Administracinė byla Nr. eA-114-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01095-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Akvedukas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akvedukas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašė panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. SD(19.1)-7329 ,,Dėl 2020 m. liepos 24 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-1“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą.
2. Skunde komisijai Bendrovė nurodė, kad skundžiamame Sprendime Tarnyba atsisakymą pratęsti 2020 m. liepos 24 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-1 (toliau – ir Sutartis) vykdymo terminą grindė argumentu, kad įstatymai nenustato galimybės šios sutarties vykdymą pratęsti ilgesniam nei 10 mėnesių terminui. Šis Tarnybos argumentas yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra nustatyta 10 mėnesių termino išimtis vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) projektų įgyvendinimo atvejais, ši įstatymo nuostata nenustato draudimo tokį terminą pratęsti. Pasak pareiškėjo, minėtas 10 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo nuo Sutarties pakeitimo. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutarties laiku įvykdyti negalėjo dėl COVID-19 ligos – tiekėjas negalėjo laiku išsiųsti įrangos, nes visi įmonės darbuotojai buvo saviizoliacijoje. Tačiau teikiant prašymą dėl Sutarties vykdymo termino pratęsimo už įrangą jau buvo sumokėta, o Sprendimo priėmimo dieną įranga jau buvo Lietuvoje, jokių papildomų rizikų dėl projekto vykdymo pratęsimo nebebuvo.
3. Pareiškėjo skundas perduotas nagrinėti Komisijos Panevėžio apygardos skyriui, kuris 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 21R4-15 administracinėje byloje Nr. AG4-98/20-2021 panaikino Tarnybos Sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
4. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius vertino, kad 10 mėnesių terminas darbo vietoms įsteigti nėra naikinamasis, Sutartyje ir teisės aktuose yra įtvirtinta galimybė teikti prašymą dėl šio termino pratęsimo ir terminas gali būti pratęstas ne ilgiau nei 10 mėnesių. Tarnyba nevertino Bendrovės prašyme pratęsti minėtą terminą nurodytų aplinkybių, dėl jų nepasisakė, apsiribojo formaliu ir konkrečiomis teisės aktų normomis nepagrįstu teiginiu, kad pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą ilgesniam nei 10 mėnesių terminui negali. Šiomis aplinkybėmis padaryta išvada, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
5. Atsakovas Tarnyba su skundu kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Akvedukas“ skundą atmesti.
6. Tarnyba skundą grindė argumentais:
6.1. Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus teisės aktų dėl darbo vietos įsteigimo termino aiškinimas prieštarauja VUI projektų įgyvendinimo tvarkos reglamentavimui. Be to, nagrinėdamas šalių sudarytą Sutartį, Komisijos Panevėžio apygardos skyrius netinkamai aiškino ne tik Sutarties nuostatas, bet ir teisės aktus, kurie tiesiogiai reglamentuoja darbo vietų įsteigimo terminą. Tuo pačiu Komisija savo sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalį ir paneigė sutarčių privalomumo principą.
6.2. Aiškinimas dėl 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo termino iškreipia Sutarties vykdymo esmę, tikslą ir jos sąlygų tarpusavio ryšį – 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo terminą skaičiuojant iš naujo nuo kiekvieno naujo sudaryto susitarimo, o ne nuo Sutarties sudarymo, jis galėtų būti tęsiamas iki begalybės, o tai ne tik lemtų, kad viena iš Sutarties šalių (Tarnyba) atsirastų nelygioje pozicijoje, bet dar ir aiškiai parodo, kad neatsižvelgiant į Sutarties privalomumo principą, pareiškėjas Sutartį galėtų įvykdyti bet kaip ir bet kada.
6.3. Sutartis buvo pasirašyta ekstremaliosios situacijos metu, o pareiškėjo teiginiai, kad COVID-19 pandemija sutrukdė vykdyti Sutartį, nepateikiant jokių šias aplinkybes įrodančių dokumentų, negali būti vertinami, kaip pateisinama priežastis Sutarčiai nevykdyti. VUI rėmimas yra susijęs su valstybės lėšomis, skiriamomis darbo užimtumui remti ir darbo užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti, todėl nėra ir negali būti vertinamas kaip neišsenkantis ir gaunamas nepaisant nustatytų sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Kiekvienas projekto teikėjas, siekiantis įgyti teisę pasinaudoti valstybės teikiama socialine ir ekonomine pagalba steigiant darbo vietas, privalo itin atidžiai vykdyti ne tik kandidato gauti subsidiją pareigas, bet ir Sutartį. Bet koks išimtinių sąlygų suteikimas pareiškėjui, leidžiant darbo vietą steigti ilgiau negu numato teisės aktai, reikštų Tarnybos nesąžiningus veiksmus kitų subsidijos gavėjų požiūriu, kurie darbo vietas įsteigė VUI sutartyse numatytais terminais, neilgesniais nei 10 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo dienos, ir kuriems darbo vietų įsteigimo terminas taip pat nebuvo pratęstas daugiau negu 10 mėnesių.
7. Pareiškėjas UAB „Akvedukas“ atsiliepime į Tarnybos skundą prašė jį atmesti, atsiliepimą grindė argumentais:
7.1. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymo, nevertino prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių termino praleidimą dėl COVID-19 pandemijos padarinių. Jei, Tarnybos manymu, pareiškėjo nurodytos priežastys nebuvo pakankamos ir svarbios Sutarties pratęsimui pagrįsti, tokie Tarnybos motyvai turėjo būti teikiami skundžiamame Sprendime. Šiuo atveju Tarnyba skunde nepagrįstai nurodė naujus Sprendimo motyvus, kuriais jis anksčiau nebuvo grindžiamas.
7.2. Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimas nėra grindžiamas argumentais, neva pareiškėjas Sutartį gali vykdyti bet kaip ir bet kada, o išvada, kad Užimtumo įstatymas bei Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nenustato, jog 10 mėnesių terminas yra naikinamasis, nereiškia, jog neturi būti vertinamos termino praleidimo priežastys. Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus išvada, kad Užimtumo įstatymas bei Tvarkos aprašas nenustato, jog 10 mėnesių terminas yra naikinamasis, grindžiama išsamia teisės aktų analize, remiantis sisteminiu teisės aiškinimu, motyvuotai atsižvelgiant į teisės nuostatų tarpusavio ryšį, reguliuojamų teisinių santykių esmę ir dalyką, nustatytą tikslą, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė Tarnybos skundą.
9. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad:
9.1. UAB „Akvedukas“ ir Tarnyba 2020 m. liepos 24 d. sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įsteigti 12 darbo vietų iki 2021 m. vasario 18 d., panaudojant skirtą subsidiją darbo priemonėms (įrangai) įsigyti. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. vasario 9 d. raštą Nr. A2021 -02-09/1, tarp šalių 2021 m. vasario 15 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl Sutarties pakeitimo Nr. VUIA (19.1)-29 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo darbo vietų įsteigimo terminas, nustatytas Sutarties 2.1. papunktyje, buvo pratęstas iki 2021 m. gegužės 21 d.
9.2. Iki 2021 m. vasario 15 d. Susitarimo pareiškėjas buvo įvykdęs Sutartyje numatytas darbo priemonių, būtinų darbo vietoms įsteigti, pirkimo procedūras – įvykdytas konkursas ir 2020 m. rugsėjo 28 d. su Latvijos tiekėju „Business Financial Solution“, SIA sudaryta prekių (darbo priemonių) tiekimo sutartis.
9.3. Įrangos tiekėjui informavus pareiškėją, kad visa įmonė „Business Financial Solution“, SIA yra saviizoliacijoje dėl darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 virusu (serga daugiau kaip pusė darbuotojų, kita dalis darbuotojų yra saviizoliacijoje), kad įmonė priversta stabdyti kai kuriuos procesus ir kad dėl šių priežasčių užsakyta įranga (darbo priemonės, būtinos Sutartyje numatytoms darbo vietoms įsteigti) nebus pristatytos nustatytu terminu, pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti Sutarties vykdymo terminą iki 2021 m. liepos 20 d. Atsakovui pareikalavus, 2021 m. birželio 1 d. buvo gautas bei atsakovui pateiktas rašytinis tiekėjo aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtinimas, tiekėjas minėtame rašte taip pat patvirtino, jog įranga jau yra atvykusi į muitinės sandėlį ir ji bus pristatyta iškart, kai įmonėje situacija pagerės. Rašte tiekėjas sutiko pratęsti įrangos garantinį terminą nuo 3 iki 4 metų.
9.4. Pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pratęsti Sutarties vykdymo terminą, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs už prekes, t. y. sumokėjęs tiekėjui ne tik Sutartyje numatytą nuosavų lėšų sumą (281 658 Eur; Sutarties 2.2 p.) bei Tarnybos išmokėtos 50 proc. subsidijos dalies sumą (75 831 Eur; Sutarties 3.2.1 p.), bet ir yra apmokėjęs likusią darbo priemonių kainos dalį (75 831 Eur), kuri pagal Sutarties 3.2.2 punktą sudaro likusią subsidijos dalį. Taigi už darbo priemones jau yra sumokėta / panaudota visa Sutartyje numatyta projekto įgyvendinimo suma – 433 320 Eur.
9.5. Pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. el. laišku informavo atsakovą, kad iš tiekėjo yra gauta informacija, jog 2021 m. birželio 25 d. įranga bus išsiųsta į Lietuvą. 2021 m. birželio 30 d. įranga jau buvo Lietuvoje, pareiškėjas ją priėmė.
9.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. el. paštu gavo atsakovo Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą pratęsti Sutarties vykdymo terminą iki 2021 m. liepos 20 d. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius panaikino Sprendimą bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki 2021 m. vasario 15 d. susitarime dėl Sutarties 2.1 papunkčio pakeitimo nustatyto termino (2021 m. gegužės 21 d.) neįsteigė 12 darbo vietų. Taip pat nekyla ginčas ir dėl to, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktu, subsidijos gavėjas privalo grąžinti Tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietų iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio, kas taip pat numatyta ir Sutarties 8.1.2 papunktyje. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Tarnyba turėjo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl termino darbo vietoms įsteigti pratęsimo, ar galėjo, esant pagrindui, tą terminą pratęsti, ar tai draudžia imperatyvios teisės aktų normos.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė pratęsti Sutartyje (2.1 p.) nustatytą darbo vietų steigimo terminą argumentuodamas tuo, kad dėl teisinio reguliavimo (konkrečiai nenurodyta kokio), atsakovas negali pratęsti darbo vietų įsteigimo ilgesniam nei 10 mėnesių terminui, o tai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes – subsidijos grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties 17 punktas numato, jog Sutartis gali būti nutraukta, pakeista, papildyta šalių susitarimu, o Sutartyje nėra nustatyta ribojimų ar draudimų, susijusių su tuo, dėl ko šalys galėtų susitarti keisdamos Sutarties nuostatas, t. y. Sutartyje nėra nustatyta ribojimo keisti jos įvykdymo terminą. Pagal Sutarties 19 punktą ginčai dėl sutarties vykdymo inter alia (be kita ko) sprendžiami derybomis. Nors Tarnybos Sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remtasi, procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog imperatyvi įstatymo nuostata, neleidžianti pratęsti darbo vietų įsteigimo termino ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui, yra įtvirtinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte.
12. Pirmosios instancijos teismas pritarė Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus išvadoms, jog darbo vietą nuo sutarties pasirašymo dienos per 10 mėnesių privalo įsteigti subjektai, gavę subsidijas darbo vietoms steigti (pritaikyti), taip pat gavę paramą savarankiškam užimtumui įgyvendinti, bet ne tie subsidijų gavėjai, kurie įgyvendina VUI projektus. Todėl negalima konstatuoti, jog 10 mėnesių terminas darbo vietoms įsteigti yra naikinamasis VUI projektų įgyvendinimo atveju. Subsidijos gavėjas privalo per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas, tačiau pasikeitus VUI sutartyje numatytų veiklų įgyvendinimo terminui, privalo pateikti prašymą dėl termino pratęsimo VUI sutartyje numatytoms veikloms įgyvendinti ir tas terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus išvada, jog Tvarkos aprašo 47.4 papunktyje nustatyta sąlyga – galimybė prašyti subsidijos gavėjui pratęsti terminą ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, yra siejama ne su pirminės VUI sutarties pasirašymo diena, o su atitinkamo susitarimo su Tarnyba dėl termino pratęsimo sudarymo diena. Tokia išvada, pirmosios instancijos teismo vertinimu, darytina dėl to, kad susitarimai dėl vienokių ar kitokių pradinės VUI sutarties pakeitimų, papildymų yra neatsiejami nuo VUI sutarties ir turi šalims tokią pačią juridinę galią kaip ir VUI sutartis. Be to, priešingas Tvarkos aprašo nuostatų vertinimas neatitiktų Užimtumo įstatymo nuostatų.
14. Byloje taip pat akcentuota, jog atsakovui vadovaujantis gero administravimo principu iš pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo ir patikslintos paraiškos dalies buvo galima aiškiai įvertinti, kad pareiškėjas jau yra sudaręs tam tikras materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, o numatyto darbo vietų įsteigimo termino pratęsimą lėmė reikiamos įrangos tiekimo iš užsienio – Latvijos Respublikos – sutrikimai, kilę dėl COVID-19 pandemijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, termino pratęsimas dviem mėnesiams (iki 2021 m. liepos 20 d.) naujoms darbo vietoms sukurti nesutrukdys pasiekti planuojamų VUI projekto rezultatų, o atsakovas galės atlikti reikiamą patikrinimą ir surašyti darbo vietos steigimo darbų atlikimo aktą. Šiuo atveju atsakovui buvo pagrindas vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir spręsti, kad darbo vietos realiai gali būti sukurtos per šiek tiek ilgesnį, nei buvo apibrėžta VUI Sutartyje, terminą. Dėl šių priežasčių atsakovo argumentai, jog dėl tų pačių aplinkybių terminas naujoms darbo vietoms įsteigti jau sykį buvo pratęstas Susitarimu ar kad 10 mėnesių terminas naujoms darbo vietoms įsteigti ir taip pakankamai ilgas, pareiškėjui nesuteikiant protingo ir pakankamai trumpo (2 mėn.) papildomo termino tai padaryti, vertinti, kaip neatitinkantys proporcingumo principo.
15. Nustatęs, jog Sprendime nenurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, neleidžiančios atsakovui pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, nepateiktas pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių (susijusių su Sutarties vykdymo vėlavimu) vertinimas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl buvo pagrįstai panaikintas.
16. Atmetęs Tarnybos skundą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo naudai priteisė 1 080 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
17. Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
18. Tarnybos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nesistemiškai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias VUI darbo vietų įsteigimo terminą, todėl nepagrįstai nurodė, jog galimybė prašyti subsidijos gavėjui pratęsti terminą ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos yra siejama ne su pirminės VUI sutarties pasirašymo diena, o su atitinkamo susitarimo su Tarnyba dėl termino pratęsimo sudarymo diena. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti darbo vietas iki 2021 m. vasario 18 d., o Susitarimo 1 punkte nustatyta, kad pakeičiamas Sutarties 2.1 punktas ir subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti darbo vietas iki 2021 m. gegužės 21 d. Taigi ir Sutartyje, ir Susitarime numatyti laikotarpiai neviršija 10 mėnesių termino, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, o galimybė pratęsti Sutartį ilgesniam nei 10 mėnesių terminui teisės aktais nėra numatyta.
18.2. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta išimtis, įtvirtinta dėl to, kad VUI darbo vietų įsteigimo terminas skyrėsi (buvo daug trumpesnis) nuo kitų paramos darbo vietoms steigti darbo vietų įsteigimo termino, t. y. įstatymo leidėjo valia buvo ta, kad VUI projektų atveju, darbo vietos būtų įsteigtos daug greičiau negu per 10 mėnesių, nustatant konkretų terminą – iki einamųjų metų gruodžio 10 d. (Tvarkos aprašo 47.1 p.). Atsižvelgus į tai, kad atrankos dėl VUI paraiškoms buvo paskelbtos 2020 metų pradžioje, t. y. ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, remiantis Tvarkos aprašo 2020 m. birželio 20 d. redakcijos 47.1 papunkčiu, VUI paraiškų pateikimo terminas, atitinkami buvo pratęstas ir Sutartyje numatytų darbo vietų steigimo terminas iš iki einamųjų metų gruodžio 10 dienos perkeltas į 2021 m. vasario 18 d. Taigi 2021 m. vasario 18 d. redakcijoje yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas, be to, nėra numatyta jokių išimčių, kuomet šis terminas galėtų būti pratęstas, t. y. 10 mėnesių terminas negali būti viršijamas ir yra imperatyvus, naikinamasis.
18.3. Teisės aktų nuostatomis nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse Sutarties sąlygose, kurių nei Tarnybos darbuotojai, nei asmenys, įsipareigojantys įsteigti darbo vietas, negali keisti ar dėl jų derėtis. Atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra apibrėžtos Užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtintame Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – Užimtumo priemonių aprašas) bei Tvarkos apraše.
19. UAB „Akvedukas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo 800 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į Tarnybos skundą išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad:
20.1. Sprendime Tarnyba nenurodė teisės aktų, kuriais rėmėsi, apsiribojo teiginiu, kad teisės aktai nenumato galimybės Sutarties įgyvendinimą pratęsti ilgesniam nei 10 mėnesių terminui. Vėliau procesiniuose dokumentuose Tarnyba nurodė, kad imperatyvi nuostata, neleidžianti pratęsti minėto termino, yra įtvirtinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte. Tačiau Užimtumo įstatyme yra aiškiai įtvirtinta išimtis – „išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį“, todėl negalima konstatuoti, jog 10 mėnesių terminas darbo vietoms įsteigti yra naikinamasis VUI projektų atveju.
20.2. Pirmosios instancijos teismo išvadas Tarnyba ginčija, remdamasi ne įstatymo nuostatomis, o subjektyviai aiškindama poįstatyminio akto – Tvarkos aprašo – nuostatas. Tačiau poįstatyminis aktas yra skirtas detalizuoti įstatymo nuostatas, o ne iš esmės keisti įstatyme įtvirtintas šalių teises ir pareigas. Jokia Užimtumo įstatymo norma nenustato, kad minėtas terminas yra naikinamasis. Be to, VUI sutarties, kurios standartinė forma patvirtinta tuo pačiu Tvarkos aprašu, 17 punkte nustatyta, jog tokia sutartis gali būti nutraukta, pakeista, papildyta šalių susitarimu.
20.3. Naikinamasis terminas iš esmės apriboja asmenų teises, todėl toks terminas (jo galimybė) turi būti tiesiogiai įtvirtinta įstatyme, o Užimtumo įstatymo nuostatos tokio termino neįtvirtina.
20.4. Tarnyba nepagrįstai suabsoliutina vieną iš sutarčių teisės principų, teigdama, kad Sutarties pakeitimas iškreipia jos vykdymo esmę. Sutarties sąlygų pakeitimas, esant svarbioms priežastims, dėl kurių atsiradimo nėra šalies kaltės, atitinka sutarčių teisės principus ir neiškreipia jos vykdymo esmės, tikslo ir sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, taip pat nereiškia, kad tokiu aiškinimu susidaro situacija, kad bet kuris subsidijos gavėjas bet kada galėtų kreiptis dėl termino pratęsimo ir kad toks terminas turėtų būti pratęstas. Savo prašyme pareiškėjas nurodė svarbias priežastis, dėl kurių prašė pratęsti Sutarties terminą – įrangos nepristatymą nustatytu terminu dėl COVID-19 pandemijos.
20.5. Nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. birželio Užimtumo įstatymo 44 straipsnis buvo keičiamas net penkis kartus. Visi šie pakeitimai buvo susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremaliąja situacija ir karantinu, dalimi šių pakeitimų tiesiogiai nustatant, kad į įstatymo numatytą subsidijos gavėjo įsipareigojimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kuriuo buvo paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Užimtumo įstatymo pakeitimų aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, jog įstatymų pakeitimo projektai parengti, siekiant sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl šios situacijos paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. Taigi skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas ne tik pareiškėjui, kuris Sprendimo priėmimo dieną buvo įvykdęs visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bet ir neatitinka Užimtumo įstatymo tikslų.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SD(19.1)-7329 ,,Dėl 2020 m. liepos 24 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-1“, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Akvedukas“ prašymas pratęsti Sutarties vykdymo terminą ir prašoma grąžinti avansu pareiškėjui pervestos subsidijos dalį, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė Tarnybos skundą, nustatęs, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato projekto įgyvendinimo trukmės termino skaičiavimo išimtį vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atveju. Todėl Tarnybos argumentai, esą teisės aktai neleidžia pratęsti Sutarties įvykdymo termino ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui, nelaikyti pagrįstais.
23. Tarnyba nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nesistemiškai aiškino ir taikė Užimtumo įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias VUI darbo vietų įsteigimo terminą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog galimybė prašyti pratęsti terminą ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui yra siejama ne su pirminės VUI sutarties pasirašymo diena, o su atitinkamo susitarimo su Tarnyba dėl termino pratęsimo sudarymo momentu.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Bylai aktualus teisinis reguliavimas
25. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Tvarkos aprašas.
25.1. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-941 redakcija) nustatyta, kad darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-941 redakcija) nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis: neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio; raštu praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) įtvirtinta, kad subsidijos gavėjas, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą reglamentuoja Užimtumo įstatymo 46 straipsnis, kuriame (originali 2016 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XII-2470 redakcija) nustatyta, kad naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių (seniūnijų) gyventojų užimtumą, įgyvendinimas organizuojamas bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo vietas (1 d.); parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nurodytiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turėti valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės (2 d.). Užimtumo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija) nustatyta, kad vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.
25.2. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39-1, 40, 44, 46, 47, 48, 48-1 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-2, 39-3 ir 48-2 straipsniais įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktas buvo pakeistas, nustatant, kad subsidijos gavėjas privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos. Ši Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d. Pakeitimo įstatymo 2022 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte Nr. XIVP-1399 nurodyta, jog „vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui atsisakoma išimties, dėl reikalavimo, kad darbo vietos būtų įsteigtos ir visiškai atsiskaityta su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos“.
25.3. Tvarkos apraše (2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-45 ir 2020 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. V-122 redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) įtvirtinta, kad VUI paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti patirtos per VUI projekto įgyvendinimo sutartyje numatytą laikotarpį (29.2 p.); subsidijos gavėjas iki VUI sutartyje numatytų darbo vietų įsteigimo dienos privalo iki einamųjų metų gruodžio 10 dienos, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino šis terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek buvo pratęstas paraiškų teikimo terminas, atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas bei pateikti galutinę nustatytos formos veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 16 priedas); Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 kalendorinių dienų (47.1 p.); pasikeitus VUI sutartyje numatytų veiklų įgyvendinimo terminui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aplinkybių pasikeitimo dienos, informuoti Klientų aptarnavimo skyrių, pateikiant nustatytos formos veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 16 priedas) (47.4 p.); Klientų aptarnavimo skyrius, įvertinęs informaciją apie Tvarkos aprašo 47.4 punkte nurodytas aplinkybes, gali sudaryti susitarimą dėl VUI sutarties keitimo dėl darbo vietų įsteigimo termino pratęsimo, bet ne ilgesniam laikotarpiui nei numatyta Tvarkos aprašo 47.1 papunktyje (476.2.1 p.).
25.4. Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-62 (įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 18 d.) Tvarkos aprašo 47.1 papunktis pakeistas, nustatant, jog subsidijos gavėjas iki VUI sutartyje numatytų darbo vietų įsteigimo dienos privalo per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas bei pateikti galutinę nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas). Tvarkos aprašas neteko galios nuo 2022 m. liepos 5 d.
Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo termino
26. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog parama darbo vietoms steigti yra teikiama trims skirtingoms priemonėms vykdyti – subsidijuoti darbo vietų steigimą (pritaikymą), VUI projektams įgyvendinti bei savarankiškam užimtumui remti. Visos šios priemonės yra atskirai sureglamentuotos Užimtumo įstatymo 45–47 straipsniuose. Bendra paramos darbo vietoms steigti tvarka yra įtvirtinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnyje, iš kurio nuostatų matyti, jog konkrečioms paramos darbo vietoms steigti priemonėms, atsižvelgiant į joms keliamus skirtingus tikslus bei pobūdį, Užimtumo įstatyme yra nustatytos tam tikros su šių atskirų priemonių įgyvendinimu susijusios specialiosios taisyklės, išimtys. Viena tokių išimčių įtvirtinta ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte, nustatant, kad subsidijos gavėjas privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus VUI projektų įgyvendinimo atvejį. Taigi įstatymų leidėjas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią dėl galimybės VUI projektus įgyvendinti ir per ilgesnį nei 10 mėnesių terminą, subsidijos gavėjui ir Tarnybai dėl to atskirai susitariant VUI įgyvendinimo sutarties pakeitimu, tokiu būdu išvengiant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų pasekmių – subsidijos gavėjui pervestos subsidijos grąžinimo. Pažymėtina, jog aptariama VUI projektams taikoma išimtis Užimtumo įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat šio įstatymo priėmimo, o 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 travaux préparatoires (parengiamieji darbai) nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą reikėtų aiškinti kaip nors kitaip.
27. Tarnyba apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas 10 mėnesių terminas yra naikinamasis, tokį aiškinimą grindžia Tvarkos aprašo 47.1 papunkčio nuostatomis.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai).
29. Taigi įstatymą įgyvendinančiaisiais teisės aktais gali būti tik detalizuojamos įstatymu nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Tai, kad įstatymą įgyvendinančiojo teisės akto nuostatos negali nustatyti kitokio, nei įtvirtintas įstatyme, reglamentavimo ar su juo konkuruoti, kartu reiškia, kad įstatyme įtvirtintas reglamentavimas negali būti aiškinamas, remiantis jį įgyvendinančiajame teisės akte įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Teisės aktų hierarchijos principas suponuoja, kad būtent įstatymus įgyvendinantieji teisės aktai turi būti priimami, aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į įstatymo lygmens teisės akte įtvirtintą reglamentavimą, o ne atvirkščiai.
30. Kaip minėta, Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta įstatymų leidėjo valia VUI projektų įgyvendinimo atveju taikyti darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) ir atsiskaitymo su Tarnyba už suteiktą subsidiją termino skaičiavimo išimtį. Šio Užimtumo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo negali pakeisti įstatymą įgyvendinančiojo teisės akto – Tvarkos aprašo – nuostatos ir (ar) tai, kaip šias nuostatas aiškina pati Tarnyba. Nurodyta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija galiojo tiek Sutarties bei Susitarimo dėl Sutarties pakeitimo pasirašymo, tiek 2021 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymo pateikimo bei skundžiamo Tarnybos Sprendimo priėmimo metu, todėl yra taikytina ginčo atveju. Įstatymų leidėjo valia atsisakyti aptariamos VUI projektų įgyvendinimo termino skaičiavimo išimties buvo išreikšta tik nuo 2022 m. liepos 1 d., tai atskirai pažymint Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte. Šiomis aplinkybėmis Tarnybos argumentai, esą VUI projektų įgyvendinimo atveju Užimtumo įstatyme ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytas maksimalus 10 mėnesių terminas, kuris negalėjo būti pratęstas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto termino praleidimo, įgyvendinant VUI projektus, priežasčių vertinimo
31. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) nustatytas reglamentavimas niekaip nesuponuoja, jog šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis dėl VUI projektų įgyvendinimo termino reiškia, kad sudarius susitarimą dėl VUI projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, 10 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Kaip minėta, Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra įtvirtinta galimybė VUI projektus įgyvendinti ir ilgesniu nei 10 mėnesių terminu, tačiau konkrečių šio termino pratęsimo atvejų bei laikotarpių Užimtumo įstatymas atskirai nedetalizuoja. VUI projekto įgyvendinimo termino pratęsimo laikotarpis kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, įgyvendinamos priemonės tikslus bei pačių aplinkybių, dėl kurių yra pratęsiamas VUI projekto įgyvendinimo terminas, pobūdį ir įtaką projektui. Dėl nurodytų priežasčių nelaikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvai, kad galimybė prašyti subsidijos gavėjui pratęsti terminą ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, yra siejama ne su pirminės VUI sutarties pasirašymo, o su atitinkamo susitarimo su Tarnyba dėl termino pratęsimo sudarymo diena.
32. Kaip minėta, ginčas tarp pareiškėjo ir Tarnybos nagrinėjamu atveju kilo būtent dėl to, ar VUI projektų įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas ilgesniam nei 10 mėnesių terminui. Šioje byloje konstatavus, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte tokia galimybė yra įtvirtinta, darytina išvada, jog Tarnyba skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė svarstyti pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą dėl VUI projekto įgyvendinimo termino pratęsimo bei jame nurodytas priežastis, taip pat nepagrįstai šiuo pagrindu pareiškėjo prašė grąžinti avansu jam išmokėtos subsidijos dalį. Todėl šis Tarnybos Sprendimas pagrįstai buvo panaikintas, o atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Vis dėlto, Tarnybai atskirai neįvertinus ir nepasisakius dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė prašymą pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą, byloje dar nėra kilęs ginčas dėl paties tokių aplinkybių vertinimo teisėtumo, tuo labiau dėl to, ar Tarnyba turėjo pareigą tenkinti pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą ir pratęsti Susitarime dėl Sutarties pakeitimo nustatytą Sutarties įvykdymo terminą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo spendimo motyvai šiuo aspektu laikytini pertekliniais.
33. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.
34. Išplėstinė teisėjų kolegija atskirai pastebi, kad šiame baigiamajame teismo akte pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (įskaitant šio teismo sprendimus ir nutartis, kuriais savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi pareiškėjas ir atsakovas), aiškinant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas bei jose įtvirtintą su VUI projektų įgyvendinimu susijusią išimtį, plėtojimas. Primintina, kad būtent siekiant formuoti vieningą administracinių teismų praktiką nagrinėjant ginčus dėl aptariamos Užimtumo įstatymo nuostatos šioje byloje buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, o siekis užtikrinti tinkamą įstatyme įtvirtintų subsidijų gavėjų teisių apsaugą ir efektyvią šių teisių gynybą viešojo administravimo subjektui galbūt jas pažeidus – svarbus tikslas, pateisinantis teismų praktikos kaitą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. UAB „Akvedukas“ advokatė R. M. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ir teikiant atsiliepimą į Tarnybos apeliacinį skundą bei rašytinius paaiškinimus. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjo advokatė pateikė 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas RM Nr. 0238 bei šioje sąskaitoje nurodytą sumą – 800 Eur – atitinkančio mokėjimo pavedimo kopiją, taip pat 2023 m. birželio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas RM Nr. 0265 bei šioje sąskaitoje nurodytą sumą – 600 Eur – atitinkančio mokėjimo pavedimo kopiją.
36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma (1 400 Eur) neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 ir 8.16 punktuose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą (1,3 × 1 780,5 Eur) bei rašytinių paaiškinimų (0,4 × 1 900,3 Eur) parengimą dydžio, todėl yra priteistina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Akvedukas“ iš atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Gintaras Kryževičius
Dalia Višinskienė