Civilinė byla Nr. e2A-248-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22899-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.2.6.10 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VEIKA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Š. ir J. Š..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VEIKA“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ 750 000 Eur paskolos sumą, 28 664,38 Eur palu?kanu?, 152 250 Eur delspinigiu?, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė, o atsakovė gavo 750 000 Eur paskola?, numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2019 m. vasario 14 d. Už naudojimąsi gauta paskola atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 4,50 procentu? dydz?io metines palu?kanas. Ieškovė nustatytu terminu paskolos negra?z?ino, yra sumoke?jusi 7 304,79 Eur palu?kanu?.
2. Atsakovė UAB „FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė sumaz?inti netesybas iki 0,02 proc. uz? kiekviena? prievolės paz?eidimo diena? nuo pradelstos sumos, taikyti sutrumpinta? 6 me?nesiu? ies?kinio senaties termina? reikalavimui de?l netesybų priteisimo ir is?de?styti teismo sprendimu priteistinos sumos (paskolos sumos, palu?kanu? ir netesybu?) moke?jima? devyniems me?nesiams lygiomis dalimis skaic?iuojant nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 750 000 Eur paskolos sumą, 28 664,38 Eur palu?kanu?, 138 000 Eur delspinigiu?, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 916 664,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iki paskolos sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, t. y. iki 2019 m. vasario 14 d., ieškovei iš viso sumokėjo 7 304,79 Eur palūkanų, likdama skolinga 750 000 Eur už negrąžintą paskolą, 28 664,38 Eur palūkanų ir 152 250 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 203 dienas, taikant 0,1 proc. dydžio normą už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės pripažįsta neįvykdytą sutartinę prievolę ir pareigą grąžinti 750 000 Eur paskolą iki 2019 m. vasario 14 d., sutinka su reikalaujama 28 664,38 Eur palūkanų suma.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo. Atsakovės teigimu, ieškovės prašomas priteisti netesybu? dydis yra neproporcingai didelis, iškreipia sutarties s?aliu? interesu? pusiausvyra? ir ju? teisiu? / pareigu? balansa?, todėl turi būti mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė savo prašymą taip pat grindžia ieškovės nesąžiningu elgesiu, atkreipė dėmesį į prievolės dydi? ir jos santyki? su netesybų? dydžiu, ieškovės (ne)patirtus nuostolius.
6. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties 5.3 papunkčiu šalys patvirtino, jog, atsižvelgiant į paskolos sutarties prigimtį, jos sudarymo aplinkybių visumą, atsakovės įsipareigojimų vykdymas laiku yra esminė paskolos sutarties sąlyga, todėl šalys, atskirai aptarusios 5.1 papunktyje nurodytų delspinigių dydį bei dėl jo susitarusios, laikė jį protingu, sąžiningu, teisingu ir atitinkančiu šalių interesus.
7. Teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės veiksmai kreipiantis į antstolį dėl skolos išieškojimo pagal paskolos sutartį iš trečiųjų asmenų ir kreipiantis ieškiniu dėl skolos priteisimo, nelaikytini nesąžiningais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Teismas pažymėjo, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu, pagal kurį užvestoje civilinėje byloje yra priimamas teismo sprendimas, negali būti prilyginamas išieškojimo veiksmų atlikimui. Draudžiamas yra tik tos pačios pinigų sumos išieškojimas dvigubai. Be to, išieškojimo mastas turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Teismas pažymėjo, kad atskiri veiksmai vykdomojoje byloje teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir dėl jų, kaip ieškovės neteisėto elgesio prielaidų, išsamiau nepasisakė.
8. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad prašoma priteisti netesybų suma sudaro 20 proc. paskolos sumos, 22,18 proc. visos atsakovės, kaip verslo subjekto, rinkos vertės, virs? 17 proc. visu? atsakovės 2018 metais gautu? pajamu? (881 029 Eur) ir gerokai viršija atsakovės 2018 metais gauta? gryna?ji? pelna? (120 528 Eur). Teismas, įvertinęs šiuos argumentus, sprendė, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, turėjo įvertini savo finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl šios aplinkybės negali būti panaudotos prieš kitą verslo subjektą, sąžiningai vykdžiusį paskolos sutartį. Šalys paskolos sutarties 5.3 papunktyje patvirtino, kad dėl paskolos sutarties 5.1 papunkčio buvo realiai tartasi, t. y. atitinkama paskolos sutarties nuostata, numatanti sutartinės civilinės atsakomybės formą, ieškovės nebuvo įtraukta į paskolos sutartį vienašališkai. Šalys sutartą netesybų dydį laikė protingu ir atitinkančiu abiejų šalių interesus, t. y. tiek atsakovės interesą operatyviai gauti paskolą apyvartinėms lėšoms papildyti, tiek ieškovės interesą gauti piniginę satisfakciją netesybų forma atsakovei netinkamai vykdant paskolos sutartį.
9. Teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad atsakovė paskolos galiojimo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pavyzdžiui, įvykdė teismo įsakymu priteistą 50 000 Eur dydžio skolą Ridui Žuliui, taip pat vykdė įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, taigi sprendė, jog netiesiogiai pati atsakovė prisidėjo prie to, kad ginčo paskolos suma mažinama nebuvo, atitinkamai, netesybos didėjo.
10. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė nepagrindžia ir neįrodinėja savo patirtu? nuostoliu? de?l atsakovės nei?vykdytos prievole?s dydz?io.
11. Teismas taip pat rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji patiria neigiamus padarinius dėl negrąžintos paskolos ir negali disponuoti šia iš esmės didele suma. Teismas pažymėjo, kad paskolos suma gerokai viršija prašomas sumažinti netesybas, kurias kaip neproporcingai dideles įvardija atsakovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo tarp šalių nei dėl netesybų dydžio, nei dėl jų realumo iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š., veikdamas kaip atsakovės atstovas, žadėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš paskolos sutarties, mokėtinų sumų nediferencijuodamas.
12. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog šalių sulygtos netesybos yra neprotingai didelės, taigi nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydžio nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc., tokiu būdu paneigiant sutarties laisvės principą, kurį įgyvendindamos šalys buvo išreiškusios valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
13. Teismas iš ieškovės į bylą pateiktos 2019 m. rugsėjo 6 d. skolos, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės nustatė, kad 152 250 Eur netesybų suma apskaičiuota taikant 0,1 proc. delspinigių dydį nuo laiku nesumokėtos 750 000 Eur paskolos sumos už 203 dienas. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą delspinigiai gali būti priteisiami tik už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo, o ieškovė reiškia reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d., kada suėjo paskolos grąžinimo terminas, iki 2019 m. rugsėjo 6 d., kada buvo pareikštas ieškinys (203 dienos), viršijantį sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, teismas atsakovės prašymą dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir delspinigius skaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (184 dienos) ir sumažino priteistiną delspinigių sumą nuo 152 250 Eur iki 138 000 Eur, nepaisant ilgesnės atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimo trukmės. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas atnaujinti sutrumpinta? 6 me?nesiu? termina? yra nepagrįstas, kadangi įstatyme aiškiai numatyta, jog delspinigiai gali būti priteisiami tik už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo.
14. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad atsakovei buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nutartyje teismas nurodė, kad atsakovė vykdo pelningą veiklą ir realiai disponuoja 1 577 670,59 Eur vertės turtu. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė viso proceso metu įrodinėjo, jog artimiausiu metu gaus piniginiu? le?s?u? pagal sutartį, sudarytą su Kinijos Liaudies Respublikos bendrove, ir atsiskaitys su ieškove, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, jog sandoris su „China Minsheng Investment Group“ faktiškai būtų įvykęs ir atsakovė turėtų realią galimybę visiškai atsiskaityti su ieškove. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą, todėl jo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB ,,FINANCIAL MANAGEMENT GROUP“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria is? atsakovės ies?kovės naudai priteista 138 000 Eur delspinigių, prašė sumažinti ies?kovės reikalaujamas priteisti netesybas iki 0,02 proc. dydžio nuo pradelstos sumos už kiekvieną pažeidimo dieną; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą numatant, kad visų teismo sprendimu is? atsakovės ies?kovės naudai priteistų sumų mokėjimas is?dėstomas devyniems mėnesiams lygiomis dalimis, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nors netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo nereikia įrodinėti, tačiau asmuo nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Ieškovė nenurodė, negrindė ir niekaip neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dėl atsakovo neįvykdytos prievolės dydžio. Vertinant tai, kad byloje nėra dokumentų, jog ieškovė patyrė nors minimalius nuostolius, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad esminė netesybų funkcija yra kompensuojamojo pobūdžio, darytina išvada, kad ieškovės reikalaujama priteisti netesybų suma negali būti laikoma protinga ir adekvati, toks netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, dėl to netesybų mažinimo pagrindas neabejotinai egzistuoja.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats ėmėsi ieškoti argumentų ir prielaidų, pagrindžiančių ieškovės nuostolius. Toks pirmosios instancijos teismo motyvas vertintinas kaip nukrypimas nuo šalių rungtyniškumo principo civiliniame procese, nes teismas perėmė ieškovės įrodinėjimo pareigas ir pats ex officio (savo iniciatyba) ėmė daryti prielaidas dėl to, kad ieškovė galimai patyrė nuostolių. Tai vertintina kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, teismui sprendžiant dėl netesybų mažinimo klausimo, kuris nulėmė neteisingą ir nepagrįstą teismo išvadą, kad netesybos nemažintinos.
15.3. Atsakovė savo prašymą mažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas grindė ne tik aplinkybe, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė (taigi nepatyrė) jokių nuostolių dėl prievolės grąžinti paskolos sumą pažeidimo, bet taip pat ir kitais pagrindais: dėl ieškovės nesąžiningo elgesio; dėl atsakovės elgesio (jos dedamų maksimalių pastangų grąžinti paskolą ir bendradarbiavimo); prievolės dydžio ir jos santykio su netesybų dydžiu.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės elgesys šalių sutartiniuose santykiuose yra sąžiningas. Ieškovė, dar besitęsiant deryboms dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo ir perdavė jį antstoliui vykdyti. Ieškovė, pasirinkusi reikalauti, kad paskolos sutartį įvykdytų tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kartu pareikšdama ieškinį atsakovei dėl pagrindinės prievolės įvykdymo, elgėsi nesąžiningai. Be to, nors teismas ir įvertino atsakovės bankroto bylos medžiagą, tačiau neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad ieškovė, kreipdamasi dėl atsakovė bankroto, tokiu būdu darė spaudimą atsakovei.
15.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės elgesio, o būtent, kad atsakovė, matydama, jog laiku negalės grąžinti paskolos sumos, bendradarbiavo su ieškove, derėjosi dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, dėjo maksimalias pastangas, kad gautų piniginių lėšų paskolos grąžinimui iš trečiųjų asmenų. Dėl atsakovės pastangų buvo pasirašyta sutartis su Kinijos Liaudies Respublikos bendrove „China Minsheng Investment Group“, buvo sutarta, kad atsakovei bus suteikta 2 000 000 Eur dydžio paskola penkerių metų terminui. Visgi ši sutartis nebuvo įvykdyta dėl prasidėjusios COVID-19 krizės. Taigi, nepaisant atsakovės dedamų pastangų, piniginių lėšos paskolos grąžinimui gauti nepavyko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl susiklosčiusios nepaprastosios padėties.
15.6. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovės 2018 metais gautas pajamas, grynąjį pelną, atsakovės, kaip verslo vieneto, vertę, patvirtinta, kad ieškovės reikalaujamų netesybų suma yra itin didelė ir reikšminga atsakovei, o jos priteisimas atsakovei sukeltų skaudžias finansines pasekmes – ne tik apsunkintų visą atsakovės veiklą, bet galimai prisidėtų prie jos veiklos nutraukimo ir galimo nemokumo, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino.
15.7. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu niekada neteigė, kad yra nemoki. Atsakovė teismui paaiškino, kad neturi apyvartinių lėšų, dėl to ir negali atsiskaityti su ieškove, tačiau bando vykdyti veiklą ir iš gaunamų lėšų dengti finansinius įsipareigojimus. Teismo sprendimas iš karto sumokėti visą priteistą sumą galimai nulemtų jos nemokumą, nes atsakovė būtų priversta stabdyti savo veiklą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad šiai dienai atsakovė turi turto, neįvertino aplinkybės, kad didžiąją šio turto dalį sudaro prestižas, kuris yra nelikvidus. Jokie civilinių bylų Nr. B2-1045-661/2020 ir Nr. 2-468-781/2020 duomenys nepatvirtina, kad atsakovė turi piniginių (apyvartinių) lėšų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, yra nepagrįsta.
15.8. Dėl kilusio ekonomikos sulėtėjimo ir nežinomybės, atsakovei itin sumažėjo galimybių iš trečiųjų asmenų greitai gauti piniginių lėšų, reikalingų atsiskaityti su ieškove. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.
16. Ieškovė UAB ,,VEIKA“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
16.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškovei neatliko jokių mokėjimų, susijusių su byloje neginčijamų prievolių (paskolos, palūkanų ir kt.) vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka gali trukti iki 12 mėnesių, neabejotina, kad pateikdama apeliacinį skundą atsakovė nesąžiningai vengia ir siekia atidėti arba apskritai išvengti neginčijamų prievolių įvykdymo.
16.2. Patirtų nuostolių faktas ar dydis nėra absoliuti sąlyga sprendžiant klausimą dėl netesybų mažinimo. Netesybų mažinimo klausimą bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti, ar netesybos yra aiškiai per didelės, ir sprendimas priimamas individualiai, konkrečios bylos kontekste, atsižvelgiant į specifines tos bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai, kurie paneigtų ginčijamame sprendime pateiktą bylos aplinkybių vertinimą ir teismo išvadas bei galėtų patvirtinti, kad priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė įrodinėjo dėl neįvykdytos prievolės patirtus faktinius nuostolius, ar ne, vertinant šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo išvados dėl delspinigių mažinimo nėra pagrįstos ar teisingos.
16.3. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, visapusiškai įvertino bylos aplinkybių visumą (t. y. paskolos sudarymo aplinkybes ir sąlygas, šalių elgesį, argumentus dėl delspinigių dydžio ir kt.), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16.4. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas perėmė įrodinėjimo pareigas ir ex officio ėmė daryti prielaidas apie ieškovės patiktus nuostolius. Teismas rėmėsi ieškovės dublike išdėstytais argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovė jau daugiau nei 8 mėnesius negrąžina paskolos bei ja naudojasi lengvatinėmis sąlygomis, parodo ieškovės patiriamus neigiamus padarinius, ieškovei negalint laisvai disponuoti šia iš esmės didele suma. Atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės prigimtį, yra sudėtinga apskaičiuoti faktinius patirtus nuostolius, tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, pats prievolės neįvykdymo faktas, lemiantis ieškovės negalėjimą naudotis aiškiai apibrėžta pinigų suma, patvirtina ieškovės patiriamus nuostolius.
16.5. Jokie atsakovės nurodomi ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi. Trečiųjų asmenų byloje išduotų vekselių pateikimas vykdymui negali būti laikomas nesąžiningu ieškovės elgesiu ir neturi įtakos netesybų mažinimui, apeliaciniame skunde ši aplinkybė nėra paneigta. Atsakovė taip pat nenurodo, kuo grindžia savo teiginį, kad ieškovė, pasikreipusi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tai naudojo kaip spaudimo priemonę. Teikdama minėtą pareiškimą, ieškovė sąžiningai įgyvendino teisės aktų numatytą savo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisę inicijuoti skolininko bankroto bylą. Kaip jau minėta, atsakovė, nors ir neginčydama prievolės grąžinti paskolą, nėra įvykdžiusi jokios šios prievolės dalies. Šioje situacijoje ieškovė pagrįstai manė, kad atsakovė su ja neatsiskaito, nes yra nemoki, todėl ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
16.6. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji yra moki. Tačiau ji nėra įvykdžiusi jokios ginčijamos paskolos dalies ir tai įrodo būtent atsakovės nesąžiningumą. Be to, nesėkmingos atsakovės pastangos (net jei jos ir realios) gauti lėšų paskolos grąžinimui negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų mažinimo ar paneigti ieškovės teisę gauti sutartas netesybas.
16.7. Atsakovė apeliaciniame skunde lygina priteistos delspinigių sumos dydį su įvairiais savo finansiniais rodikliais (pelnu, pajamomis) bei pačios atsakovės verte. Šie argumentai nėra reikšmingi sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, kadangi atsakovė, žinodama savo finansinę padėtį bei galimybes, laisva valia siekė gauti ir gavo paskolą, kuri, kaip pati nurodo, viršija atsakovės vertę. Būtent atsakovė elgiasi nesąžiningai, t. y. atsakovei gaunant paskolą, jos finansinė padėtis nekėlė abejonių ir jos atsakovė nelaikė per didele. Tuo tarpu atėjus laikui paskolą grąžinti, atsakovė savo turtinę padėti naudoja kaip argumentą dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumažinimo. Tokia pozicija yra nepagrįsta ir nesąžininga, todėl teismas ją pagrįstai atmetė.
16.8. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Jokių specifinių ar išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, atsakovė nenurodė. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kiek faktiškai laiko atsakovė turėjo įvykdyti savo prievoles, papildomo laiko suteikimas dar labiau užvilkintų ieškovės galimybes atgauti paskolą. Atsakovė nenurodė, kokiu būdu sprendimo išdėstymas turės teigiamos įtakos atsakovės galimybėms grąžinti paskolą. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie konkretūs būdai, priemonės ar aplinkybės, kurie patvirtintų išdėstyto sprendimo įvykdymo realumą. Dėl šios priežasties atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai laikytini deklaratyviais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl netesybų sumažinimo
18. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
19. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).
20. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
21. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas iš esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.
22. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 40, 43 punktus). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tai, jog ieškovė neįrodinėjo nuostolių dydžio, yra pagrindas laikyti, kad ieškovė nepatyrė net minimalių nuostolių, taigi reikalaujama priteisti netesybų suma negali būti laikoma protinga ir adekvati. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės negalėjimas disponuoti didele pinigų suma daugiau nei 19 mėnesių laikytinas nuostoliu, kadangi ieškovė negalėjo šių lėšų nei naudoti apyvartoje, nei perskolinti, tačiau konkretaus nuostolių dydžio nenurodymas šiuo konkrečiu atveju per se (savaime) neįrodo, kad šalių sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vienas iš susitarimo dėl netesybų dydžio tikslų yra tas, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Taigi, kai abi šalys yra verslininkai, o netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos, besąlygiškai reikalaujant, kad kreditorius įrodinėtų patirtų nuostolių dydį, neatitiktų netesybų instituto tikslo ir paskirties, sudarytų sąlygas skolininkui vilkinti patį procesą ir vengti prievolių vykdymo.
24. Kaip jau buvo minėta anksčiau, abi sutarties šalys yra verslininkės, dėl 750 000 Eur dydžio paskolos buvo susitarta ganėtinai trumpam terminui – nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m vasario 14 d., t. y. 6 mėnesių laikotarpiui, todėl, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendime, tinkamas sutarties vykdymas buvo esminė sutarties sąlyga, ekspressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta pačioje paskolos sutartyje. Paskolos sutarties 5.3 papunktyje šalys pažymėjo, kad paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymas yra esminė šios sutarties sąlyga, todėl šalys atskirai aptarė delspinigių dydį ir dėl jo susitarė, laiko jį protingu, sąžiningu ir teisingu, visiškai atitinkančiu šalių interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šio sutarties punkto nesuprato ar sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, suklydimo. Taigi teisėjų kolegija laiko, kad šalių aptartas delspinigių dydis atitiko tikrąją šalių valią ir interesus.
25. Pagal paskolos sutartį atsakovė neįsipareigojo mokėti periodinių įmokų, o visą skolą kartu su paskaičiuotomis palūkanomis įsipareigojo grąžinti 2019 m. vasario 14 d. (paskolos sutarties 3.2 papunktis), taigi ir netesybos pradėtos atsakovei skaičiuoti tik nuo 2019 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 56). Byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė 2018–2019 metais vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais – AB „Swedbank“, Ridu Žuliu ir kitais, iš viso sumokėdama jiems ženkliai didesnes sumas, negu buvo sumokėjusi ieškovei. Taigi atsakovė, žinodama, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. prasidės netesybų skaičiavimas, jokia apimtimi nedengdama skolos ieškovei, galėjo ir turėjo numatyti iš to atsirasiančias pasekmes ir iš esmės su tokiomis pasekmėmis sutiko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama pakeisti paskolos sutarties sąlygas dėl netesybų. Priešingai, nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad A. Š., veikdamas kaip atsakovės atstovas, žadėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš paskolos sutarties, mokėtinų sumų nediferencijuodamas.
26. Atsakovės teigimu, egzistuoja ir kiti pagrindai mažinti priteistinas netesybas, o būtent, ieškovės nesąžiningas elgesys, atsakovės dedamos maksimalios pastangos grąžinti paskolą bei neproporcingas prievolės dydžio ir ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų dydis. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir įvertino kiekvieną argumentą, kuriuo atsakovė įrodinėjo netesybų mažinimo pagrindus, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės tik kartoja tuos pačius motyvus, siekia kitokio jos argumentų vertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo šiuo aspektu nenurodo.
27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės kreipimasis dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo ir kreipimasis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ieškovės elgesys, kadangi šiuo atveju ieškovė tik gina savo turtinius interesus. Civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 750 000 Eur paskolos sumą ir 28 664,38 Eur palu?kanu?, todėl ieškovės siekis įstatymų leistinomis priemonėmis atgauti šias sumas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Be to, atsakovės argumentai, kad dar besitęsiant šalių deryboms dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, ieškovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo, yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad šalys derėjosi dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, priešingai, iš susirašinėjimo tarp trečiojo asmens A. Š. ir ieškovės atstovo matyti (1 t., b. l. 145–150), kad atsakovė nurodė sprendžianti problemas dėl finansavimo, tačiau apie paskolos termino pratęsimą kalbama nebuvo. Be to, vykdomasis įrašas pagal vekselį buvo išduotas 2019 m. balandžio 1 d. Į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp šalių 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. gegužės mėnesį. Taigi byloje nėra duomenų, kad tarp šalių vyko realios derybos iki ieškovei kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo.
28. Aplinkybė, kad atsakovė ieškojo finansavimo šaltinių siekdama grąžinti ieškovei paskolą, yra normalus, įprastas elgesys ir negali būti vertinamas kaip sąlyga mažinti šalių sulygtą netesybų dydį. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors atsakovė ir laikėsi bendradarbiavimo pareigos sutartiniuose teisiniuose santykiuose, informuodama ieškovės atstovą apie finansinių sunkumų galimą sprendimą, tačiau nėra pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip pakankamos netesybų dydžiui mažinti, kadangi per minėtą laikotarpį, kurį ieškovė buvo sutikusi palaukti skolos grąžinimo, atsakovė neatliko net minimalių mokėjimų pagal paskolos sutartį. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad finansavimo nepavyko gauti dėl Kinijoje prasidėjusios COVID-19 krizės, neteikia šių pirmosios instancijos teismo išvadų vertinti kitaip.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys dėl paskolos suteikimo tarėsi 2018 metų rugpjūčio mėnesį, o atsakovė, prašydama mažinti netesybas, taip pat remiasi 2018 metų įvairiais finansiniais dydžiais ir rodikliais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, turėjo įvertinti savo finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl aplinkybė, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos sudaro ženklią atsakovės gaunamų pajamų bei atsakovės, kaip verslo subjekto, rinkos vertės dalį, negali būti panaudota prieš kitą paskolos sutarties šalį, sąžiningai vykdžiusią paskolos sutartį.
Dėl sprendimo išdėstymo
30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
31. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).
32. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteista visa skola, įvykdymas iš karto sąlygotų itin sunkias finansines pasekmes, tikėtina, net atsakovės nemokumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esantys duomenys ir kitų civilinių bylų medžiaga patvirtina, jog atsakovė yra moki, veikia pelningai, disponuoja 1 577 670,59 Eur vertės turtu (jau atėmus debitorių skolas ir prestižo vertę, iš kurios realiai negali būti dengiami įsipareigojimai). Kadangi atsakovė vykdo konsultacinę veiklą – teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, teisines paslaugas, konsultuoja mokesčių ir kitais klausimais (1 t., b. l. 17), byloje nėra duomenų, kad turtas, kuriuo atsakovė disponuoja, yra tiesiogiai reikalingas jos veiklai vykdyti, taigi nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovė finansinė padėtis neleidžia įvykdyti viso sprendimo iš karto.
34. Nors atsakovė akcentuoja, kad neturi apyvartinių lėšų, iš kurių siekia vykdyti priimtą sprendimą, tačiau, viena vertus, neįrodo, kad tokių lėšų pakankamai turės ateityje. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė dar 2018 metais skolinosi iš ieškovės 750 000 Eur apyvartinėms lėšoms (paskolos sutarties 1.2 papunktis), tačiau iki šiol nėra jų grąžinusi, kita vertus, atsakovė ignoruoja pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ji disponuoja 1 577 670,59 Eur vertės turtu, ir nenurodo bei nepagrindžia, kodėl ieškovės finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas iš kito atsakovės turimo turto. Taigi teisėjų kolegija laiko neįrodyta aplinkybę, kad egzistuoja prielaidos spręsti dėl būtinumo išdėstyti teismo sprendimą.
35. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad skolininkė bando geranoriškai rasti lėšų atsiskaityti su ieškove. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad terminas skolai grąžinti suėjo 2019 m. vasario 14 d., ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2019 m. liepos 31 d., tačiau nei sutartu laiku, nei vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovė su ieškove neatsiskaitė net iš dalies, nors iš esmės tiek skolą, tiek apskaičiuotas palūkanas pripažino. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovės lūkesčius kuo greičiau atgauti skolą, taip pat pažeistų šalių pusiausvyros principą, kadangi atsakovė, neatlikusi nei vieno mokėjimo pagal paskolos sutartį, įgytų nepagrįstą pranašumą ir toliau disponuotų ieškovei priklausančia itin didele pinigų suma.
36. Be to, teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi leista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 750 000 Eur paskolos suma ir 28 664,38 Eur palu?kanu?, vykdyti skubiai, civilinėje byloje išduotas vykdomasis raštas. Šios nutarties atsakovė neskundė.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo institutą, pagrįstai sprendė, kad šalių sulygtos netesybos nėra neprotingai didelės, taigi nėra pagrindo jas mažinti iki atsakovės prašomo 0,02 procento dydžio, kadangi, priešingu atveju, būtų paneigtas sutarties laisvės principas, kurį įgyvendindamos šalys aiškiai išreiškė valią ir prisiėmė atsakomybę dėl netinkamo prievolių vykdymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė procesinės teisės normas, paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, teisingai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis