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovės K. M. naudai 19 789,09 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1328 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Draudimo sutartis sudaryta tarpininkaujant UADBB „Perlo draudimo brokeris“.

3.       Draudimo liudijime nurodyti draudimo objekto duomenys: „<...> Draudimo objektas: Gyvenamasis namas: konstrukcija – Medis, statybos metai-2004, plotas – 164.96 m³, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini). Draudžiamo objekto adresas: (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie objektą: nėra židinio. Nevykdoma komercinė veikla.<...>“ (toliau – Namas). Be gyvenamojo Namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartimi taip pat buvo apdrausti šie draudimo objektai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); konstrukcija – mūras; plotas- 43.00 m³; statybos metai – 1998; adresas: (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); konstrukcija – Mūras; plotas- 43.00 m³; statybos metai – 1998; adresas: (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); konstrukcija – mūras; plotas- 50.00 m³; statybos metai – 1940; adresas: (duomenys neskelbtini).

4.       Namas buvo apdraustas pagrindiniu draudimo variantu; draudimo vertė – atkuriamoji; draudimo suma – 140 000 Eur; išskaita – 145 Eur.

5.       Draudimo liudijimo priedu Nr. 1 šalys susitarė, jog draudžiamojo įvykio atveju, kai žala padaroma draudimo sutartimi apdraustam Namui, naudos gavėju yra laikomas AB SEB bankas (toliau – Naudos gavėjas).

6.       2022 m. gegužės 13 d. gyvenamajame Name kilo gaisras (toliau – Įvykis). Ieškovė Įvykio metu buvo išvykusi iš miesto reabilitacijai su vaikais. Ieškovė apie Įvykį sužinojo iš savivaldybės darbuotojo, kuris prie Namo atvyko gavęs skundą. Savivaldybės darbuotojas informavo, kad Namas sudegęs ir atsiuntė ieškovei sudegusio Namo nuotraukas, kurias ieškovė pateikė policijai. Apie Įvykį ieškovės neinformavo nei policija, nei priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

7.       Dėl Įvykio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate 2022 m. gegužės 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18699-22, kuris 2022 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu buvo sustabdytas, kadangi atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, informacijos apie asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką, įvykio liudytojų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų negauta.

8.       Šiame prokurorės nutarime buvo nurodyta, kad „<...> 2022 m. birželio 8 d. Priešgaisrinės apsaugos ir Gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdyba pateikė gaisro, kilusio 2022 m. gegužės 13 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gaisro tyrimo medžiagą, kurioje gaisro kilimo priežastis nurodyta – pašalinis ugnies šaltinis.<...>“

9.       Atsakovė 2022 m. liepos 12 d. raštu „Sprendimas žalos byloje Nr. 22/220-02382“ informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis apdraustas namas buvo negyvenamas, draudimo išmoka, vadovaujantis Taisyklių 12.4.3 punktu, mažinama 30,00 proc.

10.       Šalims nesutariant dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovei sutikus su nepriklausomo eksperto skyrimu, teismo ekspertas T. M. 2022 m. spalio 18 d. surašė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 220915 (toliau – Ataskaita), kurioje pateikė šią išvadą: „<...>2022 m. gegužės mėn. 13 d. kilusio gaisro gyv. name adr. (duomenys neskelbtini), un. nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1m padarytų pažeidimų namo konstrukcijoms, apdailai ir inž. sistemoms, užfiksuotų 2022 m. rugsėjo mėn. 15 dieną apžiūros metu, atstatymo kaštai t. y. žalos dydis pinigine išraiška apžiūros datai sudaro: 114 884,66 (šimtas keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai, 66 ct.) su PVM.<...>“.

11.       Ieškovei pateikus Ataskaitą atsakovei, atsakovė ilgą laiką delsė peržiūrėti savo sprendimą, tačiau 2022 m. lapkričio 29 d. informavo ieškovę, jog perskaičiuotas išmokos dydis yra 37 675,49 Eur. Ieškovė ir atsakovė, siekdamos išnaudoti galimybes užbaigti ginčą taikiai, 2022 m. gruodžio 21 d. susitiko deryboms, po kurių atsakovė pažadėjo dar kartą peržiūrėti savo sprendimą. Atsakovė 2023 m. sausio 6 d. informavo ieškovę, kad sprendimas iš esmės keičiamas nebus. Tačiau atsakovė kartu informavo, kad sutinka išmokėti išmoką ir už įvykio vietos sutvarkymą (padarinių šalinimas, šiukšlių išvežimas ir pan.), t. y. 5 proc. nuo draudimo sumos.

12.       Taigi atsakovė pripažino Įvykį draudžiamuoju, paskaičiavo 42 575,49 Eur draudimo išmoką ir 2023 m. vasario 20 d. sumokėjo naudos gavėjui AB SEB bankui nurodyto dydžio draudimo išmoką.

13.       Ieškovės skola naudos gavėjui pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr. 14A1718217515-E5 (toliau – Kredito sutartis) 2023 m. vasario 15 d. dienai sudarė 96 295,57 Eur. Atsakovei sumokėjus naudos gavėjui 42 575,49 Eur sumą, šia suma buvo sumažinti ieškovės įsipareigojimai naudos gavėjui. Šio ieškinio pateikimo dieną ieškovės skola naudos gavėjui pagal Kredito sutartį sudaro 53 720,08 Eur (96 295,57 – 42 575,49 = 53 720,08). Ši suma priteistina iš atsakovės naudos gavėjui. Savo ruožtu šią sumą viršijanti ieškinio dalis (18 589,09 Eur) priteistina ieškovės naudai (114 884,66 – 42 575,49 – 53 720,08 = 18 589,09). Ieškovės naudai taip pat priteistina 1 200 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo ekspertui T. M. už sąmatinių skaičiavimų ir Ataskaitos parengimą. Minėtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, yra įskaičiuotinos į nuostolių sumą. Taigi, bendra ieškovės naudai iš atsakovės priteistina suma sudaro 19 789,09 Eur (18 589,09 + 1200 = 19 789,09).

14.       Ieškovė kreipėsi į teismą, kadangi nesutinka su atsakovės paskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu bei draudimo išmokos sumažinimu 30 procentų. Ieškovė savo poziciją ieškinyje ir dublike grindžia iš esmės keturiais argumentais, jog ieškovei turi būti atlyginta visa patirta žala: 1) ieškovei nebuvo įteiktos Draudimo taisyklės, dėl to jos negali būti taikomos siekiant sumažinti draudimo išmoką, atlyginti tik dalį žalos; 2) net jeigu ir Draudimo taisyklės buvo įteiktos ieškovei, jos yra nesąžiningos, siurprizinės ir dėl to negali būti taikomos; 3) net jei ir Draudimo taisyklės taikytinos, byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių atsakovės teisę išmokėti 30 procentų mažesnę draudimo išmoką; 4) žalos dydį atsakovė apskaičiavo klaidingai.

Ieškovės ieškinio teisiniai argumentai

15.       Atsakovė pažeidė pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis ir sutarties sąlygomis

16.       Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai (CK 6.992 straipsnio 1 dalis). Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Jeigu draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 26 punktas). Pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punktą, draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi būti įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Nurodytas įrašas negali būti formalus, bet juo turi būti patvirtinta, kad draudikas iš tikrųjų įvykdė pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis ir įteikti jų kopiją. CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos dvi draudiko pareigos yra savarankiškos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 24 punktas). Nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisykles, bet kuriuo atveju jas būtina įteikti ir draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį. Šalys sutartį sudarė tarpininkaujant UADBB „Perlo draudimo brokeris“, kuris neįteikė draudimo taisyklių ieškovei.

17.       Draudimo sutarties sąlygos nesąžiningos ir atsakovė klaidingai įvertino žalos dydį

18.       Namas buvo apdraustas pagrindiniu draudimo variantu; draudimo vertė – atkuriamoji; draudimo suma – 140 000 Eur; išskaita – 145 Eur. Draudimo liudijime nurodyta draudimo grupė: Turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų. Draudimo liudijime nurodyta, jog „<...> Apdrausta pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2021 m. rugpjūčio mėn. 24 d. nutarimu, galioja nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.<...>“ (toliau – Draudimo taisyklės). Draudimo taisyklių lentelėje Nr. 1 yra nurodytos draudimo variantų apimamos rizikos ir taikytinos sąlygos. Draudimo taisyklių 10 skirsnis, kuris vadinamas „Kaip apskaičiuojamas nuostolis ir draudimo išmoka“, numato, kad: prieš nustatant išmokos dydį dėl sugadinto, sunaikinto ar netekto apdrausto turto, pirmiausia apskaičiuojamas nuostolių dydis (10.6. p.); Turto, apdrausto atkuriamąja verte, nuostolių dydis yra (10.7. p.): jei turtas sugadintas – turto remonto išlaidos, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį (10.7.1. p.); jei turtas sunaikintas ar netektas – analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė ir analogiškų namų turto daiktų atkuriamoji vertė prieš pat įvykį, išskaičiavus išlikusio turto (liekanų) vertę (10.7.2.); Turto, apdrausto likutine verte, nuostolių dydis yra (10.8. p.): 10.8.1. Jei turtas sugadintas – turto remonto išlaidos (neviršijant tokio paties turto įsigijimo kaštų), išskaičiavus keičiamų dalių, medžiagų nusidėvėjimą (10.8.1. p.); jei turtas sunaikintas ar netektas – turto likutinė vertė prieš pat įvykį, išskaičiavus išlikusio turto (liekanų) vertę (10.8.2.). Pastatas, apdraustas atkuriamąja verte, turi būti suremontuotas, atstatomas per 2 metus po draudžiamojo įvykio. Priešingu atveju nuostoliai apskaičiuojami ir draudimo išmoka mokama remiantis likutine verte. Numatytas 2 metų turto atstatymo terminas gali būti pratęstas iki 5 metų tik esant objektyvioms priežastims ar dokumentais pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atskiru ieškovės ir atsakovės susitarimu (10.10. p.). Turtas laikomas sunaikintu, jei remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas (10.12. p.). Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos į nuostolių sumą įtraukiamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas, ir šios išlaidos faktiškai yra patiriamos (10.14. p.). Pridėtinės vertės mokestis (PVM) į nuostolių sumą įskaičiuojamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas, ir šis mokestis yra sumokamas. PVM nėra atlyginamas, jeigu draudimo išmokos gavėjas turi teisę į PVM atskaitą (teisę susigrąžinti PVM iš valstybės biudžeto) (10.15. p.). Jei draudikas ir draudėjas nesutaria dėl apskaičiuoto nuostolio dydžio, gali būti vadovaujamasi nepriklausomų ekspertų atliktais skaičiavimais (10.21. p.).

19.       Atsakovė, neatsižvelgdama į T. M. Ataskaitą, nepateikė ieškovei detalaus ir skaičiavimais pagrįsto savo sprendimo (mokėti mažesnę sumą nei 114 884,66 Eur paskaičiuotą T. M. Ataskaitoje) pagrindimo.

20.       Atsakovė nepaisydama aplinkybės, jog Namas buvo apdraustas atkuriamąja verte, nepagrįstai nuostolį skaičiavo likutine verte bei nepagrįstai pritaikė nusidėvėjimą medžiagoms.

21.       Ieškovė buvo suinteresuota atstatyti Namą į iki Įvykio buvusią padėtį bei prašė atsakovės nurodyti rangovą, kuris paskaičiuotų realius Namo atstatymo kaštus bei atliktų Namo atstatymo darbus. Tokios pozicijos ieškovė laikėsi dėl kelių priežasčių. Pirma, ieškovė aiškiai matė (tą patvirtino ir T. M. Ataskaita), jog už atsakovės pasiūlytą ženkliai per mažą sumą yra nerealu atstatyti Namo. Antra, be draudimo išmokos ieškovė nebūtų finansiškai pajėgi finansuoti Namo atstatymo iš savo asmeninių lėšų. Juo labiau, kad ieškovė iki šiol moka paskolą bankui (naudos gavėjui) už turtą (sudegusį Namą), kuris Įvykio metu buvo sunaikintas. Atsakovei nesutikus su tokiu ieškovės prašymu bei naudos gavėjui nurodžius, jog atsakovė paskaičiuota draudimo išmoka privalo būti pervesta į naudos gavėjo sąskaitą, ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių neteko galimybės atstatyti Namą iš draudimo išmokos lėšų.

22.       Draudimo taisyklių sąlygos, kuriose numatyta ieškovės pareiga atstatyti Namą per tam tikrą terminą (10.10. p.) bei sąlygos, kuriose numatyta atsakovės pareiga tam tikras sumas (papildomas išlaidas, PVM ir t. t.) į nuostolių sumą įtraukti tik tuomet, kai Namas bus faktiškai atstatytas bei atitinkamos išlaidos bus faktiškai ieškovės patirtos (10.14. ir 10.15. p.), yra siurprizinės ir nesąžiningos. Tokių sąlygų ieškovė negalėjo protingai tikėtis sudarydama draudimo sutartį ir tokios sąlygos negali būti laikomos galiojančiomis. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis nesąžiningų sąlygų kontrolės kriterijus nustatytas CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje, kuri įtvirtina, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pareiga įrodyti, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

23.       ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, jos taikytinos tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar, ir prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš C. E. C., T. M. C., C-415/11, 68–69 punktai; 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje B. P. E. prieš M. T. R. Q., W. E. C. P. ir B. V. prieš J. V. T., M. A. M. J., C-537/12 ir C-116/13, 65 punktas).

24.       Ieškovė negalėjo protingai tikėtis, jog Draudimo liudijimu Namą apdraudus atkuriamąją verte, įvykus draudžiamajam įvykiui nuostolis bus skaičiuojamas remiantis ne atkuriamąją, o likutine verte (taikant nusidėvėjimą). Ieškovė taip pat negalėjo tikėtis, jog draudžiamojo įvykio atveju nuostolio suma bus sumažinta pridėtinėmis išlaidomis bei PVM mokesčiu bei negalėjo numatyti, kad atsakovės mokėtinos draudimo išmokos dydis priklausys nuo veiksmų, kurie iš esmės priklauso ne vien nuo ieškovės valios. Be to, atsakovė Draudimo taisyklių 10.10., 10.14. ir 10.15. punktuose numatytų sąlygų neaptarė individualiai Draudimo liudijime. Įvertinus šias aplinkybes bei aukščiau išdėstytus argumentus yra akivaizdu, jog Draudimo taisyklių 10.10., 10.14. ir 10.15. punktų sąlygos pripažintinos siurprizinėmis ir nesąžiningomis, todėl yra negaliojančios.

25.       Atsakovė nesupažindino ieškovės su Draudimo taisyklių sąlygomis bei neįteikė ieškovei Draudimo taisyklių kopijos. Dėl šios priežasties Draudimo taisyklių sąlygos netapo privalomos ieškovei. Esant tokiai situacijai, nustatant nuostolio dydį bei sprendžiant ieškovei priteistinos draudimo išmokos dydžio klausimą reikia vadovautis Draudimo liudijimo sąlygomis, civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei susiformavusia teismų praktika.

26.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio (įskaitant PVM mokestį, papildomas išlaidas, socialinio draudimo, pelno ir kitus netiesioginius remonto kaštus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.). Atsakovo argumentas, kad ieškovė, nepatyrusi papildomų išlaidų (pvz.: nesumokėjęs PVM mokesčio) negali reikalauti, kad jos būtų įtrauktos į draudimo išmoką, yra nepagrįstas. Tokiu atveju asmuo, jeigu jis neatkurtų apdrausto turto savo lėšomis, iš viso negalėtų gauti draudimo išmokos. Įstatymai nedraudžia priteisti būsimų nuostolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-7-465/2008).

27.       Atsakovė nepagrįstai sumažino draudimo išmoką 30 procentų

28.       Atsakovė 2022 m. liepos 12 d. raštu „Sprendimas žalos byloje Nr. 22/220-02382“ informavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 12.4.3 p., draudimo išmoka mažinama 30,00 proc. Tai grindė aplinkybe, kad ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, nurodė, jog Name yra nuolat gyvenama, nors Namas nebuvo nuolat gyvenamas. Atsakovė nenurodė, jog tokia informacija yra svarbi, dėl to negali teigti, kad ieškovė šią informaciją slėpė. Tokia sąlyga neįtraukta į draudimo liudijimą, jog apdraustame turte turi būti nuolat gyvenama. Draudimo išmokos mokėjimą reglamentuojančio Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „<...> Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.<...>“ Ši teisės norma nustato draudiko teisę atsisakyti mokėti išmoką ar ją mažinti, esant draudžiamajam įvykiui, tačiau draudėjui pažeidus sutartį, savo veiksmais prisidėjus prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip sudarius sąlygas žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 34 punktas; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 40 punktas). Draudimo taisyklių 12.4.3. punktas numato draudiko (atsakovės) teisę mažinti draudimo išmoką nuo 10 iki 30 procentų, jei draudėja (ieškovė) nesilaikė saugumo reikalavimų ir nepranešė apie rizikos pasikeitimą.

29.       Ieškovė nėra kalta dėl to, kad kažkas įsilaužė į namus ir sukėlė gaisrą. Aplinkybė, ar Namas nuolat gyvenamas ar ne nuolat gyvenamas, nedaro įtakos ir nepašalina galimybės, jog į Namą gali būti įsilaužta ir/ar Namas gali būti padegtas. Tuomet, kai kilo gaisras, ieškovė buvo išvykusi iš miesto reabilitacijai su vaikais. Name iki Įvykio ieškovė lankėsi prieš pat išvykstant reabilitacijai (ieškovė išvyko 2022 m. gegužės 3 d.). Net jeigu ieškovė ir būtų nuolat gyvenusi Name, išvykusi iš Namo reabilitacijos laikotarpiui nebūtų galėjusi užkirsti kelio Įvykiui. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nėra priežastinio ryšio tarp hipotetinio draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir draudžiamojo Įvykio. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog Namas buvo nerakinamas bei į jį galėjo patekti bet koks pašalinis asmuo. Atsakovė taip pat neįrodė aplinkybės, jog ieškovė neprižiūrėjo Namo bei kad paliko jį be priežiūros ilgiau nei 30 dienų. Tuo pačiu pažymėtina, jog atsakovė, sumažindama draudimo išmoką 30 procentų, neargumentavo, kodėl draudimo išmoka mažinama būtent tokiu dydžiu, o ne pavyzdžiui 10, 15 ar 20 procentų.

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai

30.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

31.       Dėl žalos dydžio įvertinimo ir teisės sumažinti draudimo išmoką

32.       2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją nurodydama, kad sudaryta Draudimo sutartis neįpareigoja atsakovės organizuoti namo atstatymo darbų, nes pareiga organizuoti sugadinto turto atkūrimą tenka ieškovei. Atsakovė nesutikdama su ieškovės argumentais dėl neva nepagrįsto draudimo išmokos mažinimo nurodė, kad Draudimo taisyklių 16.2.4. punkte yra nurodyta, jog būsto palikimas be nuolatinės priežiūros ilgiau nei 30 dienų yra esminė aplinkybė, apie kurią draudėjas privalo informuoti draudiką. Atsakovė pažymėjo, jog name ilgą laiką niekas negyveno. Iš UAB „Ignitis“ gauta informacija leido spręsti, kad name elektra nenaudota ilgiau kaip metus, namas beveik be baldų, mėtosi įvairios šiukšlės. Tarp namo sienos ir lauko tvoros paliktas tarpas, per kurį gali patekti pašaliniai asmenys. Žolėje matosi sumintas takas, kas indikuoja, jog ten buvo periodiškai vaikštoma pašalinių asmenų. Namo aplinka neprižiūrėta. Atliktas ekspertinis tyrimas parodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi, kas, atsižvelgiant į namo lokaciją, leidžia daryti prielaidą, kad tikėtina name buvo apsigyvenę ar lankėsi benamiai ar kiti asocialūs asmenys.

33.       2022 m. rugsėjo 14 d. ieškovė, vadovaudamasi Draudimo taisyklių 10.22 punktu, pateikė prašymą dėl sutikimo kreiptis į nepriklausomą ekspertą nuostolio dydžiui nustatyti. Atsakovė tokį sutikimą ieškovei davė. 2022 m. spalio 18 d. gauta eksperto T. M. sudaryta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 220915. Ataskaitoje ekspertas priėjo prie išvados, jog žalos dydis yra 114 884,66 Eur su PVM.

34.       Atsakovė su gauta ataskaita sutiko iš dalies. Atsakovė nesutiko su tuo, kad eksperto T. M. nuostolių atkūrimo sąmatoje įtraukti elementai, kurie nebuvo paveikti gaisro: unitazų, vonių, plautuvių, boilerio keitimas. Matomas ženklus kamino nusidėvėjimas, kuris taip pat nesusijęs su gaisru, todėl jo permūrijimas neturėtų būti nuostolio dalimi. Krosnies kokliai nepaveikti gaisro, todėl jų pertaisymas taip pat nesusijęs su gaisru. Matomas akivaizdus turto nusidėvėjimas, siekiant nepagerinti ieškovės padėties atsakovės sąskaita, stogo konstrukcijoms, grindų, sienų bei lubų dangoms pritaikytas 70 proc. nusidėvėjimas, reiškia, kad esminis jų remontas buvo reikalingas dar iki įvykio. Atsakovė įvertino, kad atmetus su įvykiu nesusijusias T. M. sąmatos pozicijas, nuostolio suma prieš netiesiogines išlaidas ir PVM yra 53 822,13 Eur. Šią sumą sumažinus 30 proc. dėl Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ieškovei pasiūlyta išmokėti 37 675,49 Eur. Po derybų 2023 m. sausio 6 d. atsakovė ieškovei pateikė galutinę poziciją. Sutiko atlyginti įvykio vietos sutvarkymo išlaidas, kurios yra lygios 5 proc. nuo draudimo sumos arba 7 000,00 Eur. Bendra atlygintina suma įvertinus mažinimą padidėjo iki 42 575,49 Eur. Ši suma buvo pervesta AB SEB bankui, kurio naudai ir sudaryta Draudimo sutartis.

35.       Dėl ieškovės supažindinimo su draudimo taisyklėmis

36.       Pirminė draudimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 30 d., tikėtina, jog tarpininkė UADBB „Perlo draudimo brokeris“ ieškovę supažindino su taisyklėmis. Ieškovė susirašinėjo elektroniniais laiškais su tarpininkės darbuotoja, kuri, tikėtina, elektroniniu paštu supažindino ieškovę su Draudimo taisyklėmis. Jeigu vertintume, kad sudarant Draudimo sutartį draudimo taisyklės ieškovei įteiktos nebuvo, reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovei tikrai buvo įteiktas Draudimo produkto informacinis dokumentas (DPID). DPID Draudiko apskaitos sistemoje generuojamas neatsiejamai nuo draudimo poliso. Draudimo polisas ieškovei tikrai buvo įteiktas, jį ieškovė pateikė byloje kaip ieškinio priedą. Kartu su draudimo polisu pateiktas ir DPID. DPID dar kartą pakartota, pagal kokias Draudimo taisykles sudaryta draudimo sutartis, o taip pat akcentuoti ir svarbiausi Draudimo taisyklių punktai. Pvz., DPID yra nurodoma, kad draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu nesilaikoma draudimo sutarties sąlygų ar sutarties galiojimo metu atsiradus riziką didinantiems faktoriams: pradėta vykdyti komercinė veikla, turto nuoma, būstas paliekamas be kasdienės priežiūros ilgiau nei 60 dienų, pradėtos statybos, kapitalinio remonto darbai ir pan. Esant tokiai situacijai, ieškovei tikrai buvo žinomi apribojimai būstą palikti be nuolatinės priežiūros, tačiau jų ieškovė akivaizdžiai nesilaikė.

37.       Dėl draudimo išmokos sumažinimo

38.       Ieškovės namas ilgą laiką nebuvo prižiūrimas. Jis nebuvo šildomas (to neneigia ir ieškovė), name ilgą laiką nebuvo naudojama elektra. Vizualiai namas apleistas, pro tarpą tvoroje į teritoriją gali patekti bet kas, namo viduje mėtosi šiukšlės, alkoholinių gėrimų buteliai, atjungta santechninė, šildymo įranga. Gaisrinio tyrimo išvadoje, kurią parengė UAB „Gaisriniai projektai“, nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus benamio elgesys su ugnimi.

39.       Atsakovei nekyla jokios abejonės, kad namą prižiūrint ir juo rūpinantis, jame nuolat gyvenant, o ne epizodiškai (tariamai) pasirodant į jį pasižiūrėti, gaisras nebūtų kilęs. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad gaisras kilo dėl neūkiško pačios ieškovės elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pageidautinas minimalus apsidraudusio asmens elgesys yra toks, kad asmuo elgiasi tarsi neturėdamas draudimo dėdamas maksimalias pastangas turtui išsaugoti. Kitaip tariant, draudėjas dėl bet kokio aplaidaus turto eksploatavimo (pvz., turtas paliktas be priežiūros ir juo nesirūpinama) turi pats prisiimti nuostolių atsiradimo riziką ir neturi teisės jos perkelti draudimo bendrovei. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, 33 p.). Nustačius asmens neūkišką elgesį su apdraustu turtu, priteisiamos draudimo išmokos yra ženkliai mažinamos, nepaisant to, ar draudėjas buvo ar nebuvo supažindintas su draudimo taisyklėmis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-967/2022, draudimo išmoka mažinta 50 proc. dėl aplaidaus draudėjo elgesio).

40.       Ilgai neprižiūrimas turtas ilgainiui tampa valkatų, benamių, asocialų prieglobsčiu. Atsakovė vertina, kad draudimo išmokos mažinimas ginčo situacijoje yra proporcinga priemonė ne tik atsižvelgiant į Draudimo taisyklių pažeidimą, bet ir pačios ieškovės neūkišką ir neatsakingą elgesį su apdraustu turtu, kuris be jokios abejonės prisidėjo prie gaisro kilimo.

41.       Dėl draudimo taisyklių sąžiningumo

42.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tam tikros Draudimo taisyklių sąlygos, kurios numato, kad pridėtinės išlaidos ir PVM išmokami tik tokiu atveju, jeigu turtas realiai yra atstatomas, yra siurprizinės ir nesąžiningos. Taip pat ieškovė nurodo, kad protingai negalėjo tikėtis, kad turto atkūrimui bus taikomas nusidėvėjimas.

43.       Pridėtinių išlaidų ir PVM visada yra atlyginamos, jeigu turtas realiai atstatomas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turtą siektų realiai atstatyti, teiktų įrodymus dėl rangos sutarties sudarymo (ar potencialaus rangovo). Ieškovės vienintelis interesas yra gauti kuo didesnę draudimo išmoką.

44.       Ieškovė argumentuodama, kad taisyklių sąlyga dėl pridėtinių išlaidų ir PVM atlyginimo yra nesąžininga, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, kurioje nurodyta, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio (įskaitant PVM mokestį, papildomas išlaidas, socialinio draudimo, pelno ir kitus netiesioginius remonto kaštus).

45.       Šios rūšies draudimo sutartys yra savanoriškos. Draudikas yra laisvas kokias draudimo sutarties sąlygas pasiūlyti ir kokias draudimo apsaugos ribas nustatyti. Draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama draudimo apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).

46.       Vadovaujantis Draudimo įstatymo 105 straipsniu, kuriame reglamentuoti turto draudimo išmokų ypatumai, nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, nėra draudžiamos turto draudimo sutartys, kuriose numatytas ne visas žalos turtui atlyginimas.

47.       Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009) buvo sprendžiama situacija, ar turto draudimo išmoka už atkuriamąja verte draustą ir sudegusį turtą turi būti atlyginta su ar be pridėtinės vertės mokesčio. Teismas nurodė, kad už atkuriamąja verte drausto turto sunaikinimą mokama draudimo išmoka įskaičiuojant visas pagrįstas sumas, kurios reikalingos tokiam turtui atkurti t. y. įskaitant ir PVM. Taip pat teismas nurodė, kad būtina vadovautis tarp šalių sudaryta turto draudimo sutartimi ir jos nuostatomis. Teismas „neuždraudė“ draudimo sutartyse susitarti ir dėl kitokios nuostolių atlyginimo tvarkos kaip pavyzdžiui yra susitarta šio ginčo draudimo sutartyje, t. y. PVM atlyginimas siejamas su faktiniu tokio tipo išlaidų patyrimu, atsižvelgiant į tai, koks subjektas atlieka remonto darbus, analogiškai ir kitų pridėtinių išlaidų atlyginimo klausimo sprendimas siejamas su faktiniu remonto atlikimu. Tokią atsakovės poziciją patvirtina teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-883/2019), kurioje draudėjo reikalavimas išmokėti draudimo išmoką su PVM ir pridėtinėmis išlaidomis neatliekant faktinio remonto, atmestas kaip teisiškai nepagrįstas. Nurodytoje byloje buvo keliamas klausimas dėl iš esmės tų pačių draudimo taisyklių.

Trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimo į ieškinį argumentai

48.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas, kaip naudos gavėjas pagal 2021 m. gruodžio 12 d. draudimo sutartį bei ieškovės kreditorius pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr. 14A1718217515-E5, visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais.

Trečiojo asmens UADBB „Perlo draudimo brokeris“ atsiliepimo į ieškinį argumentai

49.       Trečiasis asmuo UADBB „Perlo draudimo brokeris“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

50.       Paaiškino, jog trečiojo asmens darbuotojai V. Š. ieškovė kaip klientė yra žinoma daugiau kaip 10 metų (ieškovė yra V. Š. pusbrolio žmona). V. Š. teigimu, ieškovė turi ilgametę draudimo sutarčių sudarymo patirtį. Nurodo, kad tarpininkavo tarp ieškovės ir atsakovės sudarant sutartį ir savo pareigą ieškovę supažindinti su draudimo taisyklėmis įvykdė, kadangi draudimo liudijime ir draudimo pasiūlyme buvo nuoroda į internetinį puslapį, kuriame galima pamatyti draudimo taisykles. Tokia praktika, pateikiant tikslią nuorodą į draudimo taisykles, atitinka Lietuvos draudikų asociacijos parengtų Ne gyvybės draudimo sutarčių sudarymo gairių 2.2.4 papunkčio sąlygas. Su ginču susijusios draudimo taisyklių sąlygos atkartojamos draudimo produkto informaciniame dokumente.

51.       Sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovės Namas ilgą laiką buvo neprižiūrimas. Remiantis Draudimo taisyklių 10.7 punktu, jei turtas sugadintas, nuostolių dydis yra turto remonto išlaidos, tačiau ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį. Trečiojo asmens vertinimu, maksimalus ieškovės galimas nuostolis, remiantis byloje esančia Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-17-11-09-VIR32 – 71 650 Eur, t. y. Namo rinkos vertė 2017 m. lapkričio 9 d.

Ieškovės dubliko argumentai

52.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo ieškinį palaiko. Savo poziciją tebegrindžia pirmiau nurodytais argumentais, kuriuos papildė.

53.       Atsakovė pažeidė pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis ir sutarties sąlygomis

54.       Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė ar tarpininkas UADBB „Perlo draudimo brokeris“ ieškovei įteikė Draudimo taisykles. Atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas į bylą susirašinėjimas neįrodo ieškovės supažindinimo su Draudimo taisyklėmis ir jų įteikimo ieškovei fakto. Susirašinėjimas susijęs ne su ginčo draudimo liudijimo pasirašymu.

55.       Atsakovė atsiliepime nurodo, jog pirminė draudimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 30 d. (įsigaliojimas nuo 2020 m. gruodžio 15 d.) ir neva draudimo apsauga nepertraukiamai galiojo iki ginčo draudimo sutarties apsaugos pabaigos tomis pačiomis sąlygomis. Atsakovės minimame pirminiame draudimo liudijime minima draudimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., o ginčo draudimo liudijime minima draudimo taisyklių redakcija, įsigaliojusi 2021 m. rugsėjo 27 d. Atsakovės teiginys, jog draudimo apsauga pagal pirminę draudimo sutartį galiojo iki ginčo draudimo sutarties apsaugos pabaigos tomis pačiomis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Pirminės draudimo sutarties sudarymo metu atsakovė nesupažindino ieškovės su tuo metu galiojusia draudimo taisyklių redakcija bei neįteikė jos kopijos.

56.       Draudimo produkto informacinio dokumento įteikimas ieškovei kartu su draudimo liudijimu neįrodo Draudimo taisyklių įteikimo fakto. DPID nurodyta, kad „<...> Šis dokumentas neatspindi konkrečios Gyventojų turto draudimo sutarties sąlygų ir nėra draudimo sutarties dalis. <...>“. DPID nesant sudedamąja draudimo sutarties dalimi, joje nurodytos informacijos pagrindu negali būti priimamas sprendimas dėl draudimo išmokos mažinimo. 

57.       Atsakovė nepagrįstai sumažino draudimo išmoką 30 procentų

58.       Atsakovė atsiliepime nurodo, kad sumažino mokėtiną draudimo išmoką, nes 1) ieškovės Namas ilgą laiką nebuvo prižiūrimas; 2) Namas buvo apleistas, pro tarpą tvoroje į teritoriją gali patekti bet kas, namo viduje mėtosi šiukšlės, alkoholinių gėrimų buteliai, atjungta santechninė, šildymo įranga; 3) Namą prižiūrint ir juo rūpinantis, jame nuolat gyvenant, o ne epizodiškai pasirodant į jį pasižiūrėti, gaisras nebūtų kilęs; 4) Gaisras kilo dėl neūkiško pačios ieškovės elgesio; 5) labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus benamio elgesys su ugnimi. Šie atsakovės teiginiai yra grįsti prielaidomis, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai.

59.       Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikta UAB „Gaisriniai projektai“ 2022 m. liepos 4 d. išvada vertintina kritiškai: 1) specialistas, parengęs 2022 m. liepos 4 d. išvadą, Namą apžiūrėjo 2022 m. birželio 27 d., t. y. praėjus 45 dienoms po Įvykio. Specialistas, apžiūrėjęs Namą praėjus 45 dienoms po Įvykio fiksuoja išlaužtą tvoros dalį bei daro nepagrįstą prielaidą, jog pro šį tarpą į Namą pateko benamis ir sukėlė Name gaisrą. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog UAB „Gaisriniai projektai“ 2022 m. liepos 4 d. išvadoje užfiksuotas tarpas tvoroje buvo ir iki Įvykio. Byloje nėra įrodymų, jog gaisrą sukėlė į Namą patekęs benamis. Ieškovės į bylą kartu su ieškiniu pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra užfiksuota nuotrauka, kurioje matyti, kad tarpo tvoroje nėra bei kad tvora yra vientisa (be jokių tarpų). Labiausiai tikėtina, kad 2022 m. liepos 4 d. išvadoje minimas tarpas atsirado gesinant gaisrą arba jau po gaisro. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta priešingai, ši aplinkybė visiškai neįrodo, jog Namas buvo nerakinamas ir į jį galėjo patekti bet kokie pašaliniai asmenys. 2) 2022 m. liepos 4 d. UAB „Gaisriniai projektai“ išvadoje specialistas atmetė pašalinio atviros ugnies šaltinio versiją, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisro tyrimo medžiagoje užfiksuota, jog gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. 2022 m. liepos 13 d. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nėra užsimenama apie galimą benamių patekimą į Namą bei kad gaisrą sukėlė benamis.

60.       Draudimo išmokos mažinimas nepagrįstas, nes, anot atsakovės, draudimo išmoka sumažinta pagal Draudimo taisyklių 12.4.3. punktą. Draudimo taisyklių 12.4.3. punktas numato draudiko (atsakovės) teisę mažinti draudimo išmoką nuo 10 iki 30 procentų, jei draudėjas (ieškovė) nesilaikė saugumo reikalavimų ir nepranešė apie rizikos pasikeitimą, nurodytą Draudimo taisyklių 17 skyriaus 17.2.4. ir 17.2.7. punktuose. Draudimo taisyklių 17.2.4. punktas numato draudėjo pareigą laikytis priešgaisrinių saugumo reikalavimų. Savo ruožtu Draudimo taisyklių 17.2.7. punkte numatyta draudėjo pareiga pranešti draudikui per 3 darbo dienas jei: „<...> 17.2.7.1 Sudarote kitą to paties pastato ar namų turto draudimo sutartį; 17.2.7.2. Pasikeičia svarbi informacija, nurodyta sudarant draudimo sutartį; 17.2.7.3. Padidėja rizika, pavyzdžiui, jei persikeliate gyventi kitur ir butas bus nuomojamas, nusprendžiate atsisakyti signalizacijos ir saugos tarnybos paslaugų.<...>“. Ieškovė nepažeidė saugumo reikalavimų, numatytų Draudimo taisyklių 17.2.4. punkte. Ieškovė nepažeidė ir Draudimo taisyklių 17.2.7. punkto reikalavimų, kadangi nebuvo aplinkybių, nurodytų 17.2.7.1. – 17.2.7.3. punktuose, t. y. (i) ieškovė nesudarė kitos Namo draudimo sutarties; (ii) nepasikeitė svarbi informacija, nurodyta sudarant draudimo sutartį; (iii) rizika nepadidėjo, t. y. liko tokia pati, kokia ir buvo sudarant draudimo sutartį.

61.       Atsakovės atsiliepime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, negalima remtis kaip precedentu šioje byloje, kadangi minimos bylos ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Šioje byloje ginčas kilęs dėl draudimo išmokos mažinimo pagrįstumo vadovaujantis standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis (kurios nebuvo įteiktos ieškovei bei su kuriomis ieškovė nebuvo supažindinta), o atsakovės cituojamoje byloje buvo sprendžiama dėl individualios draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimo ir taikymo. Atsakovės atsiliepime cituojamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, ar draudikas supažindino draudėją su individualia draudimo sutarties sąlyga. O šioje byloje toks ginčas yra. Šioje byloje kaip precedentu negalima vadovautis ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2A-524-967/2022, kadangi minimos bylos ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Šioje byloje ginčas kilęs dėl draudimo išmokos mažinimo pagrįstumo sudegus ieškovės namui, o atsakovės cituojamoje byloje buvo sprendžiama dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju pavogus draudėjo kilnojamąjį turtą. Be to, abiejose bylose skiriasi draudiko taikytų draudimo taisyklių punktų turinys ir esmė.

62.       Draudimo sutarties sąlygos nesąžiningos

63.       Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti, kad Draudimo taisyklių 10.10., 10.14. ir 10.15 punktuose numatytos sąlygos nėra nesąžiningos ir siurprizinės, šių aplinkybių neįrodė. Ieškovė prašė atsakovės paskirti (ar nurodyti) rangovą (statybinę organizaciją) su kurios atstovais ieškovė (dalyvaujant atsakovės atstovams) galėtų įvykio vietoje apžiūrėti, o rangovo specialistai galėtų įvertinti bei numatyti (apskaičiuoti), kokius būtina atlikti darbus (darbo apimtys), kokios reikalingos medžiagos bei sudarytų realią sąmatą atstatymo darbams atlikti su paskaičiuota realia pinigine suma. Atsakovė nesutiko ir nurodė, jog pareiga organizuoti sugadinto turto remontą tenka tokio turto savininkui prieš tai suderinus su atsakove atliekamų darbų apimtis ir kainas. Kadangi atsakovė nesutiko suderinti eksperto T. M. parengtą Namo atstatymo darbų sąmatą, susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovė objektyviai negalėjo pradėti Namo atstatymo darbų dėl atsakovės neobjektyvios ir nepagrįstos pozicijos skaičiuojant nuostolio dydį. Atsakovei nesutikus, jog Namas būtų atstatomas pagal T. M. Ataskaitoje paskaičiuotą sąmatą bei naudos gavėjui nurodžius, jog atsakovės paskaičiuota draudimo išmoka privalo būti pervesta į naudos gavėjo sąskaitą, ieškovė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių neteko galimybės atstatyti Namą (ar bent jau pradėti Namo atstatymo darbus) iš draudimo išmokos lėšų.

64.       Ieškovė negalėjo protingai tikėtis, jog Draudimo liudijimu Namą apdraudus atkuriamąja verte, įvykus draudžiamajam įvykiui nuostolis bus skaičiuojamas remiantis ne atkuriamąja, o likutine verte (taikant nusidėvėjimą). Ieškovė taip pat negalėjo tikėtis, jog draudžiamojo įvykio atveju nuostolio suma bus sumažinta pridėtinėmis išlaidomis bei PVM mokesčiu bei negalėjo numatyti, kad atsakovės mokėtinos draudimo išmokos dydis priklausys nuo veiksmų, kurie iš esmės priklauso ne nuo ieškovės valios. Be to, atsakovė Draudimo taisyklių 10.10., 10.14. ir 10.15. punktuose numatytų sąlygų neaptarė individualiai Draudimo liudijime. Įvertinus šias aplinkybes bei aukščiau išdėstytus argumentus, Draudimo taisyklių 10.10., 10.14. ir 10.15. punktų sąlygos pripažintinos siurprizinėmis ir nesąžiningomis, todėl yra negaliojančios.

65.       Atsakovė ginčijo T. M. Ataskaitą, tačiau atsakovė elektroniniu laišku ieškovei nurodė: „<...> Atsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl nepriklausomo eksperto skyrimo kreipėmės į T. M., tačiau jis pranešė, kad į jį kreipėtės tiesiogiai. Šiandien skambinau Taurui ir pranešė, kad pateiks savo vertinimą iki kitos savaitės galo, todėl persiųskite kai galėsite, kad galėtumėm peržiūrėti ir priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų<...>“. Ši aplinkybė parodo, jog atsakovė pasitiki eksperto T. M. kvalifikacija.

Atsakovės tripliko argumentai

66.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriuo atsakovės pozicija liko nepasikeitusi – atsakovė ieškinį vertina kaip visiškai nepagrįstą ir atmestiną.

67.       Dėl ieškovės supažindinimo su draudimo taisyklėmis

68.       Atsakovė pateiktame triplike pažymėjo, jog šalys draudimo sutartį sudarė tarpininkaujant UADBB „Perlo draudimo brokeris“, dėl to nežino, ar tarpininkė įteikė Draudimo taisykles ieškovei. Ieškovė nepateikė susirašinėjimo elektroniniais laiškais su tarpininke, dėl to, tikėtina, kad tarpininkė įteikė draudimo taisykles ieškovei. Pirminė draudimo sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 30 d., abiejų draudimo sutarčių draudimo taisyklės analogiškos dėl ginčo klausimų. DPID nurodytos esminės draudimo sąlygos. Net jeigu ir Draudimo taisyklės būtų įteiktos ieškovei, ji, tikėtina, nebūtų jų skaičiuosi, dėl to Draudimo taisyklių neįteikimo faktas reikšmės byloje neturi.

69.       Dėl draudimo išmokos sumažinimo

70.       Ieškovė nurodo, kad plyšys tvoroje galėjo atsirasti gesinant gaisrą, o ne per jį vaikštant benamiams, tačiau tai niekaip nepaaiškina fakto, jog ties plyšiu į kiemo vidų matomas pramintas takelis, ko gaisrininkai per keletą valandų trukusį gaisro gesinimą tikrai negalėjo padaryti. Esminis momentas yra tai, kad pašalinis ugnies šaltinis į pastatą galėjo patekti tik pašalinio asmens dėka, kas atsižvelgiant į namo lokaciją, perša išvadą, kad tai, labai tikėtina, galėjo būti benamis. 2022 m. liepos 13 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą antro puslapio pirmos pastraipos pabaigoje nurodyta, kad pati ieškovė nurodė, jog valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė išreiškė nuomonę, jog gaisrą galėjo sukelti benamis.

71.       Draudimo taisyklių 16.1.2 punkte nurodyta, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias privalote informuoti sudarant draudimo sutartį, laikoma: turto nuosavybės, valdymo forma ir paskirtis – nuosavas, nuomojamas ar išnuomojamas kitiems, nuolat gyvenamas, ne nuolat gyvenamas, negyvenamas būstas, vykdoma komercinė veikla, trumpalaikė nuoma ir pan. Apie ne nuolat gyvenamą namą ir tai, kad tokiu atveju draudimo išmoka gali būti mažinama, ieškovė buvo informuota ir DPID, todėl esant kitokiai faktinei situacijai ieškovė privalėjo tai nurodyti sudarant draudimo sutartį arba jau ją sudarius. Draudimo taisyklių 16.2.4 punkte nurodyta, jog nuolat gyvenamojo būsto palikimas be kasdienės priežiūros ilgiau nei 30 dienų yra laikomas rizikos padidėjimu.

72.       Ieškovė nesutinka, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą galima remtis atsakovės atsiliepime nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-524-967/2022, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės t. y. nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos pavogus kilnojamąjį turtą, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl išmokos mažinimo sudegus namui. Atsakovė su tokia ieškovės interpretacija nesutinka. Nurodytoje byloje teismas mažino priteistiną draudimo išmoką, nes turtas, kuris buvo apdraustas, o vėliau pavogtas, nebuvo prižiūrimas. Šioje byloje namo, akivaizdu, kad nepavogsi, tačiau esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovės neūkiško, neatsakingo bei aplaidaus elgesio, t. y. namo nepriežiūros, ir kilusio gaisro, nurodyta teismo praktika, atsakovės vertinimu, šioje byloje yra aktuali ir ja galima remtis mažinant draudimo išmoką bendraisiais pagrindais.

73.       Dėl žalos dydžio įvertinimo, teisės sumažinti draudimo išmoką ir draudimo taisyklių sąžiningumo

74.       Draudimo taisyklės nėra siurprizinės ar nesąžiningos. Draudimo sutartis nėra privaloma, sudaroma laisva valia ir šalys pačios nustato tarpusavio teises ir pareigas. Draudimo išmoka neprivalo būti absoliuti ir visiškai atlyginti žalą, gali būti numatyti draudiminiai įvykiai ir nustatytos ribos draudimo išmokoms, draudimo išmoka neprivalo apimti PVM ir papildomų išlaidų.

75.       Ekspertas T. M. nebuvo pasamdytas atsakovės, jis galimai nori įtikti ieškovei.

Teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakyti paaiškinimai

76.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo: ginčas kilo tik dėl draudimo išmokos dydžio. Atsakovė sumažino draudimo išmoką 30 proc., minusavo pridėtines išlaidas ir PVM dydį. Ieškovė remiasi ir tuo, kad draudimo taisyklių kopija ieškovei nebuvo įteikta. Pacitavome teismų praktiką, vien tai, kad buvo pateikta papildoma informacija, nieko nekeičia, nes ji nėra laikoma draudimo sutarties dalimi. Jei teismas taikytų draudimo taisykles, tai dalis jų punktų yra nesąžiningi, todėl netaikytini, kalba eina apie pridėtines išlaidas, apie PVM išlaidas. Punktas dėl termino remontui atlikti turėjo būti aptartas individualiai, nes polise nurodyta, kad turtas draudžiamas atkuriamąja verte, tad ši sąlyga negali būti paneigta. Ieškovė neneigia, kad tame name negyveno, bet šis klausimas apskritai nebuvo keliamas, ieškovė nenumanė, kad turi pareigą šią informaciją atskleisti. Brokerė to neklausė. Polise ši aplinkybė taip pat nenurodyta. Ta rizika sudarant draudimo sutartį buvo tokia pati, ji nesikeitė. Ieškovė šioje situacijoje turėtų būti traktuojama kaip vartotoja. Draudimo taisyklės numato, kad esant nesutarimui dėl nuostolio dydžio, šalys gali pasitelkti nepriklausomus vertintojus. Atsakovė sutiko, kad būtų samdomas ekspertas, netgi kandidatūra tiko. Ieškovė kreipėsi į T. M., o atsakovė irgi norėjo siūlyti šį ekspertą. Todėl šio eksperto išvadomis turėtų būti vadovaujamasi. Atsakovė alternatyvių skaičiavimų nėra pateikusi. Ieškovė papildomai kreipėsi bylos nagrinėjimo metu į šį ekspertą, jis pateikė papildomus paaiškinimus. Dėl brokerio argumento, kad neturėtų viršyti turto vertės, tai 2017 m. ataskaita nėra aktuali, atsakovė turėtų pateikti, kokia namo vertė prieš pat įvykį. Negaliu atsakyti, ar ieškovė skaitė prie poliso pridėtą informacinį dokumentą, bet jame nurodyta, kad jis nėra draudimo sutarties dalis. Negaliu atsakyti, kodėl ieškovė nusprendė negyventi šiame name. Nėra logiška daužti langus, jeigu durys būtų buvusios neužrakintos. Jokie asmenys nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, todėl kritiškai vertintinos nurodytos aplinkybės, kad lankosi asocialūs asmenys. Negaliu pasakyti, ar ieškovė ieškojo rangovų pasiūlymų. Pagal rugsėjo 13 d. duomenis, paskolos likutis sudarė 53 093,33 Eur. Manau, kad aplinkybė, jog kreditas buvo paimtas ne tik Namui, bet ir žemės sklypui įsigyti, jokios įtakos neturi, ten nėra išskirta, kokia kredito dalis namui, kokia – sklypui. Draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėju yra AB SEB bankas, atsakovė neišskyrė, kad tik dalies išmokos gavėjas yra AB SEB bankas. Turėtumėte įrodyti, kokia buvo Namo vertė prieš įvykį. Atsakovė net medžiagoms PVM nepaskaičiavo. Atkuriamąja verte yra netaikant nusidėvėjimo, atsakovė nepaiso šios individualios draudimo sąlygos. Mes taip supratome, kad atsakovė irgi rėmėsi T. M. ataskaita, tik iš tos sumos tam tikras sumas atėmė. Konkretūs matematiniai skaičiavimai nebuvo pateikti, tik el. laiškai. Draudimo taisyklės nebuvo siunčiamos ir 2020 m. 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyti Name esantys daiktai, galvojant logiškai, priklausė ieškovei, kadangi buvo Name.

77.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo: kai turtas įkeičiamas bankui, paprastai draudėjai tokiu turtu rūpinasi, išnuomoja, jeigu patys negyvena. Šiuo konkrečiu atveju pradėjus tirti įvykio aplinkybes, suprasta, kad namas virtęs asocialų landyne, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo metu apžiūrint turtą matyti apleista teritorija ir namas, pro tvoros plyšį sumintas takelis, viduje mėtosi šiukšlės. Namo durys, priešingai nei teigia ieškovė, buvo atvirtos. Dėl to gaisras ir kilo. Namas buvo ne tik negyvenamas, bet keletą metų ir nešildomas, tai turi tiesioginį poveikį turto būklei. Mūsų vertinimu, iki įvykio namas nebuvo tinkamas gyventi, dėl to, kad nebuvo šildomas, paveiktas puvimo procesų, apdaila išsikraipiusi. Pačios ieškovės elgesys sudarė prielaidas įvertinti ir nusidėvėjimą. Su apdraustu turtu savininkas turi elgtis taip, lyg tas turtas nebūtų apdraustas. Net jeigu būtų pripažinta, kad draudimo taisyklėmis remtis negalima, priimant sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio, tą draudimo išmoką galima mažinti dėl neūkiško, aplaidaus ieškovės elgesio bendrais pagrindais per sutartinės atsakomybės prizmę. Teismų praktika patvirtina, jog esant aplaidžiam draudėjo elgesiui su turtu, draudimo išmoka mažinta perpus. Akivaizdu, kad įvykis draudžiamasis, tačiau yra pagrindai draudimo išmoką sumažinti. Manome, kad rangovą surasti turėtų ieškovė, nes draudimo bendrovė neturi tokios pareigos. Buvo vadovaujamasi T. M. parengta sąmata, mes jos neginčijame. Visos pridėtinės išlaidos ir PVM atimtas, neįtraukti kokliai, vonia, praustuvai, unitazas, boileris. Turtas nėra sunaikintas, jis buvo sugadintas, skaičiavome atkuriamąja verte, pati sąmata irgi atkuriamąja verte sudaryta. Nusidėvėjimas pritaikytas ne visoms medžiagų grupėms, o tik daliai. Turto vertinimo neatlikome prieš įvykį, nežinome, kokia vertė. Turto vertė iki įvykio galėtų būti reikšminga, jei nesivadovausime draudimo taisyklėmis. Procesiniuose dokumentuose šiomis aplinkybėmis nesirėmėme. Atkuriamąja verte reiškia netaikant nusidėvėjimo, tačiau yra išimčių, viena iš jų – jei turtas neatkuriamas, gali būti skaičiuojama likutine verte. Draudimo taisyklių 16.2.4 punktu remiamės, mes turėjome realų pagrindą tikėtis, kad būstas gyvenamas, 17.2.7 punktas numato pareigą pranešti. Nei sudarant draudimo sutartį, nei vėliau ieškovė mums šios informacijos neatskleidė. Paprastai sudarant draudimo sutartį tokios informacijos yra klausiama, nežinau, kaip buvo šiuo atveju, ar brokerė paklausė.

78.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UADBB „Perlo draudimo brokeris“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo: ginčas kyla dėl dviejų aspektų: nuostolių dydžio ir draudimo taisyklių tinkamo įteikimo. Draudėjas turėtų gauti ne daugiau nei turėjo prieš įvykį (draudėjo nepasipelnymo principas), o visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad ieškovė, reikalaudama pridėtinių išlaidų, turėtų jas įrodyti. Manome, kad draudimo taisyklės įteiktos tinkamai. Preziumuojame, kad tokios pozicijos laikosi ir atsakovė. Ne gyvybės draudimo sutarčių sudarymo gairėmis vadovaujamės – nuorodos pateikimas draudėjui laikomas tinkamu įteikimu. Prašome ieškinį atmesti.

79.       Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė: šiuo metu tebedirbu UADBB „Perlo draudimo brokeris“, esu giminystės ryšiais susijusi su ieškove. K. M. pasakė, kad tie žmonės, iš kurių nupirkom, jie gyvena ten toliau. Drausta nuo 2019 m., vėliau perdrausta Compensoje. 2019 m. pirmą kartą drausta BTA. 2019 m. klausinėjau, ar gyvena. 2020 m. vėl klausiau, ar niekas nepasikeitė, ar gyvena žmonės. Telefonu bendravau su pačia ieškove. Neatsimenu, ar 2021 m. klausiau dėl to, ar namas gyvenamas. Kai siunčiamas pasiūlymas, informacinis lapas eina kartu. Polise yra nuoroda, kur yra draudimo taisyklės, atskirai jos nėra siunčiamos. K. M. tame name negyveno niekada, gyvena (duomenys neskelbtini), o tiksliai kur, nežinau. Turtą įsigijo varžytynių metu, o kokiu tikslu, negaliu pasakyti. Ieškovei buvo žinoma, ji suprato, kodėl yra svarbi aplinkybė, ar namas nuolat gyvenamas, apie tai esame kalbėję ir neformalioje aplinkoje, nuo to draudimo įmoka keičiasi. Draudime dirbu 11 metų. Ir 2019 m., ir 2020 m. (duomenys neskelbtini) man sakė, kad ginčo name gyvena žmonės, iš kurių turtą įsigijo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

80.       Byloje kilo ginčas dėl tinkamo ieškovės supažindinimo su draudimo taisyklėmis, jų sąlygų sąžiningumo ir draudimo išmokos dydžio teisingo nustatymo.

81.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovė K. M. ir atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, tarpininkaujant UADBB „Perlo draudimo brokeris“, sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (1 f., b. l. 107–108). Šiuo draudimo liudijimu, be kitų objektų, nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. apdraustas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

82.       2022 m. gegužės 13 d. Name kilo gaisras.

83.       UAB „Gaisriniai projektai“ 2022 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje dėl gaisro tyrimo Nr. GP/GT/2022/07-1 nurodoma, kad gaisro židinio zona yra namo pirmame aukšte (2 f., b. l. 35–49). Sprendžiant dėl gaisro kilimo priežasties, nurodoma, kad akivaizdžių tyčinės veikos požymių nenustatyta. Teigiama, jog pašaliniams asmenims (benamiams) buvo galimybė patekti į teritoriją per esantį plyšį tarp medinės tvoros ir namo sienos. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, tikėtina, kad gaisrą sukėlė į namą patekęs benamis (-iai).

84.       Iš teismo išreikalautos gaisrinio tyrimo medžiagos nustatyta, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2022 m. birželio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo (2 f., b. l. 185–193). Jame nurodoma, kad 2022 m. gegužės 13 d. buvo atliktas neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas. Pažymima, kad gaisras kilo aptvertoje teritorijoje esančiame gyvenamajame name. Teritorija nešienauta, mėtosi padangos ir kitos šiukšlės. Vizualiai apžiūrėjus, tiek pati teritorija, tiek gyvenamasis namas, kuriame kilo gaisras, atrodo apleisti. Aprašant Namo patalpų vidų, pažymėta, jog viduje mėtosi maisto pakuotės, pilni šiukšlių maišai, alkoholinių gėrimų buteliai, tušti stiklainiai, rūbai ir pan. Nurodoma, kad neaptikta jokių medžiagų ar jų liekanų, kurios dėl savo cheminės sudėties irstant ar veikiant išoriniams poveikiams galėtų pačios užsiliepsnoti. Patikrinimo metu nenustatyta, kad buvo pažeisti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai. Atsižvelgiant į gaisro vietoje nustatytas faktines aplinkybes ir atmetus technines gaisro kilimo versijas, daroma išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta. Pastatas kurį laiką buvo neeksploatuojamas, o gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo viduje.

85.       Iš teismo išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. liepos 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18699-22 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, buvo sustabdytas (1 f., b. l. 135–137, 3 f., b. l. 73–75). Šiame nutarime nurodoma, jog ikiteisminį tyrimą tikslinga sustabdyti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, tačiau toks asmuo nenustatytas.

86.       Šiame nutarime nurodyta, jog liudytoja apklausta K. M. parodė, kad Namą įsigijo 2017 m. Įsigijus namą, jame buvo gyvenama iki 2019 metų (tikslaus laiko nurodyti negali), o išsikėlus buvo atjungta elektra ir vandens tiekimas. Po jos išsikėlimo, į Namą nebuvo įleidusi gyventi kitų asmenų. Atvykdama patikrinti Namo, niekada nebuvo pastebėjusi, kad jame kažkas gyventų.

87.       Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2022 m. gegužės 13 d. bendrojo pagalbos centro kortelėje užfiksuotos tokios pranešimo aplinkybės: „dega 2 aukštų namas, apleistas, medinis. Viduje dažnai renkasi asocialūs asmenys. Pranešė gyventoja“ (3 f., b. l. 21).

88.       Atsakovė 2022 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą mažinti draudimo išmoką 30 procentų, remiantis Draudimo taisyklių 12.4.3 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad ieškovei priklausantis apdraustas Namas buvo negyvenamas, nors ieškovė sudarydama draudimo sutartį nurodė kaip gyvenamą (2 f., b. l. 22–23).

89.       Ieškovei nesutinkant su apskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu ir sprendimu mažinti draudimo išmokos dydį 30 proc., ieškovė, atsakovei sutinkant, kreipėsi į teismo ekspertą T. M., kuris parengtoje 2022 m. spalio 18 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 220915 padarė išvadą, jog ginčo gaisro Name padarytų pažeidimų, užfiksuotų 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros metu, atstatymo kaštai apžiūros datai sudaro 114 884,66 Eur su PVM (1 f., b. l. 150–232).

90.       Atsakovė, peržiūrėjusi šio eksperto atliktus skaičiavimus, 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nekompensuos unitazų, vonių, plautuvių, boilerio keitimą, nes šie daiktai, atsakovės vertinimu, nėra paveikti ugnies. Nurodė, kad iš nuotraukų matyti ženklus kamino nusidėvėjimas, todėl atsakovė išreiškė nesutikimą, kad kaminą reikia permūryti. Taip pat nesutinka su krosnių aptaisymu kokliais, nes jie nebuvo paveikti ugnies. Atsakovė nurodė, kad pritaikė 70 proc. nusidėvėjimą šioms medžiagoms: stogo konstrukcijos, grindų, sienų bei lubų dangoms (1 f., b. l. 240). 2023 m. sausio 6 d. elektroniniame laiške atsakovė papildomai pažymėjo, jog papildomai prie to, kas buvo nurodyta anksčiau, sutinka išmokėti išmoką ir už įvykio vietos sutvarkymą, t. y. remiantis Draudimo taisyklių 1 lentelės 9.2 punktu, 5 proc. nuo bendros pastato draudimo sumos (7 000 Eur) (1 f., b. l. 241). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad patikslintos draudimo išmokos dydis apskaičiuotas T. M. ataskaitos, kuria remiasi ir ieškovė, pagrindu, tačiau iš jos buvo atimtos minėtuose elektroniniuose laiškuose nurodytos sumos, kurių atsakovė nesutiko kompensuoti.

91.       Atsakovė 2023 m. vasario 20 d. sumokėjo trečiajam asmeniui (naudos gavėjui) AB SEB bankui 42 575,49 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo įskaityta į kredito likutį pagal ieškovės ir AB SEB banko 2017 m. gruodžio 12 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 14A1718217515-E5 (1 f., b. l. 246).

92.       Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad Name kilęs gaisras pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, tačiau šalys nesutarė dėl draudimo išmokos dydžio. Pirmiausia išsiskyrė šalių pozicijos, ar nagrinėjamu atveju nustatant draudimo išmokos dydį, gali būti remiamasi Draudimo taisyklėmis, nes, anot ieškovės, ji nebuvo tinkamai su jomis supažindinta, todėl jos netapo draudimo sutarties sudedamąja dalimi. Šiuo klausimu pirmiausia ir pasisakytina.

Dėl ieškovės tinkamo supažindinimo su Draudimo taisyklėmis

93.       Remiantis CK 6.992 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185–6.187 straipsniai (skirti sutarčių standartinėms sąlygoms).

94.       Remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.

95.       CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, jog CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato dvejopo pobūdžio draudiko pareigą: visų pirma pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, antra, pareigą prieš sudarant draudimo sutartį įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. CK 6.992 straipsnio 2 dalies gramatinė konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad šios dvi pareigos yra savarankiškos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina. Pats savaime draudimo rūšies taisyklių viešas paskelbimas nereiškia ir neįrodo, kad draudikas įvykdė kitą minėtame straipsnyje nustatytą pareigą – įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją ieškovei (draudėjai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020).

96.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.992 straipsnio 2 dalis nedetalizuoja draudimo rūšies taisyklių įteikimo būdo. Jos gali būti įteiktos tiek fiziškai perduodant draudėjui draudimo rūšies taisykles popierine forma, tiek ir elektroniniu būdu skaitmenine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020).

97.       Kasacinis teismas nurodytoje byloje, atsižvelgdamas į draudimo polise esantį draudėjos patvirtinimą, kad draudimo įmokos sumokėjimas yra laikomas draudėjo (ieškovės) patvirtinimu, jog draudėjas (ieškovė) prieš draudimo sutarties sudarymą susipažino su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta šių taisyklių kopija, į tai, kad draudėja turėjo galimybę atkreipti dėmesį į tekstą, esantį virš jos parašo (sutarties sąlyga nėra siurprizinė), į tai, kad greta patvirtinimo taip pat padarytas įrašas dėl draudimo rūšies ir aiškiai pateikiama nuoroda į konkrečias draudimo rūšies taisykles, darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pačios draudėjos patvirtinimu dėl draudimo rūšies taisyklių jai įteikimo. Remiantis tuo ir nesant kitų įrodymų byloje, kasacinis teismas darė išvadą, kad atsakovė (draudikė) įrodė, jog ji įvykdė pareigą įteikti ieškovei draudimo rūšies taisyklių kopiją.

98.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su Draudimo taisyklėmis. Draudimo liudijimo apačioje, tiesiai virš draudėjos (ieškovės) parašo vietos nurodytas patvirtinimas, kad pasirašydamas ir/ar sumokėdamas (-a) draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį (kai įmoka mokama dalimis) patvirtina, kad draudėjas prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo sutarties sąlygomis bei taisyklėmis buvo supažindintas, jų turinys jam aiškus, jų kopiją gavo ir joms pritaria. Kiek aukščiau draudimo liudijime papildomų sąlygų skiltyje (2 psl.) nurodyta konkreti nuoroda į atsakovės interneto svetainėje skelbiamas draudimo taisykles. Nuoroda aktyvi, atidarius ją teismo posėdžio metu, nukreipia į atsakovės interneto svetainėje skelbiamas aktualias (šiuo metu galiojančias) draudimo taisykles. Draudimo liudijimo pradžioje nurodytos konkrečios draudimo sutarčiai taikytinos draudimo taisyklės, t. y. jog apdrausta pagal atsakovės Gyventojų turto draudimo taisykles, kurios patvirtintos atsakovės valdybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, galioja nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šis draudimo liudijimas kartu su pridėtu draudimo produkto informaciniu dokumentu buvo išsiųsti ieškovei elektroniniu paštu ir jog ieškovė šiuos dokumentus gavo, draudimo įmoką sumokėjo.

99.       Vien tai, kad Draudimo taisyklės ieškovei nebuvo pateiktos atskiru priedu, teismo vertinimu, nurodyto situacijos teisinio vertinimo nekeičia, kadangi, kaip minėta, remiantis teismų praktika, draudimo taisyklės gali būti įteikiamos ir elektroniniu būdu skaitmenine forma. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo liudijime buvo įvardytos konkrečios draudimo sutarčiai taikytinos draudimo taisyklės, pateikta konkreti aktyvi nuoroda į jas atsakovės internetinėje svetainėje, į tai, kad draudėja, sumokėdama draudimo įmoką, patvirtino, jog su draudimo taisyklėmis susipažino, į tai, kad ši sąlyga buvo suformuluota aiškiai ir išdėstyta draudėjai gerai matomoje vietoje, nėra jokio pagrindo tokio supažindinimo su draudimo taisyklėmis vertinti kaip netinkamo.

100.       Papildomai pažymėtina teismo posėdžio metu iš liudytojos V. Š. parodymų nustatyta aplinkybė, jog ieškovei buvo suprantama, kodėl yra svarbu draudikui atskleisti aplinkybę, ar name yra nuolat gyvenama, ar ne. Liudytoja patvirtino, kad dėl šios aplinkybės teiravosi draudėjos tiek sudarant draudimo sutartį (pirminę), taip pat jog apie šios sąlygos reikšmę su ieškove yra kalbėjusi ir neformalioje aplinkoje.

101.       Teismo vertinimu, šias išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, jog sudarant draudimo sutartį, ieškovei elektroniniu paštu kartu su draudimo liudijimu buvo atsiųstas ir draudimo produkto informacinis dokumentas (ieškovė šios aplinkybės neginčijo), kuriame aiškiai pažymėta, jog draudimo išmoka, be kitų atvejų, gali būti mažinama, jei nesilaikoma draudimo sutarties sąlygų ar sutarties galiojimo metu atsiradus riziką didinantiems faktoriams, tarp kurių paminėta ir aplinkybė, kai būstas paliekamas be kasdienės priežiūros ilgiau nei 60 dienų.

102.       Taigi darytina išvada, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su Draudimo taisyklėmis ir jos tapo sudedamąja su ieškove sudarytos draudimo sutarties dalimi (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).

Dėl draudimo išmokos dydžio teisingo nustatymo

103.       Remiantis Draudimo taisyklių 12.4.3 punktu, kuriuo rėmėsi atsakovė, pagrįsdama savo sprendimą sumažinti draudimo išmoką 30 procentų, atsakovė turi teisę mažinti draudimo išmoką nuo 10 iki 30 procentų, jei draudėjas nesilaikė saugumo reikalavimų ir nepranešė apie rizikos pasikeitimą, nurodytą šių taisyklių 17 skyriaus 17.2.4 ir 17.2.7 punktuose. Draudimo taisyklių 17.2.7 punktas numatė pareigą draudėjui pranešti draudikui per 3 darbo dienas, be kitų atvejų, jei padidėja rizika. Draudimo taisyklių 16.2 punktas numatė, jog rizikos padidėjimu bus laikoma, be kita ko, tai, jog nuolat gyvenamas būstas paliekamas be kasdienės priežiūros ilgiau nei 30 dienų.

104.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo, kad Name negyveno. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad ieškovė Name niekuomet negyveno. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė, duodama liudytojo parodymus, nurodė, kad Name negyvena nuo 2019 m., o išsikėlus buvo atjungta elektra ir vandens tiekimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, jog negalima vertinti, kad ieškovė neįvykdė pareigos informuoti draudikės apie draudimo rizikos pasikeitimą, nes nurodytos aplinkybės egzistavo jau draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. sudarant draudimo sutartį, ieškovė Name nebegyveno. Pažymėtina, kad toks ieškovės draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų aiškinimas negali būti pagrįstu, nes reikštų nesąžiningumą vienos iš šalių atžvilgiu. Tai, kad jau draudimo sutarties sudarymo metu ieškovės Namas buvo negyvenamas, reiškia tik tai, kad jau sudarant draudimo sutartį ieškovė turėjo pareigą apie šią aplinkybę informuoti atsakovę. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė to nepadarė nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei kuriuo nors metu vėliau.

105.       Teismo vertinimą pagrindžia ir Draudimo taisyklių 16.1 punkto nuostatos, numatančios pareigą draudėjui pateikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją, reikalingą vertinant draudimo riziką, apskaičiuojant draudimo įmoką ir sudarant draudimo sutartį. Tarp esminių aplinkybių, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodyta ir tai, ar turtas nuolat gyvenamas, ar ne nuolat gyvenamas, negyvenamas būstas (Draudimo taisyklių 16.1.2 punktas). Taigi Draudimo taisyklių sąlygos aiškiai numatė draudėjo pareigą sudarant draudimo sutartį atskleisti aplinkybę, ar turtas nuolat gyvenamas ar ne. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad ieškovei buvo suprantama aplinkybės, ar būstas nuolat gyvenamas, svarba.

106.       Ieškovė savo poziciją grindė ir tuo, kad, ieškovės vertinimu, nėra priežastinio ryšio tarp hipotetinio draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir draudžiamojo įvykio. Atsakovė, anot ieškovės, sumažindama draudimo išmoką 30 procentų, neargumentavo, kodėl draudimo išmoka mažinama būtent tokiu dydžiu, o ne pavyzdžiui 10, 15 ar 20 procentų.

107.       Teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo ieškovės argumentu. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi, draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Remiantis Draudimo taisyklių 12.4.3 punktu, atsakovė tokiu atveju kaip šis turėjo teisę mažinti draudimo išmoką nuo 10 iki 30 procentų.

108.       Nors draudėja ikiteisminio tyrimo metu ir atliekant gaisrinį tyrimą, nurodė, jog į Namą atvykdavo periodiškai 3-4 kartus kiekvieną mėnesį, jog atvykdama patikrinti Namo niekada nebuvo pastebėjusi, jog jame kažkas gyventų, visos namo durys buvo užrakintos, langai uždaryti, šiuos ieškovės paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kurių visuma teismui suformavo įsitikinimą, kad ieškovė Namą buvo apleidusi, jis buvo paliktas ilgiau nei 30 dienų be kasdienės priežiūros. UAB „Gaisriniai projektai“ specialistui atliekant Namo apžiūrą, buvo nustatyta, kad į teritoriją galima patekti per esantį tarpą tarp namo ir medinės sienos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiajai specialistei iš karto po gaisro atliekant neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, konstatuojama, jog teritorija nešienauta, mėtosi padangos ir kitos šiukšlės. Vizualiai apžiūrėjus, tiek pati teritorija, tiek gyvenamasis namas, kuriame kilo gaisras, atrodo apleisti. Aprašant Namo patalpų vidų, pažymėta, jog viduje mėtosi maisto pakuotės, pilni šiukšlių maišai, alkoholinių gėrimų buteliai, tušti stiklainiai, rūbai ir pan. Bendrojo pagalbos centro kortelėje užfiksuotos tokios pranešimo aplinkybės: „dega 2 aukštų namas, apleistas, medinis. Viduje dažnai renkasi asocialūs asmenys“. Remiantis UAB „Ignitis“ atsakovei pateikta informacija, Name laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimai už suvartotą elektros energiją nebuvo vykdomi (2 f., b. l. 34). Ieškovė iš esmės neginčijo fakto, jog jai išsikėlus iš Namo, buvo atjungta elektra ir vandens tiekimas. Byloje esančios Namo ir jo teritorijos nuotraukos patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ties plyšiu į kiemo vidų matomas pramintas takelis.

109.       Esant tokiai situacijai, kuomet Namas buvo paliktas be kasdienės priežiūros ilgiau nei 30 dienų, nekyla abejonių, jog ši aplinkybė galėjo turėti įtakos draudžiamojo įvykio kilimui. Tiek UAB „Gaisriniai projektai“ specialisto išvadoje, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiosios specialistės tarnybiniame pranešime atmesta versija, kad Namas galėjo būti padegtas tyčia. Vadinasi, ieškovei tinkamai prižiūrėjus Namą, neleidus jame apsigyventi pašaliniams asmenims, žalos galėjo būti išvengta. Pagal byloje nustatytas aplinkybes draudėjai buvo suprantama pareigos informuoti draudiką apie tai, ar name nuolat gyvenama, svarba, tačiau šią pareigą ieškovė ignoravo, nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei kuriuo nors metu vėliau apie tai atsakovės neinformavo. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė įrodė aplinkybes, kurių pagrindu ji turėjo teisę maksimaliai, t. y. 30 procentų, pagal Draudimo taisyklių sąlygas mažinti išmokėtiną draudimo išmoką. Nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė neatsižvelgė ar netinkamai įvertino įstatyme įtvirtintus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama, mažinant draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis).

110.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė (draudikė) pagrįstai ir teisėtai dėl ginčo gaisro išmokėtiną draudimo išmoką mažino 30 procentų.

111.       Toliau pasisakytina dėl kitų atsakovės nurodytų draudimo išmokos mažinimo pagrindų.

112.       Nagrinėjamu atveju Namas apdraustas pagrindiniu draudimo variantu, atkuriamąja verte (sąlygos, nurodytos draudimo liudijime). Remiantis Draudimo taisyklių 10.7.1 punktu, turto, apdrausto atkuriamąja verte, nuostolių dydis turto sugadinimo atveju (tarp šalių nekilo ginčo, kad šiuo atveju turtas buvo sugadintas, ne sunaikintas) yra turto remonto išlaidos, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį. Priešingai, tuo atveju, kai turtas draudžiamas likutine verte, nuostolių dydis turto sugadinimo atveju yra turto remonto išlaidos (neviršijant tokio paties turto įsigijimo kaštų), išskaičiavus keičiamų dalių, medžiagų nusidėvėjimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, apskaičiuodama draudimo išmoką, kaip patvirtino teismo posėdžio metu, rėmėsi T. M. parengta lokaline sąmata (pridėta prie Ataskaitos), kurioje nuostolių dydis apskaičiuotas atkuriamąja verte.

113.       Ieškovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovė nepagrįstai mokėtiną draudimo išmoką mažino pridėtinių išlaidų, pridėtinės vertės mokesčio suma. Tačiau su tokiu vertinimu teismas sutikti negali. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsniu, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Nagrinėjamu atveju šalys šią įstatyme numatytą teisę realizavo Draudimo taisyklių 10.14 punkte numatydamos, jog išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos į nuostolių sumą įtraukiamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas, ir šios išlaidos faktiškai yra patiriamos. Remiantis Draudimo taisyklių 10.15 punktu, pridėtinės vertės mokestis (PVM) į nuostolių sumą įskaičiuojamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas, ir šis mokestis yra sumokamas.

114.       Atsižvelgiant į šį šalių susitarimą, atsakovė pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ieškovei be pridėtinių išlaidų ir neįtraukusi pridėtinės vertės mokesčio. Pažymėtina, kad tokia draudimo taisyklių sąlyga yra įprasta – draudikas turi pagrįstą lūkestį ir interesą šias išlaidas mokėti tik po to, kai jos faktiškai patiriamos, kadangi priklausomai nuo draudėjo pasirinkto turto remonto būdo, šios išlaidos gali būti ir nepatirtos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu remontas atliekamas ūkio būdu, t. y. kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą). Todėl teismas neturi pagrindo Draudimo taisyklių 10.14 ir 10.15 punktų sąlygų vertinti kaip siurprizinių ir nesąžiningų, todėl negaliojančių.

115.       Remiantis Draudimo taisyklių 10.10 punktu, pastatas, apdraustas atkuriamąja verte, turi būti suremontuotas, atstatomas per 2 metus po draudžiamojo įvykio. Priešingu atveju nuostoliai apskaičiuojami ir draudimo išmoka mokama remiantis likutine verte. Nustatytas 2 metų turto atstatymo terminas gali būti pratęstas iki 5 metų tik esant objektyvioms priežastims ar dokumentais pagrįstoms aplinkybėms, taip pat tik atskiru draudėjo ir draudiko susitarimu. Ieškovės teigimu, nurodyta sąlyga siurprizinė ir nesąžininga, todėl negaliojanti. Tačiau teismas neturi pagrindo šioje byloje atlikti vertinimą, ar Draudimo taisyklių 10.10 punkto sąlyga atitinka sąžiningumo reikalavimus, kadangi minėtoje sąlygoje nurodytas dvejų metų terminas nėra pasibaigęs, šioje byloje atsakovė nurodyta išlyga nesirėmė, priešingai, pažymėjo, kad ieškovė turi teisę atlikti remontą ir reikalauti atlyginti papildomai patirtas pridėtines išlaidas ir pridėtinės vertės mokestį. Taigi spręstina, jog šios Draudimo taisyklių atitikties sąžiningumo reikalavimams vertinimas išeitų iš nagrinėjamo ginčo ribų ir reikštų teismo sprendimą dėl hipotetinės situacijos.

116.       Atsakovė, nustatydama draudimo išmokos dydį, kaip patvirtino teismo posėdžio metu, rėmėsi T. M. parengta lokaline sąmata, kuria remiasi ir ieškovė. Nors konkrečių matematinių veiksmų nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad kaip atskaitos tašką ėmė lokalinėje sąmatoje nurodytą 71 794 Eur nuostolių sumą iki pridėtinių išlaidų. Kaip buvo nurodžiusi ieškovei 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške, atsakovė nekompensavo unitazų, vonių, plautuvių, boilerio keitimo, nes šie daiktai, atsakovės vertinimu, nėra paveikti ugnies. Nurodė, kad iš nuotraukų matyti ženklus kamino nusidėvėjimas, todėl atsakovė išreiškė nesutikimą, kad kaminą reikia permūryti. Taip pat nesutinka su krosnių aptaisymu kokliais, nes jie nebuvo paveikti ugnies. Atsakovė nurodė, kad pritaikė 70 proc. nusidėvėjimą šioms medžiagoms: stogo konstrukcijos, grindų, sienų bei lubų dangoms (1 f., b. l. 240). 2023 m. sausio 6 d. elektroniniame laiške atsakovė papildomai pažymėjo, jog papildomai prie to, kas buvo nurodyta anksčiau, sutinka išmokėti išmoką ir už įvykio vietos sutvarkymą, t. y. remiantis Draudimo taisyklių 1 lentelės 9.2 punktu, 5 proc. nuo bendros pastato draudimo sumos (7 000 Eur) (1 f., b. l. 241). 

117.       Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Remiantis šio straipsnio 8 dalimi, draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

118.       Pirmiausia pažymėtina, kad toks sprendimo mažinti draudimo išmoką pateikimas elektroniniais laiškais neatitinka paminėtų įstatymo keliamų reikalavimų, nes šiuose laiškuose nebuvo nurodyti konkretūs matematiniai veiksmai ir motyvai, kurie leistų suprasti, kaip draudikas apskaičiavo draudimo išmokos dydį, leistų draudėjui įvertinti tokio sprendimo (ne)pagrįstumą. Atsakovė negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas galutinis draudimo išmokos dydis, todėl galima spręsti, kad toks sprendimo mažinti draudimo išmoką motyvavimas nebuvo aiškus ir pakankamas ir pačiai atsakovei.

119.       Antra, ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus dėl pagrindo mažinti draudimo išmoką buvimo, su dubliku pateikė T. M. 2023 m. gegužės 24 d. komentarus (2 f., b. l. 62–81). Ekspertas nurodė: 1) apžiūros 2022 m. rugsėjo 15 d. metu užfiksuota, kad sanitariniai prietaisai vienaip ar kitaip paveikti gaisro (dūmų, suodžių, krentančių nuodėgulių, vėlesnio ardymo, gaisro gesinimo vandens), todėl vertinamas bendrų konstrukcijų ir apdailos, paveiktos gaisro ardymas, keitimas nauja, kartu ardant/demontuojant ir šiuos prietaisus, juos pakeičiant naujais. Saugus boilerio eksploatavimas elektroniką paveikus gaisro gesinimo vandeniu nebeįmanomas; 2) kaminas buvo veikiamas gaisro ugnies iš išorės. Ant įkaitusių plytų buvo pilamas gaisro gesinimo vanduo ir tuo sukeltas termošokas, per kurį paprastai atsiranda įtrūkiai. Eksploatuojant tokios būklės kaminą (dūmtraukį) nebus užtikrintas priešgaisrinis saugumas, todėl paskaičiuotas jo keitimas; 3) po gaisro, kuomet visos konstrukcijos viduje veikiamos karščio, vėliau supilamos šaltu vandeniu, dar vėliau atliekami ardymai ieškant dar neužgesintų židinių, užtikrinti saugią tolimesnę krosnių eksploataciją negalima; 4) stogo konstrukcijos, kurios nesudegusios, nėra nusidėvėjusios: matyti gegnių mediena sveika, puvinio nepažeista. Tas pats pasakytina ir apie grindų, sienų bei lubų dangų nusidėvėjimą: grindų, sienų ir lubų dangos aprūkusios, apdegusios ir aplietos vandeniu gaisro ir jo gesinimo metu, todėl teigti, kad jos nusidėvėjusios negalima.

120.       Taigi ieškovė laikytina įrodžiusi, jog atsakovė nepagrįstai draudimo išmoką mažino, nekompensuodama sanitarinių prietaisų, boilerio keitimo, išlaidų, susijusių su kamino įrengimu, krosnių aptaisymu kokliais, taip pat nepagrįstai mažino draudimo išmoką stogo konstrukcijų, grindų, sienų bei lubų dangų nusidėvėjimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aptartus eksperto paaiškinimus, o teismas pagrindo jais abejoti taip pat nenustatė, juos pagrindžia byloje esančios gaisravietės nuotraukos (CPK 178 straipsnis).

121.       Trečia, atsakovė sprendimą mažinti draudimo išmoką nurodytomis sumomis nepagrįstai grindė Draudimo taisyklių 7.2.4 ir 7.2.5 punktais. Remiantis Draudimo taisyklių 7.2.4 punktu, pastatų ir jame esančio turto draudimo atveju, įvykus įvykiui, draudimo išmoka nemokama, be kitų atvejų, dėl turto nusidėvėjimo ar prekinės išvaizdos netekimo. Remiantis Draudimo taisyklių 7.2.5 punktu, pastatų ir jame esančio turto draudimo atveju, įvykus įvykiui, draudimo išmoka nemokama, be kitų atvejų, dėl turto, sugadinto ar sunaikinto dėl natūralių procesų (korozija, puvimas, pelėsis, drėgmės poveikis / kondensatas, natūralus nusidėvėjimas ir pan.), laipsniško ar tęstinio turto savybių pablogėjimo arba praradimo (pavyzdžiui, temperatūros, dujų, garų, drėgmės, nuosėdų (dulkių, suodžių), dūmų, oro užterštumo poveikio).

122.       Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju turtas buvo sugadintas dėl staigaus netikėto įvykio – gaisro, o ne dėl turto nusidėvėjimo ar prekinės išvaizdos netekimo, natūralių procesų ar laipsniško ar tęstinio turto savybių pablogėjimo arba praradimo. Vertintina, kad paminėti Draudimo taisyklių punktai skirti aptarti kitoms nei susiklostė nagrinėjamu atveju situacijoms, todėl nėra jokio pagrindo draudimo išmoką mažinti nusidėvėjimu. Aiškinant priešingai, būtų pasiektas nesąžiningas rezultatas – paneigtas šalių susitarimas turtą drausti atkuriamąja verte. Kaip minėta, remiantis atsakovės Draudimo taisyklėmis, turto nusidėvėjimas skaičiuojamas draudžiant turtą likutine verte, o nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte (palyginti Draudimo taisyklių 10.7.1 ir 10.8.1 punktus).

123.       Trečiasis asmuo UADBB „Perlo draudimo brokeris“ šioje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, remiantis Draudimo taisyklių 10.7 punktu, jei turtas sugadintas, nuostolių dydis yra turto remonto išlaidos, tačiau ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį. Trečiojo asmens vertinimu, maksimalus ieškovės galimas nuostolis, remiantis byloje esančia Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-17-11-09-VIR32 – 71 650 Eur, t. y. Namo rinkos vertė 2017 m. lapkričio 9 d. Tačiau atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad ieškovės prašomas priteisti draudimo išmokos dydis viršytų tokio paties turto įsigijimo kaštus prieš pat įvykį. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino nesiremianti šiomis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo draudimo išmokos dydžio vertinti šiuo aspektu.

124.       Įvertinus aptartus argumentus, nagrinėjamu atveju draudimo išmokos dydis nustatytinas, prie atsakovės nurodytos 71 794 Eur nuostolių sumos iki pridėtinių išlaidų pridedant Draudimo taisyklių 1 lentelės 9.2 punkte numatytą 5 proc. nuo bendros pastato draudimo sumos (7 000 Eur)  sumą už įvykio vietos sutvarkymą, ir sumažinant tokiu būdu gautą draudimo išmokos dydį 30 procentų dėl jau aptartų motyvų. Taip apskaičiuota gaunama 55 155,80 Eur dydžio draudimo išmoka (71 794 Eur + 7 000 Eur x 0,7). Atsakovė yra išmokėjusi trečiajam asmeniui AB SEB bankui 42 575,49 Eur dydžio draudimo išmoką. Vadinasi, iš atsakovės trečiajam asmeniui AB SEB bankui kaip naudos gavėjui pagal draudimo sutartį ieškovės prašymu priteistina 12 580,31 Eur dydžio draudimo išmoka (55 155,80 Eur - 42 575,49 Eur).

125.       Ieškiniu ieškovė jos naudai taip pat prašė priteisti 1 200 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo ekspertui T. M. už sąmatinių skaičiavimų ir Ataskaitos parengimą. Teismo vertinimu, šios išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, vertintinos kaip protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl priteistinos kaip ieškovės patirti nuostoliai. Ši suma priteistina ieškovės naudai iš atsakovės. Likusi ieškinio reikalavimų dėl draudimo išmokos priteisimo dalis atmestina.

126.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiajam asmeniui AB SEB bankui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 580,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

127.       Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nors ieškovė jos naudai prašė priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tačiau tokio dydžio palūkanos priteistinos tik tais atvejais, kuomet abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o kitais atvejais priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis).

128.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

129.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

130.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 4 701 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 328 Eur žyminis mokestis ir 3 373 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

131.       Ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas sudaro: susipažinimas su žalos byla ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos (300 Eur), pasirengimas ir kliento interesų atstovavimas draudimo bendrovėje (200 Eur), 2023 m. sausio 9 d. rašto, adresuoto AB SEB bankui, rengimas ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos (100 Eur), ieškinio rengimas ir pateikimas teismui (1 200 Eur), dubliko parengimas (1 089 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (484 Eur). Su 2023 m. rugsėjo 25 d. ieškovės prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad visos šios išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos. Ieškovė nepateikė duomenų, kokiu tikslu buvo rengiamas 2023 m. sausio 9 d. raštas, adresuotas AB SEB bankui, todėl dėl to patirtos teisinės išlaidos nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymo dalis priteisti iš atsakovės 100 Eur išlaidas už minėto rašto parengimą atmestina.

132.       Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.

133.       Pareikšto ieškinio suma sudaro 73 509,17 Eur, teismo sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų dalis 13 780,31 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 862,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 601 Eur / 73 509,17 Eur x 13 780,31 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

134.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (19,92 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (16,19 Eur) valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 12 580,31 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų 31 ct) draudimo išmoką ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 580,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 862,52 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,19 Eur (šešiolikos eurų 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                   Vilija Ranceva