Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-03][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-115-574-2024].docx
Bylos nr.: AN2-115-574/2024
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



                                                                  Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-115-574/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01412-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 27 d. nutarimas pakeistas ir G. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių.

 

  Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-26004-2023, kuriuo G. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nuo 2023 m. rugsėjo 22 d., 7 val. 00 min. iki 2023 m. rugsėjo 22 d., 7 val. 10 min., Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Vidiškių mstl., Ukmergės – Tuopų gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklais, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8, 140.1 punktų reikalavimus. G. S. paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

2.       Administracinėn atsakomybėn patraukta G. S. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, prašydama pakeisti 2023 m. spalio 27 d. Institucijos nutarimą Nr. 10-ANR_N-26004-2023 ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir nutarė  pakeisti 2023 m. spalio 27 d. Institucijos nutarimą Nr. 10-ANR_N-26004-2023 ir juo G. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.  Patikslinti Institucijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26004-2023, nurodant, jog G. S., vairuodama automobilį, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“.

3.       Skundu Vilniaus apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukta G. S. prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).

3.1.       Skunde nurodoma, kad nutartyje teismas nurodė, kad ,,Teismo vertinimu, G. S. padėtis, taikant jai administracinio poveikio priemonę, nebus neproporcingai apsunkinta, nes G. S. turi galimybę į darbą vykti su chirurgu“. Pateiktas argumentas prieštarauja faktinėms aplinkybėm, nes chirurgas gyvena (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Jai reikia su juo susitikti arba padaliniuose: (duomenys neskelbtini) arba pakeliui pvz.: Ukmergėje. Dėl didelių atstumų tarp darbo vietų bei laiko (dažniausiai pacientai būna užrašyti pirmoje dienos pusėje) neturint teisės vairuoti niekaip ne­galėtų laiku nusigauti į skirtingus padalinius ar/ir susitikti su chirurgu pakeliui į juos. Teikdama skundą pateikė ir žemėlapio nuotrauką (Priedas Nr. 2) su nurodytais pada­liniais ir atstumu tarp visų padalinių t. y. apie 370 km. Taigi, teismo padaryta išvada akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai.

3.2.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad G. S. pas artimuosius, t. y., tėvus ir brolį, kurie gyvena kaime, apie 6 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini) miesto, gali nuvykti pasinaudodama autobusu (kaip ji pati nurodė, autobusų stotelė yra už maždaug 2 km nuo jų gyvenamosios vietos, o toks atstumas teismo vertinimu nėra neproporcingai didelis ir sudarantis pernelyg didelę naštą aplankyti šeimą) ar pavežėjų (taksi) paslaugomis, o nuvykti pas seserį ji gali pasinaudodama viešuoju transportu. Be to, teismo posėdyje pažeidėja nenurodė jokių kliūčių ją į sesers namus nuvežti pačiai seseriai jos vyrui“. Teismo pateikti argumentai yra grindžiami vykusio posėdžio per „Zoom“ programą jos pateiktais atsakymais į teisėjos klausimus. Ji, atsakinėdama į teisėjos užduodamus klausimus labai jaudinosi, buvo stresinėje būsenoje, į kai kuriuos užduotus klausimus negalėjo tiksliai atsakyti, nes nežinojo, bet buvo priversta į juos atsakyti iš dalies spėliodama.

3.3.       Teisėja žinodama (nurodė tiek skunde, tiek posėdžio metu) kad jos sesuo yra motinystės atostogose ir augina bendrai tris vaikus, nutartyje nurodė, kad nemato kliūčių seseriai vairuoti ir ją vežioti. Ji (G. S.) nesutinka su tokiu išaiškinimu, nes tokiu atveju ji būtų jos (sesers) ketvirtas rūpestis. Tiek posėdžio metu, tiek skunde nurodė, kad ji jai padeda prižiūrėti vaikus, atveža ko trūksta ir prireikia. Sesuo rūpinasi metukų vaikeliu, su juo nuolat būna, todėl jos vežioti ji tikrai negali. Teismo išaiškinimas dėl netoli esančios autobusų stotelės yra nepagrįstas, nes nėra žinomas autobuso važiavimo tvarkaraštis. Teikdama skundą teikia ir tvarkaraštį (priedas Nr. 3), kuriame nurodyti autobuso išvykimo laikai – 8.31 val., 9.09 val., 18.46 val., 19.24 val. bei paaiškinta, kad pirmadieniais ir ketvirtadieniais autobusas nevažiuoja. Tik įvertinus pateiktą informaciją tampa aišku, kad autobusu vykimas yra ypač sudėtingas ir visiškai nesuderinamas su jos darbo laiku. Be to, kartu su broliu dėl jo negalios važiuoti autobusu būtų sudėtinga.

3.4.       Įvertinus, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur, ji yra įsitikinusi, kad tokios sumos pinigų neužtektų pragyventi ir dar važinėtis taksi darbo reikalais ir aplankyti šeimą, pasirūpinti broliuku, jo poreikiais. Teikdama šį skundą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jos kaip sesers ir broliuko ryšys ypatingas, jis turėdamas sunkią negalią negali jos aplankyti, todėl jos atvykimas sukelia jam didžiulį džiaugsmą, jų bendravimas yra ypatingas ir vyksta beveik kasdien. Papildomai nurodo, kad kartu važiuoja į procedūras, pas daktarus ir tuomet jis jaučiasi geriau, yra drąsesnis ir laimingesnis. Netekusi teisės vairuoti negalės jam padėti. Jos darbas yra vienintelis jos pajamų šaltinis, neturėdama teisės vairuoti, negalės taip dažnai (beveik kasdien) atvykti aplankyti, leisti laiką kartu, jam padėti. Taigi teismas visiškai nevertino tai, kad ji padeda broliukui, M. S., kuriam, remiantis Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas darbingumo lygis 20 procentų ir netektas darbingumas 80 procentų. Tai yra svarbiausia priežastis, kodėl teisė vairuoti jai yra būtina, negalėdama padėti broliukui tiek ji, tiek jis patirs didžiulius išgyvenimus. Ji negali jam paaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, net 3 mėn. negalės pas jį atvažiuoti ar kad neatvyks kasdien, nes neturi teisių. Nesulaukęs jos jis jausis blogai. Negalėdama vairuoti praras ir vieninteles pajamas, nes negalės dirbti pagal grafiką nurodytais adresais. Šiuo atveju visos aplinkybės yra tarpusavyje susijusios ir ypač svarbios, ir įrodo, kad specialiosios teisės (vairuoti) atėmimas sukels ypatingai skaudžias pasekmes tiek jai tiek jos artimiesiems.

3.5.       Nutartyje deklaratyviai nurodyta, kad „skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pakankamai išskirtinių aplinkybių leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti G. S. administracinio poveikio priemonės šioje administracinio nusižengimo byloje, nėra.“ Teismui atsisakius pateikti išaiškinimus, dar kartą nurodo, kad Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

3.6.       Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam laikui sudarytų pernelyg didelius nepatogumus ne tik pačiai pažeidėjai bet ir jos artimiesiems, ypač broliukui turinčiam negalią. Akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek kasdieniam gyvenimui, tiek darbinėms funkcijoms vykdyti. Nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

3.7.       Esant analogiškoms aplinkybėms Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose byloje Nr. II-89-543/2020 2020 m. liepos 21 d. buvo priimta nutartis pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, laikytas nubaustu 170 Eur dydžio bauda, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.8.       Teismas nurodė, kad „kadangi Institucijos nutarimo laukelyje „Pažeidimo esmė“ atskleista administracinio nusižengimo padarymo esmė. Atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta, aplinkybė dėl Institucijos nutarimo laukelyje „Pažeidimo esmė“ nurodytų konkrečių kelio ženklų, kuriais pažymėta sankryža, tikslinama, kadangi toks patikslinimas nekeičia Institucijos nutarimo esmės“, o „Institucijos netikslumas nurodyto asmens t. y. G. B. vertinamas kaip aiškus rašymo apsirikimas“. Atkreipiamas dėmesys, kad 2023 m. spalio 27 d. nutarime net tris kartus nurodytas kitas asmuo, t. y. G. B., tiek kartų padarytas apsirikimas yra neatsitiktinis. Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes neatskleidus pažeidimo esmės, neindividualizavus bausmės buvo paskirta galimai „G. B.“ nuobauda. Gavusi nutarimą manė, kad nutarimas yra surašytas kitam asmeniui. Yra įsitikinusi, kad policijos pareigūnai surašę nutarimą neatsižvelgė į bylos aplinkybes, jos svarstymo metu pateiktus paaiškinimus. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir teismas nutartyje nurodęs, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas yra per didelis. Be to, teismas, „tikslindamas“ apskųstą nutarimą patvirtino, kad padaryti pažeidimai yra svarbūs (esminiai).

3.9.       Paaiškina, kad nepastebėjo kelio ženklinimo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nori pabrėžti, kad tyčia pažeidimo nedarė, viskas įvyko netyčia. Tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, prieš tai buvo bausta tik už stovėjimą ne vietoje. Teisės vairuoti praradimas sugriaus gyvenimą, jos šeima patirs didžiulius išgyvenimus, negalės padėti broliukui.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį palikti nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1.       Nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

4.2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja skundžiamoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimtas sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Vien dėl to, kad apeliantei nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei nesuteikia savaiminio pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo vertinti neteisingai. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

4.3.       Institucija pritaria Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos išvadai, jog padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padarius asmenis, atimti ir apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

4.4.       Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina rūpintis artimaisiais, vykdant darbines funkcijas, G. S. privalėjo būti ypatingai atidi ir nedaryti pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, t. y. numatyti ir įvertinti galimas savo elgesio pasekmes dar prieš darydama pažeidimą.

 

Skundas tenkinamas iš dalies.

        

5.       ANK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas išimtis. Teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pabrėžtina, kad toks asmens prašymas teismo besąlygiškai neįpareigoja. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir G. S. skundo argumentais, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes skunde ginčijamas ne naujų įrodymų vertinimas, apeliantė skunde nenurodo jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų papildomai tirti, o tik nesutinka su jau byloje surinktų ir apylinkės teismo tiesiogiai ištirtų įrodymų vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, kuriame buvo apklausta G. S., buvo suteikta teisė žodžiu išdėstyti argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. 

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. G. S. prašo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, jog ji nebuvo bausta už grubius KET pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, atėmus specialią teisę (teisę vairuoti transporto priemones), negalės vykdyti darbinių funkcijų ir padėti artimiesiems.

7.       ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

8.       Skundu iš esmės neginčijamos padaryto administracinio nusižengimo faktinės bylos aplinkybės bei nusižengimo kvalifikacija, nurodant Institucijos nutarimo netikslumus bei poziciją dėl kelio ženklų, kurie protokole ir nutarime nenurodomi. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo Institucijoje bei apylinkės teisme, G. S. nurodė, jog kaltę prisipažįsta. Ši aplinkybė, t. y., kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.  

9.       Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, įvertinęs G. S. skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas G. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nustatant trupesnį, nei numatytas ANK 420 straipsnio 5 dalyje, šios priemonės taikymo minimalus terminas.

10.       Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

11.       Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą (administracinio poveikio priemonę) ar visai jos neskirti teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonę), paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda (administracinio poveikio priemonė) būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

12.       Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į G. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau nenustatęs, jog jos asmenybė yra tokia pavojinga, kad yra būtina taikyti tik privalomą, nors ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, konstatavo, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki minimalaus 3 mėnesių termino. Apygardos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentu, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą.    

13.       Iš esmės pritartina tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo nurodytiems argumentams, jog G. S. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas miestelyje, šalia gatvės matyti gyvenamieji namai. Vertinant G. S. asmenybę, iš bylos duomenų matyti, kad ji administracine tvarka nebausta (buvo bausta 2019 m. liepos 1 d., pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, tačiau nuobauda nebegaliojanti, todėl ji laikoma nebausta) (b. l. 61-63). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis pažeidimas padarytas beveik prieš penkerius metus ir yra vienintelis per penkerių metų laikotarpį ir, kaip minėta, negaliojantis. Taigi iš šių duomenų matyti, kad G. S. nėra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis neteista, darbovietėse charakterizuojama išimtinai teigiamai, (b. l. 8, 38, 39), padeda savo šeimos nariams. G. S. savo kaltę pripažino, dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14.       Kaip matyti iš skundo turinio bei į bylą pateiktų duomenų, t. y. aplinkybės dėl G. S. darbo pobūdžio reikalingumo vykti į kitus miestus, vykimo maršrutų, G. S. brolio darbingumo lygio pažymos – N. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas netektas darbingumas 80 proc. nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2053 m. rugsėjo 3 d. (ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės) (b. l. 91), nėra išimtinės tačiau, su aukščiau aptartomis G. S. charakterizuojančiomis aplinkybėmis vertinamos visumoje, kaip sudarančios pagrindą spręsti, jog paskirtas teisės vairuoti atėmimo terminas yra per ilgas.

15.       Visgi, tenkinti apeliantės prašymą visa apimtimi ir visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šiuo atveju nėra pagrindo. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nors dabartinis nusižengimas, dėl kurio paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė, buvo ne piktybiškas, sąlygotas neatidumo, visgi svarbios ir aukščiau šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytos pažeidimo aplinkybės – vairuojant transporto priemonę, padarytas nusižengimas, kuris kelia didelį pavojų eismo saugumui, be to, miestelyje. 

16.       Skunde nurodoma, kad esant analogiškoms aplinkybėms Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose byloje Nr. II-89-543/2020 2020 m. liepos 21 d. buvo priimta nutartis pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, laikytas nubaustu 170 Eur dydžio bauda, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Visgi, remtis šia praktika nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra. Teismai, priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis). Atsižvelgiant į tai, kad nurodomą nutartį priėmė vienas teisėjas, joje neatsispindi, jog nagrinėjamu klausimu būtų susiformavusi teismų praktika ir ja būtų remiamasi, bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl skunde nurodoma Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-89-543/2020 negali būti pripažinta turinti precedento galią ir ja remiamasi nagrinėjamu atveju.

17.       Skunde nurodoma, kad 2023 m. spalio 27 d. nutarime net tris kartus nurodytas kitas asmuo, t. y. G. B., tiek kartų padarytas apsirikimas yra neatsitiktinis. Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes neatskleidus pažeidimo esmės, neindividualizavus bausmės buvo paskirta galimai „G. B.“ nuobauda. Gavusi nutarimą manė, kad nutarimas yra surašytas kitam asmeniui. Atsakant į šiuos skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys, jog tiek G. S. 2023 m. rugsėjo 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 21), tiek Institucijos nutarime (b. l. 5-6) grafoje „Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, vardas ir pavardė“ nurodyta „G. S.“, nurodyta jos gimimo data, gyvenamoji vieta, taip pat nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, minėtą dieną G. S. policijos pareigūnų buvo sustabdyta fiziškai, tiek protokole, tiek nutarime nurodytoje vietoje, dėl to ginčų nekilo, dalyvavo bylą nagrinėjant Institucijoje, Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, taigi suprato, kad 2023 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-26004-2023 priimtas būtent jos atžvilgiu. Grafoje „Kitos aplinkybės“ tris kartus neteisingai nurodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pavardė „G. B.“. Visgi, kaip matyti iš minėtoje grafoje nurodomų aplinkybių, yra aprašytos bylos nagrinėjimo Institucijoje aplinkybės, G. S. bylos nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, t. y. jos susijusios būtent su G. S. nusižengimo padarymo bei bylos nagrinėjimo aplinkybėmis, todėl yra akivaizdu, jog neteisingai nurodant G. S. pavardę, buvo padarytas rašymo apsirikimas ir nėra jokių aplinkybių, galinčių suponuoti išvadą, jog minėtas protokolas surašytas ir Institucijos nutarimas priimtas kito asmens atžvilgiu.

18.       Nagrinėjamu atveju protokolas ir nutarimas surašyti laikantis ANK 609, 618 straipsniuose numatytų reikalavimų, juose nurodyti esminiai nusižengimų sudėčių požymiai, tačiau nedetalizuojamos įvykio aplinkybės, t. y. kokių kelio ženklų reikalavimai buvo pažeisti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Institucijos nutarimo netikslumas dėl laukelyje ,,Pažeidimo esmė“ nenurodytų konkrečių kelio ženklų, kuriais pažymėta sankryža, nelaikytinas esminiu, kadangi kaltinimas yra suformuluotas aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, kuris surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. S., tiek ir Institucijos nutarime nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu G. S. yra kaltinama (ANK 420 straipsnio 1 dalis), nurodyta šio nusižengimo padarymo data, laikas ir vieta (nuo 2023 m. rugsėjo 22 d., 07 val. 00 min. iki 2023 m. rugsėjo 22 d., 07 val. 10 min., Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Vidiškių mstl., Ukmergės – Tuopų gatvių sankryža). Vietos, kuriose lenkti draudžiama, nustatytos KET 140.1-140.5 punktuose. KET 140.1 punkte nurodoma, jog tai sankryžos šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Be to, teismo posėdžio metu G. S. nurodė, jog suprato, kad lenkė sankryžoje, kalta padariusi pažeidimą prisipažino ir ši aplinkybė pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog skundo autorei nėra suprantama padaryto administracinio nusižengimo esmė.

19.       Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į G. S. charakterizuojančių duomenų visumą, nusižengimo pobūdį jo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia G. S., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, skundžiama apylinkės teismo nutartis nurodomoje dalyje naikinama ir Institucijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimas keičiamas.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653  straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

           administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. skundą tenkinti iš dalies.  

           Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino panaikinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tadeušo Demeško 2023 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26004-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23221601620 dalį dėl G. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

           Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

           Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

          Teisėja                      Jurgita Mačionytė