Civilinė byla Nr. 2A-579-450/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01511-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 44.5.1.; 50.10.; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams V. B., E. B., trečiasis asmuo BUAB „NTV projektai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. B. ir E. B., prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2657,71 Lt skolos, 10,64 Lt delspinigių, 7973,16 Lt kompensacijos, viso 10641,51 Lt, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 319 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis. Nurodė, kad tarp AB „SEB lizingas“ (nuo 2010-04-19 UAB „SEB lizingas“ nauja teisinė forma po pertvarkymo yra AB „SEB lizingas“) ir UAB „NTV projektai“ 2006-12-15 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2006-120273 dėl UAB „NTV projektai“ reikalingo automobilio nuomos. Nuomos sutarties termino pabaiga numatyta 2009-12-25. Iš Nuomos sutarties kylančių UAB „NTV projektai“ prievolių vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo būdas. 2006-12-15 ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovai V. B. ir E. B. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2006-120273. Pasirašydami Laidavimo sutartį atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei UAB „NTV projektai“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Nuomos sutartį. 2009-06-19 AB „SEB lizingas“ gavo BUAB „NTV projektai“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens 2009-06-17 pranešimą dėl Nuomos sutarties pasibaigimo. Minėtame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-06-02 nutartimi UAB „NTV projektai“ iškėlė bankroto bylą, todėl BUAB „NTV projektai“ nevykdys su ieškovu AB „SEB lizingas“ sudarytos sutarties ir ši sutartis laikoma pasibaigusia. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „NTV projektai“ buvo iškelta bankroto byla [Nuomos sutarties 17.1.5. p.] bei vadovaujantis bankroto administratoriaus prašymu, Nuomos sutartis buvo nutraukta. Pagal Nuomos sutarties 17.6.4. p. nutraukus Nuomos sutartį nuomininkas privalo laikantis sutartyje nustatytos tvarkos grąžinti turtą ir sumokėti AB „SEB lizingas“ 20 proc. mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytos turto kainos dydžio kompensaciją, bet ne daugiau kaip pagal mokėjimų grafiką-sąskaitą AB „SEB lizingas“ nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų. Kadangi UAB „NTV projektai“ buvo iškelta bankroto byla, ieškovas kreipėsi į solidariuosius bendraskolius V. B. bei E. B. (2011-01-19 raštai Nr. 02-411, Nr. 02-412) dėl laidavimo sutarties vykdymo, tačiau atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui AB „SEB lizingas“ neįvykdė. Kadangi Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl UAB „NTV projektai“ kaltės, atsirado nuomininko sutartinė civilinė atsakomybė. Nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo sumokėti AB „SEB lizingas“ turto nuomos mokesčio, mokesčio už AB „SEB lizingas“ suteiktas specialioje dalyje nurodytas papildomas paslaugas bei pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą priklausančio PVM sumą mokėjimų grafike-sąskaitoje nustatytą mokėjimo data (3.3. punktas). Sutartyje taip pat nurodyta (3.8. punktas), kad nuomininkas už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti lizingui 0,1 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos. Pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras UAB „NTV projektai“ įsiskolinimas yra 1862,13 Lt nuomos mokėjimų, 353,80 Lt PVM nuo nuomos, 371,24 Lt išlaidų papildomoms paslaugoms (draudimas), 70,54 Lt PVM nuo papildomų paslaugų, viso 2.657,71 Lt. Pažymėjo, kad nuomininkui UAB „NTV projektai“ 2009-06-02 iškėlus bankroto bylą, priteistini delspinigiai paskaičiuoti iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir sudaro 10,64 Lt. Vadovaujantis Nuomos sutarties 17.6.4. p. kompensacijos mokestis šiuo atveju lygus nesumokėtiems ateities mokėjimams, t.y. 7.973,16 Lt.
Atsakovai V. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie ieškovo reiškiamus reikalavimus nieko nežinojo, negavo ieškovo dėl Laidavimo sutarties vykdymo 2011-01-19 išsiųstų raštų Nr.02-411, Nr. 04-412, nes buvo pasikeitęs atsakovų gyvenamosios vietos adresas. Atsakovai nesutiko su ieškovo prašoma priteisti suma, nurodydami, kad sąskaita Nr. 09124581 išrašyta 2009-06-18, t.y. po to, kai UAB „NTV projektai“ 2009-06-02 buvo iškelta bankroto byla. Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai (2009-16-15) iškelti bankroto bylą ir administratoriui per 30 dienų nuo įsiteisėjimo dienos pranešus AB „SEB lizingas“, kad bankrutuojanti UAB „NTV projektai“ sudarytos finansinio lizingo sutarties, kurios vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, ši sutartis laikoma pasibaigusia pagal įstatymą, o ne šalių prašymu, susitarimu ar vienašaliu sprendimu. Taigi laikytina, kad UAB „NTV projektai“ įsiskolinimas iki sutarties pasibaigimo yra 1.328,86 Lt sumai pagal sąskaitą faktūrą Nr. 09103451. Atsakovai nesutiko su pateiktu kompensacijos dydžio paskaičiavimu, kadangi, remiantis Nuomos sutarties 17.6.4 p. ir mokėjimų grafiku-sąskaita, nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų suma už šešis mėnesius sudaro 5.586,40 Lt, t.y. ieškovas į kompensacijos dydį nepagrįstai įskaičiavo išlaidas papildomoms paslaugoms ir PVM. Be to, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, kompensacijos, kaip sankcijos už sutarties nevykdymą, dydis yra nepagrįstai didelis. Pagal LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniui dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio dėl netesybų senatį. Atsakovų teigimu, ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad, laidavimo sutartyje nesant susitarimo dėl jo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo, AB „SEB lizingui“ per tris mėnesius nuo sutarties pasibaigimo nepareiškus laiduotojams ieškinio [LR CK 6.88 str. 1 d.], laikytina, kad laidavimas baigėsi, t.y. baigėsi ir atsakovų prievolės pagal Laidavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovų V. B. ir E. B. solidariai 2657,72 Lt skolos, 7973,16 kompensacijos už išankstinį nuomos sutarties nutraukimą, viso 10630,88 Lt, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 10630,88 Lt nuo 2011-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 319 Lt žyminio mokesčio (po 159,50 Lt iš kiekvieno) AB „SEB lizingas“ naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė ir po 26,88 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2006-12-15 AB „SEB lizingas“ (nuo 2010-04-19 UAB „SEB lizingas“ reorganizuotas į AB „SEB lizingas“) ir UAB „NTV projektai“ sudarė nuomos sutartis Nr. 2006-120273 dėl UAB „NTV projektai“ automobilio Honda Civic, 2006 m., v.n. (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2009-12-25. UAB „NTV projektai“ prievolių vykdymo užtikrinimui 2006-12-15 tarp ieškovo ir atsakovų V. B., E. B. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 2006-120273, kuria laiduotojai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „NTV projektai“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal aukščiau nurodytą Nuomos sutartį. Konstatuota, kad UAB „NTV projektai“ ir atsakovai V. B., E. B. savo įsipareigojimus pagal Nuomos ir Laidavimo sutartis vykdė netinkamai – vėlavo mokėti mėnesines įmokas, nors ieškovas primindavo apie įsiskolinimus raštu ir žodžiu. Nustatyta, kad nuo 2006 m. iki 2009 m. pagal lizingo sutartį Nr. 2006-120273-01 UAB „NTV projektai“ sumokėjo ieškovui 17145,07 Lt ir liko nesumokėjęs 8 mokėjimų, kurių suma sudaro 10645,72 Lt, t.y. 2657,72 Lt skola pagal 2 išrašytas, tačiau neapmokėtas sąskaitas Nr. 29 ir Nr. 30 bei 7973,16 Lt likusių mokėjimų pagal nuomos sutarties Nr. 2006-120273-01 mokėjimų grafiką-sąskaitą Nr. 31-36, kuriuos ieškovas įvardija kaip kompensaciją už išankstinį Nuomos sutarties nutraukimą. Kadangi perduoto UAB „NTV projektai“ turto kaina sudaro 62500 Lt (su PVM), todėl 20 procentų šio turto kompensacija sudarytų 12500 Lt. Atsižvelgiant į Nuomos sutarties Nr.2006-120273 Bendrosios dalies 17.6.4.p. susitarimą, teismas sprendė, kad kompensacija lygi AB „ SEB Lizingas“ nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų sumai, t.y. 7973,16 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra draudžiama sąskaitą-faktūrą išrašyti anksčiau, tačiau nors sąskaita faktūra 1328,85 Lt sumai buvo išrašyta iki informacijos apie UAB „NTV projektai“ bankroto bylos gavimą, tačiau prievolė atsakovams dėl šio mokėjimo dalies neišnyko. Teismas laikė nepagrįstus atsakovų argumentus, kad į kompensacijos sumą neturi būti įtrauktos papildomos paslaugos ir PVM. Nurodė, kad pagal Nuomos sutarties Nr. 2006-120273-01 mokėjimų grafiką lizingo gavėjas kas mėnesį įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį, papildomas paslaugas (draudimą) bei PVM, o lizingo gavėjas kas mėnesį mokėjo ieškovui 1328,85-1328,85 Lt su papildomomis paslaugomis, PVM, todėl ir nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų suma yra su papildomomis paslaugomis (draudimu) bei PVM ir sudaro 7973,16 Lt. Ši mokėtojo pareiga įvardinta ir Nuomos sutarties Nr. 2006-120273 bendrosios dalies 3.3. p. Be to, pažymėjo, kad šios kompensacijos suma yra netgi mažesnė nei ieškovo turėti nuostoliai dėl lizinguojamo automobilio pardavimo, t.y. 7615,45 Lt, o tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad Laidavimo sutarties Nr. 2006-120273 1.1. p., laiduotojai, t.y. atsakovai V. B. ir E. B. įsipareigojo kreditoriui AB „SEB lizingas“ atsakyti kaip solidarūs bendraskoliai, kas reiškia, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, todėl teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas aukščiau nurodytus nuomininko įsiskolinimus priteisti iš laiduotojų. Teismas, svarstydamas atsakovų prašymą taikyti LR CK 6.88 str. 1 d. numatytą 3 mėn. ieškinio senatį, nurodė, jog šiuo atveju šalys susitarė, kad atsakovų laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, todėl lizingo sutarties nutraukimas nesąlygojo prievolės pasibaigimo ir laiduotojų prievolė kreditoriui nepasibaigė po trijų mėnesių nepareiškus ieškinio. Teismas sprendė, kad šiuo atveju LR CK 6.88 str. 1 d. nurodytas trijų mėnesių terminas netaikomas, o laidavimas galioja iki tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai buvo už 58 d. nuo 2009-04-28 iki 2009-05-06, o ieškinys teismui paduotas 2011-02-23, todėl, atsakovams prašant, teismas taikė 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 10,64 Lt delspinigių priteisimo ir šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Esant ieškovo prašymui bei vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 1 d. bei CK 6.37 str. 2 d., teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos. Ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 159,50 Lt iš kiekvieno, bei lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai priteista 53,76 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. B. ir E. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime neapsisakė ir neatsižvelgė į atsakovų nurodytas aplinkybes, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie pagrindinės prievolės nevykdymą ir jie negavo reikalavimo iš ieškovo įvykdyti prievolę už skolininką. Nurodė, kad ieškovo 2011-01-19 raštų Nr. 02-411, Nr. 04-412 jie negavo. Ieškovas nebandė susisiekti nei telefonu, nei kitais būdais su atsakovais, o apie tai, kad Nuomos sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovas kreipėsi teismą, jie sužinojo atsitiktinai. Ieškovo AB „SEB lizingas“ teismui pateikti raštai Nr. 02-411, Nr. 04-412 savaime negali būti laikoma įrodymu, kad laiduotojai nevykdė ar netinkamai vykdė reikalavimus pagal Laidavimo sutartį ir taip buvo pažeistos ieškovo teisės, todėl atitinkamai nėra ir teisinio pagrindo jas ginti.
2. Niekuo nepagrįstos teismo išvados, kad laiduotojai įsipareigojimus pagal Nuomos ir Laidavimo sutartis vykdė netinkamai. Neaišku, kodėl teismas taip nusprendė, kadangi 2011-01-19 raštuose Nr. 02-411, Nr. 04-412, kurie nurodyti kaip pagrindas, apie vėlavimą mokėti mėnesines įmokas ar priminimus sumokėti įsiskolinimą apskritai nėra kalbama, o jų esmė - reikalavimas įvykdyti skolininko UAB „NTV projektai“ neįvykdytus įsipareigojimus.
3. Nors buvo prašoma ieškovo reikalavimams dėl netesybų, t.y. 10,64 Lt delspinigių ir 7.973,16 Lt kompensacijos priteisimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį [LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.], tačiau teismas ieškinio senatį taikė tik reikalavimui dėl delspinigių. Atsakovų teigimu, sutartyje numatyta kompensacija yra ne kas kita kaip sankcija, kurią, kaip civilinės atsakomybės formą, gali reikalauti taikyti AB „SEB lizingas“, esant sutartyje nustatytiems pažeidimams. Taigi teismas nepagrįstai kompensacijos nelaikė netesybomis, kadangi ji atitinka įstatyme įtvirtintą netesybų sampratą ir jų tikslus. Be to, pagal IBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatą skolininko „NTV projektai“ pareigos mokėti kreditoriui netesybas bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu apskritai neatsirado.
4. Nors nuomininkas kas mėnesį įsipareigojo mokėti ir mokėjo tam tikras sutartyje numatytas sumas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ir kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo visų šių sumų. Atsakovų teigimu, sutartyje buvo aiškiai įvardinta, kada, kokiais atvejais ir kokie mokėjimai turi būti atliekami, t.y. jie yra atriboti. Be to, akivaizdu, kad tik tais atvejais, kai kalbama apie „visus mokėjimus“, jie apima visas tuo metu mokėtinas sumas: „nuomos mokestį“, „mokestį už suteiktas papildomas paslaugas“, „PVM“, „delspinigius“ ir kt. Todėl teismo išvada, kad kompensacija turi būti skaičiuojama nuo nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų sumos su paslaugomis, PVM ir sudaro 7973,16 Lt, yra nepagrįsta. Nustatant kompensacijos dydį, o taip pat ir sprendžiant klausimą dėl jos sumažinimo, teismas turėjo nustatyti, kokius nuostolius sutarties šalys galėjo numatyti kaip tikėtinus, tačiau to nepadarė. Nuomininko atsakomybė (pareiga kompensuoti nuomotojo patirtus nuostolius) kyla tik tuo atveju, kai pavėluojama grąžinti turtą (18.1. p.), turto būklė neatitinka sutartyje nustatytos komplektacijos, normalaus nusidėvėjimo, transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros reikalavimų (18.3. p.) ir/ar viršija nustatytus reikalavimus ridai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuomininko atsakomybės už turto vertės sumažėjimą kitais pagrindais (pvz. dėl ekonominės krizės) nei sutartis, nei įstatymas nenumato. Todėl nepagrįstas yra teismo argumentas, kad ieškovas turėjo nuostolių dėl lizinguojamo automobilio pardavimo.
5. Teismas, nustatydamas laiduotojų vykdytinos prievolės mastą, neatsižvelgė į nuomos sutarties ypatumus, į laidavimo, kaip aksesorinės prievolės, pobūdį, į aplinkybę, kad nuomininkui UAB „NTV projektai buvo iškelta bankroto byla. Tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, datos bei nuomos mokesčio dydžio, todėl teismas, priimdamas sprendimą, šiuos klausimus turėjo išspręsti. Atsakovų teigimu, šiuo atveju neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu Nuomos sutartis laikoma nutraukta: ar vadovaujantis ĮBĮ, ar Nuomos sutarties, ar ir ĮBĮ, ir Nuomos sutarties nuostatomis. Be to, nors teismas to tiesiogiai nenurodo, galima daryti išvadą, kad minėtos sutarties nutraukimo data buvo laikoma 2009-06-19, t.y. diena, kurią ieškovas gavo BUAB „NTV projektai“ bankroto administratoriaus pranešimą. Atsakovų teigimu, remiantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. Nuomos sutartis turėtų būti laikoma pasibaigusia 2009-16-15, t.y. dieną, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą.
6. Nepagrįsti teismo argumentai dėl nuomos mokesčio dydžio, kadangi teismas, viena vertus, nurodo, kad neišnyko prievolė mokėti nuomos mokesčio dalį, tačiau, kita vertus, tenkina ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo pilna apimtimi, t.y. priteisia ne dalį, o visą nuomos mokestį, mokėtiną nuo 2009-05-25 iki 2009-06-25. Nagrinėjamos bylos kontekste prievolė mokėti nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį turėtų būti siejama ne su faktu, kada buvo išrašyta išankstinė sąskaita-faktūra, o su nuomos sutarties pabaiga. Tai reiškia, kad teismas nuomos mokestį už minėtą laikotarpį turėjo sumažinti (proporcingai iki Nuomos sutarties nutraukimo datos).
7. Teismas, nustatydamas laiduotojo vykdytinos prievolės mastą, pirmiausia turėjo nustatyti nuomininko „NTV projektai“ ieškovui AB „SEB lizingas“ vykdytinos prievolės mastą. Kad šį klausimą išspręstų teisingai, teismas turėjo atsižvelgti ne tik laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdį, bet ir į aplinkybę, kad nuomininkui UAB „NTV projektai“ buvo iškelta bankroto byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „NTV projektai“ bankroto byloje buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, kuria yra patvirtintas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 2 696,27 Lt dydžio reikalavimas (dėl 2657,71 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir iki bankroto bylos iškėlimo dienos priskaičiuotų 38,56 Lt delspinigių), todėl skolininko prievolės, užtikrintos laidavimu, mastas nustatytas ir užfiksuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų priėmęs ieškovo nurodytą prašymą padidinti reikalavimą kompensacijos dydžiu ar jį patvirtinęs.
8. Kadangi sudarytose laidavimo sutartyse laiduotojų (atsakovų) atsakomybės mastas nustatytas (ribojamas) nuomininko - UAB „NTV projektai“ - atsakomybės apimtimi, todėl ir laiduotojams taikomas prievolės (įsipareigojimu) mastas negali būti didesnis. Viena vertus, nors laiduotojams taikomas prievolės (įsipareigojimų) mastas negali būti didesnis už skolininko „NTV projektų“, kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo jį netgi sumažinti. Atkreipė dėmesį, kad bankroto byloje laiduotojai nedalyvavo, todėl minėtu 2010-01-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytos aplinkybės atsakovų atžvilgiu prejudicinių faktų galios neturi.
9. Teismas sprendime nepasisakė ir neišsprendė klausimo dėl BUAB „NTV projektai“ įtraukimo į bylą bendraatsakoviu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ nesutiko su apeliaciniu skundu, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad laiduotojams ir skolininkui buvo primenama apie skolą ir žodžiu, ir raštu. Svarbu ir tai, jog patys apeliantai buvo informuoti 2011-01-19 ieškovo raštais dėl laidavimo sutarties vykdymo. Kita vertus, net jeigu ir nebūtų tinkamai pranešta apeliantams apie skolininko nemokumą ir apie pareigą laiduotojams vykdyti prievolę, apeliantai privalėtų atsiskaityti su ieškovu, kadangi CK normose, reglamentuojančiose laidavimą, nėra nustatytos pareigos kreditoriui informuoti laiduotojus apie skolininko nemokumą. Be to, apeliantai privalėjo žinoti apie skolininko nemokumo faktą, nes laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesilaikė rūpestingumo pareigos, nesidomėjo asmeniu už kurį laiduoja. Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad laiduotojai laidavimo sutartimi yra įsipareigoję bendradarbiauti su ieškovu (laidavimo sutarties 5 p.), tačiau šios pareigos nevykdė. Ieškovas nesutiko su apeliantų motyvais, kad sutartyje numatyta kompensacija laikytina netesybomis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju netesybos, t.y. delspinigiai yra tik 10,64 Lt. Netesybas nustatė ir sutarties 16 p., kuris kalba apie baudas, tačiau apeliantų minima kompensacija, numatyta lizingo sutarties 17.6.4.p., negali būti laikoma netesybomis. Nurodytame lizingo sutarties punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka su lizingo davėju, t.y. nuostolių apskaičiavimo tvarka, kuri yra lengvatinė skolininkui, nes leidžiama atlyginti tik 20 procentų dydžio nuostolius, bet ne daugiau nei likusios nesumokėtos nuomos sumos. Kompensacija yra nesumokėtos periodinės įmokos už nuomos objektą, t.y. negautas nuomos mokestis, kurį įsipareigojo sumokėti nuomininkas. Šiuo atveju ieškovas prašo atlyginti nuostolius, todėl privalo būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju skolininkui ir apeliantams kilo sutartinė atsakomybė, kadangi buvo pažeista lizingo sutartis. Pažeidus lizingo sutartį, ieškovas patyrė netiesioginius nuostolius - negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta pagal lizingo sutartį [LR CK 6.574 str.]. Apeliantai neteisingai aiškina Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. Pažymėtina, kad bankroto administratoriui yra suteikta diskrecija apsispręsti per 30 d. ar įmonė vykdys sutartis ar ne. Nelogiška manyti, kad bankroto byloje sutartys nutrūksta nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, kadangi esant tokiai praktikai nebūtų reikalinga ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. norma. Teismų praktika rodo, kad pranešimas kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga, nes vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas. Svarbu tai, kad sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime nurodytos dienos. Kadangi šiuo atveju nebuvo nurodyta sutarties nutraukimo data, todėl preziumuojama, kad sutartis nutraukta nuo pranešimo gavimo dienos. Tai reiškia, jog lizingo sutartis baigėsi vėliau, nei buvo išrašyta sąskaita faktūra, kadangi pranešimas apie sutarties nutraukimą gautas tik 2009-06-19, o ginčijama sąskaita-faktūra išrašyta 2009-06-18. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog 2010-01-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas 2 696,27 Lt ieškovo kreditorinis reikalavimas BUAB „NTV projektai“ užkerta kelią reikalauti didesnės sumos iš apeliantų. Remiantis ĮBĮ 26 str. 1 d. yra akivaizdu, kad teismo nutartis, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, nors ir įgyja res judicata galią, tačiau yra koreguotina ir negalutinė, todėl ir pirminė nutartis patvirtinti kreditorinius reikalavimus negali būti laikoma tokia, kuri tiksliai nurodytų kreditoriaus reikalavimą ir skolininko prievolės dydį. Vadovaujantis LR CK 6.81 str. 2 d. apeliantai privalo atsakyti už nemokų skolininką pilna apimtimi taip, kaip numato laidavimo ir lizingo sutartys. Be to, ieškovas pateikė tikslinti savo kreditorinį reikalavimą UAB „NTV projektai“ bankroto administratoriui, kas įrodo, jog tikrasis solidariųjų skolininkų prievolių mastas yra didesnis. Ieškovas nesutiko su apeliantų pateiktu kompensacijos paskaičiavimu, nurodydamas, kad papildomų paslaugų mokestis ir PVM yra įskaitomas į galutinį nuomos mokesčio dydį. Tą faktą patvirtina PVM sąskaitos - faktūros, kuriose nurodomos sumos su papildomomis paslaugomis ir PVM. Be to, PVM įtraukimą į paslaugų kainą patvirtina ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str., kuriame nurodyta, kad prekės ir paslaugos teikiamos įtraukiant PVM. Apeliantų teigimu, netiesioginiais nuostoliais, t.y. negautomis pajamomis negali būti laikomi mokesčiai ir papildomos paslaugos, tačiau remiantis CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, jog šiuo atveju tinkamai vykdant lizingo sutartį, ieškovas būtų gavęs nuomos kainą su PVM bei sumas už papildomas paslaugas su PVM, kadangi lizingo gavėjas ir anksčiau mokėjo nurodytas sumas, neginčijo jų dydžio, bei įsipareigojo pagal lizingo sutarties 3.1. ir 3.3. punktus mokėti nurodytas sumas.
Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos, t.y. 2012 m. kovo 23 d. gautas apeliantų prašymas priimti naujus įrodymus. Prašyme buvo nurodyta, kad 2012-03-19 VĮ Registrų centro duomenimis 2011-10-13 įsiteisėjo 2011-09-12 Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl UAB „NTV projektai“ pabaigos ir 2011-10-18 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Šie duomenys laikytini naujais įrodymais, kad pagrindinio skolininko UAB „NTV projektai“ prievolė kreditoriui AB „SEB lizingas“ yra pasibaigusi, o tuo pačiu yra pasibaigęs ir laidavimas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011]. Pažymėjo, kad duomenų apie UAB „NTV projektai“ teisių perėmimą nėra. Kita vertus, laidavimas būtų laikomas pasibaigusiu net ir tuo atveju, jei minėto skolininko teises būtų perėmęs kitas asmuo, kadangi pagal CK 6.87 str. 5 d., 6.120 str. 2 d. laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti už naują skolininką. Tokio sutikimo laiduotojai nėra davę. Apeliantų teigimu, nurodytos aplinkybes sudaro teisinį pagrindą bylą nutraukti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. B. ir E. B. apeliacinio skundo ribose.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006-12-15 tarp ieškovo AB „SEB lizingas“ (buvęs pavadinimas ir teisinė forma UAB „SEB VB lizingas“] ir trečiojo asmens UAB „NTV projektai“ buvo sudaryta Nuomos sutartis Nr. 2006-120273 [toliau – Lizingo sutartis] dėl automobilio Honda Civic nuomos iki 2009-12-25 [b.l. 8-18]. Trečiojo asmens prievolės pagal minėtą sutartį buvo užtikrintos 2006-12-15 tarp ieškovo ir atsakovų V. B., E. B. pasirašyta Laidavimo sutartimi Nr. 2006-120273 [b.l. 19-20]. Laidavimo sutarties 1.1. p. buvo numatyta, kad laiduotojai įsipareigoja neatlygintinai kaip solidarūs skolininkai atsakyti lizingo bendrovei, kaip UAB „NTV projektai“ kreditoriui, jeigu lizingo gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi iškėlė UAB „NTV projektai“ bankroto bylą [b.l. 21]. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 12 d. Įmonės administratoriaus UAB „AVERE“ įgaliotas asmuo 2009 m. birželio 17 d. raštu „Dėl sutarties pasibaigimo ir kvietimo pateikti reikalavimą“ informavo ieškovą, kad, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., BUAB „NTV projektai“ nebevykdys šalių sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-120273 ir ši sutartis laikoma pasibaigusia. Administratorius tuo pačiu pranešė apie ieškovo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje [b.l. 21]. 2009-07-08 prašymu ieškovas AB „SEB lizingas“ pareiškė administratoriui 1696,27 Lt dydžio finansinį reikalavimą, iš kurio 2657,71 Lt sudarė pradelsti mokėjimai ir 38,56 Lt delspinigių [b.l. 112]. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pareikšti finansiniai reikalavimai 2695,27 Lt sumai buvo patvirtinti BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje, priimant 2009 m. gruodžio 10 d. teismo nutartį [b.l. 114-115]. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2010 m. birželio 23 d. raštu ieškovas kreipėsi į administratorių su prašymu priimti bei patvirtinti patikslintą [padidintą] 11.741,88 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje [b.l.116]. Duomenų apie tai, jog ieškovo pareikštas patikslintas finansinis reikalavimas 11.741,88 Lt sumai BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje buvo patvirtintas, ieškovas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovo AB „SEB lizingas“, kaip kreditoriaus, finansiniai reikalavimai buvo patenkintini [visa apimtimi ar iš dalies] LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimus atsakovams, kaip laiduotojams, tenkino iš dalies, priteisdamas solidariai iš laiduotojų ieškovo naudai 2657,72 Lt skolos, 7973,16 Lt kompensacijos, 5 proc. dydžių metinių procesinių palūkanų ir po 159,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pažymėtina, kad pateiktu apeliaciniu skundu atsakovai ginčija visą teismo sprendimą, prašydami jį panaikinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo faktinį ir teisinį pagrindą, sprendžia, kad apeliantų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tik ieškovo patenkintų reikalavimų dalyje, todėl atskirai nepasisako apeliantų naudai atmestų ieškovo reikalavimų [dėl 10,64 Lt delspinigių priteisimo] dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos buvo gauti iš apeliantų nauji rašytiniai įrodymai dėl trečiojo asmens UAB „NTV projektai“ pabaigos bei jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o šie įrodymai teismo buvo priimti [LR CPK 314 str.]. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimas dėl trečiojo asmens UAB „NTV projektai“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro buvo priimtas po apeliantų ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl akivaizdu, kad pastarieji įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Kadangi nurodytame prašyme apeliantai tuo pačiu nurodė naują faktinį pagrindą [dėl trečiojo asmens UAB „NTV projektai“ pasibaigimo] apeliaciniam skundui tenkintini, todėl, spręsdamas apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, teismas pasisakys ir šiuo atveju.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovą AB „SEB lizingas“ ir trečią asmenį UAB „NTV projektai“ siejo prievoliniai [finansinio lizingo] teisiniai santykiai [LR CK 6.576 str. 1 d.]. Byloje taip pat neginčijama, kad trečiasis asmuo BUAB „NTV projektai“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ieškovui. Taigi ieškovas, remdamasis Laidavimo sutartimi Nr. 2006-120273, kreipėsi į atsakovus, kaip laiduotojus, kad pastarieji įvykdytų pagrindinio skolininko UAB „NTV projektai“ įsiskolinimus 10.641,51 Lt. Iš bylos duomenų spręstina, kad laiduotojams buvo siunčiami 2011-01-19 pranešimai Nr. 02-411 ir Nr. 02-412 [b.l. 25-26]. Duomenų, apie pastarųjų pranešimų įteikimą laiduotojams, nėra. Nėra rašytinių įrodymų ir apie tai, kad buvo siunčiami ankstesni pranešimai atsakovams dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo. Apeliantų teigimu, ieškovo teisės nebuvo pažeistos ir dėl to nėra teisinio pagrindo jas ginti, nes nurodyti pranešimai Nr. 02-411 ir Nr. 02-412 savaime neįrodo, kad laiduotojai netinkamai vykdė ar nevykdė reikalavimus pagal laidavimo sutartį. Su tokiais apeliantų motyvais nėra pagrindo suteikti. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo, kaip kreditoriaus, 2695,27 Lt dydžio finansinis reikalavimas, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai, kaip solidarūs skolininkai [Laidavimo sutarties 1.1 p.] atliko kokius nors mokėjimus ieškovui, kaip kreditoriui. Apeliantai akcentavo aplinkybes, kad jiems nebuvo pranešta apie pagrindinės prievolės nevykdymą, negavo reikalavimo iš ieškovo įvykdyti prievolę už pagrindinį skolininką, jiems nebuvo įteikti pranešimai Nr. 02-411 ir Nr. 02-412, tačiau šios aplinkybės per se nedaro ieškovo reikalavimų nepagrįstais. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo motyvais, kad pačių atsakovų, kaip laiduotojų, pareiga domėtis asmeniu, už kurį laiduojama [LR CK 6.80 str.]. Vien ta aplinkybė, jog duomenys apie juridiniams asmenims iškeltas bankroto bylas yra skelbiamos viešuose registruose [Juridinių asmenų registre], suponuoja tai, kad laiduotojai, būdami rūpestingi, galėjo susižinoti dėl pagrindinio skolininko UAB „NTV projektai“ nemokumo. Iš kitos pusės, apeliantai, pabrėždami aplinkybę dėl negautų pranešimų bei rašytinių reikalavimų iš ieškovo, nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė savo, kaip sutarties šalies, pareigą bendradarbiauti su kreditoriumi, pranešti apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą [LR CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įmonių bankroto teisinis reguliavimas lemia tai, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, visi skolininko skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigę [LR ĮBĮ 16 str.], todėl atsiranda pareiga laiduotojams įvykdyti savo šalutinę prievolę. Vadovaujantis LR CK 6.76 str. 1 d. laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdė prievolės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinis skolininkas UAB „NTV projektai“, jam iškėlus bankroto bylą, jokių prievolių ieškovui, kaip kreditoriui, nevykdė. Todėl ieškovas, kaip kreditorius, turėjo teisę prievolių įvykdymo reikalauti iš solidariųjų skolininkų [atsakovų]. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima ir tai, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė [LR CK 6.81 str. 1 d.] reiškia ir tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikšti reikalavimus pagrindinio skolininko bankroto byloje [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-P-537/2011].
Vienas iš pagrindų apeliantų argumentų, kuriuo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo ginčijami ieškovo pareikšti reikalavimai, buvo aplinkybė, kad ieškovas praleido 3 mėn. terminą tokiam ieškiniui pareikšti [LR CK 6.88 str.]. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju netaikytina LR CK 6.88 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tam prieštarauti. Taigi LR CK 6.88 str. 1 d. numatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas arba prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyje buvo numatyta, kad ši sutartis galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo [Sutarties 6.2.]. Tokia formuluotė reiškia, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta neterminuotai ir galioja iki visiško prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Kadangi šalių susitarimas dėl neterminuotos laidavimo sutarties galiojimo buvo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl nėra pagrindo taikyti LR CK 6.88 str. 1 d. normos, kuri taikytina esant terminuotam laidavimui.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad trečiasis asmuo, kaip pagrindinis skolininkas prieš kreditorių AB „SEB lizingas“, UAB „NTV projektai“ 2011-10-18 buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Pastarąją aplinkybę apeliantai įvardijo ir kaip savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti, o tuo pačiu išreiškė nuomonę dėl galimybės nutraukti iškeltą bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog pagrindinio skolininko nebeliko, nepasibaigė atsakovų, kaip laiduotojų, prievolė prieš kreditorių, todėl nepagrįsta šiuo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus ar tuo labiau spręsti bylos nutraukimo klausimą. Išrašas iš Registrų centro patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl UAB „NTV projektai“ pabaigos buvo priimtas 2011-09-12, įsiteisėjo 2011-10-13. Kaip cituojama apeliantų ištraukoje iš kasacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinė skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo suformuluota imperatyvo, kad visais atvejais, pagrindiniam skolininkui pasibaigus, tuo pačiu laikoma pasibaigus laidavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo vadovautis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu. Šiuo gi atveju kreditorius kreipėsi su ieškiniu laiduotojams laiku, t.y. nesant likviduotam pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko UAB „NTV projektai“ veikla pasibaigė ir jis buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registravo jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, tačiau vertinant teismo sprendimą tų faktinių aplinkybių, kurios buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, kontekste.
Dėl mokėjimų pagal 2009-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 09124581
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iš dalies palankų ieškovui teismo sprendimą, priteisė ieškovui iš atsakovų 2657,72 Lt įsiskolinimą, susumuojant mokėjimus pagal 2009-05-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 091034551 ir 2009-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 091124581 [b.l. 23-24]. Apeliantų teigimu, jų prievolė pagal 2009-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 091124581 yra pasibaigusi, tai argumentuojant pasibaigusia Lizingo sutartimi bei LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.
Kaip matyti iš ginčijamos sąskaitos, ji išrašyta 2009-06-18, t.y. po teismo nutarties iškelti skolininkui UAB „NTV projektai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos [2009-06-13], tačiau nurodytoje sąskaitoje buvo aiškiai nurodyta, kad mokėjimai pagal šią sąskaitą paskaičiuoti už „nuomos laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2009-06-21“. Pagal LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, kai jos paskaičiuotos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuo gi atveju ginčijamoje sąskaitoje paskaičiuoti mokėjimai 1328,85 Lt sumai susidėjo iš nuomos mokesčio, PVM ir papildomų paslaugų, t.y. neapėmė palūkanų ir netesybų, todėl netaikytinas LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. Kita vertus, akivaizdu, kad sąskaitoje nurodytos sumos paskaičiuotas pagal prievoles, kylančias iš 2006-12-15 lizingo sutarties, ir atsiradusias [didžiąją dalimi, t.y. paskaičiuotos iki 2009-06-13] iki nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą. Kita vertus, nėra pagrindo atmesti ieškovo paskaičiuotus įsiskolinimus laikotarpyje nuo 2009-06-13 iki 2009-06-21, t.y. iki finansinio lizingo nutarties nutraukimo dienos. Tiek ieškovas, tiek apeliantai nurodė skirtingus finansinio lizingo sutarties nutraukimo [pasibaigimo] terminus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administratoriui pranešime nenurodžius tokios sutarties nutraukimo termino, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., LR CK 6.218 str. 1 d., Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 17.4 p., laikytina, kad lizingo sutartis buvo nutraukta 2009-06-24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo paskaičiuoti įsiskolinimai pagrindiniam skolininkui buvo už laikotarpį iki lizingo sutarties nutraukimo, todėl už tokį laikotarpį paskaičiuoti įsiskolinimai laikytini pagrįstais ir solidariųjų skolininkų atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras bendra įsiskolinimo suma sudarytų 2657,71 Lt, o ne 2657,72 Lt kaip nurodyta teismo sprendime, t.y. akivaizdi teismo padaryta 0,01 cnt skaičiavimo paklaida. Pažymėtina, kad ieškinyje taip pat buvo prašoma priteisti 2657,71 Lt dydžio pagrindinį įsiskolinimą, tokio dydžio įsiskolinimas nurodytas ir ieškovo pateiktuose skolų paskaičiavimuose [b.l. 22]. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimo, yra pagrindas šioje dalyje ieškovui priteistą reikalavimą patikslinti, esant akivaizdžiam rašymo apsirikimui [LR CPK 276 str. 2 d.].
Dėl 7973,16 Lt kompensacijos už išankstinį nuomos sutarties nutraukimą
Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 17.6.4.p. nustatė, kas nuomininkas privalo laikantis Sutarties 18 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti turtą ir sumokėti lizingui 20 % mokėjimų grafike-sąskaitose nurodytos turto kainos dydžio kompensaciją, bet ne daugiau kaip pagal mokėjimų grafiką-sąskaitą lizingui nesumokėtų ateities nuomos mokėjimų suma. Sprendžiant pastarojo reikalavimo pagrįstumo klausimą, yra svarbus sutartyje numatytos kompensacijos teisinis kvalifikavimas. Vienok, nemažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovas nutylėjo svarbią aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimtoje BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje Nr. B2-3121-585/2011, atmetė ieškovo reikalavimą padidinti jo finansinį reikalavimą 9045,61 Lt kompensacijos suma, paskaičiuota pagal tos pačios Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 17.6.4.p. Pažymėtina, kad sprendžiant ieškovo patikslinto reikalavimo patvirtinimo klausimą, teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas, todėl šios aplinkybės negalėjo būti nežinomos ieškovui. Taigi pagal teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad minima nutartis nebuvo skųsta ir įsiteisėjo. Be to, toje pačioje nutartyje teismas konstatavo, kad Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 17.6.4.p. numatyta kompensacija laikytina bauda [netesybomis], nes ji atitinka vienos iš prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolės – netesybų – apibrėžimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su tokiu kvalifikavimu, todėl, apeliantams prašant taikant ieškinio senatį šioje dalyje [LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.], ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Pažymėtina, kad ieškinio senatis pastarajam reikalavimui skaičiuotina nuo lizingo sutarties nutraukimo dienos [2009-06-24], o kadangi ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik 2001-02-23, pripažintina, kad reikalavimas dalyje dėl 7973,16 Lt netesybų priteisimo pateiktas praleidus sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas ir kitu pagrindu. Laidavimas, kaip aksesorinė prievolė, pasireiškia tuo, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Aksesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Nagrinėjamu atveju Laidavimo sutartyje buvo nustatyta, kad laiduotojai atsakovo lizingo bendrovei, kaip UAB „NTV projektai“ kreditorius, kas reiškia, kad šalys susitarė, kad laiduotojai už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas [LR CK 6.78 str. 2 d.]. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-537/2011]. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje buvo atmestas ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas dėl kompensacijos, todėl vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad ir laiduotojai, kaip solidarieji skolininkai, neturi pareigos šioje reikalavimo dalyje atsakyti prieš kreditorių. Laikant nepagrįstais ieškovo reikalavimus dėl 7973,16 Lt kompensacijos priteisimo, teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, kuriais ginčijamas kompensacijos dydis, jos paskaičiavimas bei išsakomi argumentai dėl kompensacijos mažinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad solidarioji laiduotojų pareigos ypatybė reiškia ir tai, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį [LR CK 6.6 str. 4 d.]. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų motyvas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl BUAB „NTV projektai“ įtraukimo į bylą bendraatsakoviu. Kita vertus, BUAB „NTV projektai“ atsakomybės klausimas prieš ieškovą, kaip kreditorių, buvo išspręstas BUAB „NTV projektai“ bankroto byloje, teismui patvirtintus ieškovo finansinį reikalavimą. Iš kitos pusės, esant aplinkybei, kad šioje byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo BUAB „NTV projektai“ jau yra pasibaigęs, jis išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį asmenį iš bylos pašalinti [LR CPK 47 str. 5 .].
Apeliantai skunde atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, bylos duomenys patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje buvo sprendžiamas, priimant 2011-03-09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo [b.l. 53-54].
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžiama, kad skundžiama sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovų ieškovo naudai 7973,16 Lt kompensacijos, priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl naikintina [LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.].
Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos [LR CPK 93 str. 5 d.]. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovo patirtas išlaidas sudarė 319 Lt žyminis mokestis [b.l. 6-7], o kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovas neprašė [b.l. 123]. Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantai patyrė 319 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies tenkintas apeliantų skundas, todėl ieškovo atmestų reikalavimų daliai [75 proc.] paskirstomos bylinėjimosi išlaidos sekančiai: iš atsakovų ieškovo naudai priteistina po 39,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo apeliantų naudai priteistina po 119,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 53,76 Lt, apeliacinės instancijos teisme jos sudarė 12,45 Lt, iš viso 66,21 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dalį [75 proc.], 50 Lt bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai [LR CPK 96 str.2 d.]. Kadangi didžiąją dalimi [75 proc.] buvo atmesti ieškovo reikalavimai, todėl kiekvienam iš atsakovų atskirai tenkanti ½ procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija minimalaus 10 Lt dydžio išlaidų, todėl jos, vadovaujantis 2011 m. lapkričio 7 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nepriteistinos į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų V. B. (duomenys neskelbtini) E. B. (duomenys neskelbtini) solidariai 2657,71 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2657,71 Lt sumos nuo 2011-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis po 39,88 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „SEB lizingas“ (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams V. B. ir E. B. po 119,63 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo AB „SEB lizingas“.
Priteisti iš ieškovo AB „SEB lizingas“ 50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.“
Pašalinti iš civilinės bylos Nr. 2A-579-450/2012 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams V. B., E. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo trečiąjį asmenį BUAB „NTV projektai“ (duomenys neskelbtini).
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Asta Radzevičienė
Zita Smirnovienė