Civilinė byla Nr. 2YT-10682-955/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04609-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gegužės 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Savelo“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/24/00578, suinteresuoti asmenys antstolė Neringa Bacevičienė, N. S..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Savelo“ (toliau – pareiškėja ir (arba) skolininkė) pateikė skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/24/00578, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. kovo 21 d. Nr. S-24-176-12052 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, 2024 m. kovo 21 d. Nr. S-24-176-12060 Raginimą įvykdyti sprendimą, 2024 m. kovo 21 d. Nr. S-24-176-12061 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji įskaitė 536,80 Eur priteistą sumą pagal 2024 m. vasario 14 d. Valstybinės darbo ginčų komisijos (toliau -VDGK) sprendimą Nr. DGKS-1297(toliau tekste - Sprendimas) į 1 442,65 Eur darbo užmokesčio permoką, todėl pareiškėja nėra skolinga N. S.. Išieškotojui yra išsiųstas pranešimas apie įskaitymą, po kurio N. S. liko skolingas UAB „Savelo“ - 905,85 Eur. Įskaitymas padarytas 2024 m. kovo 25 d., kadangi tik šią dieną skolininkė sužinojo, kad N. S. neapskundė VDGK sprendimo. UAB „Savelo“ įmonės direktorius J. Š. buvo išvykęs į komandiruotę nuo kovo vidurio į Vokietiją, todėl negalėjo žinoti, ar N. S. apskundė VDGK sprendimą, ar ne. Be to, VDGK 2024 m. vasario 14 d. vykusio darbo bylos posėdžio sprendimas skolininkei buvo atsiųstas 2024 m. vasario 23 d., ką pareiškėja ir palaikė priimto sprendimo diena.
Antstolė Neringa Bacevičienė 2024 m. balandžio 17 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-24-176-16286 netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė skundo nagrinėjimą Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodo, kad nebuvo nustatyta kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Raginimą įteikus asmeniškai UAB „Savelo“ direktoriui 2024 m. kovo 23 d., skolininkas ar jo atstovas/ai nesidomėjo vykdymo eiga, nesusiekė su antstolė, nepaaiškino skolos mokėjimo ar išieškojimo galimybių, nepateikė jokios informacijos apie vykdomojo dokumento įvykdymą. Tik pritaikius priverstinio vykdymo priemonės (skolininko lėšų nurašymą), 2024 m. balandžio 8 d. į antstolės kontorą paskambino moteris, prisistačiusi A. E., ir, antstolei paaiškinus kokia skola išieškoma, pažadėjo atsiųsti dokumentus, kad skola sumokėta pilnai. Tačiau dokumentų, kad Sprendimas yra įvykdytas, negauta, o su žadėtais įrodymais UAB „Savelo“ atstovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Skunde minimas įskaitymas atliktas 2024 m. kovo 25 d., t. y. po Sprendimo priėmimo, įskaitymas priimtas vienašališkai ir nėra pasirašytas abiejų šalių. Gavus skundą, antstolė elektroniniu paštu paprašė pateikti išieškotojo N. S. nuomonę dėl pateikto skundo. Gautas išieškotojo atsakymas, kad skola pagal vykdomąjį dokumentą nesumokėta ir jis nėra skolingas įmonei. Priede prie skundo pridėtos pavedimų kopijos rodo, kad UAB „Savelo“ N. S. pavedimai atlikti 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d., tai yra iki Sprendimo išieškoti skolą priėmimo, todėl nevertinami priteistos skolos užskaitymui. Antstolė taip pat nurodo, kad ji nesprendžia ginčų tarp šalių, apie kuriuos nėra nurodyta pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente. Nėra duomenų, kad būtų pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš N. S. UAB „Savelo“ naudai, todėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas negalimas.
Suinteresuotas asmuo N. S. (toliau - suinteresuotas asmuo ir (arba) išieškotojas) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad skolininkė iki šiol su juo nėra atsiskaičiusi už jo privataus automobilio naudojimą UAB „Savelo“ reikmėms. Taip pat nurodo, kad 2024 m. balandžio 17 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą dėl baudos priteisimo iš pareiškėjos už 2024 m. vasario 14 d. VDGK sprendimo Nr. DGKS-1297 nevykdymą. Be to, pareiškėjai buvo žinoma apie priimtą sprendimą, kadangi UAB „Savelo“ direktorius J. Š. pats dalyvavo posėdyje. HP printeris ir Samsung planšetė yra grąžinti UAB „Savelo“ atstovams.
Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. balandžio 30 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Teismas
konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0176/24/00578 medžiagos nustatyta, kad antstolei Neringai Bacevičienei 2024 m. kovo 21 d. pateiktas vykdyti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 14 d. išduotas sprendimas Nr. DGKS-1297 dėl 536,80 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Savelo“, į. k. 306227698, išieškojo N. S. naudai. Tą pačią dieną (2024 m. kovo 21 d.) priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Raginimas įvykdyti sprendimą ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie išsiųsti registruota pašto siunta bei 2024 m. kovo 23 d. įteikti UAB „Savelo“ direktoriui J. Š.. Skolininkui nesumokėjus skolos per raginime nustatytą terminą, vadovaujantis CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 665 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nuostatomis, išieškojimas nukreiptas į skolininko lėšas, taikant nurodymą priverstinai nurašyti lėšas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. 2024 m. balandžio 4 d. iš UAB „Savelo“ sąskaitos banke į antstolės Neringos Bacevičienės depozitinę sąskaitą per piniginių lėšų apribojimo sistemą gauta 716,53 Eur suma, reikalinga visai skolai pagal vykdomąjį dokumentą ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti.
Pareiškėja prašo panaikinti minėtus antstolės Neringos Bacevičienės 2024 m. kovo 21 d. priimtus patvarkymus, nurodydama, kad pareiškėja nėra skolinga N. S., kadangi VGTK sprendimu Nr. DGKS-1297 priteistą sumą (536,80 Eur) įskaitė į darbo užmokesčio permoką.
Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo (kitų įgaliotų institucijų bei pareigūnų) sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomuosius dokumentus, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio teisės ir pareigos apibrėžiamos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo ar jam prilyginamą sprendimą, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas), kuris yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). CPK 587 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad vykdomiesiems dokumentams yra prilyginami ir darbo ginčų komisijos sprendimai.
Antstoliui nėra suteikta teisių aiškinti teismo (ar darbo ginčų komisijos) sprendimą, jis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, taigi antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju antstolė patikrino ir patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Teismas iš bylos medžiagos jų taip pat nenustatė, todėl darytina išvada, kad antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai. Aplinkybę, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra iki šiol neįvykdytas patvirtina ir 2024 m. balandžio 17 d. Kauno darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo iš UAB „Savelo“ N. S. naudai už darbo ginčų komisijos sprendimo DGKS-1297, priimto darbo byloje Nr. APS-2-25930/2024, nevykdymą priteista 225,00 Eur bauda už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. balandžio 16 d ir nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki sprendimo įvykdymo dienos po 25,00 Eur už kiekvieną uždelstą savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius.
Dėl vienašalio prievolės šalies atlikto įskaitymo.
Pareiškėja nurodo, kad jos prievolė išieškotojui yra pasibaigusi pareiškėjai atlikus vienašalį įskaitymą. Pareiškėja pateikė 2024 m. kovo 25 d. rašytą pranešimą N. S., kuriame nurodoma, kad įskaito 536,80 Eur priteistą sumą pagal 2024 m. vasario 14 d. VDGK sprendimą į darbo užmokesčio permoką 1 442,62 Eur, todėl N. S. lieka skolingas pareiškėjai 905,85 Eur sumą, kurios negrąžinus pareiškėja kreipsis į teismą.
CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-185-701/2021, 27 punktas).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aukščiau nurodytų teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, būtinų įskaitymo atlikimui, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
Nagrinėjamu atveju skolininkė (pareiškėja) UAB „Savelo“ atliko vienašalį įskaitymą ir išieškotojui N. S. išsiuntė 2024 m. kovo 25 d. pranešimą dėl 536,80 Eur įskaitymo į darbo užmokesčio permoką, tačiau nagrinėjant darbo ginčą nebuvo konstatuota jokių darbo užmokesčio permokų, o jokio kito vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš N. S. UAB „Savelo“ naudai, pareiškėja nepateikė. Teismas konstatuoja, kad į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis darbo ginčų komisijos sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik pareiškėjos asmenine nuomone ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka, todėl prievolės šalis negali pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį vienašališkai įskaityti teisme nepatikrintos skolos į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas ir kuri išieškoma vykdymo proceso metu.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolės 2024 m. kovo 21 d. priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui Nr. S-24-176-12052, 2024 m. kovo 21 d. priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-176-12060, 2024 m. kovo 21 d. priimtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-176-12061 nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes nebuvo patirtos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 443, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjos UAB „Savelo“ skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/24/00578.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Kristina Imbrasienė