Administracinė byla Nr. eA-1001-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01096-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos  29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė, atsakovas) vado 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. TE-452 (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-452), kuriuo  jam  skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistas.  VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. gruodžio 3 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-78 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad jis nesilaikė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 (toliau – ir Sienos kontrolės nuostatai), 59.1, 62.8, 68.1.2, 173, 174, 175, 181, 182.3, 182.4, 183, 183.2 punktų reikalavimų.  Atsižvelgdamas į šią TP išvadą, VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2014 m. gruodžio 15 d. Įsakymu Nr. TE-452  skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas teigė , kad Įsakymas Nr. TE-452 yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas nesutiko su TP išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl jo kaltės 2014 m. lapkričio 20 d. 11 val. 20 min. jo vadovaujamai sargybai „pėstysis patrulis“ paskirta užduotis vykdyti slapukavimą 2-je linijoje ties valstybės sienos ženklais (toliau – ir VSŽ) 0634-0635 buvo vykdoma netinkamai. Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė nė vieno Išvadoje nurodyto Sienos kontrolės nuostatų punkto. Kai kurie Sienos kontrolės nuostatų punktai (182.3 p., 182.4 p.) yra rekomendacinio pobūdžio, o tai reiškia, kad pareigūnas, vykdydamas jam skirtą tarnybinę užduotį, turi diskrecijos teisę, kaip ją įvykdyti kuo tiksliau. Pareiškėjas akcentavo, kad VSAT dirba 23 metus, iki tarnybos G. Žagunio užkardoje dirbo Pasieniečių mokykloje dėstytoju (dėstė tarnybos organizavimą), todėl puikiai išmano Sienos kontrolės nuostatus bei juose reglamentuotą tarnybos vykdymo taktiką. Šioje užkardoje dirba nuo 2012 m. vasario mėn., todėl tarnybos vykdymo būdus ir metodus užkardos veikimo teritorijoje, šios užkardos specifiką žino geriau   nei  tarnybą  tikrinęs VSAT Vilniaus rinktinės G. Žagunio užkardos vado pavaduotojas  R. B., kuris į šias pareigas buvo paskirtas neseniai (2014 m. gegužės mėnesį).

Pasak pareiškėjo, atsakovas tyrimą atliko neobjektyviai, siekdamas  su juo susidoroti ir atleisti iš vidaus tarnybos, kadangi 2014 metais jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliekant pareiškėjas 10 dienų buvo suimtas, buvo nutrauktas,  todėl valstybė galbūt turės jam kompensuoti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.  Atsakovo įsakymu pareiškėjas ilgą laiką buvo nušalintas nuo pareigų, po to jam buvo išmokėta kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjo teigimu, jam buvo  nurodyta išeiti iš darbo savo valia arba jis bus atleistas, todėl pareigūnas R. B. 2014 m. spalio 21 d. tyčia atvyko patikrinti tarnybą, siekdamas surasti pažeidimus. Remiantis Sienos kontrolės nuostatais, slapukaujant negalima demaskuotis. Jei slapukavimo metu jis būtų ėjęs prisistatyti R. B., šis tai vertintų kaip savavališką tarnybinės užduoties nutraukimą. Nesutikdamas su Išvados argumentais, kad nebuvo tinkamai užsimaskavęs, pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybos metu dėvėjo maskuojančios spalvos uniformą. Kuprinė, kilimėlis ir palapinsiaustė taip pat buvo maskuojančios spalvos. Palapinsiaustė buvo naudojama kaip maskuotė ir apsauga nuo lietaus. Pareiškėjo teigimu, miške su tokia apranga jo niekas nepastebėtų  iš kelių metrų atstumo, tuo labiau  iš maždaug 200 metrų atstumo. Užkardos vado pavaduotojas R. B., žinodamas, kad ruožas yra saugomas vykdant slapukavimą, sąmoningai atvyko su tarnybiniu visureigiu prie pat sienos, savo veiksmais demaskavo pareiškėjo sargybą ir faktiškai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymą (slapukavimą). Radijo stotelės ausinės nėra vienkartinės, todėl tinkamai jų nedezinfekavus, jas dėvėti nerekomenduojama. Tai  patvirtina Visuomenės higienos centro raštas. Pareiškėjas  šiuo klausimu  2014 m. lapkričio 24 d parašė prašymą Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus viršininkei.  Po šio kreipimosi  užkardoje prieš rikiuotę išduodamos vienkartinės ausinės. Žiūronai tarnybos metu yra  pagalbinė priemonė ir naudojami esant reikalui arba būtinumui, o ne visą laiką juos laikant prie akių. Pareiškėjo tarnybos metu valstybės siena nebuvo pažeista, pažeidimų valstybės sienos ruože nebuvo nustatyta, todėl VSAT Vilniaus rinktinei žalos nepadaryta.

Atsakovas  VSAT Vilniaus rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Vilniaus rinktinės  Sargybų skyriaus specialisto A. Č. ir laikinai paskirto į pareigas jaunesniojo specialisto J. Š. galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų buvo pradėtas 2014 m. spalio 20 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado pavedimu, gavus G. Žagunio užkardos vado pavaduotojo R. B. tarnybinį pranešimą apie atlikto viešo pasienio sargybos „Pėstysis patrulis“ (šaukinys „Kilpa-50/52“) tarnybos vykdymo patikrinimo rezultatus. Tarnybinio patikrinimo metu pasitvirtino minėtame tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija, kad sargybai paskirta užduotis vykdyti slapukavimą II linijoje ties VSŽ 0634-0635 dėl sargybos vyresniojo A. Č. kaltės buvo vykdoma netinkamai, t. y. slapukavimui pasirinkta vieta neužtikrino galimybės efektyviai kontroliuoti aplinkinę teritoriją, o priešingai – tarp medžių žmogaus ūgyje ištempta palapinsiaustė akivaizdžiai demaskavo stebėjimo vietą, pareigūnai nesilaikė garsinės maskuotės drausmės, t. y. nebuvo imtasi jokių maskavimosi priemonių ir pašaliniai asmenys turėjo galimybę nepastebėti apeiti šios sargybos kontroliuotą vietovę tikslu įvykdyti neteisėtas veikas. Tai patvirtina faktas, kad sargybų darbą kontroliuojantis asmuo transporto priemone atvykęs prie pat valstybės sienos apie 10 min. turėjo galimybę būti šią valstybės sienos atkarpą kontroliuojančių pareigūnų nepastebėtas. Šiomis aplinkybėmis  neteisėtas veikas vykdantys asmenys taip pat turėjo realią galimybę neteisėtai kirsti valstybės sieną ar pergabenti akcizines prekes  per valstybės sieną ir netrukdomi pasišalinti. Pareiškėjo teiginius esą jis pastebėjo atvažiuojančią tarnybinę transporto priemonę, paneigia užkardos budėtojos tarnybines funkcijas vykdžiusios VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietės R. J. 2014 m. spalio 20 d.  paaiškinimas, kad pareiškėjo vadovaujama sargyba jos neinformavo apie tai, kad jų saugomame ruože pasirodė automobilis, t. y. pareiškėjas nepranešė, jog sargybos patikrinti atvažiavo leitenantas R. B., nors privalėjo tai padaryti. Radijo stotelės ausinių vienkartinius apvalkalus nėra būtina išduoti kiekvienai pareigūnų pamainai (jie keičiami pagal susidėvėjimą), nes esamus apvalkalus pareigūnai gali išsivalyti ar dezinfekuoti patys pagal poreikį prieš tarnybą. Pareiškėjui pavaldžiam pareigūnui J. Š. sargyboje vykdant tarnybinę užduotį stebėti aplinką buvo išduoti žiūronai, kurie patikrinimo metu buvo rasti užsegti jo kuprinėje. Slapukaujant maskuotis naudojama palapinsiaustė buvo užfiksuota įtempta tarp medžių šalia miško proskynos nepateisinamai aukštai, apie 1 m aukštyje, nemaskuota augalija. Išvardyti tikrinimo rezultatai rodo, kad pareiškėjas ir jam pavaldus pareigūnas  atmestinai atliko tarnybines pareigas, nesiekė kontroliuoti konkrečią valstybės sienos atkarpą, nesilaikė elementarių slapukavimo metodų, su kuriais pareigūnai supažindinami nuolat, t.y. mokantis pasieniečio profesijos,  mokymų bei instruktažų metu. Toks pareigūnų elgesys nesuderinamas su tarnybinės užduoties tikslais ir traktuotinas kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas (neatlikimas), už kurį numatyta tarnybinė atsakomybė.

Pareiškėjo teiginiai  esą su  juo norima susidoroti, nepagrįsti. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo tariamai su juo norinčio susidoroti subjekto ir nepateikė šį teiginį pagrindžiančių faktinių duomenų. Atsakovas akcentavo, kad 2013 m. pabaigoje VSAT Vilniaus rinktinėje pradėjus įgyvendinti korupcijos prevencijos priemonių plano nuostatas  nuodugniau vertinamos pareigūnų tarnybos metu vykdomų funkcijų apimtys, veiksmų pagrįstumas ir atitikimą pavestoms tarnybinėms užduotims. Pareiškėjo teiginiai apie jo išskirtinius gebėjimus taikyti teorines ir praktines žinias atliekant pavestas tarnybos funkcijas (slapukavimą prie valstybės sienos) bei nepakankamą kontroliuojančio pareigūno kompetenciją yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pareiškėjo skundo teiginiai neatitinka tikrovės ir galiojančių teisės aktų nuostatų. VSAT Vilniaus rinktinė tarnybinį patikrinimą atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti  pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą tenkino ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. TE-452 „Dėl nuobaudos skyrimo A. Č.“.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad A. Č. 2014 m. spalio 20 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 18.00 val. iki užkardos pamainos nurodymo buvo paskirtas atlikti sargybą G. Žagunio užkardoje, vykdyti slapukavimą II linijoje, ties VSŽ 0630-0639. VSAT Vilniaus rinktinės G. Žagunio užkardos vado pavaduotojo R. B. 2014 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. (21/20)-192-458 nurodyta, kad 2014 m. spalio 20 d. jis atliko viešą pasienio sargybos „Pėstysis patrulis“ (šaukinys „Kilpa-50/52“) tarnybos vykdymo patikrinimą. Šiai sargybai buvo paskirta saugoti valstybės sienos ruožą nuo VSŽ 0630 iki VSŽ 0639, sargybos vyresniuoju paskirtas VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistas, vyresnysis leitenantas A. Č., kartu su juo tarnybą vykdė vyresnysis pasienietis J. Š. Tarnybos patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą. VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. spalio 22 d. rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2014 m. spalio 30 d. apie tai pranešta pareiškėjui. Pareiškėjas 2014 m. spalio 21 d. pateikė tarnybinį pranešimą, o 2014 m. lapkričio 6 d.  paaiškinimą dėl tarnybos vykdymo. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-78 nurodyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, jog A. Č. nesilaikė Sienos kontrolės nuostatų  atitinkamų punktų  reikalavimų ir įvykdė tarnybinį nusižengimą, todėl  siūloma skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. VSAT Vilniaus rinktinės vadas, vadovaudamasis  Išvada , 2014 m. gruodžio 15 d. priėmė Įsakymą Nr. TE-452, kuriuo A. Č. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už Sienos kontrolės nuostatų  59.1, 62.8, 68.1.2, 173, 174, 175, 181, 182.3, 182.4, 183, 183.2 punktų reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjas 2015 m. sausio 18 d. buvo supažindintas su Įsakymu Nr. TE-452.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas -  tarnybinės nuobaudos  (pastabos), paskirtos pareiškėjui  VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. gruodžio 15 d.  įsakymu Nr. TE-452,  teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. TE-452 pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis), taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas nustatė, kad Įsakymas Nr. TE-452 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką, 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į  TP išvadą Nr. (21/20)-27-78. Išvadoje konstatuota ir Įsakymu Nr. TE-452 nuobauda pareiškėjui paskirta už Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.8, 66, 68.1.2, 173, 174, 175, 181, 182.3, 182.4, 183 ir 183.2 punktų pažeidimus. Sienos kontrolės nuostatai reglamentuoja sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūriniuose padaliniuose, organizuojančiuose ir įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų, oro uoste ar kitoje nustatytoje teritorijoje (Nuostatų 1 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu yra valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, tačiau būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, kad nuobaudų skyrimo procedūros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–565/2013). Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, visų pirma, analizuotina, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas nustatė, kad G. Žagunio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane (b. l. 16) ir pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje (b. l. 17–18) užfiksuota užduotis pareiškėjui - sargybos vyresniajam, 2014 m. spalio 20 d. nuo 7.30 iki 21.30 val. tikrinti kontrolinę pėdsakų juostą, patruliuoti valstybės sienos ruožą 0630-0639; nuo 10 iki 12 val. ir nuo 18 iki užkardos pamainos nurodymo vykdyti slapukavimą II linijoje ties VSŽ 0634-0635. Pareiškėjo pareigų vykdymo tikrinamas buvo atliktas nuo 11.30 iki 11.55 val., t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo pavesta vykdyti slapukavimą II linijoje ties VSŽ 0634-0635. Sienos kontrolės nuostatų 59.1 punkte nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis. Išvadoje aprašant šios normos pažeidimą (Išvados 9 lapas) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju J. Š. vykdant tarnybinę užduotį stebėti aplinką, išduoti žiūronai buvo užsegti kuprinėje, slapukavimo vieta įrengta nesilaikant maskavimosi taisyklių – atviroje vietovėje apsupta augmenijos, o maskuojančios spalvos tentas (palapinsiaustė) įtemptas tarp medžių šalia miško proskynos nepateisinamai aukštai, nemaskuojant augalija, radijo ryšio priemonėmis perduodama informacija neapsaugota nuo patekimo į aplinką (nenaudojant ausinių). Teismas pažymėjo, kad  siekiant nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai traukiamas drausminėn atsakomybėn už netinkamą slapukavimo vietos parinkimą, aktualus Sienos kontrolės nuostatų 72 punktas, leidžiantis patruliui pasirinkti slapukavimo vietą atsižvelgiant į padėtį saugomame ruože, saugomo ruožo ypatumus ir kitas aplinkybes. Tai reiškia, kad pasirinkti tinkamą slapukavimo vietą yra palikta patrulių diskrecijai.  Teismas  nustatė, kad  Išvadoje nėra įvertinti tarnybinio tyrimo metu pareiškėjo pateikti argumentai dėl slapukavimo vietos parinkimo. Pareiškėjas tarnybiniame pranešime (b. l. 10–11) nurodė aplinkybes, kad slapukavimo vieta buvo parinkta atsižvelgus į vietovės reljefą, miškingumą;  valstybės sienos linija ties valstybės sienos ženklu 0635 daro posūkį link valstybės ženklo 0634, todėl nuo valstybės sienos ženklo 0634 sienos linija matosi iki valstybės sienos ženklo 0632; prie valstybės sienos ženklo veda tik vienas miško keliukas, kuris yra apsaugotas EMIDS daviklio, o link valstybės sienos ženklo 0634 veda daug miško keliukų, kuriais įmanoma prieiti prie pat valstybės sienos. Teismas pabrėžė, kad teisės aktuose nėra įtvirtini objektyvūs kriterijai ir požymiai slapukavimo vietos parinkimui. Kokios konkrečios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos A. Č. parinkus slapukavimo vietą, Išvadoje nenurodyta. Apsiribota bendro pobūdžio deklaratyvia ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuoroda, kad pasirinkta slapukavimui vieta neužtikrino galimybės efektyviai kontroliuoti aplinkinę teritoriją, todėl kiti asmenys turėjo galimybę nepastebėti apeiti šios sargybos kontroliuotą valstybės sienos atkarpą. Išvadoje nurodyti argumentai, kad slapukautojai puikiai matomi iš jų kontroliuojamo stebėjimo perimetro, o pačių stebėjimą vykdančių pareigūnų galimybės matyti (ir kontroliuoti) aplink vykstantį judėjimą yra ribotos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Liudytoju apklaustas R. B. patvirtino, kad atvykęs į tikrinamą vietą, jis pareiškėjo nematė. Pareiškėjas buvo iškviestas ir iš slapukavimo vietos išėjo tik budėtojui paliepus. Kaip neįrodytą teismas vertino ir Išvados argumentą, kad pareiškėjas nepastebėjo tikrinti atvykusio R. B.. Pareiškėjas tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje patikino, kad R. B., kuris buvo uniformuotas ir atvykęs tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, matė, tačiau tuo metu vykdė slapukavimą, todėl nesidemaskavo. Išvadoje ir  nagrinėjant bylą teisme atsakovas nepateikė duomenų, kokie teisės aktai įpareigojo pareiškėją informuoti budėtoją apie pastebėtą tikrinti atvykusį užkardos vadą. Teismas ypač atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju vertinant slapukavimo vietos parinkimo tinkamumą, Išvadoje apsiribota nuoroda, jog „tyrėjo subjektyvia nuomone, tinkamas valstybės sienos atkarpos tarp VSŽ 0634-0635 stebėjimas galėjo būti tinkamai vykdomas iš priešingos pusės, t. y. arčiau VSŽ 0365, netoli tos vietos, kur tarnybos tikrinimo metu sustojo G. Žagunio užkardos vado pavaduotojo R. B. vairuotas tarnybinis automobilis“. Išvados argumentą, kad sargybos pareigūnai (A. Č. ir J. Š.) neturėjo faktinių galimybių vykdyti jiems pavestą funkciją ir galbūt net nesiekė tinkamai vykdyti tarnybinę užduotį, teismas vertino kaip prielaidą, kuri yra netinkama ir nepakankama pareiškėjo drausminei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjas kaltinamas Sienos kontrolės nuostatų 173 punkto, kuriame nustatyta, kad slapukavimo vieta turi užtikrinti slaptą atvykimą ir pareigūnų išsidėstymą, gerą matomumą (kad pažeidėjas nepastebėtas negalėtų apeiti pasienio sargybos), galimybę sulaikyti pažeidėjus, 174 punkto, nustatančio, kad atvykę į slapukavimo vietą, pareigūnai iš artimiausios priedangos apžiūri vietovę, pasienio sargybos vyresnysis nurodo kam ir kur išsidėstyti ir užsimaskuoti, stebėjimo sektorių, pasiklausymo kryptis, sąveikos tarp pasienio sargybos pareigūnų signalus, bei 175 punkto, nustatančio, kad pareigūnai išsidėsto slaptai ir užsimaskuoja, tarnybinę užduotį vykdo vizualaus matomumo, girdimumo arba signalizacijos ir stebėjimo prietaisų veikimo ribose, atstumas tarp pareigūnų turi būti toks, kad jie galėtų vienas kitą matyti ar girdėti perduodamus signalus (jei nėra galimybės pasinaudoti radijo ryšiu), sklandžiai veikti, pažeidimais. Išvados 10 lape yra išvardyti visi Sienos kontrolės nuostatų punktai, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, tačiau Išvados  turinyje nėra detalizuota, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais kuris pažeidimas padarytas. Išvadoje taip pat nėra aprašytas Sienos kontrolės nuostatų 62.8 punkte nustatyto draudimo pasienio sargybos pareigūnams demaskuoti save (jei pasienio sargybos rūšis ar tarnybinė užduotis numato veiksmų maskavimą) pažeidimas. Sienos kontrolės nuostatų 68.1.2 punkte įtvirtinta pasienio sargybos vyresniojo pareiga įvertinti turimą informaciją apie galimus neteisėto valstybės sienos kirtimo būdus ir vietas, vietovę ir jos maskuojančias savybes, praeinamumą (pravažumą), metų laiko (paros) ir oro sąlygų bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos  tarnybinės užduoties vykdymui. Išvadoje nėra jokių pagrįstų išvadų, ar pareiškėjas neįvertino turimos informacijos, ar netinkamai ją įvertino nagrinėjamų aplinkybių kontekste, t. y. Išvadoje nėra atskleista, kuo pasireiškė šis pažeidimas. Sienos kontrolės nuostatų 181 punkte įtvirtinta, kad slapti (maskuojami) veiksmai yra taikomi, kai norima nuslėpti nuo aplinkinių, taip pat ir pažeidėjų, pasienio sargybos ketinimus ir veiksmų taktiką. Slaptais veiksmais taip pat siekiama netikėtumo sulaikant pažeidėjus. Pareiškėjui buvo pavesta vykdant tarnybinę užduotį slapukauti. Ši priemonė pasirinkta ne pareiškėjo iniciatyva, todėl iš Išvados turinio neaišku, kuo pasireiškia Sienos kontrolės nuostatų 181 punkto pažeidimas. Šių Nuostatų 182.3 ir 182.4 punktuose nustatytos rekomendacijos pasienio sargybos pareigūnams tinkamai panaudoti maskuojančias vietovės ir daiktų savybes, tamsaus paros laiko ir kitas riboto matomumo sąlygas ir sumaniai panaudoti tarnybines (maskuojančią aprangą ir kt.) ir parankines (šakas, žolę ir kitą augmeniją, esančią tarnybos vietovėje, ir pan.) maskavimo priemones. Teismas byloje  nustatė, kad pareiškėjas vilkėjo maskuojančios spalvos rūbus, turėjo tokios pat maskuojančios spalvos kuprinę, jo naudota palapinsiaustė taip pat buvo maskuojančios spalvos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų netinkamai įgyvendinęs šias rekomendacijas. Be to, pareiškėjas yra kaltinamas Sienos kontrolės nuostatų 183 punkto bei 183.2 punkto pažeidimais. Pagal Sienos kontrolės nuostatų 183 punktą, pasienio sargybos pareigūnai įpareigoti laikytis garsinės maskuotės drausmės, o 183.2 punkte nustatyta, kad pasienio sargybos pareigūnai turi kuo tyliau judėti vietovėje ir naudotis ginkluote bei kitomis tarnybinėmis priemonėmis. Teismas nustatė, kad Išvadoje nėra detalizuota, kokiais pareiškėjo veiksmais, t. y. kokiu būdu pasireiškė pažeidimas, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas veikė netinkamai. Sienos kontrolės nuostatų  66 punkte numatyta, kad pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju buvo pasienio sargybos vyresniuoju, tačiau iš Išvados turinio nėra aišku, ar pareiškėjui šis pažeidimas inkriminuojamas kaip sargybos vyresniajam dėl to, jog J. Š. žiūronus laikė kuprinėje, ar dėl to, kad pats pareiškėjas nenaudojo priemonių – ausinių. Tiek tarnybinio tyrimo metu, tiek teisme pareiškėjas paaiškino, kad išduotų nevienkartinių ausinių nenaudojo higienos sumetimais. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad ausinių nenaudojimas šiuo konkrečiu atveju būtų kliudęs pareiškėjui vykdyti tarnybinę užduotį. Tarnybinei užduočiai vykdyti išduotų tarnybinių priemonių tinkamas, t. y. siekiant užduoties tikslų, panaudojimas negali būti priešpastatomos pareigūno sveikatai. Aplinkybę, kad naudojimasis bendromis ausinėmis su mikrofonu, prieš tai jų neišvalius ir nedezinfekavus, yra nehigieniškas ir nesaugus dėl rizikos užsikrėsti infekcinėmis ligomis, jei užkratas nuo ausinių patektų ant pažeistos ar net ir sveikos odos, patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 13-14(2.1)-2-14294.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos tariamų pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjo kaltę įrodančių duomenų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, taigi, ir tarnybinės nuobaudos skyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. TE-452 tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, todėl šį įsakymą panaikino.

III.

Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismas netinkamai, vienpusiškai ir neobjektyviai įvertino įrodymus, netinkamai taikė Sienos kontrolės nuostatų normas.

2. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, esą teisės aktuose nėra įtvirtinti objektyvūs kriterijai ir požymiai slapukavimo vietos parinkimui. Sienos kontrolės nuostatų 173 punkte įtvirtinta, kad slapukavimo vieta turi užtikrinti slaptą atvykimą ir pareigūnų išsidėstymą, gerą matomumą (kad pažeidėjas nepastebėtas negalėtų apeiti pasienio sargybos), galimybę sulaikyti pažeidėjus, o 175 punkte nustatyta veiksmų metodika – pareigūnai išsidėsto slaptai ir užsimaskuoja, tarnybinę užduotį vykdo vizualaus matomumo, girdimumo arba signalizacijos ir stebėjimo prietaisų veikimo ribose. Šie Sienos kontrolės nuostatų punktai nurodyti tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje, būtent šių punktų bei kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymas  inkriminuotas pareiškėjui, Išvadoje aprašant, kokius veiksmus jis turėjo atlikti ir kokiu būdu jų nevykdė. Teismas nepagrįstai vertino esą Išvadoje nenurodyta, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos A. Č. parinkus slapukavimo vietą.

3.  Tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateiktos dvi VSAT duomenų registro ortografinės nuotraukos su detalizuota informacija apie tiriamųjų įvykių metu pareigūnams A. Č. ir J. Š. priskirtą kontroliuoti valstybės sienos atkarpą ir faktinę jų buvimo vietą, taip pat kontroliuojančio asmens bei tyrimą atlikusio pareigūno įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (32 vnt.). Tai rodo, kad tyrimo metu buvo imtasi visų įmanomų priemonių faktiniams duomenims užfiksuoti, išsaugoti ir pakankamai detaliai aprašyti Išvadoje. Todėl  nepagrįsti teismo sprendimo argumentai esą Išvadoje apsiribota bendro pobūdžio deklaratyvia ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuoroda, kad pasirinkta slapukavimui vieta neužtikrino galimybės efektyviai kontroliuoti aplinkinę teritoriją, todėl kiti asmenys turėjo galimybę nepastebėti apeiti šios sargybos kontroliuotą valstybės sienos atkarpą. Tarnybinio patikrinimo išvadas dėl netinkamo slapukavimo vietos parinkimo patvirtino faktas, kad šios sargybos darbą tikrinęs G. Žagunio užkardos vado pavaduotojas R. B. apie 10 min. turėjo galimybę transporto priemone atvykęs prie pat valstybės sienos būti šią valstybės sienos atkarpą kontroliuojančių pareigūnų nepastebėtas. Faktą, kad priskirtame ruože valstybės sienos apsaugą vykdžiusi sargyba nepastebėjo jos patikrinti atvykusio pareigūno ir apie tai nustatyta tvarka nepranešė užkardos budėtojui, teismo posėdžio metu patvirtino ir sargybų tikrinimą atlikęs G. Žagunio užkardos vado pavaduotojas R. B. bei tiriamųjų įvykių metu budėtojos funkcijas vykdžiusi VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietė R. J. Todėl apeliantas nesutinka su teismo  sprendimo motyvais, kad  Išvados  argumentas, jog  pareiškėjas nepastebėjo tikrinti atvykusio R. B., laikytinas neįrodytu.

4. Nepagrįsti teismo argumentai esą  Išvadoje (10 lape) išvardyti  Sienos kontrolės nuostatų punktai, tačiau Išvadų turinyje nėra detalizuota kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais padaryti išvardyti pažeidimai. Išvadoje nurodyta (aprašyta) kokius veiksmus pareiškėjas turėjo atlikti ir kokiu būdu jų nevykdė pažeisdamas Sienos kontrolės nuostatų 173 ir 175 punktus (Išvados 8,9 psl.). Kokiu būdu pareiškėjas nevykdė Sienos kontrolės nuostatų 62.8, 68.1.2 punktų reikalavimų aprašyta  Išvados 9-10 psl., 181 punkto – Išvados 10-11 psl.

5. Teismas vertino, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Sienos kontrolės nuostatų 182.3 ir 182.4 punktų reikalavimus vien dėl to, kad jis dėvėjo maskuojančios spalvos uniformą ir turėjo tokios pačios spalvos kuprinę bei palapinsiaustę. Nekvestionuodamas maskuojančios spalvos įtakos slapukaujančių pareigūnų nepastebimumui gamtos fone, apeliantas  pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog sargybai vadovavusio pareiškėjo iniciatyva pareigūnai nepanaudojo jokių papildomų maskavimo priemonių (šakų, žolės ar kitos augmenijos, kaip  rekomenduota Sienos kontrolės nuostatų 182.4 punkte), o tarnybai vykdyti darbdavio suteiktą ekipuotę naudojo demaskuojančiai – palapinsiaustė pakelta tarp medžių šalia miško proskynos nepateisinamai aukštai, nemaskuojant augalija.

6. Tyrimo metu konstatuota, kad būtent dėt pareiškėjo kaltės slapukavimo užduotį vykdžiusi sargyba nesilaikė garsinės maskuotės drausmės – nenaudojo tam skirtų ausinių, radijo ryšio priemonėmis perduodama informacija buvo neapsaugota nuo patekimo į aplinką. Teismas nagrinėdamas bylą neįvertino Išvadoje nustatyto ir teismo posėdžio metu liudytojų patvirtinto fakto, kad radijo stotelės ausinių kasdieniam naudojimui nėra būtina kiekvienai pareigūnų pamainai išduoti vienkartinius apvalkalus (jie keičiami pagal susidėvėjimą), nes esamus pareigūnai gali išsivalyti ar dezinfekuoti pagal poreikį prieš tarnybą (dezinfekavimo priemonės skirtos).

7. Pagal Sienos kontrolės nuostatų  keliamus reikalavimus sargybos vyresniajam nustatyta pareiga tinkamai ir efektyviai įgyvendinti tarnybinėje užduotyje pavestas funkcijas ir būtent jis asmeniškai atsako tiek už savo, tiek už jam pavaldaus pareigūno veiksmus (ar neveikimą) sargybos vykdymo metu.

Pareiškėjas A. Č. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti jam iš apelianto VSAT Vilniaus rinktinės 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai taikė ir aiškino Sienos kontrolės nuostatus. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokių įstatymų ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinka pirmos instancijos teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

           Nuo  2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsniu, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo prasidėjo iki 2016 m. liepos 1 d., teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. TE-452, kuriuo VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistui A. Č. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Įsakymą Nr. TE-452, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė Sienos kontrolės nuostatų  normas.

Pareiškėjas Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje pateikto valstybės tarnautojų pareigybių suskirstymo prasme ginčui aktualiu laikotarpiu  buvo statutinis valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos įstatyme nurodyta, kad jis be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlygos, kurios taikomos  statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų išlyga dėl 15 straipsnio, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, taikymo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 15 str. 1 d. 6 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą  normą (straipsnį, dalį, punktą). Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys  įstatymai nustato specialiąsias  tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas.  Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus nurodomos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti  ir patvirtinti vadovaudamiesi  Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės  2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m.  balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) nuostatomis.

Specialieji įstatymai valstybės sienos apsaugos srityje yra Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas (bylai aktuali  2010 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. X-1016 redakcija ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas (bylai aktuali 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2265 redakcija).

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, reglamentuoja pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą (1 straipsnis).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 1 straipsnyje apibrėžiant šio įstatymo paskirtį nurodyta, kad šis įstatymas nustato sienos apsaugos tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas. Aptariamo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę (1 d.);  Tarnyba priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Vidaus reikalų ministerija vadovauja valstybės sienos apsaugos politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja (2 d.); tarnyba savo veiklą grindžia teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, pareigūno asmens laisvės ir statutinės drausmės derinimo, nuolatinės parengties, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais (3 d.);vidinis tarnybos organizavimas grindžiamas statutiniais pagrindais (4 d.). Šiame specialiajame įstatyme įstatymų leidėjas nustatė pagrindines VSAT funkcijas (5 str.) ir įgaliojimus atliekant šias funkcijas (6-10 straipsniai), nustatė VSAT organizacinę struktūrą, paskirstė struktūrinių vienetų funkcijas (11-16 straipsniai), apibrėžė VSAT pareigūno teisinį statusą (straipsnis), nustatė VSAT pareigūnų bendruosius tarnybinius įgaliojimus (20 straipsnis), bendrąsias pareigas (25 straipsnis). Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas VSAT pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimų detaliai nereglamentuoja. Šio įstatymo 26 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl pareigūnų atsakomybės, kurios nukreipia į kitus įstatymus. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  pareigūnams  už neteisėtus veiksmus įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos drausminės, administracinės, materialinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme apibrėžtos ir vartojamos šio įstatymo sąvokos (VSAĮ 2 straipsnis) taip pat suprantamos ir vartojamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme ( VSATĮ 11 straipsnis) bei susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, tarp jų  Sienos kontrolės nuostatuose (Nuostatų 1 punktas).

             Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme apibrėžtas sąvokas valstybės sienos apsauga – teisės aktų nustatytos priemonės, skirtos: išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų; užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės  veiklos taisyklių; užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolė punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas (VSAĮ 2 straipsnio 5 dalis). Šis įstatymas nustato, kad  valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konstitucija, tarptautinėmis sutartimis. Šiuo ir kitais įstatymais, ES teisės aktais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais (VSAĮ 26 straipsnio 1,2 dalys).

Minėta, kad  pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą (2 str.2 d.) VSAT priskirta Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai ir šios tarnybos vidinis organizavimas grindžiamas statiniais pagrindais. Vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XII-685 redakcija) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Pagal Vidaus tarnybos statute pateiktas sąvokas vidaus tarnybos sistema – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų (Statuto 2 straipsnio 2 dalis); vidaus tarnybos sistemos pareigūnas– statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims (Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Pagal minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą VSAT pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimai  sprendžiami Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs  valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo  svarbą  ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę įstatymo normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti  kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz. LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d.  nutartį administracinėje byloje Nr.A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2476/2012, 2014 m. sausio 24 d. nutartį  administracinėje byloje Nr.A146-037/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinės vado patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-78 yra paminėtas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas,  nustatantis valstybės tarnautojo bendrąją pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat aptartos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo normos, kuriose apibrėžta valstybės sienos apsaugos tarnybos sąvoka (VSATĮ 2 straipsnis) ir nustatytos šios tarnybos  funkcijos (VSATĮ 5 straipsnis), taip pat aptarti  Tarnybos įgaliojimai atliekant asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę (VSATĮ 7 straipsnis), tačiau Išvadoje nebuvo pateiktas vertinimas, ar pareiškėjas pažeidė kokias nors Išvadoje paminėtų įstatymų normas. Vertindamas, ar pareiškėjas tikrinimo metu (2014 m. lapkričio 20 d. 11.30 val. -11.55 val.) tinkamai vykdė pareigas (tarnybos užduotį), atsakovas Išvadoje šį vertinimą atliko tik poįstatyminio teisės akto (VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų)  kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismą ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, valstybės tarnautojui  pareikšto kaltinimo  padarius atitinkamą  tarnybinį  nusižengimą  ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negali būti pateikti nauji kaltinimai, kurie nebuvo nustatyti tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu buvo skirta tarnybinė nuobauda (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-3777/2011, Nr. A146-3094/2012, Nr. A492-360/2013, Nr. A-497-492/2015 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas Išvadoje pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimą vertino tik Sienos kontrolės nuostatų kontekste,  teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas (atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas)  neturėjo pagrindo  vertinti ir pasisakyti, ar  pareiškėjas ginčui aktualiu atveju vykdydamas tarnybos užduotį laikėsi aukštesnės teisės galios aktų (įstatymų) reikalavimų, o turėjo patikrinti tik tai, ar atsakovas  pagrįstai nustatė Išvadoje nurodytus Sienos kontrolės nuostatų pažeidimus, už kuriuos skyrė tarnybinę nuobaudą. 

Atsakovas apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo klausimą. Lietuvos  vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ne kartą yra nurodęs, kad  tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis  viešojo administravimo subjektas tarnybinio ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę  atsakomybę,  atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. sausio 19 d.  Nr. A146-2783/2014, 2014 m. balandžio 22 d. Nr.A146-278/2014, 2013 m. kovo 12 d. Nr. A146 -395/2013,  2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. A552-2712/2012,  2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011,2011 m. vasario 17 d. Nr. A62–773/2011,  2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009,  2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6–2160/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą nuoseklią LVAT praktiką, nagrinėjimo tarnybinio ginčo atveju, kurio esmę sudaro  pareiškėjui  (VSAT pareigūnui) skirtos tarnybinės nuobaudos  skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimo našta tenka atsakovui VSAT Vilniaus  rinktinei. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių paskirstė teisingai.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis  įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.)  turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais  procesiniais  aspektais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas šias procesinės funkcijas atliko tinkamai. Teismas sprendime išsamiai analizavo, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnas  A. Č. padarė kiekvieną Išvadoje  nurodytą Sienos kontrolės nuostatų punktų  pažeidimą, o jei padarė, tai  kokiais būtent veiksmais (neveikimu) ir kokie  tarnybinio patikrinimo  duomenys tai pagrindžia.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis)  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę padarius Išvadoje nurodytus Sienos kontrolės nuostatų (išvardytų punktų) pažeidimus, iš esmės yra pagrįstos  ir teisingos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos  įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija  su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis iš esmės sutinka, todėl dėl kiekvieno Sienos kontrolės nuostatų punkto išsamiai nepasisako , o tik  akcentuoja  bei patikslina  kai kuriuos aspektus.

              Pagal Vidaus tarnybos statute pateiktas sąvokas tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Teismas, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, turi nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstų  duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu padarė atitinkamas (konkrečias) veikas, kuriomis pažeidė Statuto ir kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką (konkrečias normas),  neatliko  tarnybos pareigų  ar jas atliko netinkamai, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26  str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje  būti  atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (LVAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A662-2270/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis  administracinėje byla Nr. A-1934-146/2015 ir kt.).

Teismas  ištyręs įrodymus nustatė, kad pagal G. Žagunio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą ir tarnybos žiniaraštį pareigūnas A. Č. (sargybos „Pėstysis patrulis“ vyresnysis) 2014 m. spalio 20 d. kartu su patruliu J. Š. buvo paskirtas atlikti sargybą G. Žagunio užkardoje, pagal tarnybos užduotį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. turėjo vykdyti slapukavimą II linijoje, ties VSŽ 0630-0639. VSAT Vilniaus rinktinės G. Žagunio užkardos vado pavaduotojas R. B., 2014 m. spalio 20 d. 11.30-11.55 val. atlikęs viešą tarnybos užduoties (slapukavimas) vykdymo patikrinimą tarnybos žiniaraštyje įrašė tikrinimo rezultatus (parinkta slapukavimo vieta nutolusi per toli nuo stebėjimo sektoriaus, iš jos sunkiai matomi  VSŽ 0630-0639; slapukavimo vieta įrengta netinkamai, nesilaikant maskavimo taisyklių; sargyba nepastebėjo atvykusio prie valstybės sienos tarnybinio visureigio ir nepranešė užkardos budėtojui; abu pareigūnai nesinaudojo ausinėmis prie radijo stočių (jas laikė kuprinėse; J. Š. nenaudojo stebėjimui žiūronų, juos laikė kuprinėje). Tarnybą tikrinęs pareigūnas 2014 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime pakartojo į žiniaraštį įrašytus tarnybos patikrinimo rezultatus ir juos kai kuriais aspektais detalizavo. Iš tikrintojo tarnybinio pranešimo matyti, kad tikrintojas, atvykęs prie VSŽ 0635, sargybos „Pėstysis patrulis“ maskavimosi vietos ir būdo nematė (šią aplinkybę tikrintojas patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje), pareiškėjas ir su juo tarnybos užduotį vykdęs J. Š. prie VSŽ 0635 patrulio taku priėjo prie tikrintojo maždaug po 10 min. iškviesti užkardos budėtojo, kuriam paskambino tikrintojas, nurodydamas iškviesti sargybos pareigūnus į nurodytą vietą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad  stebėjimo vieta buvo apie 200 m. nuo VSŽ 0635, parinkta slapukavimo vieta neužtikrino gero matomumo (vietovė miškinga, girdėti vaikščiojančius asmenis ar privažiuojantį automobilį praktiškai neįmanoma), stebėjimo vieta įrengta netinkamai (atviroje vietovėje, prie pat miško linijos, maskavimui nepanaudota augančių eglių priedanga, augmenija, kitos tarnybinės bei parankinės maskavimosi priemonės, tarp medžių įtempta palapinsiaustė, kuri matoma dideliu atstumu nuo stebėjimo vietos). Tikrintojo  įraše į žiniaraštį bei tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų apie tai, kad  tikrintojas naudojo kokias nors priemones (fotografavo, filmavo, nubraižė schemą ar pan.) užfiksuoti vietą kurioje pareigūnai galimai netinkamai vykdė tarnybos užduotį.  Įrodymų vertinimo  aspektu šis klausimas kyla todėl, kad  Išvadoje nurodyta, jog skiriasi duomenys apie sargybos pasirinktą  slapukavimo vietą (tikrintojo nurodyta apie 200 m. nuo VSŽ 0635, pareigūno J. Š. nurodyta 50-80 m. arčiau šio VSŽ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinti ir įvertinti pareiškėjo paaiškinimai dėl slapukavimo vietos parinkimo. Minėta, kad tarnybinio patikrinimo metu  turi būti  surinkti visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrintos valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės ir visa tai įvertinta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjas 2014 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime ir 2014 m. lapkričio 6 d. paaiškinime  teigdamas, kad slapukavimo vietą parinko tinkamai, įrodinėjo, kad  atsižvelgė į vietovės reljefą, miškingumą,  kitas aplinkybes (keliukų išsidėstymą,  EMIDS daviklio įrengimo vietą  ir kt.). Paaiškinime pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad slapukavimą pagal tarnybinę užduotį turėjo vykdyti II kontrolės linijoje, nurodydamas šiuo aspektu VSAT Vilniaus rinktinės vado 2014 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr.8-150 reikalavimus. Be to, pareiškėjas tarnybiniame pranešime ir paaiškinime teigė, kad  slapukavimo metu palapinsiaustė buvo nuleista prie pat žemės. Pareiškėjo ir J. Š. paaiškinimuose nurodyta, kad palapinsiaustę  jie pakelė prie medžių aukščiau ir pririšo kad išdžiūtų tik tuo metu, kai  radijo ryšiu gavo užkardos budėtojo nurodymą prisistatyti tikrintojui  ir turėjo pasitraukti iš slapukavimo vietos. Minėtos pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos, Išvadoje dėl jų nepasisakyta‚ apsiribota pareiškėjo tarnybinio pranešimo ir paaiškinimo pacitavimu.  Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai  atkreipė dėmesį į tai, kad  dalis  Išvados teiginių pagrįsti prielaidomis (pvz., galbūt  net nesiekė tinkamai vykdyti tarnybinę užduotį),  samprotavimais, bendro pobūdžio teiginiais dėl stebėjimo vietos parinkimo ir slapukavimo užduotis vykdymo, nors tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuojama, kad pareigūnas pažeidė atitinkamas teisės normas ir padarė tarnybinį nusižengimą, gali būti grindžiama tik objektyviais atlikto tyrimo duomenimis (įrodymais), kurie nekelia abejonių, kad pareigūnas konkrečiais nustatytais veiksmais  padarė  atitinkamą  tarnybinį nusižengimą (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Abejones teismas vertina  nubausto asmens (šiuo atveju pareiškėjo) naudai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą  pagrįstai nustatė, kad  Išvadoje nėra pakankamai duomenų, kurie suteiktų  pagrindą išvadoms, kad pareiškėjas pažeidė  Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.8, 68.1.2, 173, 174, 175, 181, 182.3, 182.4 punktus.

Dėl Sienos kontrolės nuostatų 183, 183.2 punktų pažeidimo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad už šių teisės normų pažeidimus pareiškėjas nubaustas nepagrįstai, tačiau  pakeičia  šios skundžiamo įsakymo dalies panaikinimo motyvus.

Sienos kontrolės nuostatų 183 punkto reikalavimas laikytis garsinės drausmės yra bendro pobūdžio, nenustatantis jokių konkrečių draudimų. Konkretūs draudimai nustatyti 183.1-183.4 punktuose. 183.2 punkte įtvirtintas draudimas  kuo tyliau judėti vietovėje ir naudotis ginkluose bei kitomis tarnybinėmis priemonėmis. Sienos kontrolės nuostatų 183.2 punkte nenustatytas joks konkretus draudimas, ar  reikalavimas (įpareigojimas) pareigūnams dėl radijo stotelių ir jų ausinių naudojimo. Išvadoje atsakovas nenurodė Sienos kontrolės nuostatų normos ir  jokio kito teisės akto, kuris reglamentuotų šį klausimą. Sienos kontrolės nuostatų normose, kurios nustato pareigūnų pasiruošimą vykdyti sienos kontrolę, šis klausimas neaptartas. 88 punkte nustatyta, kad pareigūnai privalo dėvėti nustatytą tarnybinę uniformą ar aprangą, gauti ginkluotą ir kitas tarnybines priemones, nurodytas pamainos darbo plane. Pagal Sienos kontrolės nuostatų 1 punktą  tarnybinės priemonės – pasienio sargybų naudojama ginkluotė, tarnybiniai šunys, tarnybinės transporto priemonės,  datos spaudai, slidės, ryšio , stebėjimo,  signalizacijos , specialiosios ir kitos priemonės. Pagal  Sienos kontrolės nuostatų 90 punktą, kuris nustato pasienio sargybos pareigūnų tarpusavio sąveiką atliekant tarnybos užduotis,  be kita ko, nustatyta, kad tam naudojamos radijo, laidinio ar mobiliojo ryšio priemonės (90.1 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu radijo stotelių ausinių naudojimo klausimas VSAT pareigūnui atliekant tarnybos užduotį nėra  teisiškai sureguliuotas, o ginčo situacija į  Sienos kontrolės nuostatų 183 ir 193.2 punktus nepatenka, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas už šių teisės normų pažeidimus buvo nubaustas nepagrįstai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 150 Eur teismo išlaidų, patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui.  Pagal bylos duomenis pareiškėjui apeliacinėje instancijoje teisines paslaugas teikė tas pats advokatas kaip ir pirmojoje instancijoje – Dimitrijus Fomkin. Pagal pateiktus įrodymus (2015 m. liepos 7 d. sąskaitą faktūrą Nr.100 ir AB SEB bankas sąskaitos išrašą) pareiškėjas A. Č. advokatui už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą pagal 2015 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 150 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, pareiškėjas (bylą laimėjusi proceso šalis) turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnis).

Spręsdamas dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio, teismas privalo vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju advokato teisinė paslauga, už kurią prašoma atlyginti patirtas išlaidas, buvo suteikta galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) redakcijai (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 20 d., advokato parengtas pareiškėjo vardu atsiliepimas į apeliacinį skundą šioje byloje buvo parengtas bei paduotas 2015 m. liepos 11 d). Pagal minėtos Rekomendacijų redakcijos 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Advokato teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, buvo suteikta pareiškėjui 2015 m. liepos mėnesį, o  pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamais oficialiaisiais duomenimis 2015 m. I  ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 748 Eur. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 1,3. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (150 Eur) neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio. Mažinti prašomą priteisti sumą, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus (be kita ko, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt.) nėra pagrindo, nes prašoma priteisti suma,  atsitinka ir protingumo bei teisingumo kriterijus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui  A. Č. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) apeliacinio proceso išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė