1.        Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 141 straipsnio, CPK 226 straipsnio, CPK 253 straipsnio ir CPK 265 straipsnio nuostatas dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo iš esmės ir baigiamųjų kalbų stadijose, formuojant galutinį jo ieškinio pagrindą, kiek tai susiję su ieškovo tiesioginiais nuostoliais dėl sutarties nutraukimo. Pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio pagrindas galutinai turėjo būti suformuotas ieškinyje ir dublike. Ieškovas savo ieškinyje nenurodė nei tiesioginių nuostolių dydžio, nei jokių jų buvimą pagrindžiančių aplinkybių. Tik savo dublike ieškovas pažymėjo, kas sudaro jo patirtus tiesioginius nuostolius, t. y. jog ieškovas esą patyrė tiesioginius nuostolius 100 799,59 Eur dydžio dėl jo tariamos permokos trečiajam asmeniui UAB „Telšių statyba“ pagal sutartį ir netiesioginius nuostolius dėl negautos NMA paramos. Todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu turėjo būti tiriamos ir vertinamos šios ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybės ir sprendžiama, ar ieškovas išties patyrė šiuos nuostolius. Vietoj to, bylą nagrinėję teismai vertino ir išvadas dėl ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių buvimo padarė vadovaudamiesi tik ieškovo bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodytomis naujomis aplinkybėmis apie sudarytą naują sutartį ir objekto defektus bei jų tariamą šalinimą, taip pat ieškovo pozicija, suformuota jo baigiamosiose kalbose, kurių metu ieškovas pirmą kartą nurodė, jog jo tiesioginius nuostolius dėl UAB „Telšių statyba“ veiksmų sudarė ne jo dublike nurodyta suma, o būtent 363.374,10 Eur, kaip skirtumas tarp naujos sutarties ir sutarties kainos, bei 12 175,02 Eur, kaip objekto defektų šalinimo išlaidos. Ieškovas naujas aplinkybes nurodė jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai ir byloje galutinai suformavus ieškinio pagrindą ir įrodinėjimo dalyką; teismai turėjo pripažinti, jog šios aplinkybės nėra laikytinos ieškovo ieškinio pagrindo dalimi ir jų nevertinti, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. To nepadarę ir šių aplinkybių pagrindu pripažinę bei nustatę, jog ieškovas esą patyrė atitinkamai 363 374,10 Eur bei 12 175,02 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, konkrečiai, ieškinio pagrindą. Ieškovas tik baigiamosiose kalbose įvardijo naują jo esą patirtų tiesioginių nuostolių pagrindą ir dydį, kurie nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o CPK 253 straipsnio 4 dalis numato, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. 

2.        Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškovo nuostolių CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, be kita ko, turėjo vertinti ir nustatyti, ar nauja sutartis buvo sudaryta per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, tačiau tokio vertinimo neatliko ir išvadas dėl ieškovo esą patirtų 363 374,10 Eur tiesioginių nuostolių padarė neatsakę į reikšmingus klausimus, t. y. ar nauja sutartis buvo sudaryta per protingą terminą ir ar ji buvo sudaryta protingomis sąlygomis. Neatsakius į šiuos esminius bylos aspektus, nebuvo galima tinkamai ir pagrįstai spręsti dėl 363 374,10 Eur nuostolių dydžio. 

3.        Teismai, darydami išvadą, jog ieškovas esą patyrė 12 175,02 Eur išlaidų objekto defektų taisymui, visiškai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas į civilinę bylą nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų faktinį egzistavimą, t. y. jog ieškovas šias išlaidas iš tikrųjų patyrė, ir taip teismai pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu reiškiamas reikalavimas dėl išlaidų, kaip nuostolių, atlyginimo, išlaidas apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas ir 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos, todėl reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2023-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023). Todėl ieškovas negalėjo įgyti ir neįgijo teisės į draudimo išmoką ir 12 175,02 Eur apimtimi, dėl to nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio jokia apimtimi. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Telšių statyba“ (j. a. k. 180236330) 924 Eur (devynis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 22 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 1594.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė