Administracinė byla Nr. I1-4018-394/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00548-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;
(S)
55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 22 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas I. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-10 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Šiaulių TI buvo atvežtas 2019 m. kovo 19 d. ir patalpintas į gyvenamąsias kameras Nr. 34, 77 ir 35. Visose kamerose yra sunkiai pasiekiamas langas, kurio neįmanoma pasiekti stovint ant grindų, kadangi prie lango įmontuota dviaukštė lova bei vidinės lango grotos. Kamerų bendras plotas, įskaitant tualeto patalpą ir visus esamus baldus, skirtas vienam asmeniui gyventi, o lovos įmontuotos dviejų aukštų, kurios trukdo lengvai pasiekti langą, skirtą vėdinimui; patraukus gultą iš esamos pozicijos ir įmontavus pakylą dviejų laiptelių pavidalu būtų galima saugiai pasiekti langą. Dėl lango nepasiekiamumo patyrė kairės rankos alkūnės kirstinę žaizdą, nes uždarydamas langą nukrito ant grindų. Kameroje vienintelis vėdinimo šaltinis yra langas, todėl yra pastoviai priverstas laipioti į antrą lovos aukštą, remtis į metalines konstrukcijas, kurios sukelia fizinį skausmą. Visose kamerose, kuriose buvo laikomas, ir dabartinėje kameroje Nr. 35, nėra įrengta ventiliacija, dėl to tvyro nemalonus kvapas iš unitazo, naktimis jaučiamas oro stygius bei drėgmė. Kameroje Nr. 35 tualeto patalpa įrengta aptveriant unitazą ir prausyklę OSB plokšte, kuri sušlapusi išbrinksta ir yra, kaupiasi grybas. Tualeto sienelė įrengta ne nuo grindų iki lubų, o nuo grindų palikus 20 cm tarpą, sienelės aukštis yra 1,50 m. Dėl tokio tualeto patalpos įrengimo jaučiasi, lyg gyventų tualete, po gamtinių reikalų atlikimo kvapai kameroje išlieka ilgą laiką. Kameroje Nr. 35 nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, dėl šios priežasties beldžiant į duris netyčia išdužo stebėjimo akelės stikliukas ir iš jo buvo išieškoti pinigai bei paskirta nuobauda. Visais atvejais nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko patiria didelius emocinius išbandymus, nerimą, stresą, pyktį, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimą į duris. Dėl visų nurodytų pažeminimų patyrė fizinę traumą ir kančią, pažeminimą, pastovius galvos skausmus.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (123, 128 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (11 b. l.).
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (123 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (49-54 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019-03-19 iki 2020-03-26 kamerose Nr. 34, 77 ir 35, visą laiką vienas, o jam tekęs plotas buvo nuo 6,56 iki 7,9 kv. m., taigi visą laiką didesnis, nei 3,6 kv. m. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad dalis pareiškėjo nurodomų aplinkybių jau buvo nagrinėjamos byloje Nr. I-8325-362/2019 (dėl nukritimo bandant uždaryti langą bei negalėjimo išsikviesti pagalbos), todėl pareiškėjas, jas nurodydamas pakartotinai, galimai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir taip siekia turtinės naudos.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Kameroje Nr. 34 įrengtos durys, kamerose Nr. 35 ir 77 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaidomis, o sanitarinis mazgas nėra matomas nei per atitvaro viršų, nei per apačią. Sienelės aukštis kas didesnis, nei 1,50 m. Pareiškėjas visą laiką kamerose buvo laikomas vienas, o pro kamerų stebėjimo langelį sanitarinis mazgas pareigūnams nėra matomas, todėl niekas negalėjo pažeisti pareiškėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
Atsakovė nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu patalpose, taigi ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios, o asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl kamerose atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Nors kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kadangi kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.
Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems TI, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl jų saugumas yra užtikrinamas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas duryse esantį stebėjimo langelį išdaužė net du kartus. Stebėjimo akutės skersmuo pakankamai mažas, todėl beldžiant į duris jį išdaužti du kartus netyčia realiai neįmanoma. Atsakovė tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip tyčinį bei sistemingą Šiaulių TI inventoriaus gadinimą. Nors pareiškėjas teigia, kad siekiant dėl svarbaus klausimo išsikviesti pareigūną jis stebėjimo langelį išdaužė kameroje Nr. 35 ir už tai jam paskirta nuobauda bei išieškoti pinigai, tačiau tai iš dalies neatitinka realybės. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2020-03-20 nutarimo Nr. 25-308 matyti, kad I. M. 2020-03-12 kameroje Nr. 35 sudaužė stebėjimo akutę ir pripylė vandens į koridorių, tuo padarydamas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, už kurį jam skirtas draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šiaulių TI duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų apskundęs minėtą nuobaudą, neturi, to nenurodo ir pats pareiškėjas. Drausmės komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad nuteistasis sudaužė stebėjimo akutę bei pripylė vandens, nes norėjo paduoti skundą. Kaip minėta, pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą ir nuolat budi koridoriuje, todėl tokia situacija, kad pusvalandį neprieinama prie kameros, neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodomas svarbus klausimas – noras įteikti skundą, nėra ypatingas atvejis, dėl kurio kiltų žala, jį įteikus po pusvalandžio ar net vėliau.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas I. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019-03-19 iki 2020-03-26 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymą Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).
Iš byloje esančios 2020-04-04 pažymos Nr. 60-10876 (57-65 b. l.) matyti, kad pareiškėjas I. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019-03-19 iki 2020-03-26, viso 373 dienas, kamerose Nr. 34, 77 ir 35, vienas ir jam teko nuo 6,56 iki 7,9 kv. m., taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, nei 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (7,9 kv. m kameroje Nr. 34, 6,56 kv. m kameroje Nr. 77 ir 7,49 kv. m kameroje Nr. 35, 57-65 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą – 1,467 kv. m kameroje Nr. 34, 0,593 kv. m kameroje Nr. 35 ir 1,55 kv. m kameroje Nr. 77 (66-67 b. l.) ir įvertinęs tą aplinkybę, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, nustatė, kad kameroje Nr. 34 iš kameros ploto (7,9 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,467 kv. m) pareiškėjui teko 6,43 kv. m, kameroje Nr. 77 – 5,01 kv. m (6,56 – 1,55 kv. m) ir kameroje Nr. 35 – 6,89 kv. m (7,49 – 0,593 kv. m). Apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (68-71 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-8325-362/2019, kurioje priimtas 2019 m. spalio 10 d. sprendimas (sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, bylos Nr. A-2754-756/2020). Šioje byloje buvo vertinamos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl susižalojimo siekiant atidaryti langą 2019 m. gegužės 16 d., signalizacijos mygtuko bei ventiliacijos nebuvimo kameroje Nr. 77, tualeto įrengimo kameroje Nr. 77, todėl teismas nagrinėjamoje byloje šių pareiškėjo iš naujo nurodomų aplinkybių nevertina, pasisako tik dėl kamerų įrengimo, ventiliacijos ir nemalonaus kvapo iš sanitarinių mazgų kamerose Nr. 34 ir 35, tualeto įrengimo kameroje Nr. 35 bei mygtuko nebuvimo kameroje Nr. 35.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pareiškėjas teigia, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas, ir dabartinėje kameroje Nr. 35, nėra įrengta ventiliacija, dėl to tvyro nemalonus kvapas iš unitazo, naktimis jaučiamas oro stygius bei drėgmė, tačiau tuo pačiu nurodo, kad kamerose vienintelis vėdinimo šaltinis yra langas. Pagal nurodytos higienos normos 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jeigu jose nėra mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, atsakovė taip pat nurodo, kad Šiaulių TI kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeisti higienos normos reikalavimai, reglamentuojantys patalpų vėdinimą. Be to, iš byloje esančių pareiškėjo skundų matosi, kad jis skundėsi tik dėl neįrengtos ventiliacijos kameroje Nr. 77 (98 b. l.), jam buvo atsakyta, jog įstaigoje nėra įrengtos dirbtinės ventiliacijos sistemos, patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus (96 b. l.); dėl vėdinimo kitose kamerose pareiškėjas nesiskundė.
Gyvenamųjų kamerų įrengimą Tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), kurių 14 punkte nurodyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Pareiškėjas teigia, kad dviejų aukštų lovos trukdo lengvai pasiekti langą, skirtą vėdinimui, patraukus gultą iš esamos pozicijos ir įmontavus pakylą dviejų laiptelių pavidalu būtų galima saugiai pasiekti langą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad langai lengvai pasiekiami nuo antro lovos aukšto, o grotos atidaryti lango netrukdo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad dviaukštės lovos tiek kameroje Nr. 77, tiek kameroje Nr. 34 pastatytos po langu, langus dengia vidinės grotos, todėl galimybė atidaryti langą yra tik užlipus ant antro lovos aukšto, o tai iš tiesų gali sukelti tam tikrus nepatogumus, tuo labiau, kad vienintelis vėdinimo Šiaulių TI kamerose būdas, kaip jau nustatyta aukščiau, yra per langus ir duris, tačiau laikyti šiuos nepatogumus tokiais intensyviais, kad jie galėtų sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas yra jauno amžiaus (gim. 1987-06-15), duomenų, kad pareiškėjas būtų neįgalus, byloje nėra. Iš byloje esančių pareiškėjo skundų matosi, kad pareiškėjas dėl dviejų aukštų lovos, įmontuotos prie lango, skundėsi tik 2019 m. liepos 29 d. ir tik dėl kameros Nr. 77 - prašė nuimti antrą lovos aukštą, kad galėtų pasiekti atidaryti langą. Į šį skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2019 m. liepos 30 raštu, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 gyvenamojoje kameroje yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova 1 vnt. vienam asmeniui, demontuoti antrą lovos aukštą, paliekant vienaukštę lovą, negali, nes dviejų aukštų lovos yra įtrauktos į apskaitą Šiaulių TI, kaip trumpalaikis materialusis turtas (ūkinis inventorius). Byloje nėra duomenų, kad šį Šiaulių TI direktoriaus atsakymą pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamento direktoriui, to nenurodo ir pats pareiškėjas. Be to, situacija kameroje Nr. 77 buvo aptarta nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-8325-362/2019, o dėl lovų įrengimo kamerose Nr. 34 ir 35 pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui nesiskundė. Laiptelių įrengimas prie lango teisės aktuose nėra numatytas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad dėl lovų įrengimo kamerose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus, o nesant neteisėtiems veiksmams negalima ir neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 35 tualeto patalpa įrengta aptveriant unitazą ir prausyklę OSB plokšte, kuri sušlapusi išbrinksta ir yra, kaupiasi grybas, tualeto sienelė įrengta ne nuo grindų iki lubų, o nuo grindų palikus 20 cm tarpą, sienelės aukštis yra 1,50 m. Dėl tokio tualeto patalpos įrengimo jaučiasi, lyg gyventų tualete, po gamtinių reikalų atlikimo kvapai kameroje išlieka ilgą laiką.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (66-67 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 35 pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis – 1,93 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kameros Nr. 35 fotonuotraukos (68 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atitvertas pakabinta užuolaida. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameros vėdinamos per langus, be to, iš visų kamerų, toje pusėje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, į koridorių išvestos angos, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai matosi ir iš pateiktos kameros fotonuotraukos (68 b. l.). Sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, iš kokios medžiagos turi būti įrengta sanitarinio mazgo atitvara, nėra numatyta, sienelės aukštis yra didesnis kaip 1,5 m, pareiškėjas visą jo laikymo laikotarpį kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 buvo įrengtas netinkamai, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti kokią nors žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 35 nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, dėl šios priežasties beldžiant į duris netyčia išdužo stebėjimo akelės stikliukas ir iš jo buvo išieškoti pinigai bei paskirta nuobauda; visais atvejais nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko patiria didelius emocinius išbandymus, stresą, pyktį, nerimą dėl savo sveikatos, kaip reikėtų prisikviesti pagalbą, jei kas nutiktų, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimą į duris.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Šių taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose reikalinga atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Kita vertus, vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad norėdamas išsikviesti pareigūną beldė į duris ir dėl to netyčia išdužo stebėjimo akutė, už tai buvo nubaustas, todėl kiekvieną kartą norėdamas išsikviesti pareigūną ir belsdamas į duris patiria stresą, nerimą, baimę, ar vėl nebus nubaustas, be to, jaučia nerimą ir dėl savo sveikatos, kaip reikėtų išsikviesti pagalbą, jeigu kas nutiktų.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2020 m. kovo 20 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą I. M. buvo nubaustas draudimu apsipirkti vieną mėnesį pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad 2020 m. kovo 12 d. 9.20 val. kameroje Nr. 35 sudaužė stebėjimo akutę ir pripylė vandens į koridorių (73 b. l.). Nagrinėjant nuteistojo I. M. elgesį drausmės komisijos posėdyje buvo nustatyta, kad nuteistasis taip pasielgė, nes norėjo paduoti skundą, apie pusvalandį negalėjo prisikviesti pareigūnų, todėl belsdamas į duris išdaužė akutės stikliuką (76 b. l.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, dėl kurios signalizacijos mygtuko nebuvimas būtų sukėlęs jam realią žalą, be to, atsakovė nurodė, kad Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, koridoriuose nuolat budi pareigūnai, todėl neįmanoma tokia situacija, jog prie kameros neprieinama pusvalandį. Pareiškėjo teiginys, kad jis visais atvejais nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko patiria didelius emocinius išbandymus, nerimą dėl sveikatos, stresą, pyktį, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimą į duris, yra niekuo nepagrįstas, nes jis kameroje laikomas vienas, duomenų, kad jam reikėjo pasinaudoti pagalbos mygtuku dėl pablogėjusios sveikatos nėra. Pareiškėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, jo teiginiai atmestini.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius nei neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, nei pareiškėjui padarytos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo I. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė