Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-07][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1091-314-2018].docx
Bylos nr.: e2-1091-314/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB "Lietuvos draudimas" 110051834 Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 188659752 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
UAB "Eurokortas" 126284434 trečiasis asmuo
UAB "Durisota" 126148199 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Turtinė žala
Pastatų draudimas
Gyvenamųjų pastatų draudimas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Deliktinė atsakomybė
Draudimo rūšys
Namų ūkio turto draudimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Žala
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių restruktūrizavimas
Įmonių restruktūrizavimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Civilinės atsakomybės rūšys
Turto draudimas
Galutinis sprendimas
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Civilinė atsakomybė
Draudimas

?

Civilinė byla Nr. e2-1091-314/2018

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00014-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2; 3.2.6.5

 (S)

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                

2018 m. lapkričio 7 d.

Druskininkai

 

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,

sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovų atsakovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Durisota“ atstovui direktoriui Mindaugui Kuneikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. V. ir Y. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Eurokortas“ ir UAB „Durisota“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų A. V. ir Y. V. solidariai 1 295,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 5 d. iš (duomenys neskelbtini), esančio buto, priklausančio A. V. ir Y. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, aplietas vandeniu (duomenys neskelbtini), butas, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kompensuodama (duomenys neskelbtini) patalpų sugadinimo padarytą žalą, draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 295,20 Eur dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą remiantis programos „Sistela“ duomenimis, ir turi reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. (duomenys neskelbtini) butas aplietas dėl šildymo sistemos (ventilio) gedimo (duomenys neskelbtini) bute, kuriame esanti šildymo įranga skirta tik šio buto šildymui, jame nėra bendro naudojimo šildymo įrangos. Namo statytojas UAB „Eurokortas“ informavo, kad po avarijos kreipėsi į namo statybos rangovus, kurie gedimo nepašalino, nes namas pastatytas 2009 metais, o avarijos metu buvo pasibaigusi rangovo suteikta 5‑ių metų garantija.

Teismo posėdyje ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovei 2015 m. kovo 2 d. gavus informaciją iš draudėjo atstovo apie įvykį, kuris galėtų būti pripažintas draudžiamuoju, žalų ekspertas vertintojas 2015 m. kovo 5 d. nuvyko į vietą apžiūrėti ieškovės apdraustų patalpų, įvertinti padarytos žalos mąstą, jį fiksuoti ir atitinkamai buvo surašytas turto sugadinimo‑sunaikinimo aktas, padarytos foto nuotraukos ir stengiamasi išsiaiškinti vietoje preliminarias žalos atsiradimo aplinkybes. Priežastis, jog butas buvo užlietas buvo iš bendro namo stovo nustatyta buvo preliminariai, žalų ekspertui vertintojui būnant vietoje, o vėliau žalos atsiradimo priežastys buvo tikslinamos ir paaiškėjo, jog užpylimas įvyko iš atsakovams priklausančio buto, dėl buto inžinerinės įrangos defekto, t. y. dėl šildymo sistemos ventilio gedimo atsakovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ši įranga yra skirta tik atsakovams priklausančio buto šildymui, taigi avarijos priežastis buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų atsakomybės ribose, todėl ieškovė ir reiškia reikalavimą atsakovams.

Atsakovai A. V. ir Y. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam subjektui, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne dėl jų kaltės ir jie nėra atsakingi dėl kilusios žalos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl šildymo sistemos (ventilio) gedimo, kuris skirtas jų butui (duomenys neskelbtini), aptarnauti, o gedimas įvyko šildymo sistemoje, kuri aptarnauja tik jiems priklausantį butą, tačiau tokie teiginiai jų nuomone yra neįrodyti, nepagrįsti ir prieštarauja net pačios ieškovės pridėtiems dokumentams. Nurodė, kad užpylimas įvyko dėl bendros namo inžinerinės sistemos gedimo, o jie nėra atsakingi ir jokiomis priemonėmis negalėjo kontroliuoti vandens spaudimo ar pažeisti ventilio, be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad vandens stovas nuosavybės teise priklausytų butų savininkams ir, kad gedimo sistema buvo skirta išimtinai jų buto aptarnavimui. Nurodė, kad vandens stovas yra viso namo inžinerinės įrangos (vandentiekio, kanalizacijos tinklų) dalis, jis susijęs su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu bei yra bendra namo inžinerinė konstrukcija, o už šios įrangos nuolatine techninę priežiūra (eksploataciją) yra atsakingas namo administratorius UAB „Eurokortas“, kuris neatliko stovo profilaktinės priežiūros ir laiku nepastebėjo bei nepašalino gedimo ar nepastebėjo trūkumų. Pažymėjo, kad jiems priklausančiame bute nebuvo jokio vandens nutekėjimo, vandens sankaupos, lašėjimo, dėl kurios būtų galėję pastebėti gedimą, todėl nebūdami specialistais vandentiekio stovo nesandarumo, padidėjusio slėgio ar kito nedidelio gedimo net ir negalėjo pastebėti, juo labiau, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pakankamai naujos statybos (2009 m.). Atkreipė dėmesį, jog turto sunaikinimo, sugadinimo aktas buvo surašytas praėjus dviem mėnesiams po įvykio, t. y. 2015 m. kovo 5 d., ir ieškovės veiksmai yra nepaaiškinami ir kelia pagrįstų abejonių, ar visi sugadinimo akte konstatuoti nuostoliai iš tiesų įvyko dėl 2015 m. sausio 5 d. vandentiekio stovo trūkimo ar buvo nulemti kitų veiksnių, įvykusių per minėtų dviejų mėnesių tarpą. Pažymėjo, jog byloje nėra jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio ieškovės sumokėtą 1295,20 Eur draudimo išmoką aplieto buto, (duomenys neskelbtini), savininkui L. B., o lokalinėje sąmatoje nurodyta 774,92 Eur suma, tačiau ieškovės pridėti dokumentai nepatvirtina nei žalos dydžio, nei padarytos žalos masto, nei draudimo išmokos išmokėjimo fakto, o sąmatoje nepagrįstai ir absoliučiai nesuprantamai priskaičiuota eilė mokesčių, dėl kurių darbų kaina nepagrįstai išaugo, todėl mano, kad ieškovė išmokėdama draudimo išmoką abejotinomis aplinkybėmis pagal nepagrįstą lokalinę sąmatą pati prisiėmė riziką dėl trečiajam asmeniui išmokėtos nepagrįstai didelės draudimo išmokos. Be to, nurodė, kad ieškovė neįrodinėja jų neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o byloje nėra jokių duomenų, kad vandens stovas trūko ir pradėjo leisti vandenį būtent jiems priklausančiame bute, todėl šioje situacijoje jų kaltės nėra, taip pat nėra ir kitų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų A. V. ir Y. V. atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų pagrindu prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškinys yra pareikštas po trijų metų, nieko neištyrus ir nenustačius. Byloje nepateikta jokių įrodymų, aktų, namo administratoriaus dokumentų, kurie patvirtintų, kokia padėtis buvo 2015 m. sausio 5 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kas ir iš kur buvo aplieta. Pranešimas apie įvykį draudimo bendrovei pateiktas beveik po 2 mėn., o žalų ekspertas vertintojas 2015 m. kovo  5 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad numanoma įvykio priežastis – iš bendro namo stovo. Atsakovų butas nurodyto draudiminio įvykio metu buvo švarus, tvarkingas, be vandens nutekėjimų ar ventilio sugadinimo požymių.

Trečiojo asmens UAB „Eurokortas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens UAB „Durisota“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo atstovės, atsakovų atstovės, trečiojo asmens UAB „Durisota“ atstovo paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 30 d. ieškovas ir draudėjas (Baltarusijos Respublikos gyventojas) L. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2023 m. liepos 2 d. apdraustas draudėjo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo įvairių draudimo sutartyje nurodytų draudiminių rizikų, tame tarpe vandens užliejimo (p. b. l. 4;). Tame pačiame daugiabučiame name atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 64,63 kv. m. naudingo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 5-6;). Ieškovo atstovas ir būsto draudėjo atstovas 2015 m. kovo 5 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė turto sunaikinimo – sugadinimo aktą (toliau – Aktas) (p. b. l. 9-12;). Akte nurodyta, kad 2015 m. kovo 2 d. draudikas gavo pranešimą apie tai, kad 2015 m. sausio 5 d. butas užpiltas iš bendro stovo. Grafoje „Įvykio aprašymas (išsamiai aprašyti žalos vyksmą ir priežastį)“ nurodyta „Draudėjas atvykus į butą rado jį užpiltą. Kaip paaiškino butą prižiūrintis asmuo (statybinės org. vadovas), vanduo lašėjo iš bendro namo stovo, buvo pažeistas ventilis dėl nepastovaus vandens spaudimo“ (p. b. l. 10;). Ieškovui pripažinus įvykį draudiminiu, draudėjui 2015 m. gegužės 6 d. išmokėta 1 295,20 Eur išmoka (p. b. l.19;).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

Ieškinys atsakovams pareikštas 2018 m. sausio 5 d., t. y. praėjus lygiai trejiems metams po buto užliejimo. Per laikotarpį iki ieškinio pareiškimo ieškovas papildomai tyrė ir aiškinosi buto užliejimo priežastis. Kreipėsi elektroniniu paštu 2017 m. sausio 5 d. į namą administruojančią įmonę UAB „Eurokortas“ su prašymu nurodyti dėl kokios priežasties įvyko avarija ir ar buvo atlikti remonto darbai (p. b. l. 8). Trečiojo asmens UAB „Eurokortas“ atstovas 2017 m. sausio 13 d. elektroniniu paštu atsakė, kad avarija įvyko dėl trūkusio ventilio, iš karto po avarijos jie kreipėsi į namo statytoją UAB „Alkor“, nesulaukę operatyvių veiksmų UAB „Eurokortas“ savo jėgomis/lėšomis pašalino padarinius (p. b. l. 8). Praėjus dar metams ieškovo atstovas 2018 m. sausio 18 d. 15:51 val. kreipėsi į draudėjo atstovą G. Ž. elektroniniu paštu prašydamas informuoti kokia įrangos iš kurios išsiliejo vanduo paskirtis ir ar ši įranga yra namo bendrojo naudojimo įranga ar vieno buto įranga (p. b. l. 45;). Praėjus 9 minutėms (2018 m. sausio 18 d. 16:00 val.) po laiško gavimo G. Ž. elektroniniu paštu atsakė, kad įvykus automatinio nuorinimo ventilio gedimui buvo užlietas 26 butas. Šitie automatinio nuorinimo ventiliai yra vieno buto įranga, kuri statoma kiekvienam butui atskirai, šios įrangos gedimas įvyko (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 45;).

Taigi ieškovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos dvi skirtingos buto užliejimo priežastys – Akte teigiama, kad vanduo bėgo iš bendro namo stovo, G. Ž. elektroniniu paštu atsiųstame pranešime teigiama, kad vanduo bėgo dėl automatinio nuorinimo ventilio gedimo, esančio (duomenys neskelbtini) bute. Ieškinyje ieškovas nurodo būtent G. Ž. aiškinamą buto užliejimo priežastį – butas aplietas dėl šildymo sistemos (ventilio) gedimo (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 2;). Teismas ieškovo prašymu (p. b. l. 69;) šaukė į teismo posėdžius apklausti liudytoju G. Ž. buto užliejimo aplinkybėms išsiaiškinti. Liudytojui teismo šaukimas įteiktas vieną kartą (p. b. l. 76;), 2018 m. gegužės 29 d. gautas G. Ž. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl sveikatos sutrikimų, kartu pateikta sveikatos pažyma (sunkus depresijos epizodas, pasikartojimas) (p. b. l. 95-96;). Pakartotinai šaukiant liudytoją šaukimai jam neįteikti (p. b. l. 129-138; 146;). Šaukimo įteikimui teismui pasitelkus policiją 2018 m. spalio 10 d. pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. Ž. įteikti šaukimą nėra galimybių, kadangi liudytojas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena (p. b. l. 149-153). Nesant galimybės įteikti šaukimą atvykti į teismo posėdį, ieškovo atstovas atsisakė prašymo apklausti byloje liudytoju G. Ž.. 

Neapklausus byloje liudytoju G. Ž. lieka neaišku, dėl kokios priežasties (ar priežasčių) apie 2015 m. sausio 5 d. įvykusį buto užliejimą buvo pranešta ne tą pačią dieną, bet praėjus 57 dienoms (2015 m. kovo 2 d.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pavėluotai apie draudiminį įvykį draudėjo atstovas pranešė dėl svarbių priežasčių, tačiau kokios tai buvo priežastys ir kokio sprendimo pagrindu jos buvo pripažintos svarbiomis nepaaiškino, tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Taip pat, neapklausus byloje liudytoju G. Ž. lieka neaišku, kokiu pagrindu šis asmuo įvardintas draudėjo atstovu. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti aplinkybių ar duomenų, kurių pagrindu G. Ž. buvo pripažintas ir laikomas teisėtu draudėjo atstovu. Taigi byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių apie įvykusį buto užliejimą buvo pranešta ne tuoj pat, bet po 57 dienų, ir kokiu pagrindu G. Ž. laikomas teisėtu draudėjo atstovu. 

Nors Akte nėra pažymėta, kad 2015 m. kovo 5 d. atliekant buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą buvo fotografuojama, tačiau pagal pateiktas fotonuotraukas ir jų patalpinimo į kompiuterinę programą datas (p. b. l. 99;) galima spręsti, kad apžiūros metu buto patalpos ar atskiros jų dalys buvo fotografuojamos (p. b. l. 9-12;). Fotonuotraukose nėra matomos lubų ar sienų apliejimo dėmės (židiniai) ar dėmė (židinys), apie matomas dėmes butą apžiūrėjusių asmenų galima spręsti tik pagal Akto priede nurodytus buto sugadinimus ir jų pobūdį – „reikalinga perdažyti dėmes, perklijuoti sienas, nes išbrinkusi“ (p. b. l. 11;). Apžiūrėjus fotonuotraukas matoma ir kita aplinkybė – bute atliekami remonto (ar įrengimo) darbai lubose, sienose, atskirose vietose išdėlioti darbo įrankiai, statybinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas atvyko apžiūrėti buto praėjus 57 dienoms po buto užliejimo, lieka neaišku, ar buvo atliekami buto remonto darbai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. kovo 5 d., jeigu taip, tai kokie. Ieškovo atstovė paaiškinti šiuo klausimu nieko negalėjo. Taigi byloje išlieka nepaneigta tikimybė, kad atliekant buto remonto ar įrengimo darbus galimai galėjo įvykti ginčo buto užliejimas.

Ieškovas aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo užlietas dėl šildymo sistemos (ventilio) gedimo, esančio (duomenys neskelbtini) bute, grindžia ne tik Aktu, bet ir elektroniniu paštu vykusių susirašinėjimų su G. Ž. duomenimis, tačiau šie duomenys prieštaringi ir neišsamūs, todėl atmestini. Trečiojo asmens UAB „Eurokortas“ atstovas 2017 m. sausio 13 d. elektroniniu paštu atsakė, kad avarija įvyko dėl trūkusio ventilio, įmonė savo jėgomis/lėšomis pašalino padarinius (p. b. l. 8). Iš laiško turinio nėra aišku kada, kur ir dėl kokios priežasties įvyko trūkusio ventilio avarija, be to, neaišku kokius būtent ir kur (kokiam bute, daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose ar kt.) pašalino avarijos padarinius. G. Ž. 2018 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu atsakė, kad įvykus automatinio nuorinimo ventilio gedimui buvo užlietas (duomenys neskelbtini) butas, automatinio nuorinimo ventiliai yra vieno buto įranga, kuri statoma kiekvienam butai atskirai, šios įrangos gedimas įvyko (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 45;). Kadangi byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad G. Ž. yra asmuo, turintis reikiamą statybininko ar šilumos tinklų specialisto ar kt. kvalifikaciją, todėl nėra pagrindo laikyti, kad laiške nurodytos avarijos priežastys teikiamos tinkamo asmens. Be to, G. Ž. yra asmuo, kuris butą prižiūri (taip nurodyta ieškovo rašytame elektroniniu adresu laiške p. b. l. 70;) ir todėl suprantama yra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl aptarto G. Ž. 2018 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu nurodytas aplinkybes dėl avarijos vietos ir priežasties teismas priima, kaip asmens privačią nuomonę, bet ne pateiktą specialisto išvadą, kuriai keliami aukštesni (kitokios formos ir turinio) reikalavimai. Be to, ir ieškovo paskesni veiksmai patvirtina išvadą, kad pateikęs ieškinį teismui ieškovas nebuvo tikras dėl avarijos priežasties, nes 2018 m. kovo 27 d. (praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po ieškinio pateikimo teismui) rašytame elektroniniu paštu laiške trečiojo asmens UAB „Eurokortas“ atstovui prašo „informuoti ar 2015 m. sausio 5 d. avarija įvyko namo bendro naudojimo įrangoje ar (duomenys neskelbtini)-o buto įrangoje“. Trečiojo asmens UAB „Eurokortas“ atstovas 2018 m. kovo 28 d. atsako „Automatinio nuorinimo ventiliai paprastai stovi butuose esančiuose kolektoriuose. Kaip ir minėjau telefonu, negalima pasakyti kur įvyko avarija, nes nežinome“ (p. b. l. 70;). Tokio turinio atsakymas patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Eurokortas“ atstovas teikia prieštaringus duomenis dėl avarijos vietos ir priežasties, nes aukščiau minėtame laiške (2017 m. sausio 13 d.) nurodyta, kad „avarija įvyko dėl trūkusio ventilio, įmonė savo jėgomis/lėšomis pašalino padarinius“. Jeigu įmonė savo lėšomis pašalino avarijos padarinius, tai savaime suprantama įmonei žinoma, kur įvyko avarija ir kokius darbus atliko šalindama padarinius. Apklaustas byloje liudytoju Mindaugas Kuneika teismo posėdyje 2018 m. birželio 15 d. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 20 s. iki 19 min. 20 s.) parodė, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nei 2015 m. sausio 5 d., nei kitomis sausio mėnesio dienomis, nebuvo gauta pranešimų ar nustatyta, kad namo šildymo sistemoje įvyko koks nors gedimas ar avarija. Be to, teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. lapkričio 2 d., teikdamas paaiškinimus kaip trečiojo asmens UAB „Durisota“ atstovas parodė, kad 2015 m. sausio 5 d. daugiabučio namo centralizuotos šilumos tiekimo mazge esančių prietaisų rodmenų pagrindu padarė išvadą, kad nei 2015 m. sausio 5 d., nei kitomis sausio mėnesio dienomis nebuvo vandens nutekėjimo iš bendros namo šilumos tiekimo sistemos, kadangi prietaisai neparodė vandens nutekėjimo iš šildymo sistemos. Tokie trečiojo asmens UAB „Durisota“, vykdančio daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemos priežiūrą, pateikti duomenys, taip pat UAB Eurokortas“ atstovo ieškovui rašyti prieštaringi vienas kitam paaiškinimai dėl vandens nutekėjimo aplinkybių (p. b. l. 8; 70;), kelia abejonių, ar apskritai buvo įvykęs vandens nutekėjimas daugiabučio namo šildymo sistemoje ieškinyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl aptarto teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovai netinkamai prižiūrėjo daugiabučio namo šildymo sistemos įrangą (ventilį), esantį atsakovų bute ir dėl šio ventilio gedimo 2015 m. sausio 5 d. įvyko šildymo sistemos (termofikacinio) vandens nutekėjimas (CPK 178 straipsnis). Ieškovui neįrodžius, kad (duomenys neskelbtini), butas aplietas dėl šildymo sistemos (ventilio) gedimo esančio (duomenys neskelbtini) bute, ieškinys dėl priteisimo iš atsakovų A. V. ir Y. V. solidariai 1 295,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur žyminio mokesčio, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovų atstovė pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą teisme viso atsakovai turėjo 1 960 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (p. b. l. 162-169; e.b.dok. Nr. 39966;). Įvertinus advokatės suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir sudėtingumą bei vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.18, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad atsakovų turėtos išlaidos pagrįstos. Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovui Y. V. priteistinos 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 46,37 Eur (CPK 88 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 960,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo Y. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), naudai.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 46,37 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 37 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

 

 

Teisėjas                                        Antanas Šeštokas

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.1015 str. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)
  • 3K-3-415/2012
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu