VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, Laimutei Drebulienei, dalyvaujant pareiškėjui S. D., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui L. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Z. A. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai), suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai), suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jis, S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 113,00 kv. m.), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras      plotas – 23,00 kv. m.), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu jis bei pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo motina J. M. 1981 metais susipažino su J. K., su kuriuo nuo susipažinimo dienos pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Jie kartu gyveno J. K. naudojamuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jie naudojosi šiais pastatais: pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatu – tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 113,00 kv. m.), pastatu – garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 23,00 kv. m.), pastatu – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatu – ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatu – kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.). Pastatus pastatė J. K. motina K. K. apie 1958–1960 metus. Statyta iš J. K. tėvų lėšų ir jų darbu. Visi pastatai yra Z. A. nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Kai pareiškėjo motina susipažino su J. K. ir pradėjo kartu gyventi, pareiškėjas taip pat pradėjo gyventi minėtuose pastatuose, t. y. nuo 1981 metų. J. K. dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Teritorija, kurioje yra pastatai, priklausė (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) bendrovei. J. K. mirė 2000-11-09, pastatuose toliau liko gyventi pareiškėjas ir jo motina, kuri mirė 2004-01-10. Po motinos mirties pareiškėjas toliau gyveno ir naudojo minėtus pastatus. Apie pastatų privatizavimą pareiškėjas nieko nežino. Nuo 2000-11-09 pareiškėjas pastatus prižiūri, tvarko, naudoja kaip savo, juos remontuoja (padarė kanalizacijos duobę, pakeitė langus, vidaus duris, pastatė krosnis, apšildė lauko sienas, atliko vidaus remontą, įrengė vandentiekį bei nuotekų sistemą, sumontavo elektros įvadą, sutvarkė lauko aplinką, iškasė tvenkinį, atrestauravo kitus statinius). Pareiškėjas moka mokesčius už elektrą, komunalinių atliekų sutvarkymą (b. l. 3–4).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl pareiškimo patenkinimo, jei bus įrodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas (b. l. 33).

Suintersuotas asmuo Z. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir neprieštarauja jo patenkinimui (b. l. 35-36).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad nėra pateikta jokių rašytinių dokumentų ar kitų įrodymų, kad pareiškime nurodytą turtą J. K. ar pareiškėjo motina J. M. ar kiti asmenys būtų įgiję kaip privatizavimo objektą Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ar kito įstatymo nustatyta tvarka. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo statinius, byloje nėra. Nurodė, kad pareiškime minimi nekilnojamieji daiktai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, bei kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1994-05-17 Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Tokie pastatai turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį negali būti pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (b. l. 42–44).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad nuo 1985 metų pažįsta (duomenys neskelbtini) kaimų apylinkių gyventojus. J. K. pažinojo nuo dar ankstesnių metų. Nuo tada pažinojo ir pareiškėją, kuris su mama gyveno pas J. K.. Kai J. K. mirė, pareiškėjas su motina toliau liko gyventi J. K. pastatuose. Kai mirė pareiškėjo mama, jis vienas liko gyventi ten pat su savo šeima – (duomenys neskelbtini), J. K. sodyboje, vienkiemyje. Pastatai – J. K. tėviškė. (duomenys neskelbtini) kaimas priklausė (duomenys neskelbtini) kolūkiui. Nežino, iš kokių lėšų pastatyta sodyba, bet nurodė, kad statyta ne kolūkio lėšomis, nes sodyba buvo nuo ankstesnių laikų nei susikūrė kolūkiai. Sodyboje pareiškėjas laikė gyvulius, remontavo pastatus, juos gerino, sudėjo langus, sienas tvarkė. Sodyba yra sena, J. K. buvo nurodęs, kad sodyba yra jo tėvo ir motinos.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta O. I. R. parodė, kad nuo 1976 metų gyvena tame pačiame kaime kaip ir pareiškėjas. J. K. su mama gyveno (duomenys neskelbtini), pastatai, kuriuose jie gyveno, buvo seni. Kai liudytoja atsikraustė į tą patį kaimą, namai jau buvo pastatyti. Po motinos mirties J. K. į sodybą parsivedė J. M. su vaiku – S. D.. Kai J. K. mirė, vėliau – J. M., pareiškėjas liko vienas gyventi sodyboje, nuo tada jis prižiūri ją vienas. Pareiškėjas visą sodybą suremontavo. Namas, kuriame gyvena pareiškėjas, yra medinis, ten taip pat yra ūkinis pastatas, rūsys, tvartas, garažas. Pareiškėjas iškasė tvenkinį. Pastatai nebuvo kolūkio nuosavybė, tai buvo K. nuosavybė. K. neįregistravo nuosavybės, nes vienkiemių anksčiau niekas neregistruodavo, nusipirkę vienkiemius, pirkėjai nesusitvarkydavo dokumentų. Liudytoja nurodė, kad dirbo fermose, o J. K. – santechniku.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad nuo 1972 metų pažinojo K., jie buvo kaimynai. K. gyveno (duomenys neskelbtini), sename        pastate – name, vienkiemyje. J. K. gyveno namuose su mama. Namai buvo J. K. tėvų nuosavybė. Nežino, kada namas statytas. J. K. pats pasistatė tvartą, garažą, kluoną, rūsį, sandėlį. Kolūkis tų pastatų nepastatė, nes tuo metu dar buvo tarybinis ūkis. Daugiau šeimų tame name negyveno. Po motinos mirties J. K. ūkyje gyveno su pareiškėjo mama. Pareiškėjo mama mirė apie 2004 metus, J. K. – anksčiau. Po pareiškėjo mamos mirties sodyboje liko gyventi pareiškėjas. Jis sutvarkė kiemą, sudėjo plastikinius langus.

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.

Nustatyta, kad J. K. motina K. K. pastatė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (b. l. 64). Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1955 m. iki 1975 m. priklausė K. K. ūkiui (b. l. 63). Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1976 m. iki 1997 m. priklausė J. K. ūkiui (b. l. 63). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju nuo 1988-03-05 iki 2013-07-26 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas J. K. (b. l. 12-14). K. K. ir jos sūnus J. K. kartu gyveno pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 1981 m. J. K. sodyboje (duomenys neskelbtini) taip pat pradėjo gyventi pareiškėjo motina J. M. bei pareiškėjas (b. l. 9). 1984 m. kovo 4 d. mirė K. K., 2000 m. lapkričio 9 d. – J. K., 2004 m. sausio 10 d. – pareiškėjo motina J. M. (b. l. 10, 11, 64). Nuo 2004 m. sausio 10 d. pareiškėjas gyveno J. K. naudotoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienas, vėliau – su savo šeima. S. D. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, remontavo, naudojo, mokėjo mokesčius (b. l. 17, 18). Pastatų naudojimas buvo atviras (b. l. 17, 18, 64). Nuosavybės teisės į pastatus, registro Nr. 70/81170, viešame registre neįregistruotos (b. l. 12-14).

CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                       Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.:

1) pareiškėjas S. D. nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamuosius    daiktus – į pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr.             (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu;

2) daiktinės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyta, kad J. K. buvo įregistruotas nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškime minimi nekilnojamieji daiktai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, bei kad pagal CK 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1994-05-17 Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pažymėtina, kad CK 95 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 1994-05-17) taip pat buvo numatyta, kad piliečių asmeninės nuosavybės pagrindą sudaro darbo pajamos, asmeninę piliečių nuosavybę ir jos paveldėjimo teisę saugo valstybė. CK 109 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 1994-05-17) buvo numatyta, kad asmeninė nuosavybė gali būti apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų ūkio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pastatus pastatė K. šeima bei nenustatyta, kad šis turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad K., asmeninėmis lėšomis ir darbu sukūrus sodybos pastatus, šių pastatų nuosavybės rūšis transformavosi į valstybinę. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Tokių įrodymų į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamieji daiktai priklausė valstybei ar savivaldybei;

3) pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamuosius daiktus už jį;

4) pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus valdė teisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus;

5) pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami: pastatus remontavo, juose gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius;

6) pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo nepertraukiamai: gyvena juose nuo 1981 metų iki dabar;

7) pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkas: pastatus naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius;

8) nekilnojamuosius daiktus pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 1981 metų kartu su kitais asmenimis, o nuo 2004-01-10 – vienas.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas S. D. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras        plotas – 113,00 kv. m.), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 23,00 kv. m.), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 113,00 kv. m.), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 23,00 kv. m.), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.), esančius (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Teisėjas                                                                                                       Valdas Petraitis