Civilinė byla Nr.e2-170-544/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00123-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.1.; 2.5.10.5.2.15.; 2.5.10.8.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui K. N., jos atstovu advokatui Modestui Sriubui, atsakovių atstovams V. M., A. Ž., advokatui Manvydui Šivickui, trečiojo asmens atstovui D. J.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovėms Viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Panevėžio ligoninei, VšĮ Pasvalio ligoninei, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ADB „Gjensidige“, D. K., J. V., E. Č., D. S. ir N. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, priteisimo ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovas ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovių 29 577,57 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos, kilusios pažeidus paciento teises, atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas, nes jį gydant VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje ir VšĮ Pasvalio ligoninėje buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.
2. Nurodė, kad VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje jis buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 27 d. pagal 2016 m. gegužės 16 d. Vidaus ligų skyriaus gydytojų vizitacijos metu jam pagal ligos anamnezę, nusiskundimus, objektyvios apžiūros ir atliktų tyrimų duomenis, atsiradusiu ant abiejų kojų makulopapuliniu bėrimu su besiformuojančia kojų nekroze, stuburo Th srityje čiuopiamą skausmingą sukietėjimą, nustatytą klinikinę diagnozę - nepatikslinta bakterinė infekcija Th 5/6 spondylodiscitas, stuburo kanalo stenozė, nekrozuojanti vaskulopatija, numatytas papildomas tyrimo planas ir gydymas, paskirta neurologo konsultaciją. Tačiau šioje ligoninėje jam nebuvo atlikti privalomi atlikti veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę. Esant indikacijoms kartoti stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) tyrimą (nuskausminamasis vaistas Tramadolis nepadėjo, nuolatinis skausmas liko, čiuopėsi skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje), dinamikoje neatliko pakartotinio dar 2016 m. gegužės 19 d. gydytojo neurologo paskirto KT tyrimo, neatliko svarstyto skirti magnetinio rezonanso tyrimas (toliau – MRT), nes neva, nėra tokiam pacientui tinkamo aparato, neatliko paskirtos gydytojo neurologo konsultacijos, taip pat, neatliko (netinkamai atliko) veiksmus, kurie būtų užtikrinę jam 6 savaičių minimalios trukmės antibiotikoterapinį gydymo kursą nuo 2016 m. gegužės 13 d., kas galėjo lemti ligos paūmėjimą, taip pat tinkamų ir veiksmingų antibiotikų skyrimą (skirtas tik vienas antibiotikas) ir svarbiausią efektyvų (nežinojo sukėlėjo, nes neatliko pasėlio iš kraujo ar pūlinių tyrimo) antibiotikoterapijos gydymą nuo nepatikslintos infekcijos.
3. Paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. jis ligoninės iniciatyva buvo perkeltas tolesniam stacionariniam gydymui į VšĮ Pasvalio ligoninę su galutine diagnoze discitas, nepatikslintas, krūtinės sritis, pagrindinė liga - stuburo krūtininės dalies Th 5-6 spondylodiscitas, lydinčios ligos - nekrozuojanti vaskutopatija, PAH II°, AKS padidėjimas, HPK, antrumgastritas, nurodyta tęsti antibiotikų Cefriaksono kursą dar iki 4 savaičių, vartoti nuskausminamuosius vaistus. Šioje ligoninėje jis buvo apžiūrėtas, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, tačiau ir šioje ligoninėje jam nebuvo atlikti privalomų veiksmų, kurie būtų leidę įvertinti jo sveikatos būklę. Nors tęsėsi nuolatinis skausmas, čiuopėsi skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje, dinamikoje nebuvo atliktas pakartotinis KT tyrimas. Nebuvo atlikti veiksmai, kurie būtų leidę paskirti 6 savaičių reikiamą ir efektyvų antibiotikoterapijos gydymą nuo nepatikslintos infekcijos: nesitikslinta dėl per trumpo kurso nurodyto epikrizėje; neatlikus pasėlio iš kraujo ar pūlinių iš stuburo tyrimo, todėl nežinant ligos sukėlėjo, gydymas tęstas vienu neveiksmingu antibiotiku; ligoninės nurodymu, o ne jo prašymu 2016 m. birželio 10 d. buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui į namus nenurodant tęsti antibiotikoterapijos kursą dar dvi savaites (bendrai iki 6 savaičių).
4. Nors vartojo nuskausminamuosius vaistus, skausmai išliko, o 2016 m. birželio 21 d. ištiko kojų paralyžius, dėl ko skubos tvarka buvo išgabentas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur tą pačią dieną atlikta skubi operacija - stuburo Th 3/4/7/8 transpedikulinė fiksacija, Th 5/6 laminektomija, stuburo kanalo dekompresija. Prieš operaciją paimtame kraujo ir pūlinių iš stuburo pasėliuose išaugo auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), kuris buvo nejautrus prieš tai jam skirtam ir vartotam antibiotikui Ceftriaksonui. Šioje ligoninėje buvo gydomas iki 2016 m. lapkričio 4 d., kuri buvo nustatyta galutinė diagnozė - būklė po Th5/6 epidūrinio abseco pašalinimo, Th 5/6 spondylodiscito, nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija: paraplegija ASIA C-D tipas, dubens organų funkcijos sutrikimai (šlapinimosi, tuštinimosi, nėra potencijos), PAH, lėtinė trombozė vv. poplitea kairėje kojoje.
5. Todėl nesutinka su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 7 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta, jog jam žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas abejose ligoninėse nebuvo padaryta. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba 2017 m. balandžio 20 d. nustatė, kad jis neteko 75 procentų darbingumo iki 2020 m. balandžio 19 d., o nuo 2018 m. balandžio 20 d. - 80 procentų darbingumo.
6. Pripažįsta, kad atsakovių ir jų darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Tačiau ieškinį reiškia todėl, kad vertina, jog atsakovės (jų specialistai) neužtikrino maksimalių pastangų, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, kad pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo).
7. Paaiškino, kad jis įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, nes atsakovių ir jų darbuotojų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos patvirtina byloje surinkti įrodymai. Todėl tvirtina, kad atsakovėms kyla deliktinė civilinė atsakomybė, nes byloje pateiktų įrodymų duomenys patvirtina, kad atsakovių darbuotojai neatliko (nevykdė) profesinių pareigų maksimalių pastangų, nes neatliko pakartotinio KT tyrimo, nepaskyrė tinkamo ir efektyvaus antibiotikoterapijos kurso, dėl ko buvo prarasta galimybė išvengti visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių.
8. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad jam nuo 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas nedarbingumas, susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu, ir tuo pagrindu jis neteko pajamų iš darbo teisinių santykių. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimą, už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio prašo priteisti 4189,97 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant fiksuotą 489,50 Eur darbo užmokesčio dydį, arba 7765,47 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant realų atlyginimų padidėjimo buvusioje darbovietėje. Tolesnį netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. ieškovas prašo priteisti vienkartine arba periodine išmoka, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį ir taikant indeksavimą, jei žala būtų priteista periodinėmis išmokomis. Be to, dėl atsakovių netinkamai suteiktų paslaugų turėjo papildomų išlaidų vaistams, kitoms medicininėms priemonės pagal į bylą pateiktus kvitus ir mokėjimo dokumentus 1293,84 Eur, o jo sutuoktinė kelionės išlaidoms iš Pasvalio į Panevėžį ir į Vilnių turėjo 116,11 Eur papildomų išlaidų, kurias taip pat prašo priteisto solidariai iš abiejų atsakovių.
9. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio pagrindu, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika panašiose bylose, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, ieškovas prašo priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes: žala padaryta žmogaus sveikatai; sveikatos būklės prognozė bloga ir egzistuos likusį gyvenimą; patiria nuolatinius veiklos ribojimus ir nepatogumus dėl abiejų kojų funkcinio sutrikimo (parezės), pasikartojančio skausmo, dubens organų sutrikimo, potencijos netekimo; neteko 80 procentų darbingumo; sutrikdyta kasdieninė veikla ir laisvalaikis; jaučiasi nepilnaverčiu visuomenės nariu; nebegali prižiūrėti savo turto, aplinkos, rūpintis senyvo amžiaus motina; dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai ir sukrėtimas stipriai ir ilgam įtakojo jo psichikos sveikatos būklę ir ji sutriko sąlygodama ir bendravimo su pažįstamais sumažėjimą.
10. Atsakovės VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės atstovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovas neįrodė ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų, kurie yra priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodoma žala.
11. Nurodė, kad ieškovas ligoninėje buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. dėl Th5-6 slankstelių spondilodiscito (slankstelių ir tarpslankstelinio disko uždegimo), patvirtinto stuburo dalies k KT tyrimu. Jam buvo sudarytas gydymo planas, suteiktos kvalifikuotos, tinkamos, savalaikės sveikatos priežiūros paslaugos, atlikti visi privalomi ir reikalingi tyrimai, o pagal nustatytą diagnozę taikytas tinkamas gydymo metodas, paskirtas adekvatus gydymas antibiotikais, ką patvirtina Komisijos sprendimas ir šiai komisijai pateiktos neurochirurgo G. T. išvados. Ieškovą gydžiusi gydytoja kasdien vertino jo būklę. Pakartotinių KT, MRT, kraujo ir stuburo pūlinio pasėlių tyrimo pagrįstai buvo nuspręsta neatlikti, nes KT tyrimas buvo atliktas 2016 m. gegužės 12 d., diagnozė buvo aiški, gydymo taktika nebuvo keičiama, gydymas antibiotiku Ceftriaksonu buvo efektyvus, uždegiminiai rodikliai mažėjo. 2015 m. gegužės 27 d., įvertinus pagerėjusią ieškovo būklę ir uždegiminių rodiklių sumažėjimą, ieškovas jo sutikimu buvo perkeltas į VšĮ Pasvalio ligoninę, buvo rekomenduota tęsti antibiotiko Ceftriaksono kursą iki 4 savaičių, nuskausminamuosius vaistus.
12. Todėl atsakovė tvirtina, kad ligoninės gydytojai užtikrino maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį ir klaidų, kurios galėjo prisidėti prie žalos ieškovo sveikatai atsiradimo, nepadarė. Paaiškino, kad neigiamas pasekmes ieškovo sveikatai nulėmė stuburo ligos progresavimas, o auksinis stafilokokas išaugo praėjus beveik mėnesiui po išvykimo iš ligoninės. Nėra pagrindo vertinti, kad išaugusi bakterija buvo nejautri Ceftriaksonui, nes gydymas juo buvo veiksmingas, uždegiminiai rodikliai sumažėjo ir buvo gautas klinikinis efektas. Kadangi nėra atsakovės (jos darbuotojų) neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su neigiamomis pasekmėmis ieškovo sveikatai (neįgalumu), žalos atlyginimas negalimas.
13. Be to, prašymas priteisti žalą už laikotarpį iki 2030 m. rugsėjo 30 d. negalimas, nes neįgalumas nustatytas tik iki 2020 m. balandžio 19 d. Jeigu būtų priimtas sprendimas ieškinį tenkinti, žalos dydis turėtų būti nustatytas mažesnis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14. Atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės atstovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovui gydantis ligoninėje jam buvo suteiktos kvalifikuotos ir tinkamo sveikatos priežiūros paslaugos.
15. Paaiškino, kad ieškovas į ligoninės Terapijos ir neurologijos ligų skyrių atvyko tęsti paskirto gydymo iš atsakovės VšĮ Panevėžio Respublikinė ligoninės, kurios 2016 m. gegužės 27 d. išraše (siuntime) buvo nurodyta jau nustatyta diagnozė - stuburo th5/6 spondylodiscitas, atlikti tyrimai ir jų rezultatai, nurodytas taikytas gydymas ir nurodymas tęsti gydymą antibiotiku Cefriaksonu 1,0 2x dienoje, iki 4 savaičių, nuskausminančius preparatus (neurochirurgo konsultacija). 2018 m. gegužės 27 d. ieškovas buvo apžiūrėtas, įvertinta jo sveikatos būklė, atliktas bendras kraujo tyrimas, CRB. Pagal išrašo duomenis Pasvalio ligoninės gydytojai taikė VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės siuntime nurodytą gydymą supratę, kad visas antibiotikoterapijos kursas turėjo trukti keturias savaites.
16. Nurodė, kad ligoninėje buvo sekta klinikinė ieškovo būklė, uždegiminiai kraujo rodikliai, tęstas gydymas antibiotikais. Po 10 dienų ieškovui sumažėjo skausmas stubure, CRB rodikliai nedidėjo, gydymo metu nekarščiavo, atlikti kiti tyrimai. Pagerėjus būklei, judėjimo funkcijai, sumažėjus raumenų voleliui, vizitacijos metu pasiprašė išleidžiamas į namus, nes jau gydėsi 4 savaites. Pasėliai iš kraujo ir stuburo (stuburo punkciją atlieka neurochirurgas) nebuvo atlikti, nes pacientas jau gavo antibiotiko Ceftriaksono kursą. Kadangi ieškovo būklė gerėjo, neigiamos dinamikos nebuvo, tai nebuvo priežasčių jo neišleisti namo.
17. Paaiškino, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neurochirurgo rekomendacija buvo pacientui skirti 4 savaičių antibiotiko kursą, epikrizėje nebuvo pažymėta tęsti antibiotiko ceftriaksono kursą ambulatoriškai, rekomenduota stebėti sveikatos būklę namuose, jei blogės - kreiptis į šeimos gydytoją, išrašyta 10 ampulių Ketalgano. Į šeimos gydytoją ieškovas kreipėsi tik 2016 m. birželio 20 d. Iš bylos duomenų neaišku, kaip progresavo ligos simptomai, ar ieškovas laikėsi gydymo režimo nuo išrašymo iš ligoninės iki jo hospitalizacijos Santaros klinikose, ar nevartojo imuninę sistemą slopinančių medžiagų (pvz. alkoholio), ar nepatyrė traumos, kas galėtų staiga ir ženkliai pabloginti ligos eigą. Patvirtinti ar paneigti prielaidą, kad pacientas užsikrėtė auksiniu stafilokoku, nes galėjo kontaktuoti su šios bakterijos nešiotoju, jau po išrašymo iš Pasvalio ligoninės nėra galimybės.
18. Kadangi siuntime iš VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės buvo įrašas, kad pacientą konsultavo neurochirurgas, hospitalizacijos metu pakartotina neurochirurgo konsultacija nebuvo būtina. Pacientui nebuvo atlikti kraujo ir stuburo pūlinio pasėliai, kas patikslintų ligos sukėlėja, tačiau gautas teigiamas gydymo efektas ir uždegiminių rodiklių sumažėjimas netiesiogiai rodė, kad paskirti antibiotikai buvo efektyvūs prieš ligos sukėlėja. Ligoninėje nebuvo galimybės atlikti KT dėl paciento svorio - 128 kg (atliekami iki 120 kg). Nors KT tyrimas nebuvo atliktas, tačiau gydantis gydytojas įvertino, kad, esant efektyviai gydymo antibiotikais rentgenologinių pakitimų dinamikai, nekeičiant gydymo taktikos kartoti KT tyrimo mažėjant uždegiminiams rodikliams nėra privaloma. Todėl vertina, kad ieškovo gydymo ligoninėje metu klaidų, kurios galimai prisidėjo prie žalos paciento sveikatai atsiradimo, padaryta nebuvo. Tai patvirtina ir Komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas K. N. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir VšĮ Pasvalio ligoninėje nebuvo padaryta, o ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintas. Akreditavimo tarnyba nevertina diagnozių teisingumo, paskirtų gydymo procedūrų tikslingumo, kitų medicininio pobūdžio aspektų, ji negali objektyviai nustatyti paciento esamos ar buvusios būklės. Todėl šios tarnybos ataskaita negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovo argumentų pagrįstumą.
19. Todėl atsakovė vertina, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės ligoninės, jos gydytojų, t.y. trečiųjų asmenų, veiksmų bei priežastinio ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl nėra būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės, atsakovės ligoninės gydytojai tretieji asmenys N. M., D. S., suteikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui K. N., savo veiksmais nepakenkė jo sveikatai, dėjo maksimalias pastangas, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai teikė visas galimas ir reikalingas priemones, todėl nėra jokio pagrindo atsakovės ligoninės atžvilgiu konstatuoti neteisėtus veiksmus paciento ieškovo atžvilgiu (CK 6.246 straipsnis), kurie būtų priežastiniame ryšyje (CK 6. 247 straipsnis) su ieškovui K. N. kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmėmis (nustatytu neįgalumu).
20. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo ieškovui priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes paciento sveikatai padaryta žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, kai ji buvo padaryta dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės, ir tik tuomet, kai dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos buvo sutrikdyta paciento sveikata ar netinkamų ir nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246 straipsnis). Kadangi ieškovui 80 procentų netekto darbingumo lygis nustatytas iki 2020 m. balandžio 19 d., todėl negautos pajamos galėtų būti priteistos tik iki šios dienos, taip pat teismas turi atsižvelgti į ieškovo gydymo metu sirgtas gretutines ligas.
21. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, bylos duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškovo prašoma solidariai priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos suma, net jei būtų atsakovių kaltų veiksmų, esančių priežastiniame ryšyje su ieškovo sveikatai padaryta žala, nebūtų adekvati ir turi būti žymiai mažesnė.
22.Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklą per AAS“BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti.
23. Nurodė, kad VšĮ Panevėžio Respublikinė ligoninė savo profesinę atsakomybę ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų metu tikrai buvo apdrausi bendrovėje medicinos darbuotojų profesinės atsakomybės draudimu. Tačiau mano, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Akreditavimo tarnybos konstatuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai neįrodo ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų, kurias konstatavus galėtų kilti pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą. Tuo tarpu Komisija, turinti kompetenciją nuspręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, padarė išvadas, kad hospitalizacijos metu buvo tinkamai įvertinta paciento sveikatos būklė bei paskirtas gydymas antibiotiku. Pritaikius antibiotikus paskirtas gydymas buvo rezultatyvus, dozė tiko ir papildomų tyrimų paskyrimui objektyvių indikacijų nebuvo. Gydymo įstaigai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nenulėmė gydytojo veiksmai, o ieškovas neįrodė medikų neteisėtų veiksmų, teisės aktų reikalavimų ar gydymo algoritmų pažeidimų.
24. Paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti negautas pajamas iki 2030 m. rugsėjo 30 d., nors darbingumo lygis jam nustatytas iki 2020 m. balandžio 19 d. Prašoma priteisti neturtinė žala neįrodyta ir yra per didelė, neatitinkanti susiformuotų teismų praktikoje kriterijų.
25. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovas prašo ieškinį atmesti.
26. Nurodė, kad VšĮ Pasvalio ligoninė savo profesinę atsakomybę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvo apdraudusi medicinos darbuotojų profesinės atsakomybės draudimu. Mano, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei taikyti. Komisija ieškovo reikalavimą atmetė. Atsakydamas į šios komisijos klausimus, neurochirurgas G. T. patvirtino, kad abiejose ligoninėse sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai, kad gydytojų klaidų, kurios galėjo prisidėti prie žalos ieškovo sveikatai atsiradimo, padaryta nebuvo. Pritaikytas gydymas antibiotikais buvo rezultatyvus, uždegiminiai kraujo rodikliai regresavo, nugaros smegenų pakenkimo simptomų neatsirado, todėl papildomų tyrimų nereikėjo. Paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo iki 2030 m. rugsėjo 30 d., nes darbingumo lygis jam nustatytas iki 2020 m. balandžio 19 d., o prašomos priteisti neturtinės žalos dydis per didelis ir prieštarauja teismų praktikai.
27. Trečiasis asmuo E. Č., dirbanti Panevėžio ligoninėje radiologe ir vertinusi bei aprašiusi tyrimus, atsiliepime ir 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
28. Paaiškino, kad ieškovui jau 2016 m. gegužės 12 d. buvo atlikta natyvinė krūtininės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, o į ligoninę jis paguldytas 2016 m. gegužės 13 d. 2016 m. gegužės 19 d. neurochirurgas J. T., apžiūrėjęs ieškovą, paskyrė tęsti gydymą antibiotikais ir tik pasiūlė, o ne paskyrė, kartoti KT tyrimą 2016 m. gegužės 25 d. Šį tyrimą 2016 m. gegužės 24 d. nurodė skirti vidaus ligų gydytoja J. V., tačiau nesukonkretino apimamos tirti stuburo dalies. Tą pačią dieną su gydytoja J. V. peržiūrėjusi 2016 m. gegužės 12 d. KT duomenis juos atspausdino ir su tos dienos aprašymu įdėjo į ligos istoriją, papildomai atliko MPR rekonstrukcijas sagitalinėse ir koronarinėse projekcijose, sudėjo vaizdus į peržiūros sistemą, kad vaizdus galėtų peržiūrėti neurochirurgas ir galėtų priimti sprendimą dėl KT ar MRT tyrimų parinkimo. Kadangi KT tyrimas buvo atliktas prieš 12 dienų, jau tada buvo spondilodiscito požymiai su destrukcija slanksteliuose ir epidurinio tarpo pokyčiais, aplinkinių audinių infiltracija, todėl kartojamas natyvinis KT tyrimas būtų mažiau informatyvus nei MRT tyrimas. Dėl pasirinkimo konkrečių tyrimų: MRT ar KT su mielografija, aptarė su gydytoja J. V. ir į ligos istoriją padarė įrašą, kad „Krūt. stuburo dalies KT atlikta 2016 m. gegužės 12 d., aprašymas pridedamas, prašau peržiūrėti KT nuotraukas“, t. y. nurodė peržiūrėti KT vaizdus, atliktus 2016 m. gegužės 12 d. su atliktomis rekonstrukcijomis, kad neurochirurgas galėtų priimti sprendimą atlikti daug informatyvesnį MRT tyrimą. Tą pačią dieną ligonį apžiūrėjo neurochirurgas J. T. į ligos istoriją įrašė, kad gerėja ir nėra įrašo, kad būtina atlikti tyrimą. 2016 m. gegužės 25 d. ieškovas buvo nuvežtas pas radiologijos technologus, kuris neatsisakė atlikti KT tyrimą, kaip kad teigia ieškovas, o tik pasiūlė iš naujo peržiūrėti esamus tyrimus ir spręsti dėl būtinumo šio ar kitų tyrimų atlikimo. Tuo atveju, jei atsisakoma atlikti tyrimą, padaromas įrašas nurodant atsisakymo priežastis, o šiuo atveju tokio įrašo nėra.
29. Trečiasis asmuo D. S., Pasvalio ligoninės gydytoja, gydžiusi ieškovą, prašė ieškinį atmesti.
30. Nurodė, kad ieškovas į VšĮ Pasvalio ligoninę buvo perkeltas iš VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės 2016 m. gegužės 27 d. toliau tęsti paskirtą antibiotikų terapiją. Atvykęs nekarščiavo, bet skundėsi nugaros skausmu tarp menčių, nurodė apie 6 balų stiprumą, palpacija stuburo vidurinės dalies buvo jautri, čiuopiamas į dešinę skausmingas darinys. Dėl skausmo buvo sunku atsigulti priėmimo skyriuje ir padarytas įrašas atlikti EKG sėdint ratukuose. Pagal tyrimo planą atliktas bendras kraujo tyrimas be uždegimo požymių, atlikti kiti reikalingi tyrimai, paskirtas gydymas. Po 10 dienų sumažėjo skausmas stubure, nebereikėjo leisti Tramadolio, CRB nedidėjo, gydymo metu nekarščiavo, pagerėjo judėjimo funkcijai, sumažėjo raumenų volelis. Todėl 2016 m. birželio 9 d. ieškovas pasiprašė išleidžiamas į namus, nes jau gydėsi 4 savaites. Teiginys, kad stuburo srityje darinys didėjo, skausmas nesiliovė, 2016 m. gegužės 27 d., birželio 10 d. dienomis ir vis buvo skiriami nuskausminamieji (Tramadolis), neatitinka tikrovės. Pasėliai iš kraujo ir stuburo (stuburo punkciją atlieka neurochirurgas) nebuvo atlikti, nes ieškovui jau buvo suleistas Ceftriaksono kursas, tyrimai nerodė uždegimo, nekarščiavo, nebuvo šaltkrėčio, būklė gerėjo, neigiamos dinamikos nebuvo. Todėl nebuvo priežasčių ir jo neišleisti iš ligoninės. Dėl ligonio svorio (128 kg) VšĮ Pasvalio ligoninėje nebuvo galimybės atlikti KT, o jei būtų būklė pablogėjusi, jis būtų išvežtas į Panevėžio ligoninę tolesniam ištyrimui. Panevėžio ligoninės išraše (siuntime) nurodyta gydytojo neurochirurgo rekomendacija pacientui skirti 4 savaičių antibiotiko Cefriaksono kursą, epikrizėje prie nurodytų rekomendacijų nebuvo pažymėta tęsti antibiotokų kursą ambulatoriškai. Išleidžiant sutarta, kad atvyks leistis Cefriaksono iš namų (buvo leidžiama 2016 m. birželio 11, 12 dienomis), rekomenduota stebėti sveikatos būklę namuose, jei blogės - keiptis į šeimos gydytoją, išrašyta 10 ampulių Ketalgano. Į šeimos gydytoją ieškovas kreipėsi tik 2016 m. birželio 20 d., atlikti tyrimai, iš jų CRB - 280 mg/l, duotas siuntimas MBR. Neaišku, kas atsitiko per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2016 m. birželio 21 d.
31. Trečiasis asmuo N. M., Pasvalio ligoninės vidaus ligų skyriaus vedėja, priėmusi perkeltą ligonį iš VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės, 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ligonis perkeltas nekarščiuojantis, CRB - 3,7, nors paskaudėjo tarp menčių, tačiau nebuvo reikalo imti pasėlį iš venos ar keisti paskirtus antibiotikus.
32. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.
33. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl faktinių aplinkybių
34. Iš byloje esančių įrodymų (medicininių dokumentų įrašų VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau – PASPC) asmens sveikatos istorijoje, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 16/12605, VšĮ Pasvalio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 16-24132, VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijoje Nr. 2016/1403, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydymo stacionare istorijoje Nr. 16-24132, Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitos Nr. D17-274 (1.27) ir Nr. T3-192-2/2017 ataskaitos Nr. D17-273 (1.27) ir jų pagrindu priimtų įsakymų duomenų, specialisto Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus vedėjo V. K. paaiškinimų ir jo 2017 m. rugsėjo 10 d. išvados Nr. D2-5270-(1.20) Akreditavimo tarnybai, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 56-55, VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Neurochirurgijos skyriaus neurochirurgo G. T. išvados, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 33/2019 (01)) duomenų, specialisto V. K. ir eksperto Ž. C. paaiškinimų bei kitų įrodymų) visumos nustatyta, kad:
34.1. ieškovui K. N. nuo 2016 m. kovo mėnesio jaučiant skausmus po mentimi 2016 m. gegužės 12 d. ambulatoriškai su konsultacinės poliklinikos siuntimu buvo atlikta natyvinė krūtininės stuburo dalies kompiuterinė tomografija;
34.2. 2016 m. gegužės 13 d. ieškovas buvo konsultuotas gydytojo neurologo ir gydytojo neurochirurgo J. T.. Nustačius Th5-6 slankstelių spondylodiscitą ieškovas skubiai hospitalizuotas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 27 d. pagal diagnozę - Th5-7 spondylodiscitas, nuskausminamuoju vaistu Tramadoliu ir antibiotiku Ceftriaksonu. Atlikti kraujo tyrimai patvirtino spondylodiscito diagnozę;
34.3. 2016 m. gegužės 16 d. Vidaus ligų skyriaus gydytojų vizitacijos metu ieškovui pagal ligos anamnezę, nusiskundimus, objektyvios apžiūros ir atliktų tyrimų duomenis, stuburo Th srityje čiuopiamą skausmingą sukietėjimą, buvo nustatyta klinikinė diagnozė - nepatikslinta bakterinė infekcija Th5/6 spondylodiscitas, stuburo kanalo stenozė, nekrozuojanti vaskulopatija, numatytas papildomas tyrimo planas ir gydymas, paskirta neurologo konsultacija;
34.4. 2016 m. gegužės 19 d. ieškovą konsultavęs neurochirurgas J. T., įvertinęs būklę, paskyrė tęsti gydymą antibiotikais ir 2016 m. gegužės 25 d. paskyrė ieškovui kontrolinį krūtininės stuburo srities KT tyrimą. 2016 m. gegužės 23 d. ieškovą gydanti gydytoja J. V. nurodė, kad skausmas nugaros srityje išliko, bet mažesnis, stuburo KT numatyta 2016 m. gegužės 24 d. 2016 m. gegužės 24 d. gydanti gydytoja J. V. nurodė, kad ryte ieškovui nuo skausmo suleisti vaistai ir po neurochirurgo konsultacijos prašoma atlikti stuburo krūtininės srities KT dinamikoje dėl stiprių skausmų;
34.5. 2016 m. gegužės 24 d. gydytoja radiologė A. Č., peržiūrėjusi 2016 m. gegužės 12 d. ieškovui atliktos KT duomenis, į ieškovo ligos istoriją padarė įrašą, kad „Krūt. stuburo dalies KT atlikta 2016 m. gegužės 12 d., aprašymas pridedamas, prašau peržiūrėti KT nuotraukas“, tyrimo neatliko, o gydanti gydytoja J. V. paskyrė gydytojo neurochirurgo konsultaciją išliekant skausmui nugaros srityje;
34.6. 2016 m. gegužės 24 d. ieškovą apžiūrėjo neurochirurgas J. T. ir ligos istorijoje nurodė, kad ieškovo būklė gerėja, uždegiminiai rodikliai mažėja, bet kadangi uždegiminis procesas kauliniame audinyje buvo gana ryškus, tikslinga antibakterinę terapiją tęsti minimum 4 savaites, operacinis gydymas neindikuotinas;
34.7. 2016 m. gegužės 25 d. ieškovas kontroliniam krūtininės stuburo srities KT tyrimui, kuris buvo paskirtas neurochirurgo J. T. 2016 m. gegužės 19 d., registruotas nebuvo, tyrimas neatliktas;
34.8. 2016 m. gegužės 27 d. bendros gydytojų vizitacijos metu nustačius, kad ieškovo sveikatos būklė pagerėjo, uždegiminiai rodikliai normos ribose, buvo nuspręsta tolimesniam gydymui ieškovą perkelti gydymui į VšĮ Pasvalio ligoninę, kurioje ieškovas buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. pagal galutinę diagnozę discitas, nepatikslintas, krūtinės sritis, pagrindinė liga - stuburo krūtininės dalies Th5-6 spondylodiscitas, lydinčios ligos - nekrozuojanti vaskutopatija, PAH II°, AKS padidėjimas, HPK, antrumgastritas ir VšĮ Panevėžio Respbulikinės ligoninės rekomendaciją toliau tęsti antibiotiko Ceftriaksono kursą iki 4 savaičių, nuskausminamuosius, Omeprozolį. Šioje ligoninėje ieškovas buvo apžiūrėtas, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, o ligos istorijoje įrašyta, kad toliau skundėsi skausmu nugaros krūtininėje dalyje, buvo čiuopiamas stuburo torakalinėje dalyje skausmingas darinys, toliau skirtas nuskausminamasis vaistas Tramadolis;
34.9. 2016 m. birželio 10 d. ieškovas iš VšĮ Pasvalio ligoninės buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui, rekomenduota vartoti Movalį, Nolpazą, Ketalganą, o antibiotikas Ceftriaksomas pagal vaistų paskyrimo lapo duomenis buvo leistas iki 2016 m. birželio 12 d. imtinai;
34.10. 2016 m. birželio 21 d. ieškovą ištiko kojų paralyžius (parezė), dėl ko jis skubos tvarka buvo išgabentas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur tą pačią dieną atlikta skubi operacija - stuburo Th 3/4/7/8 transpedikulinė fiksacija, Th5/6 laminektomija, stuburo kanalo dekompresija. Prieš operaciją 2016 m. birželio 21 d. paimtame kraujo ir pūlinių iš stuburo pasėliuose išaugo auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), o tyrimuose jautrumo antibiotikams sąrašuose prie antibiotiko Ceftriaksono nenurodyta, kad rastas mikrobas atsparus šiam antibiotikui. Šioje ligoninėje ieškovas buvo gydomas iki 2016 m. lapkričio 4 d., buvo nustatyta galutinė diagnozė - būklė po Th5/6 epidūrinio abseco pašalinimo, Th 5/6 spondylodiscito, nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija: paraplegija ASIA C-D tipas, dubens organų funkcijos sutrikimai (šlapinimosi, tuštinimosi, nėra potencijos), PAH, lėtinė trombozė vv. poplitea kairėje kojoje;
34.11. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba 2017 m. balandžio 20 d. nustatė, kad ieškovas neteko 75 procentų darbingumo pagal diagnozę G99.2 ((Mielopatija sergant ligomis klasifikuojama kitur, pagal TLK-10-AM), o nuo 2018 m. balandžio 20 d. pagal Darbingumo lygio pažymą DL1 Nr. 431 ieškovui iki 2020 m. balandžio 19 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 80 procentų pagal tą pačią diagnozę.
35. Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė negalima, jeigu nėra žalos (nuostolių) ar (ir) priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
36. Šios bylos atsakovių VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės, kaip gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, suteiktų paslaugų kokybės vertinimo ir atsakomybės taikymo klausimai yra neatsiejami nuo gydytojų, per kuriuos šias paslaugas atsakovės teikė, veiksmų vertinimo ir jų atsakomybės už savo veiksmus klausimų. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Būtent iš tokių įrodymų šaltinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.
37. Teismo nuomone, ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas sudarančias aplinkybes ieškovas įrodė (CPK 178 straipsnis). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.
38. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias atsakovės, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, teikė ieškovui K. N. įstatymo pagrindu, kokybės, dėl galimai netinkamo (nekokybiško) šių paslaugų teikimo ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių.
39. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas.
40. Todėl sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Kompleksiška jų analizė patvirtina, kad atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas profesinės atsakomybės atveju yra tolygu profesionalo kaltei.
Dėl atsakovių, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas
41. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra.
42. Ieškovas vertina, kad jį gydant VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje ir VšĮ Pasvalio ligoninėje nebuvo atlikti privalomi atlikti veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę: esant indikacijoms kartoti stuburo krūtininės dalies KT tyrimą (nuskausminamasis vaistas Tramadolis nepadėjo, buvo nuolatinis skausmas, čiuopėsi skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje), dinamikoje neatliktas pakartotinis dar 2016 m. gegužės 19 d. paskirtas KT tyrimas; neatliktas svarstytas skirti MRT; neatlikta paskirta gydytojo neurologo konsultacija; neužtikrinta, kad ieškovas nuo ligos Th5-7 spondylodiscito būtų gydomas taikant antibiotikoterapinį gydymo kursą antibiotikais ne trumpiau 6 savaites nuo 2016 m. gegužės 13 d.; neatliktas pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimas, dėl ko liko nenustatytas ligos sukėlėjas; nenustačius ligos sukėlėjo nuo nepatikslintos infekcijos buvo paskirtas antibiotikoterapijos gydymas tik vienu neefektyviu antibiotiku Ceftriaksonu, kuris buvo nejautrus vėliau iš kraujo ir pūlinių iš stuburo pasėliuose išaugusiam mikrobui auksiniam stafilokokui (Staphylococcus aureus); be to VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai nesiėmė veiksmų pasitikslinti dėl rekomendacijoje perkeliant į ligoninę nurodyto per trumpo gydymo antibiotikais kurso, o tai galėjo užtikrinti būtiną antibiotikoterapijos kurso dar dviem savaitėms (bendrai iki 6 savaičių) paskyrimą.
43. Specialistas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus vedėjas V. K. Akreditavimo tarnybai 2017 m. rugsėjo 10 d. išvadoje Nr. D2-5270-(1.20) nurodė ir teisme paaiškino, kad: 2016 m. gegužės 13 d. ieškovo hospitalizacijos metu buvo tinkamai įvertina ieškovo sveikatos būklė ir paskirtas tinkamas gydymas antibiotiku, o atlikti tyrimai patvirtino nustatytą spondylodiscito diagnozę; gydymo eigoje gydanti gydytoja J. V. nepagrįstai neatliko gydytojo specialisto neurochirurgo 2016 m. gegužės 19 d. ir 24 d. paskirto kontrolinio krūtininės stuburo srities KT tyrimo, nes, nors ieškovo ir buvo įvertinta kaip gerėjanti, bet ieškovui nuo skausmo kiekvieną dieną buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji medikamentai Sol. Trmadoli; neturint pasėlio iš kraujo ir pūlinio stubure tyrimo antibiotikų terapija Ceftriaksonu buvo nepakankama, kadangi 2016 m. birželio 21 d. Santaros klinikose iš prieš operaciją paimtų kraujo ir pūlinio pasėlių išaugo auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus); kadangi ieškovas gydytojo neurochirurgo buvo konsultuotas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, jo hospitalizacijos metu VšĮ Pasvalio ligoninėje pakartotinė neurochirurgo konsultacija nebuvo būtina; ieškovui VšĮ Pasvalio ligoninėje išsakius nusiskundimus ir pagal sveikatos būklę kontrolinis stuburo krūtininės dalies KT arba MRT turėjo būti atliktas; VšĮ Pasvalio ligoninėje ieškovas buvo gydomas pagal VšĮ Panevėžio ligoninės rekomendacijas, nurodytas 2016 m. gegužės 27 d. išraše, tačiau, neturint pasėlio tyrimo, minėtai ligai gydyti, ne mažiau 6 savaitėms turėjo būti skirti du antibiotikai (Vankomicinas ir Ceftriaksonas).
44. Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 33/2019 (01) dėl ieškovo gydymo teisingumo nustatymo duomenų ir teismo posėdyje išvadą paaiškinusio ir patikslinusio eksperto Ž. C. paaiškinimų nustatyta, kad: VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje ieškovui buvo nustatyta pagrįsta ir teisinga galutinė diagnozė - stuburo 5-6 krūtininių slankstelių spondilodiscitas; 2016 m. gegužės 19 d. gydytojas neurochirurgas tinkamai įvertino gydymą antibiotikais, teigiamą dinamiką bei paciento gerėjančią bendrą būklę, o atlikti jo pasiūlytą pakartotiną stuburo KT bei padidinti antibiotiko dozę atlikti nebuvo būtina, nes buvo pakankamas gydymo efektyvumas; ieškovui 2016 m. gegužės 13 d. gydytojas neurochirurgas J. T. tinkamai ir pakankama doze ieškovui paskyrė pirmo pasirinkimo antibiotiką Ceftriaksoną pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją, tačiau nenurodė gydymo kurso trukmės, o antibiotikas Ceftriaksonas turėjo būti skirtas ne mažiau kaip šešioms savaitėms, skaičiuojant nuo gydymo pradžios 2016 m. gegužės 13 d.; po 11 dienų antibiotikoterapijos 2016 m. gegužės 24 d. gydytojas neurochirurgas J. T. ligos istorijoje pažymėjo, kad antibiotokoterapija yra „tikslinga minimum 4 savaites“, bet nenurodė bendro antibiotokoterapijos kurso trukmės, todėl įrašą buvo galima suprasti dvejopai: a) antibiotiko Ceftriaksono visas kursas turėjo būti minimum keturias savaites nuo gydymo pradžios 2016 m. gegužės 13 d.; b) antibiotiko Ceftriaksono kursas po 11 dienų taikymo turėjo būti tęsiamas dar mažiausiai keturias savaites, kas atitiktų maždaug šešių savaičių trukmės kursą; siuntime į VšĮ Pasvalio ligoninę VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės gydytojos D. K. ir J. V. nurodė rekomendaciją tęsti gydymą antibiotiku Ceftriaksonu, nenurodant bendro kurso trukmės, tačiau pažymėjo neurochirurgo J. T. nurodymą - „a/b terapija min. 4 sav“; kadangi gydymas antibiotiku Ceftriaksonu ieškovui VšĮ Pasvalio ligoninėje buvo tęsiamas iki 2016 m. birželio 12 d. imtinai, šios ligoninės gydytojai suprato, kad visas antibiotikoterapijos kursas turėjo trukti keturias savaites; VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės specialistai, prieš paskirdami pacientui antibiotiką Ceftriaksoną, neprivalėjo išsiaiškinti ligos sukėlėjo dėl to, kad KT duomenimis nebuvo nustatyta šiai procedūrai tinkamo šaltinio (susiformavusių pūlių) ir patologinės židininės neurologinės simptomatikos bei buvo gautas teigiamas gydymo efektas pirmo pasirinkimo antibiotiku Ceftriaksonu; nors VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje konkretus ligos sukėlėjas nebuvo nustatytas, tačiau buvo gautas teigiamas gydymo efektas dinamikoje netiesiogiai įrodė pasirinkto antibiotiko Ceftriaksono efektyvumą prieš sukėlėją; esant patvirtintai diagnozei, teigiamai paciento klinikinės būklės ir uždegiminių rodiklių dinamikai VšĮ Pasvalio ligoninės medikai neprivalėjo atlikti pakartotinio stuburo KT tyrimo, nes tęsiama VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje pradėta antibiotikoterapija buvo efektyvi, kraujo uždegiminiai rodikliai nerodė ligos paūmėjimo; ieškovas galėjo būti išrašytas iš VšĮ Pasvalio ligoninės ambulatoriniam gydymui į namus, kadangi skausmai stubure sumažėjo, nekarščiavo, uždegiminiai kraujo rodikliai buvo normos ribose, nugaros smegenų pakenkimo simptomų neatsirado, tačiau gydytojai jam privalėjo, bet nepaskyrė, pakankamos trukmės tokiai ligai gydyti tolesnio gydymo antibiotiku gydymo kurso iki šešių savaičių, o nepakankamas antibiotikoterapijos kursas galėjo lemti ligos paūmėjimą; kadangi nustatytas sukėlėjas (auksinis stafilokokas) jautrus oksacilinui (tos pačios grupės antibiotikui kaip ir Ceftriaksonas), labiausiai tikėtina, kad tai buvo ne ligoninėse įgyta infekcija ir neatmestina galimybė, kad prieš stafilokokui sukėlus discitą ieškovas galėjo sirgti kitomis auksinio stafilokoko sukeltomis ligomis, į ką nurodo anamnezėje pažymėtas tonzilitas (nosiaryklės migdolų infekcinis uždegimas, dažnai lėtinis, kliniškai nepasireiškiantis); 2016 m. birželio 20, 21 d. ieškovui komplikuotos sveikatos būklės priežastimi galėjo būti atliktas nepilnas antibiotikoterapijos kursas; ieškovo klinikiniu atveju paskirtas gydymas Ceftriaksonu buvo veiksmingas, kadangi išaugintas sukėlėjas auksinis stafilokokas jautrus oksacilinui; jeigu sukėlėjas jautrus oksacilinui, jis yra jautrus ir cefalosporinams, o Ceftriaksonas yra cefalosporinų grupės antibiotikas, todėl jo keisti nebuvo būtina; ligos sukėlėjas buvo auksinis stafilokokas; ieškovui abiejose ligoninėse antibiotikoterapijos gydymas buvo tinkamas, bet nepakankamos trukmės; ieškovas neteko 80 procentų darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito; netektas darbingumas yra susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu, tačiau, net ir taikant pakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursą, komplikacijos ir pasekmės gali būti tokios pačios.
45. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitoje Nr. D17-274 (1.27) ir jos pagrindu priimtame įsakyme konstatavo, kad atsakovės VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės gydytojai, 2016 m. gegužės 13 d. – 27 d. teikdami pacientui K. N. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, nes: 1) 2016 m. gegužės 24 d. gydytoja radiologė E. Č., 2016 m. gegužės 19 d. gydytojui neurochirurgui J. T. paskyrus kartoti dinamikoje KT tyrimą, priėmė sprendimą neatlikti pakartotinio KT tyrimo ir šio sprendimo tinkamai nepagrindė (nenurodė ir nepažymėjo ligos istorijoje kontraindikacijų paciento K. N. paskirtam KT tyrimo neatlikimui), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.14 punktą, VšĮ Panevėžio ligoninės gydytojo radiologo pareigų instrukcijos reikalavimą laikytis tyrimų metodikų, gydytojo radiologo normos, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Radiologijos skyriaus nuostatų 1.1 punkto reikalavimo kokybiškai, pagal patvirtintas metodikas atlikti visus tyrimus; 2) gydytoja J. V. neužtikrino ieškovui pakartotinio KT tyrimo atlikimo, gydytojo neurologo konsultacijos bei paskyrė antibiotiką Ceftriaksoną nepaėmusi kraujo pasėlio ar pasėlio iš pūlinio (čiuopėsi skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje), ligos istorijoje nepažymėjo gydytojo reumatologo ir gydytojo neurochirurgo konsultacijos kvietimo būtinumo, tikslo ir kvietimo laiko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punktą, 11.8 punktą (nepriskirtais vidaus ligų gydytojo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą), 26.3 punktą, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus ligų skyriaus V skyriaus funkciją organizuoti savalaikį skyriaus pacientų ištyrimą, gydymą, 2014 m. liepos 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. K4-347 patvirtintos Vidaus konsultacijų atlikimo tvarkos 2.1 punktą; 3) gydytoja D. K. neužtikrino teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, neužtikrino gydytojo neurochirurgo KT tyrimo atlikimo, gydytojo neurologo konsultacijos, paskyrė antibiotiką Ceftriaksoną, nepaėmusi kraujo pasėlio ar pasėlio iš pūlinio (čiuopėsi skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punktą, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus ligų skyriaus V skyriaus funkciją organizuoti savalaikį skyriaus pacientų ištyrimą ir gydymą; 4) ligoninė neturėjo parengto spondylodiscito gydymo algoritmo.
46. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitoje Nr. T3-192-2/2017 ir jos pagrindu priimtame įsakyme konstatuota, kad atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai, 2016 m. gegužės 27 d. – birželio 10 d. teikdami pacientui K. N. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, nes: 1) vidaus ligų gydytoja D. S. pažeidė 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 15.2 punktą, nes, esant indikacijoms (čiuopus skausmingą darinį stuburo srityje), neužtikrino ieškovui KT tyrimo atlikimo, surašydama 2016 m. birželio 10 d. epikrizę nenurodė ieškovui ambulatoriškai tęsti antibiotikų terapijos pagal 2016 m. gegužės 27 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime (apskaitos forma Nr. 027/a) nurodytą gydytojo neurochirurgo 2016 m. gegužės 24 d. rekomendaciją antibiotikų terapiją tęsti 4 savaites, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punktą, 11.2 punktą, VšĮ Pasvalio ligoninės Terapijos ir neurologijos skyriaus reglamento skyriaus funkciją organizuoti savalaikį skyriaus pacientų ištyrimą ir medikamentinį gydymą; 2) terapijos ir neurologijos skyriaus vedėja vidaus ligų gydytoja N. M. neužtikrino ieškovui teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, esant indikacijoms (čiuoptas skausmingas darinys stuburo srityje), nepakartojo KT tyrimo atlikimo, nevykdė VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo neurochirurgo 2016 m. gegužės 24 d. rekomendacijos dėl antibiotikų kurso 4 savaitėms, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punktą tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją, VšĮ Pasvalio ligoninės Terapijos ir neurologijos skyriaus reglamento skyriaus funkciją organizuoti savalaikį skyriaus pacientų ištyrimą, medikamentinį gydymą; 3) ligoninė neturėjo parengto spondylodiscito gydymo algoritmo.
47. Teismo vertinimu, virš aptartų byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad ieškovą K. N. gydę atsakovių gydytojai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę: esant indikacijoms kartoti stuburo krūtininės dalies KT tyrimą, dinamikoje neatliko pakartotinio dar 2016 m. gegužės 19 d. neurochirurugo paskirto KT tyrimo ar svarstyto skirti MRT, neužtikrino, kad ieškovas nuo ligos Th5-7 spondylodiscito būtų gydomas taikant efektyvų antibiotikoterapinį gydymo kursą antibiotikais ne trumpiau 6 savaites nuo 2016 m. gegužės 13 d., neatliko pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimo, dėl ko nenustatė ligos sukėlėjo. Esant virš sprendime nurodytiems įrodymams, teismas sprendžia, kad, nors ieškovo kraujo tyrimų rezultatai gerėjo (CRB mažėjo, leukocitų kiekis stabilizavosi), tačiau skausmas nugaros krūtininėje dalyje buvo išlikęs, stuburo torakalinėje dalyje čiuopėsi skausmingas darinys, tiek iki, tiek po to, kai neurochirurgas J. T. paskyrė atlikti kontrolinį KT tyrimą, ieškovui kiekvieną dieną nuo skausmo buvo leidžiami stiprus nuskausminamasis vaistas Sol. Tramadoli, ieškovą gydžiusiai gydytojai J. V. ir radiologei E. Č. nebuvo pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų vertinti, kad ieškovo būklė pagerėjo tokiu lygiu, jog nebereikia atlikti tos srities specialisto neurochirurgo K. T. paskirto kontrolinio KT tyrimo (medicininiuose dokumentuose jos nenurodė objektyvių kontraindikacijų paskirto KT neatlikimo pagrindimui). 2016 m. gegužės 25 d. ieškovas buvo nuvežtas pas radiologijos technologus, kurie patys nusprendė neatlikti KT tyrimo. Gydytoja E. Č. paaiškino, kad dėl pasirinkimo konkrečių tyrimų: MRT ar KT su mielografija, aptarė su gydytoja J. V. ir į ligos istoriją padarė įrašą, kad „Krūt. stuburo dalies KT atlikta 2016 m. gegužės 12 d., aprašymas pridedamas, prašau peržiūrėti KT nuotraukas“, t. y. nurodė peržiūrėti KT vaizdus, atliktus 2016 m. gegužės 12 d. su atliktomis rekonstrukcijomis, kad neurochirurgas galėtų priimti sprendimą atlikti daug informatyvesnį MRT. Tą pačią dieną ligonį apžiūrėjęs neurochirurgas J. T. į ieškovo ligos istoriją padarė įrašą apie ieškovo būklę, tačiau jokių įrašų dėl KT ar MRT nepadarė, todėl mediciniškai nei pagrindė, nei paneigė anksčiau jo paskirto atlikti KT tyrimo atlikimo reikalingumą (nereikalingumą).
48. Kadangi ieškovui minėtas kontrolinis KT tyrimas dinamikoje ar MRT tyrimas nebuvo atliktas, nepaneigta, kad ieškovui nugaros smegenų pažeidimo požymiai, kurie susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito, jau buvo iki ieškovo išrašymo iš ligoninių, o pagal bylos duomenis, MRT būtų privalomas, jei buvo nugaros smegenų pakenkimo simptomų. Be to, visuose paminėtuose dokumentuose yra konstatuota, jog atsakovių ligoninė (gydytojai) neužtikrino ieškovui kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, kurie išdėstyti aukščiau teismo sprendime. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imamasi visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
49. Kadangi byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, kurie paneigtų teismo ekspertizės išvadą, kad ieškovo klinikiniu atveju paskirtas gydymas Ceftriaksonu buvo veiksmingas, kadangi išaugintas sukėlėjas auksinis stafilokokas jautrus oksacilinui, o jeigu sukėlėjas jautrus oksacilinui, jis yra jautrus ir cefalosporinams, kurių grupei priklauso ir ceftriaksonas, teismas sutinka, kad ieškovui paskirto antibiotiko ceftriaksono keisti nebuvo būtina. Šiuo aspektu atsakovių veiksmai (neveikimas) nevertinami kaip atsakovių ieškovui netinkamai suteikta sveikatos priežiūros paslauga.
50. Šiuo atveju ieškovas liga Th5-7 spondylodiscitu susirgo ne dėl atsakovių (jų darbuotojų) diagnostikos ar gydymo klaidų, o dėl aukščiau sprendime nurodytų veiksmų (neveikimo), neatitinkančių pakankamą profesinės pareigos atlikimą, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Profesinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
51. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).
52. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog byloje nustatytas atsakovių darbuotojų neteisėtas neveikimas ir netinkamas veikimas, kas vertintina kaip nepakankamai kvalifikuoto ir/ar rūpestingo paslaugų teikimo faktas, atitinkantis neteisėtų veiksmų sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys, 6.264 straipsnio 1 dalis). Aukščiau minėti ligoninių darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad dėl ligoninių darbuotojų kaltės (nerūpestingumo, neatidumo) ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos ieškovo (paciento) teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje.
Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
53. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
54. Teismo nuomone, atsakovės nepagrįstai tvirtina, kad nėra priežastinio ryšio, kaip būtinos sąlygos (atsakovių neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu vėliau ieškovo neįgalumu), deliktinei atsakomybei kilti.
55. Atsakovės nurodo, kad priežastinio ryšio nebuvimą patvirtina jų vidaus audito metu nustatytos aplinkybės (kad teikdamos medicinines paslaugas ieškovui klaidų nepadarė, nustatė jam teisingą diagnozę, paskyrė reikiamus būtinus tyrimus ir tinkamą medikamentinį gydymą antibiotiku, kuris davė teigiamą rezultatą) ir Komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. 56-55, pagrįstas VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Neurochirurgijos skyriaus neurochirurgo G. T. išvada, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui pas abi atsakoves, nebuvo padaryta ir kad nenustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
56. Pažymėtina, kad ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010 ir kt.). Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Be to, civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais; netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą; svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir kt.).
57. Ieškovo medicininiai duomenys, specialisto ir eksperto paaiškinimai, teismo medicinos ekspertizės duomenys ir kiti aukščiau sprendime išdėstyti įrodymai rodo, kad ieškovui be įtikinamo pagrindimo nebuvo atliktas neurochirurgo J. T. paskirtas kontrolinis KT tyrimas dinamikoje ar svarstytas skirti MRT tyrimas. 2016 m. gegužės 13 d. gydytojas neurochirurgas J. T. tinkamai ir pakankama doze paskyrė antibiotiką Ceftriaksoną pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją, tačiau nenurodė pakankamo gydymo kurso trukmės, kuri turėjo būti ne trumpesnė kaip šešios savaitės, skaičiuojant nuo gydymo pradžios 2016 m. gegužės 13 d.. Siuntime į VšĮ Pasvalio ligoninę VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės gydytojos D. K. ir J. V. nurodė rekomendaciją tęsti gydymą antibiotiku Ceftriaksonu, tačiau taip nenurodė bendro kurso trukmės, dėl ko VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai suprato, kad visas antibiotikoterapijos kursas turėjo trukti keturias savaites ir išrašydami ieškovą iš VšĮ Pasvalio ligoninės ambulatoriniam gydymui į namus nepaskyrė pakankamos trukmės tokiai ligai gydyti tolesnio gydymo antibiotiku gydymo kurso iki šešių savaičių. Pagal bylos duomenis yra aukšta tikimybė, kad būtent nepakankamas antibiotikoterapijos kursas lėmė ieškovo ligos paūmėjimą 2016 m. birželio 20, 21 dienomis, ko pasekoje ieškovas neteko 80 procentų darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito. Todėl ieškovo netektas darbingumas yra susijęs su pagrindiniu susirgimu ir su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu. Taigi, tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys nustatytas.
58. Atsakovių argumentai apie tai, kad ieškovo ligos eigą ženkliai galėjo pabloginti jo paties netinkamas elgesys ar individualios savybės, tėra nepagrįstos prielaidos, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių bent kiek labiau tikėti, kad ieškovas nuo išrašymo iš ligoninės nesilaikė gydymo režimo, kad jis vartoto imuninę sistemą slopinančias medžiagas (alkoholį), patyrė traumą ar kontaktavo su auksinio stafilokoko nešiotoju. Ekspertizės metu nekonstatuota, kad kitos ligos, kuriomis sirgo ieškovas, yra priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusiomis komplikacijomis.
59. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygą neteisėtus veiksmus (neveikimą), daroma išvada, kad jie prisidėjo prie ieškovui (pacientui) kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo, nes, savalaikiai ir tinkamai pagal šiuolaikinį medicinos mokslo lygį ir gerą praktiką (kokybiškai) suteikus paslaugas, neatmestina, nes nėra paneigta, kad galima buvo sulaukti lengvesnių ligos neigiamų pasekmių, o ieškovui būtų tekę mažiau neigiamų išgyvenimų. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp virš minėtų atsakovių darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui (pacientui) kilusios žalos. Vertinant priežastinį ryšį atsižvelgiama į tai, kad ligoninių darbuotojų veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, nes ja buvo ieškovo liga.
60. Teismo nuomone, gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų netinkamas (nekokybiškas) suteikimas ieškovui, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK.6.246 straipsnio 1 dalis), yra įrodyta, taip pat patvirtintas tokios veikos (neveikimo) ryšys su pacientui (ieškovui) kilusiomis neigiamomis pasekmėmis sveikatai (CK 6.247 straipsnis), o atsakovių kaltės prezumpcija nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio
61. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos taip pat numato, kad pacientas, kiti asmenys turi teisę į žalos atlyginimą (13, 24 straipsniai).
62. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius; kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 ir kt.).
63. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį nustato atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir kompensacijos dydį mažinančius bei didinančius veiksnius: ieškovo liga sukelta ne dėl atsakovių veiksmų (neveikimo), tačiau dėl neteisėtų virš sprendime aptartų ligoninių profesionalių darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovui ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai, nepatogumai, ribojimai užsiimant įprastine darbine ir laisvalaikio veikla padidėjo; ieškovo nurodytas neturtinės žalos įvertinimas yra 30 000,00 Eur; žala padaryta pakenkimu vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių ieškovo sveikatai; ieškovui 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas 75 procentų netektas darbingumas pagal diagnozę G99.2, nuo 2018 m. balandžio 20 d. padidėjęs iki 80 procentų, dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito ir yra susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu; ieškovui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis; sveikatos būklės perspektyvos pagal medicininius duomenis, specialisto ir eksperto paaiškinimus ateičiai yra labiau neigiamos, sveikatos būklės prognozė bloga (trombuotų venų nepraeinamumas neatsistato); stuburo smegenų pakenkimas sąlygojo dubens organų sutrikimus, dėl ko ieškovas kateterizuojamas ir klizmuojamas, neteko potencijos; po gydymo laikotarpio ieškovas liko neišsaugojęs darbingumo; į atsakovių požiūrį į situaciją ir jos vertinimą; į priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos pobūdį ir galimų analogiškų pasekmių atsiradimą net ir gydytojams atlikus visus būtinus sveikatos priežiūros veiksmus ar įvykdžius visą reikalaujamą gydymo antibiotikais kursą; į ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, nes jis neteko apie 490,00 Eur pajamų iš nuolatinio darbo, atsirado papildomos išlaidos vaistams ir kitoms gydymo priemonėms; neigiami ilgalaikiai pergyvenimai paveikė šeimos narius ir artimuosius, nes dėl sutrikdytos sveikatos ieškovas savarankiškai nebegali užsiimti kasdieninė veikla, laisvalaikiu, pasirūpinti savimi, pateikti į įstaigas, nebegali prižiūrėti savo turto, rūpintis aplinka, senyvo amžiaus motina; padidėjo ieškovo socialinė atskirtis, nes tapo apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis; nekomplikuotas spondilodiscitas paprastai pagydomas laikotarpiu nuo 6 iki 8 savaičių, o nagrinėjamu atveju gydymas užtruko žymiai ilgiau; į atsakovių turtinę padėtį ir faktą, kad jų civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą apdrausta, draudimo suma 72 4423,00 Eur neviršija prašomos priteisti žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-114/2011, Nr. 3K-3-239-690/2015, Nr. 3K-7-255/2005 ir kt.).
64. Taigi, vadovaudamasis bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į konkrečią nagrinėjamą situaciją ir sprendimo 63 punkte nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad teisinga, protinga ir sąžininga kompensacija ieškovui yra 16 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 straipsnis).
Dėl turtinės žalos ir jos dydžio
65. Ieškinio dalis dėl 29 577,57 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama iš dalies dėl šių motyvų.
66. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
67. Ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovių solidariai 29 577,57 Eur turtinės žalos atlyginimą, susidedantį iš 28 167,62 Eur netekto darbo užmokesčio kompensacijos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., apskaičiuotą pagal jo gautą 489,50 Eur darbo užmokestį, 314,93 Eur netekto darbingumo pensiją už 161 mėnesį, taip pat 1293,84 Eur išleistų vaistams, kitoms medicininėms priemonės ir 116,11 Eur ieškovo sutuoktinės išleistų kelionės išlaidoms.
68. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomus įrodymus turtinės žalos atlyginimo dydžiui apskaičiuoti ir, patikslinęs šią reikalavimo dalį, nurodė, kad jo fiksuota netekto darbo užmokesčio dalis yra 489,50 Eur per mėnesį (pagal 2016 m. sausio – kovo mėnesio darbo užmokestį), mokama netekto darbingumo pensija nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio buvo nuo 314,93 Eur iki 398,32 Eur. Ieškovo nuomone, 2019 m. lapkričio 20 d. VšĮ Pasvalio PASPC pažymos Nr. R3-332 duomenys patvirtina, kad, jei jis būtų tebedirbęs vairuotoju, jo darbo užmokestis 2017 metais būtų padidėjęs iki 519,00 Eur, 2018 metais – iki 612,00 Eur, 2019 metais – iki 649,00 Eur ir toliau didėtų. Todėl už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ieškovas prašo priteisti ne 4189,97 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant fiksuotą 489,50 Eur darbo užmokesčio dydį, bet 7765,47 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant realų atlyginimų padidėjimo pokytį buvusioje darbovietėje. Tolesnį netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. ieškovas prašo priteisti vienkartine arba periodine išmoka, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį ir taikant indeksavimą, jei žala būtų priteista periodinėmis išmokomis.
69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą priklauso ieškovui, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti kitą įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą. Šią teismo teisę pagrindžia ir teismo vaidmuo žalos dydžio įrodinėjimo procese, atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, ypač įrodinėjimo prasme apsunkintame negautų pajamų priteisimo vienkartine išmoka procese, teismas gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, žalos atlyginimo būdą, jei pripažintų, kad, taikant konkretų žalos atlyginimo mokėjimo būdą, būtų geriau užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas bei užkirstas kelias nepagrįstam ieškovo praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).
70. Atsakovės turi pareigą atlyginti tik tą žalą, kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovių ligoninių veiksmais ir pasekmėmis ieškovui. Kaip jau sprendime minėta, ieškovo darbo užmokesčio dalies turtiniai praradimai yra priežastiniame ryšyje su atsakovių teiktų paslaugų netinkamumu, nes ekspertizės akte konstatuota, jog ieškovas neteko 80 procentų darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito ir kad netektas darbingumas yra susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu. Ieškovui 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas 75 procentų netekto darbingumo lygis iki 2018 m. balandžio 19 d. ir nuo 2018 m. balandžio 20 d. terminuotai iki 2020 m. balandžio 19 d. nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis. Kadangi po 2020 m. balandžio 19 d. netekto darbingumo lygis nenustatytas, nėra pagrindo žalos atlyginimą ieškovui bet kuria iš prašomų formų priteisti iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (pagal VSDFV interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę sueis pensijos amžius), nes neaišku, koks jis galimai bus nustatytas po šios datos.
71. Įvertinęs įrodymus apie ieškovo darbo užmokesčio dalies turtinius praradimus, teismas sprendžia, kad byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui 4737,05 Eur netektos darbo užmokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio. Dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, skirtų apskaičiuoti turtinės žalos dydžiui, teisingumo. VšĮ Pasvalio PASPC pateiktos pažymos duomenys patvirtina, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki nedarbingumo buvo 489,50 Eur per mėnesį (apskaičiuotas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 6.1 punktą). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. PE_SP8-1442, 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. VPE_SPIE-1395 ir sprendimo dėl pensijos dydžio naujinimo duomenų nustatyta, kad ieškovui nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo paskirta 314,93 Eur, o nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta 368,75 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. paskirta 398,32 Eur valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Šie duomenys pagrindžia 4737,05 Eur kompensacijos dydį.
72. Teismas vertina, kad nėra pakankamų pagrindų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. spalio mėnesio priteisti ieškovui vienkartinę netekto darbo užmokesčio išmoką 7765,47 Eur, o nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (pagal VSDFV interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę sueis pensijos amžius) priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį. Teismo nuomone, šis ieškovo pasirinktas žalos atlyginimo būdas nėra pakankamai pagrįstas realiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, nes pagrindiniai rodikliai grindžiami spėjimais, numatytais į ateitį ir prielaidomis. 2019 m. lapkričio 20 d. VšĮ Pasvalio PASPC pažymoje Nr. R3-332 nurodytas ne konkretaus asmens realus darbo užmokestis, bet atitinkamų kategorijų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, kuris kiekvienais metais priklausė ir galimai ateityje priklausys nuo šiuo metu negalimų nustatyti darbo užmokesčio fondo, darbuotojų skaičiaus, užimtų etatų skaičiaus ir kt. Tai, kad pagal 2019 m. lapkričio 20 d. VšĮ Pasvalio PASPC pažymą 2016 – 2019 metais GMP vairuotojams vidutinis darbo užmokestis didėjo nuo 524,00 Eur iki 656,00 Eur, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį konkretų darbo užmokestį būtų uždirbęs bei kad didėjimo tendencija išliks iki 2020 metų. Kaip minėta, ieškovui 80 procentų netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai iki 2020 m. balandžio 19 d. Skiriamos ieškovui netekto darbingumo pensijos dydis, atitinkamai – ir galimas būsimas ieškovo netekto darbo užmokesčio dydis, priklauso ne tik nuo ieškovo įgyto stažo ir draudžiamųjų pajamų, kurių dydžius galima nustatyti iš minėtų VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų, bet ir nuo atskirų būsimų mėnesių valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, būsimų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, kurių realaus dydžio bylos nagrinėjimo metu negalima nustatyti.
Dėl solidarios atsakovių prievolės
73. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Tas pats nurodoma ir CK 6.6 straipsnio 6 dalyje – preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.
74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrininkavimo siaurąja prasme objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir kt.).
75. Kaip jau sprendime nustatyta, abiejų atsakovių gydytojai neatliko visų galimų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę: esant indikacijoms kartoti stuburo krūtininės dalies KT tyrimą dinamikoje neatliko pakartotinio dar 2016 m. gegužės 19 d. neurochirurugo paskirto KT tyrimo ar svarstyto skirti MRT tyrimo, neužtikrino, kad ieškovas nuo ligos Th5-7 spondylodiscito būtų gydomas taikant efektyvų antibiotikoterapinį gydymo kursą antibiotikais ne trumpiau 6 savaites nuo 2016 m. gegužės 13 d.. Atsakovės VšĮ Panevėžio respublikinės ligoninės darbuotojų veiksmai įtakojo ir apsprendė kitos atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės darbuotojų supratimą, kad visas antibiotikoterapijos kursas turėjo trukti keturias savaites, nes šios ligoninės gydytojai vykdė 2016 m. gegužės mėn. 27 d. epikrizėje (siuntime) nurodytas rekomendacijas „Tęsti AB, nuskausminančius p/r, Omeprazol, esant reikalui atlikti kolonoskopiją“, kuriose aiškiai ir tiksliai nebuvo nurodyta bendra gydymo antibiotiku Ceftriaksonu kurso trukmė; neurochirurgo J. T. nurodymas - „a/b terapija min. 4 sav“ taip pat net teismo ekspertizę atlikusių profesionalių ekspertų buvo suprastas dvejopai, nes nebuvo aiškiai nurodyta nuo kada tas 4 savaites skaičiuoti. Iš kitos pusės, atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai turėjo visas galimybes konsultuotis su kitos atsakovės gydytojais, gydžiusiais ieškovą, ar kitais specialistais, tuo labiau, kad ligoninėje nedirbo specialistas neurologas, ligoninės neturėjo parengto spondylodiscito gydymo algoritmo, o pacientą su Th5-7 spondylodiscito diagnoze gydė pirmą kartą (gydytojos D. S. parodymai). Esant tokioms aplinkybėms, negalima nustatyti ir atriboti konkrečios atsakovės konkrečių dalinės atsakomybės ribų, todėl taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.
76. ieškovas iš atsakovių taip pat prašė priteisti 1293,84 Eur, kuriuos išleido vaistams, kitoms medicininėms priemonės ir 116,11 Eur, ieškovo sutuoktinės išleistų kelionės išlaidoms. Byloje pateikti įrodymai (kvitai, čekiai, mokėjimo nurodymai ir kt.) patvirtina, kad tokios išlaidos buvo. Tačiau, teismo nuomone, byloje nepateikta patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad išlaidos vaistams, kitoms priemonėms ir reikmėms yra žala, kurią ieškovas patyrė būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atskirti, kurios išlaidos patirtos gydyti ieškovo ligoms, kurios nesusiję su atsakovių veiksmų (neveikimo) neteisėtumu, o kurios yra priežastiniame ryšyje su atsakovių neteisėta veika (neveikimu).
77. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
78. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies 20 737,05 Eur ir teismo sprendimas priimamas ieškovo naudai, tai iš atsakovių valstybei priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 puntas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
79. Ieškovas šioje byloje turėjo 932,00 Eur ekspertizės išlaidų, 1090,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė – 980,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Abiejų šalių išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
80. Kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
81. Kadangi ieškovo ieškinys, kurio kaina buvo 59 577,57 Eur, tenkinamas iš dalies 20 737,05 Eur arba apie 35 procentais, tai atsakovės ieškovui turi sumokėti po 163,00 Eur ekspertizės išlaidų, po 191,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o ieškovas atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninei - 637,00 Eur, atlikus įskaitymą, 283,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 285, 286 straipsniais
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovės Viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) ir iš atsakovės Viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės (juridinio asmens kodas 190583596) ieškovui K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4737,05 Eur turtinei žalai atlyginti, 16 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (20 737,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinė ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) ieškovui K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 354,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei (juridinio asmens kodas 190583596) 283,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovių Viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) ir Viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės (juridinio asmens kodas 190583596) į valstybės biudžetą po 311,00 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė