Civilinė byla Nr. e2S-999-210/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07424-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.;3.3.2.5.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10090-1031/2017 išnagrinėjus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio mėsinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“ dėl sutarties pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pajūrio mėsinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Šiaulių bankas prašydama pakeisti 2009 m. balandžio 27 d. sudarytą kreditavimo sutartį ir 2015 m. vasario 6 d. sudarytą dėl šios sutarties pakeitimą. Ieškovė prašo pakeisti sutarties 4 punktą formuluojant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2021 m. liepos 20 d. nemokant tarpinių kredito grąžinimo įmokų. Iš esmės reiškiamu ieškiniu ieškovė nori sau sukurti tokias teisines pasekmes, jog iki 2021 m. liepos 20 d. ji nemokėtų jokių įmokų bankui, o šiai datai suėjus sumokėtų visas įmokas iš karto.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal kreditavimo sutartis išieškojimo atlikimo ir uždrausti atsakovei nutraukti kreditavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą ir pratęstų kredito grąžinimo terminus, tokio teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai pasireikštų tuo, kad bankas šios bylos nagrinėjimo metu galėtų pradėti išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto procesą, be to, bankas ketina nesikreipiant į teismą nutraukti kreditavimo sutartį be jokio atskiro ieškovės nurodymo bei sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovės UAB „Pajūrio mėsinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę AB „Šiaulių bankas“ iki bylos išnagrinėjimo nenutraukti su atsakove 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos kredito sutarties Nr. IV-2009-007-07 ir 2015 m. vasario 6 d. sudaryto šios sutarties pakeitimo.
4. Teismas pažymėjo, kad pagrindas notarui išduoti vykdomąjį įrašą atsiranda iš hipotekos (priverstinės ar sutartinės), taip pat vekselio teisinių santykių. Duomenų apie tokius šalis siejančius teisinius santykius, t. y. kad yra teisinis pagrindas notarui išduoti vykdomąjį įrašą, ieškovė nepateikė, todėl teismas šią ieškovo prašymo dalį atmetė.
5. Teismas akcentavo, kad status quo gali būti fiksuotas ir taikomas iki teismo sprendimo priėmimo ir jo vykdymo, teismui įsitikinus, kad jis labiausiai atitinka visų teisinių santykio dalyvių interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė išlaikyti teisinį santykį, koks jis yra dabar, t. y. sudaryti prielaidas, kad atsakovė nenutrauktų sudarytos sutarties. Teismas iš esmės sutiko su tokia ieškovės pozicija, kad tokios priemonės netaikius teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tačiau teismas pažymėjo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki bylos išnagrinėjimo nepašalina ieškovės pareigos mokėti pagal dabar galiojančias sutartis bankui visus einamuosius mokėjimus, delspinigius, jei tokie yra, ir kitas privalomas įmokas, nes tik atsakovei mokant įmokas pagal grafiką iki bus išnagrinėta byla bus subalansuoti ginčo šalių interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Šiaulių bakas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bankas neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo, nes jau yra atlikęs veiksmą, kurį atlikti teismas uždraudė. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria bankas buvo įpareigotas iki bylos išnagrinėjimo nenutraukti su ieškovu 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos kredito sutarties Nr. IV-2009-007-07 ir 2015 m. vasario 6 d. sudaryto šios sutarties pakeitimo, įvykdyti įmanoma, nes kreditavimo sutartis jau yra nutraukta, ir apie jos nutraukimo galimybes ieškovė du kartus buvo informuota iš anksto.
6.2. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Šiuo atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos taikymo pagrindų visuma, nes yra labiau abejotina, negu tikėtina, kad ieškinio reikalavimas galės būti patenkintas. Be to, ieškovė turi didžiulių mokumo problemų, o, apeliantės vertinimu, tai atitinka nemokios įmonės požymius.
6.3. Ieškovė, reikšdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, realiai siekia visai kitų tikslų, negu deklaruoja – nesąžiningas proceso dalyvės elgesys yra savarankiškas pagrindas netenkinti jos procesinio prašymo. Ieškovės pasirinktas elgesys patvirtina, kad visos jos pastangos yra skirtos tam, kad ji turėtų galimybę ir toliau nevykdyti sutarties, nepatirdama dėl to jokių sankcijų, dėl kurių yra susitarta pačioje sutartyje, ir toks elgesys neturėtų būti teisės ginamas. Ieškovė siekia dirbtinai sukurti situaciją, kad jos įsiskolinimas atsakovei nebūtų laikomas pradelstu įsipareigojimu.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Pajūrio mėsinė“ prašo atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tiek ieškinio pateikimo metu, tiek nutarties priėmimo metu ir tiek banko atskirojo skundo pateikimo metu Kreditavimo sutartis buvo galiojanti ir nenutraukta.
7.2. Ieškovė ieškinyje išsamiai nurodė bylai reikšmingas aplinkybes ir pateikė išsamius teisinius argumentus, kurių pagrindu yra aiški tikimybė, jog yra būtina pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas pratęsiant kreditų grąžinimo terminus. Be to, ieškovė nuolatos pagrįsdavo kreditų grąžinimo terminų tolesnio pratęsimo pagal Kreditavimo sutartį objektyvų reikalingumą tam, kad ieškovė galėtų nuosekliai grąžinti įsiskolinimą Bankui iš toliau gaunamų veiklos pajamų.
7.3. Apeliantė pateikia klaidingas aplinkybes, o kai kurias sau nepalankias tyčia nutyli. Atskirajame skunde dėl kitų su ieškove vienoje mėsos perdirbimo grandinėje veikiančių įmonių teisminių procesų nepagrįstai siekiama sudaryti neigiamą nuomonę apie ieškovę. Afrikinio kiaulių maro išplitimas, absoliutus ir ilgalaikis mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką – priežastys dėl ko ieškovė, vadovaudamasi CK 6.204 str., pateikė ieškinį teismui, kuriuo ir siekia pakeisti kredito grąžinimo terminą pagal Kreditavimo sutartį. Todėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo realų vykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas nenutraukti sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad šiuo atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos taikymo pagrindų visuma, o ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
11. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiame ginče poreikio ir šiuo tikslu vertinant pirmąją iš nurodytų dviejų sąlygų – preliminarų ieškinio pagrįstumą, turi būti patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017).
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
13. Ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas jame suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami. Vadinasi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nelieka pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą arba egzistuoja kitos pakankamai akivaizdžios ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą.
14. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad bankas neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo, nes jau yra atlikęs veiksmą, kurį atlikti teismas uždraudė. Su tokia apeliantės pozicija pirmosios instancijos teismas nesutinka.
15. Visų pirma, tiek ieškovės ieškinio pateikimo metu, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu ir tiek atskirojo skundo pateikimo metu Kreditavimo sutartis buvo galiojanti ir nenutraukta. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai laikosi skundžiamai nutarčiai prieštaraujančios pozicijos, kad nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartis yra vienašališkai nutraukta. Antra, bankui vienašališkai nutraukus Kreditavimo sutartį, nebebūtų aktualūs Kreditavimo sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pratęsimo klausimai.
16. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra adekvačios ir suvaržo banko galimybes atgauti įsiskolinimą. Teismo nutartimi pritaikytos konservacinės laikinosios apsaugos priemonės, kurios fiksuoja esamą teisinį santykį tarp ginčo šalių (status quo), jokiu būdu savaime nereiškia, jog apeliantei apskritai panaikinama teisė vėliau inicijuoti įsiskolinimo išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju užtikrina padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą vykdymą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad visos ieškovės pastangos yra skirtos galimybei ir toliau nevykdyti sutarties, nepatiriant dėl to jokių sankcijų, taip ieškovė siekia dirbtinai sukurti situaciją, kad jos įsiskolinimas atsakovei nebūtų laikomas pradelstu įsipareigojimu.
18. Visų pirma, tokie deklaratyvūs apeliantės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Antra, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad skundžiamojoje nutartyje teismas yra nurodęs ieškovės pareigą mokėti pagal dabar galiojančias sutartis bankui visus einamuosius mokėjimus, delspinigius, jei tokie yra, ir kitas privalomas įmokas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Kursevičius