Civilinė byla Nr. e2-117-454/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19271-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Juditai Šovaitei, Karolinai Šuliokienei, Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovo A. N. atstovui advokatui Domui Pakėnui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. N. (toliau – ieškovas) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“ (toliau – atsakovė) 5 126,70 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, kurį sudaro 4 826,70 Eur trūkumų šalinimo išlaidos ir 300,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. K-02589 (toliau – Sutartis), kurioje kaip sutarties objektas nurodytas laiptų U montavimas ant betono, palangių montavimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties objekto kaina – 4 313,35 Eur su PVM (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo visus šioje Sutartyje numatytus darbus atlikti vadovaudamasi normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi bei jos priedais (Sutarties 3.2.1 punktas); užbaigti visus darbus, juos perduoti užsakovui pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 3.2.8 punktas). Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė atsako už savo naudojamų medžiagų kokybę bei už tuos ieškovo perduotų medžiagų trūkumus, kuriuos buvo galima pastebėti jų perdavimo metu ir apie kuriuos neinformavo ieškovo. Sutarties 7.2 punktu atsakovės atliktiems darbams ir parduotai prekei suteikta 5 metų garantija. Pagal šalių suderintą laiptų projektą, įrengtų ant betono laiptų pakopos aukštis turi būti 161,84 mm; pakopos storis – 38,00 mm, priešpakopio storis – 20 mm. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal sutartį įrengti gaminiai deformavosi, tarp jų atsirado 2–5 mm plyšiai, tam tikrose gaminių vietose naudota sandarinimo medžiaga deformavosi, išlindo iš sandarintų tarpų. Įrengti gaminiai (laiptai, palangės) nestabilūs, liečiant skleidžia nemalonius garsus – girgžda, traška. Tam tikrų gaminių paviršius skirtingos faktūros, tai nulemta atsakovės meistrų veiksmų. Ieškovas pareikalavo pašalinti įrengtų gaminių trūkumus per garantinėse sąlygose nurodytą laiką. Ekspertas V. Š. 2020 m. rugsėjo 3 d. pažymoje nurodė, kad jam nuvykus į ieškovo namus (duomenys neskelbtini), jis nustatė laiptų į namo II aukštą sukonstravimo broką: maksimalus laiptų pakopos aukštis 2 aukštų butuose (gyvenamuosiuose namuose) galimas 0,18 m pagal reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Nustatyta, kad pirma pakopa lipant iš I aukšto yra daug didesnė, t. y. 0,195 m. Nustatyta, kad paskutinioji pakopa lipant iš I aukšto į II aukštą yra mažesnė, t. y. 0,152 cm. Pažymoje nurodyta, kad laiptų pakopos per visą laiptų maršą privalo būti vienodo aukščio. Negalima konstruoti laiptų taip, kad visos pakopos turėtų po 16 cm, o pirmoji ar paskutinioji būtų 19 cm ar 15 cm aukščio. Tai – viena esminių saugumo sąlygų. Norint teisingai sukonstruoti laiptus, būtina labai tiksliai pažymėti laiptų pradžioje viename aukšte ir laiptų pabaigoje kitame aukšte ant sienos planuojamų įrengti grindų lygius. Šiuo atveju nusižengta reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams. Pažeista pagrindinė žmonių saugumo sąlyga. Laiptai privalo būti saugūs, todėl laiptus, adresu (duomenys neskelbtini), būtina perkonstruoti pagal esminius saugumo reikalavimus. Sumontuotuose gaminiuose – laiptų pakopose – aptikti matomi, neužsandarinti tarpai. Taip pat ekspertas nurodė, kad sumontuotose palangėse aptikti matomi, neužsandarinti tarpai. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovei dėl kokybės trūkumų pašalinimo, tačiau 2020 m. spalio 6 d. atsakymu į pretenziją atsakovė atsisakė šalinti trūkumus. Iki ieškinio parengimo teisme trūkumai nebuvo pašalinti. 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į kitą rangovą ir gavo laiptų bei palangių kokybės trūkumų šalinimo išlaidų sąmatą. Atsakovė nurodė, kad palangė, kurią demontavo ieškovas, nėra šio ginčo objektas. Tačiau atsakovė įvardija kitą palangę, nesusijusią su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Atsakovė parengė laiptų projektą prieš tai atvykusi į ieškovo namus ir išmatavus ieškovo namuose buvusius betoninius laiptus. Atsakovė neinformavo ieškovo apie tai, kad negalės pagaminti laiptų pagal projektą išlaikant vienodą pakopų aukštį, nesuteikė ieškovui informacijos, susijusios su projekto įgyvendinimo kliūtimis. Todėl laikytina, kad atsakovė prisiėmė visą galimą riziką dėl pagamintų medinių laiptų neatitikties šalių suderintam projektui. Ieškovas yra vartotojas, užsakęs laiptus ir palanges pas atsakovę / verslininkę savo asmeninių / šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 5 126,70 Eur sumą, kurią sudaro 4 826,70 Eur trūkumų šalinimo išlaidos ir 300,00 Eur nuostolių suma už 2020 m. rugsėjo 3 d. eksperto V. Š. vertinimą.

Ieškovo atstovas posėdyje paaiškino, kad palaiko ieškinyje, patikslintame ieškinyje, triplike nurodytas aplinkybes bei paaiškino, rangos darbai atlikti nekokybiškai. Tai buvo nustatyta atlikus teismo ekspertizę.

Atsakovė pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo užsakyti darbai buvo baigti 2019 m. spalio 15 d., atsakovė informavo apie tai ieškovą 2019 m. lapkričio 7 d. išsiųsdama atliktų darbų aktą. Ieškovas pagal sudarytą sutartį savanoriškai sumokėjo 2 000,00 Eur avansą, o likusi darbų atlikimo suma buvo priteista iš jo atsakovei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8220-1107/2020 priimtu sprendimu. Nurodytoje civilinėje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas dėl neveikiančios apsaugos sistemos kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kurios darbuotojai nuėmė atsakovės sumontuotą palangę bei tvarkė nukirstą apsaugos sistemos kabelį. Tai reiškia, kad ieškinio dalis dėl palangės montavimo defektų atsakovei reiškiama nepagrįstai. Palangę po to, kai ją sumontavo atsakovė, ieškovas demontavo ir vėl sumontavo savarankiškai, tuo tarpu pati palangė yra kokybiška. Atsakovė sumontavo laiptus ant ieškovo parengtų betoninių pagrindų pagal prie ieškinio pateiktą laiptų projektą. Visi atsakovės pagaminti laiptų elementai atitinka projektą ir sutarties sąlygas. Eksperto nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirmosios ir paskutinės pakopos aukščių skirtumo atsirado dėl laiptų betoninio pagrindo aukščių skirtumo, o ne dėl apdailos detalės (medinės dalies). Atsakovė nėra už tai atsakinga. Be to, ieškovas visiškai nebendradarbiauja su atsakove. Darbai atlikti nenukrypstant nuo sutarties sąlygų, byloje nėra duomenų, kad darbų rezultato ieškovas negali naudoti pagal paskirtį. Atsakovė pagamino laiptų pakopas ir palangę iš medžio. Mediniai gaminiai turi savybę įgerti ir išgarinti drėgmę, dėl to keičiasi tūris, t. y. dėl natūralaus medžio savybių jiems išdžiūvus natūraliai susidaro tarpai, kurie nėra trūkumas. Tarpai tarp pakopų yra akivaizdūs ir egzistavo jau darbų perdavimo metu. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl to po darbų rezultato priėmimo. Juolab, kad ir sutartyje yra pastaba, kad medis yra natūralus produktas ir galimi spalvos, faktūros, išvaizdos skirtumai. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė, kad laiptų medinės dalys įrengtos ne pagal projektą. Visos laiptų pakopos yra vienodo aukščio, tačiau ieškovas, įrengdamas pirmo ir antro aukšto grindis sutaupė betono, įrengdamas per mažą jo sluoksnį. Todėl pirmojo aukšto grindų aukštis yra mažesnis nei projektinis. Dėl to pirma pakopa yra aukščiau nuo grindų, o antrojo aukšto grindų aukštis yra mažesnis. Dėl to paskutinės pakopos aukštis iki ieškovo įsirengtų grindų paviršiaus yra mažesnis. Atsakovė nekonstravo laiptų, nesitarė su ieškovu dėl laiptų sukonstravimo, o tarėsi tik dėl jau sukonstruotų betoninių laiptų medinių dalių gamybos ir montavimo. Pakeitus pirmosios medinės pakopos aukštį pirmojo aukšto grindų atžvilgiu neišvengiamai pasikeis aukštis tarp pirmos ir antros pakopos, o pakėlus viršutinę pakopą neišvengiamai pasikeis atstumai tarp priešpaskutinės pakopos ir viršutinės pakopos bei viršutinė pakopa iškils virš antrojo aukšto grindų. Atitinkamai bus pakeisti projektiniai pakopų medinių dalių storiai. Ne atsakovė, kuri sumontavo laiptų apdailos detales, o grindis ir laiptų betoninius pagrindus konstravę ir įrenginėję asmenys turėjo informuoti ieškovą apie galbūt netinkamą įrengimo aukštį.

Atsakovės atstovas posėdyje paaiškino, kad palaiko išdėstytas aplinkybes atsiliepime į ieškinį, dublike, bei nurodė, kad darbų trūkumai yra atsiradę ne dėl atsakovės kaltės, o dėl netinkamo gelžbetonio laiptų pagrindo. Ši aplinkybė nustatyta teismo ekspertizės išvadoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

proceso šalys 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė Rangos sutartį Nr. K-02589, kurioje kaip sutarties objektas nurodytas laiptų U montavimas ant betono, palangių montavimas (Sutarties 1 punktas). Sutarties objekto kaina – 4 313,35 Eur su PVM (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo visus šioje Sutartyje numatytus darbus atlikti vadovaudamasi normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi bei jos priedais (Sutarties 3.2.1 punktas); užbaigti visus darbus, juos perduoti užsakovui pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 3.2.8 punktas). Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė atsako už savo naudojamų medžiagų kokybę bei už tuos ieškovo perduotų medžiagų trūkumus, kuriuos buvo galima pastebėti jų perdavimo metu ir apie kuriuos neinformavo ieškovo. Sutarties 7.2 punktu atsakovės atliktiems darbams ir parduotai prekei suteikta 5 metų garantija. Pagal šalių suderintą laiptų projektą, įrengtų ant betono laiptų pakopos aukštis turi būti 161,84 mm; pakopos storis – 38,00 mm, priešpakopio storis – 20 mm.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad kvalifikuojant šalių teisinius santykius, negali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kadangi atsakovės atlikti darbai negali būti vertinami kaip naujo statinio statyba – nei palangės, nei laiptai nėra statinys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Be to, pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vykdė iš esmės namo apdailos darbus. Kita vertus, byloje nustatęs, kad ieškovas užsakė statybos darbus, atliktinus jo ir jo šeimos gyvenamojoje patalpoje, teismas sprendė, kad ginčo santykiams turi būti taikomos vartojimo rangą reguliuojančios nuostatos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Buvo nustatytas Rangos sutarties 3.2.1 punkto pažeidimas dėl to, kad atsakovė nukrypo nuo medinių laiptų projekto įrengimo sąlygų (pagal projektą visos atsakovės įrengtinų medinių laiptų pakopos turi būti vienodo aukščio). Ir, nors tas nukrypimas buvo sąlygotas to, kad ieškovo gyvenamajame name netinkamai buvo sukonstruoti laiptai, tai, anot teismo, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko laiptų įrengimo darbus kokybiškai ir pagal projektą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovą apie tai, jog medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa taip ir liks skirtingo aukščio, atsakovė įrengė medinius laiptus su trūkumais (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Atsakovės darbų trūkumą patvirtina ir tai, kad pirmos laiptų pakopos aukštis (0,195 m) viršija normatyvinių teisės aktų reikalavimus dėl maksimalaus pakopos aukščio (0,18 m) (STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 198 punktas).

Ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos ir vartojimo rangą reguliuojančios nuostatos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ir sudarantis sutartis. Nustatyta, kad CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punktas (statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos netaikomos rangos sutartis reglamentuojančios nuostatos) nėra taikytinas ginčo atveju. Pažymėtina, kad minėtas punktas galėtų būti taikomas, jeigu būtų sudaryta statybos rangos sutartis dėl viso naujo statinio statybos su atsakove, bet ne dėl atskirų namo apdailos darbų. Palangės, bei laiptų medinės dalys, uždėtos ant jau sukonstruotų laiptų nėra statiniai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Proceso šalys sutinka, kad medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa skirtingo aukščio (ne pagal projektą). Ieškovas mano, kad kaltė yra atsakovės. Atsakovė nurodė, kad tik atliko laiptų apdailą, uždengdama medinėmis dalimis jau įrengtus laiptus. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 16 d. ekspertizės aktas Nr. TEA-23/2022-05-16, kurio išvadoje nurodyta, kad vidiniai laiptai iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą (gelžbetoninis pagrindas) neatitinka keliamiems reikalavimams, įrengti ne pagal techninio darbo projekto sprendinius. Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog pirmos ir paskutinės vidinių laiptų iš pirmojo į antrąjį aukštą medinės pakopos dalys pagamintos kokybiškai, atitinka uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ąžuolinio skydo laiptams DA7-L-1 gaminio aprašyme nurodytą gaminio storį, bet neatitinka laiptų projekte nurodytų pakopų aukščio (161,84 mm), taip pat nesilaikyta techninio darbo projekto sprendinio „Gelžbetonio laiptai“ dengti 4 cm medžio sluoksniu.“ Pakopų aukštis neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pakopų pločio skaičiavimo reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad ant netinkamo laiptų pagrindo atsakovė sumontavo medines laiptų detales. Nukrypimas buvo sąlygotas to, kad ieškovo gyvenamajame name netinkamai buvo sukonstruoti laiptai, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko laiptų įrengimo darbus kokybiškai ir pagal projektą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip savo srities specialistė, informavo ieškovą apie tai, jog medinių laiptų pirma ir paskutinė pakopa taip ir liks skirtingo aukščio (aukščiai nesutaps su vidurinėmis pakopomis), darytina išvada, kad atsakovė įrengė medinius laiptus su trūkumais.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nebendradarbiavo, t. y. ieškovas neleido atsakovei apžiūrėti darbų trūkumus, juos ištaisyti. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014). Šiuo atveju ieškovas atsisakė atsakovės darbuotojus įsileisti į gyvenamąjį namą apžiūrėti darbų trūkumus ir atsisakė atsakovės paslaugų ištaisant trūkumus. Toks ieškovo elgesys (nebendradarbiavimas su atsakove) nėra priežastiniame ryšyje su atliktų darbų trūkumais ir iš to kilusiais nuostoliais, t. y. darbų trūkumai atsirado ne dėl to, kad ieškovas neleido jų apžiūrėti ir ištaisyti. Ieškovas nesutiko su tuo, kad atsakovė šalintų savo darbų trūkumus, todėl tai nepašalina darbų trūkumų buvimo fakto. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą –pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Įstatymų nuostatos leidžia ieškovui (užsakovui) pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl ieškovo atsisakymas leisti apžiūrėti atsakovei darbų trūkumus bei juos ištaisyti, vertintinas kaip vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas, t. y. ne reikalavimas neatlygintinai pašalinti trūkumus, o reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo tenkintinas. 

Byloje kilo ginčas dėl palangių montavimo patalpose. 2022 m. gegužės 16 d. ekspertizės akte Nr. TEA-23/2022-05-16 nurodyta, jog medinės palangės, esančios namo antro aukšto patalpose, pažymėtose indeksais 1-8, 1-9 bei pirmo ir antro aukšto laiptinėse yra kokybiškos, atitinka joms keliamus reikalavimus ir jas galima naudoti pagal paskirtį. Dėl palangės, esančios namo antro aukšto patalpoje 1-10, ekspertas nurodė, kad ši palangė neatitinka keliamų reikalavimų, jos negalima naudoti pagal paskirtį. Ekspertas nurodė, kad tarpusavyje sujungtų palangių detalių sujungimuose yra tarpai, glaisto likučiai. Po palange esantis medinis skydas įsikišęs į patalpos išorę. Montuojant šią palangę, buvo pažeista patalpų signalizacija. Šalinant signalizacijos gedimą, palangė buvo nuimta ir vėl sumontuota. Šiuos darbus atliko ne atsakovės darbuotojai. Ekspertizės akte nėra nustatyta, kad medžiagos iš kurių pagaminta palangė yra netinkamos kokybės. Po pakartotinio palangės sumontavimo ekspertas nurodė, kad yra tarpai, glaisto likučiai, medinis skydas išsikišęs į išorę. Todėl manytina, kad atsiradusių trūkumų priežastis yra netinkamas sumontavimas, kurį atliko ne atsakovės darbuotojai. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje dėl palangės trūkumų šalinimo netenkintinas. Pagal ekspertizės akto lokalinę sąmatą, už palangės trūkumų šalinimą nepriteistina 94,24 Eur. Iš atsakovės priteistina ieškovui 4 732,46 Eur.

Ieškovas yra sumokėjęs 300,00 Eur už 2020 m. rugsėjo 3 d. eksperto V. Š. vertinimą. Tenkinus ieškinį iš dalies šie ieškovo nuostoliai priteistini iš atsakovės (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 116,00 Eur žyminis mokestis ir 2 662,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 778,00 Eur.

Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 000,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą ir 2 783,00 Eur, iš viso 3 783,00 Eur.

Patikslintas ieškinys patenkintas 98 proc. (5 032,46 Eur × 100 proc. / 5 126,70 Eur).

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovui priteistina 2 722,44 Eur (2 778,00 Eur × 98 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovei priteistina 75,66 Eur (3 783,00 Eur × 2 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 11,16 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovės valstybei priteistina 10,93 Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“, į. k. 135562046, ieškovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 732,46 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 46 ct) trūkumų šalinimo išlaidas, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 722,44 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“, į. k. 135562046, 75,66 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio stilius“, į. k. 135562046, valstybei 10,93 Eur (dešimties eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                     Artūras Šafronas