Civilinė byla Nr. 3K-3-267/2007

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                            44.5.2.17

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. birželio 13 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

 

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams UAB „Autalis“ ir R. Š. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė teismo priteisti iš atsakovų UAB „Autalis“ ir R. Š. 13 790 Lt už gamtai padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 7 d. UAB „Autalis“ teritorijoje kilo gaisras, mažamečiam R. Š. sūnui K. Š. , gim. 1992 m. birželio 14 d., padegus sandėliuojamas naudotas padangas. UAB „Autalis“ kaltė - įsipareigojimo tinkamai eksploatuoti padangų saugojimo aikštelę, t. y. ją saugoti, laikyti aptvertą ir kt., nevykdymas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš UAB „Autalis“ 6895 Lt, o iš R. Š. - 2000 Lt žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad žalą gamtai turi atlygini abu atsakovai, laikant, kad abu kalti po 50 procentų. Aikštelė buvo aptverta, tačiau netvarkingai, nes tvoroje buvo skylės ir dienos metu ji nebuvo saugoma. Tai patvirtina aplinkybė, kad K. Š. su kitais vaikais ne vieną kartą buvo aikštelėje, į ją pateko per skylę tvoroje. Atsakovo UAB „Autalis“ kaltė - neveikimas, nes įmonė aplaidžiai vykdė padangų aikštelės saugojimą. Gaisras kilo dėl atsakovės R. Š. nepilnamečio sūnaus K. Š. kaltės. Iš R. Š. priteistinas žalos atlyginimas mažinamas atsižvelgiant į tai, kad K. Š. yra nepilnametis, jam konstatuotas susirgimas, kad atsakovė viena augina du vaikus, yra išsituokusi.

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimą – sprendimo dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas iš UAB „Autalis“, panaikino ir ieškinį priteisti žalos atlyginimą iš UAB „Autalis“ atmetė. Kolegija nustatė, kad deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių, kaltei. Dėl to, kad į UAB „Autalis“ teritoriją pateko pašaliniai asmenys, žala gamtai nebuvo padaryta. Žala padaryta dėl konkretaus asmens neteisėtų tyčinių veiksmų - nepilnamečio K. Š., kuris pagal CK 6.276 straipsnį nėra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, padangų padegimo. Aplinkybė, kad teritorijos tvoroje buvo tarpų, pro kuriuos pateko kaltininkas K. Š., nėra tiesioginiai susijęs priežastiniu ryšiu su padaryta žala gamtai. Ieškovas, nors ir kaltina UAB „Autalis“ nepakankamu naudotų padangų saugojimu, tačiau, tikrindamas gamtos išteklių naudojimą, nenurodė pažeidimų dėl teritorijos apsaugos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovas nurodo, kad pagal Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalį valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką. UAB „Autalis“ atsakomybė atsiranda pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.247 straipsnį, 6.263 straipsnį. Atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kad išvengtų gaisro, neužtikrino tinkamos savo turto apsaugos. Atsakovas buvo įsipareigojęs, kad aptvers, apšvies ir visą parą saugos naudotų padangų aikštelę (aikštelės plano 1, 3, 4 punktai, 2004 m. spalio 28 d. pakoreguoto gamtos išteklių naudojimo leidimo Nr. Pl/10 4.2 punktas). Vietoj tvoros elementų atsakovas, pažeisdamas Priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 266 punktą, panaudojo automobilio kėbulą su ratais, pro kurį galima lengvai patekti į teritoriją. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 17 d. bendrovė buvo bausta už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, skiriant bendrovės direktoriui administracinę nuobaudą. Ji galiojo įvykio metu. Ieškovo nuomone, šiuo atveju pažeidžiamas viešasis interesas, nes deginant padangas teršiama aplinka. Atsakovo įmonė vykdo ūkinę veiklą - saugo naudotas padangas, turi gamtos išteklių naudojimo leidimą. Pagal 6.247 straipsnį pakanka konstatuoti aplinkybę, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, o pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo kaltas, jei nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tai buvo būtina. Taikant civilinę atsakomybę pripažįstamas netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai dėl neteisėtų veiksmų.

            Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 179, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Aplinkos apsaugos pareigūnai nekontroliuoja, ar tinkama teritorijos apsauga (aptvėrimas), nes tai atlieka Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Būtent atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginį, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos. UAB „Autalis“ pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9 straipsnius, Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos 5, 16 punktus (neturėjo banko garantijos arba draudimo liudijimo), aplinkos ministro 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Dl-122 patvirtinto Nepavojingų atliekų, kurias naudojanti ar šalinanti įmonė turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, sąrašo 1, 2 punktus. Atsakovas nepranešė Panevėžio miesto agentūrai apie įvykusį gaisrą (Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnis, Aplinkos oro apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nuomone, atsakomybė už žalą gali kilti ne tik dėl neteisėtos veikos, bet ir nevykdant ar aplaidžiai vykdant įstatymų nustatytas pareigas, jei dėl to atsiranda žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas v. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialas, bylos Nr. 3K-3-160/2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurovista ir Ko“ v. A. L. B. , bylos Nr. 3K-3-673/2005) yra išaiškinęs, kad žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau jis turi būti taikomas sąžiningai ir protingai. Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutarime konstatavo, kad visais atvejais žala (nuostoliai) gamtinei aplinkai turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta kokia nors gamtinei aplinkai padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo metodika. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos.

            Kolegija, priteisdama atsakovui UAB „Autalis“ 206,85 Lt žyminį mokestį iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, pažeidė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kuriais būtų įvertinti apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai (CPK 12, 13, 17 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Autalis“ nesutinka su kasaciniu skundu ir nurodo, kad žala aplinkai buvo padaryta ne dėl ūkinės veiklos, o dėl gaisro, kurį sukėlė K. Š. . Bendrovė taip pat nevykdo naudotų padangų saugojimo. Padangos susikaupė dar veikiant valstybinei autotransporto įmonei. Atsakovas nepriiminėjo naudotų padangų iš kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (tinkamo ar netinkamo padangų saugojimo) ir padarytos žalos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį kolegija pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

 

            2006 m. balandžio 7 d. Panevėžyje, Pramonės g. 12, UAB „Autalis“ teritorijoje kilo gaisras. Atsakovės R. Š. sūnus K. Š. , gim. 1992 m. birželio 14 d., padegė pas atsakovą UAB „Autalis“ sandėliuojamas naudotas padangas. UAB „Autalis“ teritorijos tvoroje buvo tarpų, pro kuriuos pateko kaltininkas K. Š. Dėl naudotų padangų padegimo gamtai padaryta 13 790,34 Lt žala. Ginčo dėl žalos dydžio nėra. Iškelta baudžiamoji byla nutraukta, nes K. Š. nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą.

 

V. Kasacinio teismo argumentai

 

            Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Dėl to kolegija pasisako tik dėl tų ieškovo kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo UAB „Autalis“ atmetimo.

            Byloje nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, pinigine išraiška apskaičiuotas žalos dydis. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje aktualus atsakingų už padarytą žalą aplinkai subjektų nustatymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kalti dėl žalos aplinkai ir atitinkamai civilinės atsakomybės subjektai yra atsakovas UAB „Autalis“, nes nevykdė savo pareigos ir tinkamai neužtikrino teritorijos, kurioje buvo sandėliuojamos padangos, apsaugos bei nepilnamečio K. Š. , kuris patekęs į atsakovo aplaidžiai saugomą teritoriją, sukėlė gaisrą, motina (CK 6.246-6.249, 6.251, 6.275 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas UAB „Autalis“ negali būti atsakingas už aplinkai padarytą žalą, nes žala padaryta konkretaus asmens – nepilnamečio K. Š. - veiksmais.  

            Kolegija konstatuoja, kad tinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos aplinkai, aiškinimu ir taikymu pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis).   

            Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 32¹ straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Atsakovas UAB „Autalis“ yra ūkio subjektas,  bendrovė įregistruota atliekas-naudotas padangas tvarkančių įmonių registre, jai išduotas veiklos leidimas; atliekų tvarkymo būdas - saugojimas  (b. l. 30-31). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekų tvarkytojas įpareigotas atliekas tvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (5, 8 straipsniai ir kt.). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 nustatyti reikalavimai, taikomi padangoms, gumos atliekoms saugoti (Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 265 punktas). Taigi įstatyminė nuostata, kad ūkio subjekto atsakomybė už bet kokią aplinkai padarytą žalą, kai tokia žala atsiranda dėl jo ūkinės veiklos, taikoma neatsižvelgiant į kaltę, jau būtų pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo atsakomybę dėl padarytos aplinkai žalos, nes, minėta, žalos aplinkai faktas nustatytas. Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti atvejai, kada civilinė atsakomybė netaikoma, atsakovui UAB „Autalis“ netaikomi (34 straipsnio 3 dalis). Nustačius atsakovo ūkinės veiklos – pareigos saugoti atliekas – netinkamą vykdymą, tiksliau - aplaidų vykdymą, nulėmusį tai, kad kiti asmenys galėjo be didesnių kliūčių patekti į teritoriją, kurioje buvo saugomos padangos, o vieno patekimo metu buvo sukeltas gaisras, buvo pagrindas svarstyti ir kito asmens civilinės atsakomybės klausimą. Ūkio subjekto civilinė atsakomybė atsiranda už žalą, padarytą nevykdant ar aplaidžiai vykdant įstatymų nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas v. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialas, bylos Nr. 3K-3-160/2001; 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas v. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialas,  bylos Nr. 3K-3-222/2002).

            Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis).        

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Juozas Šerkšnas

 

                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                Aloyzas Marčiulionis