Civilinė byla Nr. e2-1358-869/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19027-2022-4

Procesinių sprendimų kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1;

 

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Karinai Stokaitei,

dalyvaujant ieškovei N. S., 

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Priemiestis“, UAB „Ignitis“, UAB „Intrum Lietuva“, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė N. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo (CBP-18993), kurį 2022 m. lapkričio 22 d. patikslinusi, teismo prašė: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) šalių nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. S.; 3) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio sūnaus N. K. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio sūnaus N. K. naudai 7740 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą (išlaikymo sumą skaičiuojant po 215 Eur per mėnesį už 36 mėnesius); 5) nutraukus santuoką, skolinius įsipareigojimus išieškotojams patikslintame ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, pripažinti ieškovės N. S. asmeninėmis prievolėmis; 6) nutraukus santuoką, skolinius įsipareigojimus išieškotojams patikslintame ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, pripažinti atsakovo A. K. asmeninėmis prievolėmis; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę „S“; 8) priteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas (DOK-189637).

2.       Ieškovė patikslintą ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: (duomenys neskelbtini) ieškovė N. S. sudarė santuoką su atsakovu A. K. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. K. Kurį laiką po santuokos sudarymo santuokinis gyvenimas buvo sklandus, tačiau vėliau išryškėjo atsakovo charakterio ydos bei jo nesugebėjimas gyventi šeimoje. Supratę, kad šeimos išsaugoti nepavyks, 2014 m. šalys apsigyveno skyriumi. Nuo to laiko su ieškovė su atsakovu kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko ir bendro ūkio neveda. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesidomi sūnaus poreikiais, jo materialiai neišlaiko, auklėjime bei ugdyme nedalyvauja. Šiuo metu ieškovė kartu su sūnumi N. gyvena (duomenys neskelbtini). Čia ieškovei yra suteiktas atskiras kambarys, kuriame pagal galimybes yra sudarytos sąlygos vaikui normaliai augti ir vystytis. Sūnus N. yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokinys. Būtiniems jo poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 500 Eur. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur atlyginimas ir 100 Eur vaiko pinigai, todėl ji negali patenkinti vaiko poreikių. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui nuo 2014 metų. N. S. paaiškino, jog ji nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, kliūčių tam nedarė, priešingai, norėjo, kad tėvas palaikytų glaudžius santykius su sūnumi ir dalyvautų jo gyvenime, tačiau per beveik 8 metų laikotarpį, kuomet ieškovė su atsakovu kartu negyvena, atsakovas sūnaus nė karto neaplankė, jokiomis ryšio priemonėmis su juo susisiekti nebandė, vaiko gyvenimu nesidomėjo (DOK-189637).

3.       Nepavykus įteikti atsakovui A. K. procesinių dokumentų, 2023 m. sausio 4 d. buvo paskelbta jo paieška. Vykdant paiešką buvo nustatyta, jog atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę (DOK-7273). Tikslus atsakovo adresas Jungtinėje Karalystėje nežinomas. Atsakovui A. K. procesiniai dokumentai (ieškovės patikslintas ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2023 m. vasario 27 d. elektroniniu paštu (DOK-34005). Teismo šaukimas atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu ir papildomai elektroniniu paštu. 2023 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta atsakovo A. K. žinutė elektroniniu paštu, kurioje nurodyta „Sveiki, gavau Jūsų laišką, bet negalėsiu dalyvauti. Prašau atsiųsti kitus rekvizitus pinigų siuntimui.“ (DOK-118984). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį/patikslintą ieškinį byloje nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, jog Tarnybos atstovai lankėsi ieškovės N. S. laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Sudarytos visos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nepilnametis N. K., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini). Papildomai būrelių nelanko. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Pasak ieškovės, vaikas turi genetinę ligą. Nepilnametis N. tarnybos atstovams nurodė, jog gyvena su mama N., su tėvu nebendrauja, nežino, kur jis yra, ką veikia, kuo užsiima, socialiniuose tinkluose jo neturi, nepamena tėvo vardo. N. teigė, jog juo rūpinasi ir išlaiko mama, santykiai su mama yra geri, kartu kalbasi, eina pasivaikščioti, mokosi žaisti šachmatais. N. nori likti gyventi su mama, o su tėčiu neturi jokio noro bendrauti ar susitikti. Teismui pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti dėl N. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei vadovaujantis teismų praktika, būtų nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius (DOK-15178). Į paskirtą parengiamąjį/teismo posėdį Tarnybos atstovai neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (DOK-112622).

5.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad N. S. 2022 m. gruodžio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui skolinga 22,94 Eur baudų už administracinius teisės pažeidimus ir 65,45 Eur pagal vykdomuosius dokumentus. A. K. 2022 m. gruodžio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui neskolingas. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 16 d. duomenis, N. S. atžvilgiu užvestos 6 vykdomosios bylos dėl 102,89 Eur išieškojimo valstybės naudai. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 16 d. duomenis, A. K. atžvilgiu užvesta 1 vykdomoji byla dėl 434,00 Eur išieškojimo valstybės naudai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos neprieštarauja N. S. ir A. K santuokos nutraukimui (DOK-208803)

6.       Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiajam asmeniui UAB „GelvoraSergel“ ir jo atstovui nedalyvaujant (DOK-138090).

7.       Tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Priemiestis“, UAB „Ignitis“, UAB „Intrum Lietuva“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką buvo informuoti tinkamai (elektroninių ryšių priemonėmis), todėl civilinė byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog šalių bendras gyvenimas nutrūko prieš beveik 10 metų dėl sutuoktinio smurto jos atžvilgiu. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas dar pora mėnesių šiek tiek padėjo ieškovei finansiškai, o vėliau finansinė parama nutrūko. Šalys nuo 2014 metų gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi bei neprisideda prie jo poreikių tenkinimo.

 

Ieškinys tenkintinas pilnai.

 

Dėl santuokos nutraukimo.

 

9.       Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė N. S. ir atsakovas A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (popierinis bylos priedas, b. l. 2). Šalys turi nepilnametį sūnų N. K., gim.  (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 10).

10.       Iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi - šalys nuo 2014 metų, santuokinių ryšių nepalaiko ir bendro ūkio neveda. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesidomi sūnaus poreikiais, jo materialiai neišlaiko, auklėjime bei ugdyme nedalyvauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bendras šalių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nei viena iš šalių nepageidauja santuokos išsaugoti, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.

11.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

12.       Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad ji nuolat priekaištaudavo atsakovui, nes jis ėmė nesirūpinti kasdieniniais šeimos poreikiais, ėmė netinkamai vykdyti tėvo pareigas, dažnai laisvalaikį leisdavo atskirai. Ieškovė pažymėjo, jog jos pastangos paveikti atsakovą buvo neveiksmingos, į ieškovės prašymus atsakovas beveik nereaguodavo arba po trumpalaikių pokyčių vėl grįždavo prie savo įprastos elgsenos. Ieškovė teismui nurodė, jog tiek ji, tiek atsakovas sutuoktinių pareigų nevykdė tinkamai, todėl teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovei pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y., skirtingų šalių lūkesčių bei tikslų sudarant santuoką, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, pareigas šeimoje, o atsakovui šių aplinkybių neginčijant, teismas ieškovės N. S. pareikštą ieškinį šioje dalyje tenkina, pripažindamas, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

 

14.       CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

15.       Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – „S.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, be to, šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „S.“, o atsakovui palikti pavardę „K.“.

 

Dėl tarpusavio išlaikymo.

 

16.       Reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.

 

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

 

17.       CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei nurodė, kad šiuo metu kartu su sūnumi N. Gyvena (duomenys neskelbtini). Čia ieškovei yra suteiktas atskiras kambarys, kuriame pagal galimybes yra sudarytos sąlygos vaikui normaliai augti ir vystytis. Gyvenamajame būste yra visi jo ugdymui ir priežiūrai būtini baldai bei namų apyvokos reikmenys: stalas, lova, knygos ir kt. Nepilnametis N. K. savo tėvo, t. y., atsakovo beveik nepažįsta, be to, pastarasis jau ilgą laiką sūnumi nesidomi ir jo gyvenime nedalyvauja. Išvadą teikianti institucija taip pat pritarė ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

19.       Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, netinkamai vykdytų savo pareigą rūpintis vaiku, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas sūnumi visiškai nesirūpina, su juo nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nepilnamečio N. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove N. S. (CK 3.174 straipsnis).

 

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

 

20.       CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji neprieštarauja tėvo ir sūnaus bendravimui, iki šiol nėra kilę nesutarimų dėl bendravimo, nes atsakovas nerodo jokio susidomėjimo vaiku, su juo nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neprašė nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.

21.       Teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos patikslino, nurodydama, jog prašo nustatyti, kad atsakovas apie planuojamą bendravimą su vaiku informuotų bent prieš savaitę laiko, tam kad ieškovė galėtų paruošti nepilnametį vaiką bendravimui su tėvu.

22.       Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, tai, jog atsakovas visai nebendrauja su vaiku, jo nelanko, įvertinus tai, jog nepilnametis nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, vaikas ilgą laiką tėvo nematęs, nepamena net jo vardo, nenori su juo bendrauti (Tarnybos išvados duomenys), nesant atsakovo pareikštų konkrečių reikalavimų dėl bendravimo su vaiku nustatymo, teismas ieškovės prašymą dėl siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos tenkina ir nustato, jog atsakovas bendrauja su sūnumi su ieškove sutartu laiku ir tvarka, apie planuojamą bendravimą įspėjęs ieškovę prie 7 (septynias) dienas.

23.       Kartu pabrėžtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

 

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

 

24.       Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

25.       Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepareiškė, o elektroniniu paštu patvirtindamas procesinių dokumentų gavimą prašė teismo atsiųsti rekvizitus pinigų siuntimui (DOK-118984).

27.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

28.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29.       Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

30.       Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

31.       Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. 

32.       Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus N. K. yra gimęs  (duomenys neskelbtini)vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad būtinųjų sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 500 Eur suma, iš kurių apie 250 Eur yra skiriama maistui, 50 Eur – drabužiams ir avalynei, 70 Eur – higienai, vaistams, vitaminam, mokymosi reikmenims, 60 Eur - būsto išlaidoms, 10 Eur – mobiliajam ryšiui, 10 Eur – transportui, 40 Eur – kišenpinigiams, 20 Eur – laisvalaikiui, 50 Eur - atostogoms, iš viso apie 560 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad sūnus itin domisi futbolu, norėtų lankyti jo treniruotes, tačiau to padaryti negali, kadangi nėra tam reikiamų lėšų – šių treniruočių mėnesio kaina sudaro apie 60 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog po kreipimosi į teismą šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra kiek pasikeitę, t. y., padidėję. Pasak ieškovės, šiemet sūnus nebegauna mokykloje nemokamų pietų, daugiau išlaidų yra patiriama higienai (sūnus turi jautrią, alerginę veido odą, daugiau išlaidų yra patiriama paauglio sūnaus kirpyklos, mobilaus ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, viešojo transporto bilietui ir pan.

33.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

34.       Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2022 m. rugsėjo 20 dieną. Nuo 2022 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 730 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 549 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta MMA sudarė 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2022 m. birželio 1 d. sudarė po 80,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma 2022 m. rugsėjo mėnesį sudarė 486,50 Eur ((549 Eur – 80,50 Eur) = 468,50 Eur), o nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 234,25 Eur - 273,63 Eur iš kiekvieno iš tėvų (486,50 Eur/2 = 234,25 Eur; 547,25 Eur/2 = 273,63 Eur).

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė teismui įrodymų apie konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau jos prašomas priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis (250 Eur per mėnesį) iš esmės neviršija ½ teismų praktikoje nusistovėjusios minimalios neįrodinėtinos išlaikymo sumos dalies.

36.       Kaip jau buvo minėta, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje (2020 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020) atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas nuo 2014 metų visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, su sūnumi nebendrauja, vaiku rūpinasi išimtinai ieškovė, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokų, teikiamų pagal Išmokų vaikams įstatymą suma. Kartu pažymėtina, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

37.       Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

38.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

39.       Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie ieškovės gaunamas pajamas, nustatyta, jog N. S. dirba (duomenys neskelbtini) kur gauna minimalią mėnesinę algą. Iš gaunamo darbo užmokesčio antstoliams atlikus išskaitas pagal vykdomuosius raštus, ieškovei išmokama suma sudaro apie 420-450 Eur per mėnesį. Paieškos duomenimis, atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje pajamų negauna. Duomenų apie užsienio valstybėje atsakovo gaunamas pajamas, byloje nėra. Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar vertybinių popierių neturi. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka.

40.       Teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių (tiek būtinųjų, tiek ir papildomų) patenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažiau 560-600 Eur suma, N. K. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustačius su ieškove (motina), N. S. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. K., sudarantį po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 20 d., iki vaiko pilnametystės.

41.       Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių nebuvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

42.       Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė N. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

43.       Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

 

44.       Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

45.       Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio sūnaus N. K. naudai 7740 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo sumą skaičiuojant po 215 Eur per mėnesį viso už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos. Kaip jau buvo minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos nepateikė, o patvirtindamas procesinių dokumentų gavimą, paprašė nurodyti rekvizitus pinigų siuntimui (DOK-118984).

46.       Byloje nustačius, jog šalys nuo 2014 metų gyvena skyrium, ieškovei nurodžius, jog atsakovas jau daugiau nei trejus metus su sūnumi nebendrauja bei visiškai neprisideda prie jo išlaikymo, spręstinas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

47.       Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

48.       Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą apskaičiavo vadovaudamasi 215 Eur išlaikymo per mėnesį suma, nesiekiančia ½ dalies ginčo laikotarpiu buvusios minimalios mėnesinės algos (2019 m. MMA sudarė 555 Eur, kas prilygtų 430 Eur pagal iki 2019 pradžios galiojusią mokesčių sistemą, 2020 m. MMA sudarė 607 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 447 Eur, 2021 m. MMA sudarė 642 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 468 Eur).

49.       Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio sūnaus poreikiais, visišku atsakovo neprisidėjimu prie vaiko poreikių tenkinimo bei šalių turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra apskaičiuotas vadovaujantis net mažesne nei minimali neįrodinėtina suma, byloje nesant duomenų, jog ginčo laikotarpiu (t. y., trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. rugsėjo 19 m. – 2022 m. rugsėjo 19 d.) atsakovas būtų prisidėjęs prie sūnaus poreikių tenkinimo, pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo A. K. nepilnamečio sūnaus N. K. išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos ir sudarantį 7740 Eur.

50.       Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo.

 

51.       Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

52.       Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 

53.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų šiems kreditoriams:

1) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini).

2) UAB „Vilniaus vandenys“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini).

3) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

4) UAB „Priemiestis“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini).

5) UAB „Ignitis“ – išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).

6) UAB „GelvoraSergel“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini).

Atsakovas turi neįvykdytų įsipareigojimų šiems kreditoriams:

1) UAB „Intrum Lietuva“ – išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).

2) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini);

3) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini).

54.       Nagrinėjamu atveju didžioji dalis išieškojimų kreditorių naudai yra vykdomi teismo išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, keletas – notarų išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu. Vykdomieji dokumentai buvo išduoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas įsiskolinimo iš ieškovės ar atsakovo priteisimo klausimas ar klausimas dėl baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus paskyrimo. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko bei antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nustatyta, jog kreditorių naudai priteisus įsiskolinimus, šiems buvo išduoti vykdomieji dokumentai ir jie kreipėsi į nurodytus antstolius dėl priteistų sumų išieškojimo iš to sutuoktinio, iš kurio įsiskolinimas buvo priteistas. Nei vienas iš kreditorių nepareiškė prieštaravimų dėl patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytų prievolių pobūdžio, o taip pat nebuvo pareikšta jokių reikalavimų dėl prievolės(-ių) pripažinimo solidaria(-iomis).

55.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat byloje nesant ginčo dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo, teismas ieškovės patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkina pilnai, ieškovės asmeninėmis prievolėmis pripažindamas tas prievoles, kurios yra išieškomos iš N. S., o atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažindamas tas prievoles, kurios yra išieškomos iš A. K.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

56.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

57.       Ieškovei 2022 m. vasario 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (duomenys neskelbtini) skirta valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau byloje nesant duomenų apie valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

58.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 33,20 Eur ir ieškinio patenkinimo atveju yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

 

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti pilnai

Ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. (iki santuokos turėta pavardė – „S.“) palikti pavardę „S.“, atsakovui A. K. palikti pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo (tėvo) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad A. K. bendrauja su sūnumi N. K. su ieškove (motina) N. S. sutartu laiku ir tvarka, apie planuojamą bendravimą įspėjęs ieškovę N. S. prie 7 (septynias) dienas.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., sudarantį 7740 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų).

Nepilnamečiui vaikui N. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Prievoles kreditoriams:

1)       SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

2)       UAB „Vilniaus vandenys“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

3)       Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

4)       UAB „Priemiestis“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

5)       UAB „Ignitis“ – išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini);

6)       UAB „GelvoraSergel“ – išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Prievoles kreditoriams:

1)       UAB „Intrum Lietuva“ – išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini);

2)        Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini);

3)       SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - išieškojimai vykdomi šiose vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

 

 

Teisėja                                               Renata Jocienė