Civilinė byla Nr. 2A-535-260/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3- 01572-2011-9

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 99.11;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo  1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės  ir  Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Š. apeliacinį  skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4933-375/2011 pagal ieškovų A. J. Š., I. Š. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui R. Š. dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais  ir

n u s t a t ė :

Ieškovai  A. J. Š. bei  I. Š. ieškiniu  prašė įpareigoti atsakovę  D. S. sudaryti sąlygas anūkei V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) bendrauti su ieškovais ir nustatyti bendravimo tvarką: bendrauti su V. Š. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį išeiginėmis dienomis (šeštadienį, sekmadienį) paimant anūkę V. Š. 10 val. ryte iš atsakovės gyvenamosios vietos ir pristatant ją į namus pagal jos gyvenamąją vietą sekmadienio vakare 18 val., nustatyti, kad bendravimo vieta su anūke yra ieškovų gyvenamoji vieta.

Kauno miesto apylinkės teismas  2011 m. lapkričio 14 d.  sprendimu  nusprendė ieškinį  atmesti  ir  priteisti  iš atsakovės D. Š. 71 Lt  pašto išlaidų valstybės naudai.

Apeliaciniu  skundu  atsakovė  prašo  pakeisti Kauno  miesto  apylinkės  teismo 2011 m. lapkričio 14 d.  sprendimą, pašalinant iš jo motyvuojamosios dalies išvadas apie atsakovės D. S. kaltę dėl jos veiksmais „sukūrimo tokios faktinės situacijos, kai ieškovams iškilo būtinybė kreiptis į teismą su ieškiniu“, taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant 71 Lt valstybės naudai iš ieškovų, o ne iš  jos, t.y. atsakovės.

Atsakovė  D. Š. apeliaciniame  skunde  nurodo, kad  teismas ieškovų ieškinį atmetė, tačiau pripažino, kad ji, atsakovė, sudarė ypatingai sudėtingą situaciją, dėl to seneliams su anūke joks bendravimas šiuo laikotarpiu nenustatytinas,  ir  iš  jos priteisė  71 Lt pašto išlaidų. Tokia teismo išvada ir sprendimas yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir tinkamai išnagrinėtomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismas laikė, kad jos dukros dabartinis nenoras bendrauti su ieškovais (seneliais) nepagrįstas „jokiais objektyviais duomenimis“, tačiau paskutinio byloje teismo posėdžio metu išklausius liudytojus, tokie duomenys teismui buvo pateikti - seneliai negražiai kalbėjo apie atsakovę dukros akivaizdoje, plūdosi, be to, kartą jie buvo neleidę jos grįžti į atsakovės namus iš savo namų, nors dukra to ir prašė, liepė dukrai kalbėti su atsakove, t.y. motina, telefonu, kad motina  dukrą  muša. Sprendime nurodoma, kad atsakovė nesugeba apsaugoti dukros nuo išgyvenimų (dėl skyrybų bei šio teisminio proceso). Tai nurodyta vien prielaidų lygmenyje („manytina“), kas teismų praktikoje pripažįstama netinkamu teisės taikymo ir aiškinimo metodu, t.y. prielaidomis grįsti teismo sprendimų negalima. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, todėl, apeliantės  nuomone, iš teismo sprendimo motyvų turi būti pašalintos išvados dėl jos tariamos „kaltės“ ar kitų netinkamų veiksmų, neva lėmusių susiklosčiusią „ypatingai sudėtingą situaciją“. Niekada ji nesiekė ir nesiekia uždrausti dukrai bendrauti su seneliais, tačiau visuomet atsižvelgia ir į  dukros norą, nes šiuo atveju svarbesni yra daugiau nepilnamečio vaiko, o ne suaugusių senelių interesai. Jei dukros nuomonė ilgainiui pasikeis, jokio ginčo tarp  su ieškovais ir negalės kilti. Dukters  nuomonės  ji neįtakojanti, tačiau pati dukra  nurodo, kad su seneliais bijo būti, nes šie su ja netinkamai pasielgė, o apie atsakovę D. S., nepilnametei dukrai girdint taip pat kalba negražiai, vadina necenzūriniais žodžiais. Taigi  ieškovai, o ne atsakovė ir sudarė šią ypatingai sudėtingą situaciją.

Atsiliepimą  į  apeliacinį  skundą  pateikė  ieškovai  A. J. Š. bei  I. Š.. Jie prašo atsakovės  apeliacinį  skundą  atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą  palikti nepakeistą,  atsiliepime  nurodo, kad šis  teismo  sprendimas  yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovų  nuomone,  pirmosios instancijos teismas, priimdamas  sprendimą  vertino  įrodymų  visumą,  o  ne atskirus  įrodymų  fragmentus, kuriuos nurodė  atsakovė.

Apeliacinis  skundas  atmestinas.

Teisėjų  kolegija  vertina, kad  Kauno  miesto  apylinkės  teismo  2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas  yra  pagrįstas  bei  teisėtas, jį  keisti  apeliaciniame  skunde  nurodytais  argumentais  nėra  pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas,  byloje priimdamas sprendimą  ir  paskirstydamas  bylinėjimosi išlaidas,  nukrypo  nuo   CPK 93 straipsnio  1, 2 ir 3  dalyse   nustatytų  bylinėjimosi  išlaidų  paskirstymo  taisyklių. Teismas  atmetė  ieškovų  ieškinį,  tačiau  procesinių  dokumentų  įteikimo (pašto)  išlaidas  priteisė  iš  atsakovės. Teismas  sprendime  nurodė,  jog  taip  pasielgia  dėl  tos  priežasties,  kad   byloje  nustatytos  aplinkybės  leidžia daryti   išvadą,  jog  atsakovė  savo  veiksmais  sukūrė  tokią  faktinę  situaciją,  kad  ieškovams  iškilo  būtinybė   kreiptis  į  teismą  su  ieškiniu.

Tokie  pirmosios instancijos teismo veiksmai yra  pagrįsti  ir teisėti. CPK  93 str. 4 d.  leidžia  teismui  nukrypti  nuo  įstatyme, t.y. nuo   CPK 93 straipsnio  1, 2 ir 3  dalyse   nustatytų  bylinėjimosi  išlaidų  paskirstymo  taisyklių,  įvertinus  priežastis, dėl  kurių  susidarė  bylinėjimosi  išlaidos. Nagrinėjamu  atveju  teismas  ir  nurodė,  kad   byloje  nustatytos  aplinkybės  leidžia  daryti  išvadą, kad   atsakovė  savo  veiksmais  sukūrė  situaciją,  kada  ieškovams  iškilo  būtinybė  kreiptis į teismą. Šis  motyvas, su  kuriuo  nesutinka  atsakovė, yra  pagrįstas  teismo  atliktu  įrodymų  vertinimu. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad  teismas  įvertina  byloje  esančius  įrodymus  pagal  vidinį  savo įsitikinimą, pagrįstą  visapusišku ir objektyviu  aplinkybių, kurios buvo  įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,  vadovaudamasis įstatymais. Įvertinusi  pirmosios instancijos teismo  nustatytas  aplinkybes  apie labai  gerus  nepilnametės  atsakovės  dukters  ilgamečius  santykius  su  ieškovais – seneliais, dukters tėvo tėvais,  šių  santykių  pasikeitimą (mergaitės  ryšių nutraukimą  su   seneliais)  tik  prasidėjus  atsakovės  santuokos nutraukimo  procesui,  apklaustos  pačios  nepilnametės  nuomonę,  dėl  ko  ši  nenori  bendrauti  su  seneliais,  jau  anksčiau  teismų  byloje  nustatytą  aplinkybę, kad  atsakovė  nesugeba  vaiko apsaugoti  nuo  neigiamą  įtaką  darančios  informacijos  apie  teisminius procesus,  teisėjų  kolegija  pripažįsta,  kad  teismas  turėjo  pagrindą  įvertinti,   kad  sudėtinga  faktinė  situacija  susidarė  dėl  atsakovės  kaltės.

Prie  apeliacinio  skundo  atsakovė  pateikė  Vaikų gėrovės centro  „Pastogė“ atlikto  jos  dukters  psichologinio  tyrimo rezultatų  aprašymą. Teisėjų  kolegija  vertina, kad  šis  rašytinis  įrodymas  negali  būti  pripažintas tinkamu, nes  nepilnametė  mergaitė, kaip nurodyta pačiame  aprašyme,  buvo  apklausta  dėl  bendravimo su tėvu, o ne seneliais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies  pirmu  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės D. Š. apeliacinį skundą  atmesti. 

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjai                                                                        Raimondas Buzelis

                                                                                Rūta  Palubinskaitė

                                                                      Arūnas  Rudzinskas