Civilinė byla Nr. 2S-1899-480/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.;
122.2.; 122.3. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ratakis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11346-454/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jukna ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ratakis“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ieškovė BUAB „Jukna ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ratakis“ dėl skolos priteisimo. Siekdama užtikrinti pareikštus reikalavimus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą bei pinigines lėšas pareikšto reikalavimo sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi (b.l. 9) ieškovės prašymą tenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Ratakis“ pinigines lėšas ir kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą pareikšto piniginio reikalavimo ribose – 5659,92 Lt sumai.
Nutartyje nurodyta, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad reikalavimo suma yra pakankamai didelė, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove gan ilgą laiką, į raginimus nereaguoja. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, ką patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (b.l. 10-12) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė jai yra skolinga 5659,92 Lt sumą, priešingai, skolinga yra pati ieškovė, kuri suklaidino teismą, dėl ko priimta skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta. Ieškovės prašymas neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų reikalavimų ir pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus interesus. Jame nenurodomi jokie konkretūs argumentai, pagrindžiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ieškovės reikalavimas neįrodytas jokiais konkrečiais argumentais, nesusijęs su ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymu, kadangi nepateikti skolą patvirtinantys dokumentai, suderinimo aktai, atsakovo atsiliepimai į pretenziją. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės tariamą įsiskolinimą turi būti atliekamas šalims nusistačius tikrąsias mokėjimų ir įsiskolinimų ribas, tačiau tai nebuvo padaryta, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė (b.l. 22-25) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl skolos yra teisėtas ir pagrįstas prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais. Nors atsakovė teigia, jog ji pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas su ieškove yra atsiskaičiusi, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, laikėsi proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Atsakovės materialinė padėtis yra sudėtinga, ieškinio suma jai yra didelė, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nors apeliantas atskirajame skunde ir įrodinėja, kad šiuo atveju ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo teisėjos nuomone, šį teiginį grindžiantys atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat yra vertinama, ar patenkinus ieškovo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, kuri padaryta, įvertinus ieškinio reikalavimo pobūdį, dydį, aplinkybę, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove gana ilgą laikotarpį, nereaguoja į raginimus, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įstatymo leidėjo deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ir kad atskirojo skundo motyvai nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė